Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-09 nr. 3061

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
GĖLĖS*
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PERSEKIOJAMAS TURKŲ RAŠYTOJAS
• LIETUVIŲ PEN CENTRO PAREIŠKIMAS
• GERBIAMAS PILIETI PULKININKE!
• LIETUVA – GARBĖS VIEŠNIA ŠIŲ METŲ TARPTAUTINĖJE GETEBORGO KNYGŲ MUGĖJE

POKALBIAI 
• RADŽIO IR MEILĖS SPINDULIAVIMAS P.O. ENQUISTO ROMANE "BLANŠA IR MARIJA"
• Su poete Aldona Elena PUIŠYTE kalbasi Dovilė ZELČIŪTĖ.
PERKEITIMO KELIAS
1

ATSIMINIMAI 
• Bronius Lazdynas.
TRAGIŠKASIS LIETUVIŲ DAINIUS
2
• Lidija Romanova-Papečkienė.
KRIAUŠAITĖ
• MUZIKA2

KNYGOS 
• Vanda Zaborskaitė.
VILNIAUS LEGENDOS KITAIP
1
• AKIS IR DVASIA
• RYTPRŪSIŠKI LIKIMAI
• SVETIMAS
• ARTĖJANT B. SRUOGOS 110-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Eglė Gudžinskaitė.
ŽODŽIAIS APIE V.BACEVIČIŲ IR JO ŽODŽIUS
1
 MAIŠTINGAS KŪRĖJAS SUGRĮŽTA

DAILĖ 
• DAILĖS NIŠA SOSTINĖJE

TEATRAS 
• MENAS – TAI, KAS AMORALU
• AR PAVYKS "PELENĘ" IŠGELBĖTI IŠ VIEŠNAMIO?1
• JAPONAI IR LIETUVIAI VIENAME SPEKTAKLYJE

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS

MENO DIS/KURSE* 
• VISA, KĄ IŠ ANKSTO ŽINOJOME APIE MENĄ, BET MŪSŲ NIEKAS NEKLAUSĖ20

POEZIJA 
• RENATA ŠERELYTĖ31

PROZA 
• Selemonas Paltanavičius.
AŠ VIS DAR LAUKIU TAVĘS, VASARA!
1
• Selemonas Paltanavičius.
TRAUKINIAI NEMIEGA IR NAKTĮ
1

VERTIMAI 
• Richard Brautigan.
ARBŪZŲ CUKRUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Donatas Petrošius.
SIUŽETO NEGALIMA NUŠAUTI
6

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
GNOSTIKAI, ŽVAIGŽDŽIŲ VAIKAI, SVETIMUMAS: AUKŠTESNĖS BŪTIES ILGESYS
3

DAILĖ 
• Jūratė Stauskaitė.
"KIETI" EGLĖS SAPNAI
2
• Laimutė Tidikytė.
TAPYTOJA DALIA DOKŠAITĖ: ŠIRDIS KALBA TEPTUKU

KRONIKA 
• NUO VILIJOS IKI EGLIJOS
• Karolis Baublys.
LIETUVIŲ MENININKO ŠLOVĖ PARYŽIUJE
1
• "LANGAS Į LIETUVĄ" KAZANĖJE
• "REPRESIJOS GRĖSMINGAS SPARNAS…"

DE PROFUNDIS 
• ŽODŽIO GIMIMAS1
• MĖGSTAMO DARBO KLAUSIMU
• ĮSLAPTINTO LIUDININKO PASAKOJIMAS2

MUZIKA

MAIŠTINGAS KŪRĖJAS SUGRĮŽTA

Kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus 100-mečiui

[skaityti komentarus]

Kompozitoriui ir pianistui, pirmojo Lietuvos avangardo kūrėjui Vytautui Bacevičiui rugsėjo 9-ąją būtų sukakę 100 metų. Vytautas Bacevičius – išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje, vienas pirmųjų avangardistų tarpukario Lietuvoje, kvietęs kurti modernią Lietuvą, bene vienintelis iš lietuvių kompozitorių daug ir bekompromisiškai kūręs emigracijoje JAV, bene vienintelis po Čiurlionio palikęs didžiulį ir vertingą fortepijoninės bei simfoninės muzikos palikimą ir buvęs puikus koncertuojantis pianistas. Kompozitoriaus 100-mečiui skirtų renginių serija šį rudenį pasieks kulminaciją. Rugsėjo 16–spalio 26 dienomis Vilniaus ir Kauno koncertų salėse vyks Bacevičiaus festivalis. Šįkart simfoninės, vargoninės ir kamerinės muzikos vakarais ketinama sukurti išsamų Bacevičiaus kūrybos vaizdą, kurį iki šiol buvo galima susidaryti tik iš nedaugelio prastos kokybės įrašų ir pavienių koncertų. Kai kurie šio kompozitoriaus opusai festivalyje apskritai skambės pirmą kartą.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Kauno muzikiniame teatre ir 17 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje festivalį pradės Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirig. Robertas Šervenikas). Šių koncertų metu skambės 40 metų kūryba: nuo pirmojo dvidešimtmečio kompozitoriaus simfoninio opuso – Simfonijos Nr.1 (1926), paskutinį kartą atliktos tik tarpukaryje, Koncerto smuikui (1951), parašyto žymiam čekų smuikininkui Dušanui Pandulai, iki Olivier Messiaeno fortepijoniniu stiliumi paženklinto Ketvirtojo koncerto fortepijonui (1962) ir konstruktyviosios avangardinės "Grafikos" (1964) – paskutinio užbaigto Bacevičiaus simfoninio opuso. Šie visi kūriniai atspindi kompozitoriaus muzikos kalbos evoliuciją, žengimą koja kojon su moderniausiais Europos kūrėjais.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (dirig. Gintaras Rinkevičius) rugsėjo 23 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose rekonstruos Bacevičiaus kūrybos kontekstą jo studijų Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje bei Rusų konservatorijoje metais (1927–1930) ir šalia Bacevičiaus pristatys vadinamosios Paryžiaus mokyklos (École de Paris) kompozitorius, Paryžiuje gyvenusius Vidurio ir Rytų Europos kūrėjus – Aleksandrą Tansmaną, Bohuslavą Martinę, Aleksandrą Čerepniną bei Uuno Klamį. Su Paryžiaus mokyklos atstovais bei kitais Baltijos kraštų kompozitoriais, studijavusiais anuometiniame Paryžiuje, Bacevičių siejo panašūs estetiniai ir muzikiniai idealai. Skambės maištingos publikos reakcijos ir orkestrantų pasipriešinimo sulaukę, netikėtais tembrais ir sąskambiais nuspalvinti kūriniai, tapę tikru iššūkiu vyravusiems įpročiams.

Pirmą kartą po kūrinių premjeros Kauno konservatorijos salėje 1934 m. bus atliekami visi septyni anuomet Bacevičiaus vargonuoti kūriniai, kuriuos iš kompozitoriaus rankraščių rekonstravo ir atlikimui parengė vargonininkai Jūratė Landsbergytė ir Gediminas Kviklys. Koncerto programą papildys ir paskutinysis Bacevičiaus opusas vargonams – grynosios muzikos techninis-dvasinis "stebuklas" – "Kosmoso spinduliai" op. 71. Šios kompozicijos – gyvas pavyzdys, kad Lietuvoje egzistavo ir kitokia muzika vargonams – ne vien tik Naujalio puoselėta klasicistinė romantinė tradicija. Koncertas įvyks rugsėjo 18 d. 13 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje.

Bacevičiui pavyko sukurti integralų fortepijoninės muzikos pasaulį, vis dar menkai tepažįstamą. Pirmą kartą vieno vakaro metu skambės visos įvairiais gyvenimo laikotarpiais sukomponuotos Vytauto Bacevičiaus fortepijoninės poemos, kurias skambins Jurgis Karnavičius. Tai koncertuojančio kompozitoriaus ir komponuojančio pianisto, mąstytojo muzika, suteikianti galimybę išgirsti filosofuojantį kūrėją. Antrojoje vakaro dalyje Valstybinis Vilniaus ir Čiurlionio kvartetai grieš brolio ir sesers – Vytauto ir Gražinos Bacevičių – paskutiniuosius brandžiausius styginių kvartetus. Rugsėjo 20 d. 17 val. VDU Katalikų teologijos fakultete koncerto klausysis kauniečiai, o rugsėjo 21 d., 19 val. koncertas įvyks Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Dar išsamesnį Bacevičiaus fortepijoninės muzikos vaizdą turėtų sukurti spalio 26 d. koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – pianistas Andrius Žlabys skambins kompozitoriaus fortepijoninę muziką. Abstrakčios muzikinės mintys susilies su pianisto pakylėta skambinimo maniera, jo išgaunamais trapiausiais, veik nežemiškais skambesiais.

KITI RENGINIAI

Rugsėjo 16–17 dienomis Kompozitorių namuose, A.Mickevičiaus g. 29, vyks tarptautinė muzikologų konferencija "Pagrindinėje srovėje ir anapus jos: Vytautas Bacevičius (1905-1970) ir jo amžininkai. Tarptautiniai pirmojo Lietuvos muzikos avangardo ryšiai ir kontekstai". Šia konferencija mėginama aktualizuoti Bacevičiaus kūrybą, aptarti dalyvavimą Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) veikloje, jo ryšius su Lenkijos muzikine kultūra bei Vidurio Europos muzikus jungusia Paryžiaus mokykla, taip pat Vidurio Europos muzikų adaptaciją emigracijoje (daugiausia JAV).

Spalio 29 d. 17 val. "Vartų" galerijoje organizuojamas vakaras "Vytautas Bacevičius ir moderni dailė: kompozitoriaus mintys apie anų metų tapybos avangardą". Vakarą ves muzikologas Edmundas Gedgaudas, bus surengta Vytauto Bacevičiaus bičiulio Adomo Galdiko JAV sukurtų paveikslų ekspozicija, skambės kompozitoriaus fortepijoninė kūryba.

LEIDINIAI VYTAUTO BACEVIČIAUS 100-MEČIUI

Pirmą kartą išleista visa Vytauto Bacevičiaus "Muzika vargonams" (sudarė ir redagavo Jūratė Landsbergytė). Visi kūriniai, išskyrus Niujorko "Mercury Music Corporation" leidyklos 1967 metais išleistus "Kosmoso spindulius", buvo iššifruoti ir atkurti iš rankraščių specialiai šiam leidimui, siekiant kuo tiksliau perteikti autorinio koncerto dvasią. Natose palikti visi Vytauto Bacevičiaus daryti įrašai (registruotės, tempai, dinamika), suteikiantys ano laikmečio ir vietos inspiracijų.

Bacevičiaus 100 metų jubiliejui išleista ir jo fortepijoninė muzika – ypatinga minties koncentracija išsiskiriantis "Septintas žodis" dviem fortepijonams (redagavo Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai) bei įvairiažanris muzikos fortepijonui rinkinys "Kūriniai fortepijonui" (redagavo Jurgis Karnavičius). Šis rinkinys sudarytas remiantis paties kompozitoriaus parengtais daugiausia JAV išleistais leidiniais, pateikiant papildomas redakcines pastabas ir pasiūlymus.

Kompozitoriaus jubiliejui pasirodė ir pirmoji jo muzikos kompaktinė plokštelė, pristatanti kompozitoriaus simfoninę kūrybą. Joje įrašyti reikšmingiausi simfoniniai opusai – Elektrinė poema (1932), Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.1 (1929), Simfonija Nr.2 ("Della Guerra", 1940), Simfonija Nr.6 ("Cosmique", 1960) bei "Grafika" (1964). Kūrinius įrašė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (dirig. Vytautas Lukočius ir Martynas Staškus), pianistas Aidas Puodžiukas.

Vytauto Bacevičiaus jubiliejinę programą rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Muzikos informacijos ir leidybos centras, Religinės muzikos centras bei "Vartų" galerija. Programą remia Lietuvos kultūros ministerija.

Muzikos informacijos ir leidybos centro informacija

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:38:35 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba