Slaptai.Lt

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
                                     
Skambučio melodijos mobiliesiems telefonams



Gerbkime lietuvių kalbą

Lietuvių kalbos puoselėjimas - tautos išlikimas



Kalba apsišiukšlino keiksmažodžiais ir nešvankybių bjaurastimis

El. paštas Spausdinti

sidlauskas-aleksandrasKalba kūrėsi per ilgus amžius, vis įgydama savitumą. Prieš šešiolika – aštuoniolika šimtmečių senosios lietuvių gentys atsiskyrė nuo latvių genčių ir ilgainiui jų šnekos ėmė tolti viena nuo kitos, kol susiformavo dvi baltų kalbos, labai savarankiškos, tik kai kuriais leksikos, gramatikos brėžiais yra panašios.

Ne kartą yra pripažinta, kad kalba veikia lyg magija, kad jos žodžiuose daug simbolių ir įvairiaprasmybių bei stilistinių, frazeologinių niuansų. Štai žodis „sveikas“. Jis įvairuoja savo prasmėmis – tai būdvardis (sveikas žmogus), tai daiktavardis (kaip sveikas begyveni). Kalbėdami metaforomis ar palyginimais, epitetais ar metonimijomis taip pat paregėsime daug kalbos subtilybių. „Žemė – tai mažas aguonos grūdelis“, „Džiaugsmu ir nemunai patvino“ (S. Nėris).

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

J.Basanavičius: „Toks dabar išsiilgimas rašyto žodžio prigimtoje kalboje!“

El. paštas Spausdinti

kozeniauskiene„Tuomi žygiù Lietuva priklausė Maskolijai. Maskoliai įtaisė lietuviams geležinius pančius ant rankų ir kojų, o jų liežuvius surakino retėžiais, ir da taip išmisliai, idant negalėtų kalbėti lietuviškai…“ – spaudos draudimo laikais rašė V. Kudirka. Šitaip grandinėmis surakinta, nuskriausta mūsų gimtoji kalba negalėjo augti, buvo nustojusi visko, likusi tik vargšė nebylė kampininkė atimtuose nebe savo pačios namuose.

Vis dėlto net pačiais juodžiausiais lietuvių kalbos istorijoje laikais, per visas priespaudas, per prievartinį mūsų kalbos vokietinimą, lenkinimą, visuotinį rusinimą, per visus tautinius sąjūdžius lietuvius vedė ir ligi šiolei veda idėja, įtvirtinta mūsų kultūrinėje politinėje sąmonėje dar XVI a. M. Daukšos: jei nesirūpinsime ir leisime sunykti gimtajai kalbai, tam valstybės sargui, tai vienybės motinai, neteksime didžiausios tautos vertybės, savo gyvybės ir garbės, galutinai žūsime ir kaip tauta, ir kaip valstybė.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Kalbą reikia saugoti ir puoselėti

El. paštas Spausdinti

kniuksta_2„Lietuvos ryte“ paskelbtas Loretos Vaiciekauskienės interviu (LR, 2011 01 26) svarsto aktualius ir opius kalbos dalykus ir kelia visokių minčių.

Aš, kaip žmogus, dirbęs kalbos kultūros darbus ir kaip buvęs Loretos bendradarbis, jaučiu pareigą išsakyti savo pastabas.

Abu interviu autoriai pabrėžtinai nusistatę  prieš griežtą kalbos standartizaciją ir perdėtą reguliavimą, o dėl tokio reguliavimo daugiausia kliūva Kalbos komisijai. Kalbininkams interviu pasirodė kaip išsišokimas, o dalis visuomenės puolė jį entuziastingai palaikyti. Atmetę emocijas, pamėginkime viską aptarti nuosaikiau ir nuodugniau.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Grėsmės lietuvių kalbai – realios

El. paštas Spausdinti

songaila_mSeimo narys Gintaras Songaila vasario 21-os – Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga išplatino Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (LKGS) pareiškimą  „Dėl atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto“.

Pareiškimas įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijai.  Anot pareiškimą pasirašiusių LKGS atstovų, šis projektas neatitinka Švietimo ir mokslo ministerijos 2010 m. gruodžio 30 d. patvirtintos Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose 2010-2014 metų strategijos pagrindinių nuostatų, nes jis „iš esmės nesprendžia Strategijoje įvardytos problemos, kad „kiekvienais metais prastėja lietuvių kalbos pasiekimų rezultatai.” 

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Pagalbos šauksmas iš lenkų diskriminuojamo Šalčininkų rajono

El. paštas Spausdinti

poskoniuSausio 18 dieną švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lankėsi Šalčininkų rajono lietuviškose ir lenkiškose mokyklose, susitiko su rajono vadovais.

Buvo kalbama apie pasirengimą planuojamam įvesti lietuvių kalbos brandos egzaminui vietoj buvusių lietuvių valstybinės ir lietuvių gimtosios kalbos egzaminų. Taip pat buvo aptartos klasių komplektavimo galimybės tautinių mažumų mokyklose bei kiti opūs klausimai.    

Šalčininkų rajono savivaldybės salėje vykusio pasitarimo su rajono švietimo įstaigų vadovais metu grupė Šalčininkų rajono švietimo įstaigų dirbančių valstybine kalba darbuotojų ministrui G.Steponavičiui įteikė kreipimąsi „Dėl švietimo Šalčininkų rajone“. 

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 

Europos Komisijos tyrimas atskleidė latvių diskriminaciją dėl kalbos

El. paštas Spausdinti

poroniaLatvijai būtinas harmoningas vystymasis į šiuolaikinę, stabilią ir demokratinę Europos valstybę su integruota, aktyvia pilietine visuomene ir latvių kalba kaip vienintele valstybine kalba. Turėdama tai omenyje, pateikiu keletą pastebėjimų ir pasiūlymų, remdamasi savo Latvijos ir tarptautiniu mastu atliktais tyrimais.

Jau sociolingvistikos klasikas Džošua Fišmanas (Fishman) nustatė ryšį tarp valstybių ekonominės raidos ir jų vienkalbio arba daugiakalbio modelio. Vienkalbystė visuomeniniu mastu yra valstybėse su aukštesniu švietimo lygiu, ekonomiškai labiau išsivysčiusiose, politiškai modernesnėse ir stabilesnėse.

Komentarai (Skaitytojų komentarai)
Skaityti toliau...
 


Puslapis 1 iš 7

Videostudija

Fotogalerija

Tautos ir likimai


Žymėti ir dalintis

Už teisingumą

Statistika

Portalo lankytojai iš viso atvertė puslapių : 2034401
Dabar lankosi:  svečių - 43 
Reklaminis skydelis
Tinklink baneris
       Butu nuoma
       eSports zaidimai
       Butų remontas
       Apsaugos sistemos

      PASIEKIMAI


       Personalas.net
       Milijonieriaus testas
       Darbas, darbo!
       Permainų knyga




Rodoma versija 93 iš 127 
0:04:52 Jun 27, 2011   
Oct 2008 Feb 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba
http://www.slaptai.lt/