Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-10 nr. 3335

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• AISTĖ SUNELAITYTĖ52
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Prie Vytauto Mačernio jaunystės liečiantis...
6

BIRŽELIO 14-AJAI 
• VYTAUTAS NARBUTAS.
Žudydami kūną, jie dvasios nužudyti nepajėgė
7

KNYGOS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Užtaisyta tyla
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Alyvos žydėjo be panikos ir be pašalinių neigiamų poveikių
1

DRAMATURGIJA 
• TOMA GUDELYTĖ.
M. Ivaškevičiaus utopijos salos atradimas italų teatre
17

TEATRAS 
 RIDAS VISKAUSKAS.
Prielaida išlikti – atkaklus savarankiškas darbas
4

MUZIKA 
• „...visados bus užrašyta už garbę, ne už gėdą“

DAILĖ 
• DALIA VASILIŪNIENĖ.
Skaruliai. Mintys prie atverstos knygos

POEZIJA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ4
• IEVA TOLEIKYTĖ2

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Rėda
10
• MARIJA DJAČENKO.
Salvadoro erdvėlaivis
• MARIJA DJAČENKO.
Juodoji skylė

VERTIMAI 
• ALDO BUZZI.
Kiaušinis a la coque
3

(PA)SKAITINIAI 
• MARIUS PLEČKAITIS45

IN MEMORIAM 
• RIMANTAS ČERNIAUSKAS
1950 09 10 – 2011 06 01
1
• Mirė lietuvių literatūros vertėja į čekų kalbą
ALENA VLČKOVÁ
1

KRONIKA 
• ELVYRA MATVEIČIKIENĖ.
Dovanojo knygas savo krašto bibliotekoms

SKELBIMAI 
• A. Baranausko literatūrinė premija1

DE PROFUNDIS
„Visi rašytojai – šmėklos. Ką padarysi!“ Michel Schneider
 
• STASYS VYTAUTAS KARIGAILA.
Beribė barzda
• VYTAUTAS VARANIUS.
Dugnas
2
• SVAJŪNAS KUNCAITIS.
Magiškasis realizmas

TEATRAS

Prielaida išlikti – atkaklus savarankiškas darbas

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Spektaklio „Jaunas vynas“ scena
Nuotrauka iš aktorių ansamblio „Degam“
archyvo

Šiemet vaidybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė dviejų kursų studentai – dramos, vadovaujami prof. Jono Vaitkaus, ir pantomimos (vadovas – Juozas Javaitis, dėstytojai – Eglė Mikulionytė, Gintaras Liutkevičius). Tad keli žodžiai apie pastarojo kurso, pasivadinusio aktorių ansambliu „Degam“, diplominius spektaklius. Gaila, visų spektaklių pažiūrėti nepavyko, kai kurie jų buvo vaidinami tuo pat metu, kai Kaune vyko didžiausias pastaraisiais metais Lietuvoje tarptautinis lėlių teatrų renginys – „Skrajojantis festivalis“ (apie jį – kituose savaitraščio numeriuose). Viliuosi, J. Javaičio režisuotą autobiografinių improvizacijų spektaklį „Tetos“ pavyks pamatyti rudenį...

Pantomimos kursas LMTA, regis, rinktas pirmą kartą. Kaip kartais, deja, pasitaiko, kurso „užsakovas“ nusiplovė rankas, po pirmo kurso pasikeitė ir pedagogai. Tad tiek studentams, tiek vėliau kursą ugdžiusiems dėstytojams neliko nieko kita, kaip ieškoti sutarimo ir dirbti –­ daug, kantriai, užsispyrus.

Pantomimai buvo skirti du spektakliai: „Pupi pipa pupi“ ir „Jaunas vynas“ (abiejų spektaklių režisierė – kaip teatro pedagogė debiutavusi E. Mikulionytė, devintajame dešimtmetyje keletą metų vaidinusi Kauno pantomimos teatre). „Pupi pipa pupi“, kūrėjų vadinamas „žaislų trileriu“, skirtas jaunesnei publikai. Čia remiamasi klounada, absurdu, juodojo humoro poetika (pavyzdžiui, menamas katinėlis spardomas kaip futbolo kamuolys, skriedamas atgal, nagais atseit kabinasi į scenos dalyvius...). Kaunasi Mažasis (Rokas Petrauskas) ir Didysis (Leonas Milius), o juos palaiko minkštų ir „robotizuotų“ judesių žaislai... Estetika „miksuojama“ ne vien iš moksleivijai atpažįstamų dalykų (Virginijos Kuklytės, Aistės Motiejūnaitės, Evelinos Brėdikytės ir Godos Nefaitės „dažytalūpių“ merginų kvartetas juodais akiniais – ironijos adatėlė masinės kultūros moterų įvaizdžiui). Bet spektaklyje svarbiausia – atskleisti, kaip studentai išmoko pantomimos elementus, jų ansambliškumą, darbą su menamais daiktais.

„Jaunas vynas“ – neįprastas spektaklis, kuriame jungiamos plastikos ir dramos scenos (panašiai su jaunimu dirba ir Laima Adomaitienė). Čia, kaip idėjos autorė, dramaturgė ir režisierė, atsiskleidžia E. Mikulionytė. Ji spektaklyje taip pat dalyvauja, kaip Kvotėjos balsas už scenos. O kvota tokia: kokiomis aplinkybėmis ir kodėl mažame miestelyje nušautas jaunuolis Dumblas (Šarūnas Gedvilas). Atskleidžiama spalvingų miestelio gyventojų panorama, vienijama jauno amžiaus, savotiško „trenktumo“ ir nepasotinamo geismo gyventi (daugumos veikėjų poelgius lemia lyties šauksmas).

Meilės peripetijų raizginiai supinti it kokiame seriale – po kelių dienų, geriau nepažįstant aktorių, nelengva prisiminti, kuris veikėjas dėl kurios „neatsakytos meilės“ kentėjo... Štai komiška draugų trijulė – Kurmis (Rokas Petrauskas), Šniūras (Leonas Milius, raiškios faktūros aktorius, – kino kūrėjai, atkreipkite dėmesį!) ir Pūkis (Alikas Kazlovas) – iki ausų įsimylėję tą pačią merginą, pravarde Bažnytinė (Evelina Brėdikytė). Dėl jos vos neišyra šių miestelio padaužų draugystė... Vyrukų dėmesio netekusi Ksena (Irma Bogdanovičiūtė) dėl to Bažnytinei šonus išvanoja (scenos kovos – ne natūralios, bet šiek tiek stilizuotos, plastiškai išraiškingos). Lenkaitė Inesa, ori miestelio palaidūnė su didžiuliu kuodu ant galvos, į meilės reikalus žiūri „profesiniu“ žvilgsniu (puikus komiškas Virginijos Kuklytės vaidmuo; aktorė kalba su akcentu ir viską daro kiek lėčiau nei kolegos, tai ir kelia komiškumo įspūdį; spektaklio pabaigoje, kurią režisierė nori baigti aukšta dramatine gaida, aktorė sako monologą ir... spektaklio dramatizmo – kaip nebuvę! Aktorės prigimtis nugalėjo režisierės sumanymą.). Salomėją, miestelyje organizuojančią S. Nėries poezijos sceninę „makalionę“, persekioja visų atstumtas valkata Sergejus (Mindaugas Gedaminskas – jautrus komiškų charakterinių duomenų aktorius).

iliustracija
Giedrius Simutis ir
Mindaugas Gedaminskas spektaklyje „Anaerobai“

Nuotrauka iš aktorių
ansamblio „Degam“ archyvo

Spektaklyje kiekvienas aktorius turi numerį ar monologą, kuriuo išreiškia savo herojų. Tik keista – „panoraminiai“ veikėjai ryškūs, „nuodėmingi“, o sutaurintas Dumblas – idealizuoto vaikino ženklas, tačiau tąsi spektaklio dramaturgija neparanki jam atskleisti.

Dailininkės Monikos Vėbraitės scenografija – pakabinamos medinės konstrukcijos iš 3 scenos pusių. Veikėjai jomis lipa, vaikšto, slepiasi, šliaužia... Vizualiai tai išraiškinga, paranku komponuoti masines scenas.

Savo medžiaga netikėtas pasirodė kamerinis spektaklis „Anaerobai“ (pagal Ingmaro Villqisto pjesę), pasakojantis apie ketverius metus gyvenančios ir kūdikį – mergaitę – įsivaikinusios gėjų poros krizę. Ar verta rinktis dramaturgiją, kuri neatitinka studentų patirties? Kita vertus, kodėl studentams neišbandyti sunkaus psichologinės dramos žanro ir jiems svetimų vaidmenų?

„Anaerobuose“ geriau atsiskleidė M. Gedaminskas, nes dramaturgija buvo palankesnė jo vaidinamam Magui – jautriam, panikon linkusiam jaunuoliui, kuris visomis įmanomomis priemonėmis beldžiasi į Larso (Giedrius Simutis) jausmus, norėdamas išlaikyti yrantį jų ryšį. Personažo veiksmas turi daug atspalvių, emocinių niuansų, priežastingumų ir motyvų – aktoriui yra ką vaidinti ir pagalvoti, kaip interpretuoti vieną ar kitą veikėjo poelgį, tekstą. G. Simučio personažas pasirodė emociškai skurdesnis; aktorius pabrėžė statusą (vyresnis, porai užtikrinantis pajamas), bet jo santykis su partneriu buvo vienaspalvis. Kaip žirniai į sieną nuo Larso atsimušė Mago pastangos prisibelsti į jo širdį, emocinę atmintį...

Pabaigoje pasirodo iš namų pasprukusi Larso dukra Karla (ją vaidina charakteringoji V. Kuklytė, kuri, padedama pedagogo J. Javaičio, ir režisavo šį spektaklį). Bet spektaklio pabaigos nesupratau – visa trijulė džiugiai siautėja ant lovos, o kaip išsisprendė vyrukų drama?.. Ir jauniesiems aktoriams pritrūko kūdikių auginimo patirties: turiu galvoje atsainoką veikėjų elgesį su pieno buteliukais, vystymą, gana garsią kalbėseną neramiai mergaitei užmigus...

„Anaerobai“ – juvelyrinio kruopštumo reikalaujantis spektaklis, kuriame kiekvienas aktorius – kaip ant delno. Sumaniai vaidinant ir dar patikslinus, parepetavus, spektaklis galėtų toliau gyvuoti.

G. Liutkevičiaus režisuota „Po / lovoje po / krytyje“ (pagal Olego ir Vladimiro Presniakovų pjesę), matyt, skirta išbandyti juodosios komedijos žanrą. Broliai Nikolajus (Š. Gedvilas) ir Andrejus (Laurynas Onuškevičius) nuomojamame bute aptinka... lavoną (miruolį kantriai, beveik visą spektaklį užgniaužęs kvapą, vaidina L. Milius). Miruolis – buto šeimininko Igorio Igorevičiaus, kurį vaidina R. Petrauskas (tinkąs visokių avantiūristų-aferistų vaidmenims, o gal tokių jam tik daugiau kliuvo?), nukneckytas tėvas. Igoriui rūpi svetimomis rankomis sutvarkyti lavono „reikaliuką“. Ir kur tik trijulės tąsomas miruolis nepabuvoja! Ir šaržuotose kaimynų vestuvėse, kur Jaunoji (E. Brėdikytė) su Jaunuoju (A. Kazlovas) bei gausia svita stipriai susimuša, ir makabriškame oro uoste, kur pasirodo įvairiausių pamišusių veikėjų: Berniukas (I. Bogdanovičiūtė), it automatas porinantis istoriją-parabolę apie kompozitorių Antoną Rubinšteiną; Afroamerikietė (Indrė Mickevičiūtė), kuriai svarbu iškalbėti, kas ant širdies guli, bet nesvarbu – kam; pavydusis Mačio (Artūras Žabas), gyvenantis savo „šauniųjų“ nuotykių Kuboje prisiminimais ir turbūt tūkstantąjį kartą pasakojantis tas pačias istorijas; susitraukęs ir žodžio neišlemenantis Senukas (puikus Naglio Striškos etiudėlis)... Galiausiai miruolis atsigauna, taip supainiodamas įsibaiminusią trijulę – gyvi jie ar ne, gal visi jau aname pasaulyje besą... Trijulė pabando pasitikrinti, leisdama butan dujas. Po ilgų dvejonių, kai nugali noras gyventi, juos netyčia susprogdina pamišę kaimynėliai: Arkadijus (M. Gedaminskas), ieškantis svingerių patirties, ir didžiaakė Girė (V. Kuklytė), nepratarianti nė žodžio... Spėju, Marta Vosyliūtė smagiai pasilinksmino, kurdama ne tik lakonišką scenografiją, bet ir ryškius kostiumus, šukuosenas, grimą visai crazy veikėjų kompanijai...

iliustracija
Šarūnas Gedvilas spektaklyje
„Oskaro Milašiaus lietuviškos pasakos“

Nuotrauka iš aktorių ansamblio „Degam“
archyvo

Įdėmiau į aktorius, jų partnerystę buvo galima įsižiūrėti spektaklyje „Oskaro Milašiaus lietuviškos pasakos“ (rež. J. Javaitis). Čia vyravo pasakojimai, tad aktoriams reikėjo išmokti valdyti tekstą, rasti savo veikėjo santykį su pasakojama istorija. Pasakoje „Kaip viena mergelė atėmė gyvastį daugeliui dūsautojų...“ vaikus, jų nekaltą flirtą, žaidimus gražiai suvaidino A. Kazlovas ir I. Bogdanovičiūtė. Vaidindami pasaką „Princesė“, aktoriai A. Kazlovas, I. Mickevičiūtė, I. Bogdanovičiūtė pasitelkė įvairių paukščių plastiką. Pasakoje „Melagiai“ leipome juokais, kai žemaičiuodami savo porinimais konkuravo didikai (charakteringieji M. Gedaminskas ir Š. Gedvilas), o juos abu apmovė bajoras (R. Petrauskas). Neįprastą meilės istoriją pasakoje „Kvarklė“, pasitelkę varlės ir avinėlio balso bei judesio bruožus, atskleidė L. Milius ir V. Kuklytė.

Kai kursai gausūs (šiame – 15 studentų), dėstytojai turbūt suka galvas, kaip diplominiams spektakliams parinkti repertuarą, kad ir įvairių žanrų būtų, ir visi jaunuoliai darbo turėtų. Šiuosyk akivaizdu, kad kurse buvo lyderių, kuriais labiau remtasi, skiriant pagrindinius vaidmenis (tyčia jų neišskirsiu, tekste ir taip matyti, kurios pavardės dažniau kartojasi). Kai kuriems studentams kliūdavo gana artimi vaidmenys, kai kuriems – vos keli epizodukai per visą spektaklių maratoną. Ar studijų metais galynėtasi su klasika, eiliuotu tekstu – nežinia, diplominiai darbai to neparodė... Beje, dilema renkantiesiems aktorių kursus: ar verta priimti studijuoti švepluojančius jaunuolius, net jei kai kurie jų duomenys imponuoja kursų vadovams? Kai sceninis veiksmas spektakliuose įdomus, šveplavimo nesigirdi, bet jei ne – šveplavimas lyg tyčia tarsi „padvigubėja“... Sakykim, šokėjams, pantomimos meistrams tai dirbti netrukdo, bet dažniausiai daugelis absolventų renkasi dramos teatro kelią, o tuomet šveplavimas –­ profesinis brokas...

Kurse daug įdomių žmonių, svarbiausia, kad tik būtų, kas su jais toliau dirba, juolab – kuria pantomimą. Būtų gaila, jei pedagogų darbas, studentų įgyti specifiniai įgūdžiai nueitų perniek. Gal jaunieji aktoriai patys ryšis kurti žanrinius pantomimos spektaklius?


 

Skaitytojų vertinimai


68751. 3112011-06-14 15:23
o tai vaitkaus studentu darbu niekas nerecenzuos? eeeee......

68768. r2011-06-15 10:34
Daivutė Š. uoliai juos žiūrėjo - prašome kreiptis į ją:)

68802. 3112011-06-16 15:03
ten irgi daug idomiu zmoniu, nu.

68822. r2011-06-17 13:28
tikiu, bet nera sveikatos vienam zmogeliui du kursus apglebt ir dar uz koki 29.99 lito honorara:) ogi reik ir pjeses skaityt, ir po du tos pacios pjeses spektaklius ziuret, nes vaidina skirtingos sudetys, sita suvokt apie siuolaikini soki, o dar ne prosal ir su pedagogais pabendraut. zodziu, katorginis darbas. va, lai tuo uzsiima ponulis vienas toks, kursai 8 000 lituku per menesi uzdirba is aut. teisiu:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 4 
4:58:01 Jun 20, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba