Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-09 nr. 3061

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
GĖLĖS*
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PERSEKIOJAMAS TURKŲ RAŠYTOJAS
• LIETUVIŲ PEN CENTRO PAREIŠKIMAS
• GERBIAMAS PILIETI PULKININKE!
• LIETUVA – GARBĖS VIEŠNIA ŠIŲ METŲ TARPTAUTINĖJE GETEBORGO KNYGŲ MUGĖJE

POKALBIAI 
• RADŽIO IR MEILĖS SPINDULIAVIMAS P.O. ENQUISTO ROMANE "BLANŠA IR MARIJA"
• Su poete Aldona Elena PUIŠYTE kalbasi Dovilė ZELČIŪTĖ.
PERKEITIMO KELIAS
1

ATSIMINIMAI 
• Bronius Lazdynas.
TRAGIŠKASIS LIETUVIŲ DAINIUS
2
• Lidija Romanova-Papečkienė.
KRIAUŠAITĖ
• MUZIKA2

KNYGOS 
• Vanda Zaborskaitė.
VILNIAUS LEGENDOS KITAIP
1
• AKIS IR DVASIA
• RYTPRŪSIŠKI LIKIMAI
• SVETIMAS
• ARTĖJANT B. SRUOGOS 110-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Eglė Gudžinskaitė.
ŽODŽIAIS APIE V.BACEVIČIŲ IR JO ŽODŽIUS
1
• MAIŠTINGAS KŪRĖJAS SUGRĮŽTA

DAILĖ 
• DAILĖS NIŠA SOSTINĖJE

TEATRAS 
• MENAS – TAI, KAS AMORALU
• AR PAVYKS "PELENĘ" IŠGELBĖTI IŠ VIEŠNAMIO?1
• JAPONAI IR LIETUVIAI VIENAME SPEKTAKLYJE

PAVELDAS 
 Vydas Dolinskas.
PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS

MENO DIS/KURSE* 
• VISA, KĄ IŠ ANKSTO ŽINOJOME APIE MENĄ, BET MŪSŲ NIEKAS NEKLAUSĖ20

POEZIJA 
• RENATA ŠERELYTĖ31

PROZA 
• Selemonas Paltanavičius.
AŠ VIS DAR LAUKIU TAVĘS, VASARA!
1
• Selemonas Paltanavičius.
TRAUKINIAI NEMIEGA IR NAKTĮ
1

VERTIMAI 
• Richard Brautigan.
ARBŪZŲ CUKRUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Donatas Petrošius.
SIUŽETO NEGALIMA NUŠAUTI
6

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
GNOSTIKAI, ŽVAIGŽDŽIŲ VAIKAI, SVETIMUMAS: AUKŠTESNĖS BŪTIES ILGESYS
3

DAILĖ 
• Jūratė Stauskaitė.
"KIETI" EGLĖS SAPNAI
2
• Laimutė Tidikytė.
TAPYTOJA DALIA DOKŠAITĖ: ŠIRDIS KALBA TEPTUKU

KRONIKA 
• NUO VILIJOS IKI EGLIJOS
• Karolis Baublys.
LIETUVIŲ MENININKO ŠLOVĖ PARYŽIUJE
1
• "LANGAS Į LIETUVĄ" KAZANĖJE
• "REPRESIJOS GRĖSMINGAS SPARNAS…"

DE PROFUNDIS 
• ŽODŽIO GIMIMAS1
• MĖGSTAMO DARBO KLAUSIMU
• ĮSLAPTINTO LIUDININKO PASAKOJIMAS2

PAVELDAS

PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS

Vydas Dolinskas

[skaityti komentarus]

Pabaiga. Pradžia 3060 numeryje

Paveikslo sukūrimo aplinkybės. Profesoriaus M. Marini’o nuomone, ši drobė greičiausiai yra didesnio paveikslo modelis, sukurtas pagal Palmai il Giovane’i priskiriamą iš esmės identišką akvarelinį eskizą. Išliko trys Palmos il Giovane’s paveikslai, sukurti panašia tematika ir pagal panašią ikonografinę schemą, – Venecijoje, Akademijos galerijoje (užbaigtas Tiziano kūrinys), Beluno katedroje ir Bavarijos valstybės paveikslų rinkiniuose Miunchene. Jų ikonografija ir sukūrimo laikas gali pateikti orientacinę informaciją ir apie Valdovų rūmams įsigytą paveikslą, kuris tokiu atveju datuotinas apie 1600 metus. Kompozicijos, bet ne spalvinio sprendimo panašumas šį paveikslą taip pat sieja su Emilijos Redžo katedros drobe "Kristaus apraudojimas" bei to miesto muziejuje esančiu paveikslo eskizu. Tačiau nė su vienu iš čia išvardintų Palmos il Giovane’s darbų įsigytas Valdovų rūmams kompozicijos, technikos ir stilistikos atžvilgiu nėra susijęs "in toto". Todėl, M. Marini’o manymu, šis paveikslas galbūt galėtų būti siejamas su neišlikusiu Kandianos šv. Mykolo benediktinų vienuolyno (Paduva) bažnyčios altoriui nutapytu paveikslu "Miręs Kristus su verkiančiomis švč. M. Marija ir šv. Marija Magdaliete", kuris yra minimas 1648 m. dokumente kaip vertingas Palmos il Giovane’s kūrinys. Valdovų rūmams įsigytas paveikslas galėtų būti minėto vienuolyno neišlikusio altorinio paveikslo bandomasis "portatyvinis" modelis, kurį dailininkas pradžioje galėjo pristatyti užsakovui. Kristaus kančios ciklo siužetai, savo seka artimi Valdovų rūmams įsigytame paveiksle vaizduojamai scenai, – Ėmimas nuo kryžiaus, Guldymas į kapą ir t. t. – buvo gana dažni Palmos il Giovane’s kūryboje (pvz., tokių paveikslų yra daugelyje Venecijos bažnyčių, Querini’o-Stampalijos rinkinyje ir kitur).

Dailininkas ir jo kūryba. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigyto paveikslo "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus" autorius Jacopo Negretti (Nigretti), dažniausiai vadinamas Palma il Giovane (1544?–1628), yra vienas žymiausių ir ryškiausių XVI–XVII a. sandūros – vėlyvojo Renesanso, arba manierizmo, ir ankstyvojo baroko – Venecijos mokyklos atstovų, kurio kūryboje dominavo biblinės bei istorinės temos. Savo pravardę "jaunesnysis" jis gavo dėl to, kad jo prosenelis, taip pat Jacopo Negretti (apie 1480–1528), taip pat buvo garsus italų Renesanso dailininkas ir vadintas "Palma il Vecchio" ("vyresnysis"). Tad, Palma il Giovane priklauso Bergamo regiono menininkų giminei, o kūrybos pagrindų, G. Gombosi’o teigimu, mokėsi iš savo tėvo Antonio Negretti. Kaip dailininkas, anot M. Marini’o, Palma il Giovane susiformavo XVI a. antrosios pusės garsiųjų Venecijos dailininkų Tiziano Vecellio (1477–1576) bei Jacopo Tintoretto (1518–1594) aplinkoje ir jų veikiamas. S. J. Freedbergas pabrėžia, jog ir kitų garsių to meto Adrijos karalienės menininkų – Paolo Veronese’s (1528–1588) bei Jacopo Bassano (apie 1517–1592) – kūrybos bruožai jam nebuvo svetimi. Sekdamas visų šių didžiųjų tapytojų suformuota Venecijos mokyklos tradicija, Palma il Giovane daug dėmesio skyrė šviesos ir tamsos dermei, dramatizmo akcentavimui. Valdovų rūmams įsigytas paveikslas taip pat ryškiai atspindi minėtus bendrus mokyklos bei individualius dailininko kūrybos bruožus. Palmos il Giovane’s talentas gana anksti buvo pastebėtas. Vos dvidešimties sulaukęs, jis nuo 1564 m. dirbo didelius reikalavimus menininkams kėlusiam Urbino kunigaikščiui Guidobaldo II (1538–1574), kuris Palmą il Giovane jau 1567 m. išsiuntė studijuoti į Romą. Amžinajame mieste jis išbuvo apie 6 metus. Tai paaiškina, kodėl jo kūryboje atsispindi ir Romos bei Toskanos manierizmo tradicijos bei stilistiniai eksperimentai, ypač Michelangelo Buonarroti (1475-1564) meniniai sprendimai, tačiau tai vis dėlto nesugebėjo užgožti stiprios Venecijos mokyklos įtakos. Grįžusio į Veneciją dailininko vėlesnėje kūryboje tyrinėtojai įžvelgia ir manieristinio piešinio bruožų, ir Tintoretto paveikslams būdingo spalvingumo. Tokia dviejų tapybos krypčių dermė, iš esmės suformuota Palmos il Giovane’s pastangomis, bus būdinga Venecijos mokyklos atstovams iki pat XVII a. pabaigos. Šiuo požiūriu Palma il Giovane yra ryškus ir tipingas savo meto Venecijos mokyklos atstovas, kartais patetiškai vadinamas dar ir paskutiniuoju Venecijos renesanso tapytoju.

Venecijoje dailininkas, tapęs Tiziano dirbtuvių nariu, iškart gavo daug visuomeninių ir privačių užsakymų. Vienas didžiausių ano meto jo darbų – apie 1575 m. sukurtas Šv.Jokūbo (S. Giacomo dell‘Orio) bažnyčios zakristijos dekoras. Kitais metais, mirus Tiziano, jam, atrodo, teko užbaigti didžiojo dailininko pradėtą paskutinįjį paveikslą – "Kristaus apraudojimą", kuris ir šiandien yra Venecijoje, Akademijos galerijoje. Po 1577 m. Dožų rūmų gaisro Palma il Giovane nutapė iki šiol savo vietose tebesančius paveikslus šių rūmų svarbiausioms reprezentacinėms menėms: Didžiosios tarybos salės ir antikameros luboms bei sienoms ("Pergalės vainikuota Venecija triumfuoja prieš priklausomus miestus", "Dožo Andrea Gritti įžengimas į Paduvą", "Milano hercogo Filippo Marijos Visconti pralaimėjimas prie Po upės greta Kremonos", "Dožas Marcantonio Memmo su savo šventaisiais globėjais prieš švč. M. Mariją", "Popiežius Aleksandras III siunčia imperatoriaus sūnų Otoną į taikos derybas su jo tėvu Frydrichu Barbarosa", "Kryžiuočiai užima Konstantinopolį") bei Senato posėdžių salei ("Dožai Lorenzo ir Gerolamo Priuli meldžiasi švč. M. Marijai", "Dožas Francesco Venieras pristato Venecijai jai priklausančius miestus", "Dožas Pietro Loredanas meldžia švč. M. Mariją bado pabaigos bei pergalės prieš turkus") ir kitus. Šiandien Dožų rūmuose yra Palmos il Giovane’s 22 paveikslai. 1578 m. jis kartu su P. Veronese rekomendavo Dožų rūmų Kvadratiniam salonui keturis J. Tintoretto paveikslus. Vėliau dešimt metų (1583–1592) dirbo kryžiuočių vienuoliams – dekoravo jų koplyčios (L‘Oratorio dei Crociferi) lubas ir sienas vienuolyno istorijos bei religinės tematikos paveikslais (pvz., "Išminčių pasveikinimas"), kartu su J. Tintoretto rengė Šv.Morkaus bazilikos šv. Zuzanos istorijos mozaikų kartonus, tapė altorinius ir kitus paveikslus daugeliui Venecijos svarbiausių bažnyčių.

Be tapybos ant drobės aliejiniais dažais, Palma il Giovane pasižymėjo ir kaip freskų autorius bei raižytojas. Po Tiziano, Veronese’s, Bassano ir Tintoretto mirties XVI a. paskutiniajame dešimtmetyje jis tapo populiariausiu bei įtakingiausiu Venecijos dailininku, tęsusiu savo genealių pirmtakų tradicijas. XVII a. pradžioje Palma il Giovane taip pat pagarsėjo kaip mitologinės tematikos darbų, skirtų siauram intelektualų sluoksniui, kūrėjas. Būtent šiuo menininko kūrybinio apogėjaus metu Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Vaza įsigijo jo kūrinių savo kolekcijai. Išskirtinį dailininko statusą Venecijos mieste liudija jo palaidojimo vieta garsiojoje Šv.Jono ir Pauliaus bazilikoje, kur jam paminklą sukūrė vienas garsiausių to meto architektų Vincenzo Scamozzi’s. Paminklą puošia trys biustai: centre – paties Palmos il Giovane’s, kairėje – Palmos il Vecchio (abu sukurti 1621 m. Giacomo Alberelli’o), dešinėje – Tiziano (priskiriamas Alessandro Vittorijai). Taip siekta pabrėžti, kuriuos menininkus pats Palma il Giovane laikė savo svarbiausiais mokytojais. Greta esančių angelų figūrėlių rankose – palmių šakelės, primenančios dailininko pravardę (it. palma – liet. palmė).

Palmos il Giovane’s paveikslų šiandien yra garsiausiuose pasaulio muziejuose: Uffizi’ų galerijoje (Florencija), Ermitaže (Sankt Peterburgas), Los Andželo J. Paulo Getty muziejuje, Luvre, Miuncheno senojoje pinakotekoje, Vašingtono nacionalinėje meno galerijoje, Londono nacionalinėje galerijoje, Čikagos meno istorijos institute, San Francisko dailiųjų menų muziejuje, Milano Ambraziejaus bibliotekoje, Akademijos galerijoje (Venecija), Milano Breros pinakotekoje, Romos Borghese’s galerijoje, Suomijos nacionalinėje galerijoje (Helsinkis), Australijos Viktorijos nacionalinėje galerijoje, Samuelio H. Kresso fondo kolekcijoje, Granados arkivyskupo rūmuose, taip pat Venecijos, Romos, Urbino, Modenos, Genujos, Paduvos, Trevizo, Brešos, Komo, Ravenos bei kitų Italijos miestų rūmuose, katedrose ir vienuolynų bažnyčiose.

Paveikslas Valdovų rūmuose. Vienas šio garsaus Venecijos dailininko kūrinys – paveikslas "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus" – bus įkurdintas būsimuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Dėl nedidelių matmenų jis turėtų papuošti vieną kamerinę Vazų laikotarpio salę trečiajame Valdovų rūmų aukšte arba piano nobile, kur ketinama atkurti ankstyvojo baroko reprezentacinius rezidencijos interjerus. Paveikslas, kurio autoriaus ryšys su Lietuvos ir Lenkijos valdovais yra akivaizdus, neabejotinai taps tokios salės vienu svarbiausių meninių bei istorinių akcentų, ryškiai atspindinčių Vazų dinastijos estetines nuostatas, liudijančių jų kolekcinius polinkius, mecenatines intencijas.

Šiuo metu Palmos il Giovane’s drobė perduota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistams, kurie parengs paveikslą eksponavimui, pritaikys jam tinkamą rėmą. Paveikslą taip pat numatoma papildomai tyrinėti, įvertinti jo būklę bei ankstesnių restauratorių darbą. Jau pirminė kūrinio apžiūra restauravimo centre patvirtino, jog jis ne kartą anksčiau buvo restauruotas, rentgeno ir kitose nuotraukose vietomis matoma itin subtili pirminė dailininko tapyba, kuri vėliau buvo pažeista ir restauruojant kartais supaprastinta.

Palmos il Giovane’s paveikslą "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus" kartu su kitais autentiškais meno kūriniais bei istorinėmis vertybėmis bus galima pamatyti nuo 2006 m. liepos 6 d., kai bus pirmą kartą atnaujinta ir papildyta Taikomosios dailės muziejuje 2005 m. liepos 6 d. atidaryta atkuriamiems Valdovų rūmams įsigytų ir dovanotų vertybių ilgalaikė ekspozicija, kurią bendrai surengė Lietuvos dailės muziejus ir Valdovų rūmų paramos fondas.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:38:27 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba