Va ir šventas Untanas. Va ir šventas.
Prašvito visi pakraštėliai iš pačio ryto.
Sveikas, šventas Untanai. Juk iš tikra jau šventas.
Va pro debesio pakraštėlį į mus žvalgaisi.
Pilnas džiaugsmingo linksmumo,
Kepurėlę ant šono pakreipęs,
Žiponėlį gražesnį paskolinęs
Ar ne iš paties Paduviečio, irgi Untano,
Kad būtų smagiau šią dieną,
Kad visi pamatytų Juknėnuos,
Koks gražus Untaniukas ir koks honoravas,
Kaip ir kadaise ---------------------------------
____________________________________ * Pirmasis Antano Miškinio premijos laureatas (2003 m.).
Nei prėska, nei banalu,o labai miela ir aukštaitiškai lietuviška ir dar gal reiktų pasakyt, kad labai nuoširdu ir labai tinka prie: "O buvo dienos margos/ ir naktys baisiai gilios-/ gegužis vyšniom linko,/ laukus žiedų pripylė!" (A.Šimkus)
Be abejo, kad A.Miškinis. Šimkus čia būtų nei prie ko. Tiesiog apsižioplinau rašydama pavardę. Esate mandagumo riteris... Kad negalvotumėte apie mane nei per daug blogai, nei per daug gerai prisipažinsiu, kad eilutes nurašiau iš Poeto eilėraščių knygelės - antraip būčiau pridariusi begales sintaksės klaidų. Kadangi šiuo metu esu tremtyje ir knygelės neturiu, tai pamėginsiu iš atminties pasakyti to eilėraštėlio pradžią: "Aš nežinau kas daros oi tai dalia dalužė ir kas mane nugirdė ar tujai ar gegužė". Ir dar mintinai moku: Turbūt, ir austi nebemoki, kasdien keistesnė vis darais - praūši dienas su berniokais ... vakarais /neatsimenu kokiais/. Nežiūrint į pastabos toną vis tiek sakau ačiū.
"Prašoksi dalią su berniokais /Giliais nedėlių vakarais...". Jei tremtyje yra kompiuteris, tai paieškon įvedusi kiek atsimenat, tarkim, "Turbūt, ir austi nebemoki", rasit visa kita.
Labai ačiū KJurgiui už pamokymą... Pasieškojau ir daugiau pusiau pamirštų dalykėlių. Žodį pasieškojau pabraukė raudonas brūkšnelis, bet vien iš sentimentų Suvalkijai tikrai neištaisysu.