Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-09 nr. 3061

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
GĖLĖS*
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PERSEKIOJAMAS TURKŲ RAŠYTOJAS
• LIETUVIŲ PEN CENTRO PAREIŠKIMAS
• GERBIAMAS PILIETI PULKININKE!
• LIETUVA – GARBĖS VIEŠNIA ŠIŲ METŲ TARPTAUTINĖJE GETEBORGO KNYGŲ MUGĖJE

POKALBIAI 
• RADŽIO IR MEILĖS SPINDULIAVIMAS P.O. ENQUISTO ROMANE "BLANŠA IR MARIJA"
• Su poete Aldona Elena PUIŠYTE kalbasi Dovilė ZELČIŪTĖ.
PERKEITIMO KELIAS
1

ATSIMINIMAI 
• Bronius Lazdynas.
TRAGIŠKASIS LIETUVIŲ DAINIUS
2
• Lidija Romanova-Papečkienė.
KRIAUŠAITĖ
 MUZIKA2

KNYGOS 
• Vanda Zaborskaitė.
VILNIAUS LEGENDOS KITAIP
1
• AKIS IR DVASIA
• RYTPRŪSIŠKI LIKIMAI
• SVETIMAS
• ARTĖJANT B. SRUOGOS 110-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Eglė Gudžinskaitė.
ŽODŽIAIS APIE V.BACEVIČIŲ IR JO ŽODŽIUS
1
• MAIŠTINGAS KŪRĖJAS SUGRĮŽTA

DAILĖ 
• DAILĖS NIŠA SOSTINĖJE

TEATRAS 
• MENAS – TAI, KAS AMORALU
• AR PAVYKS "PELENĘ" IŠGELBĖTI IŠ VIEŠNAMIO?1
• JAPONAI IR LIETUVIAI VIENAME SPEKTAKLYJE

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS

MENO DIS/KURSE* 
• VISA, KĄ IŠ ANKSTO ŽINOJOME APIE MENĄ, BET MŪSŲ NIEKAS NEKLAUSĖ20

POEZIJA 
• RENATA ŠERELYTĖ31

PROZA 
• Selemonas Paltanavičius.
AŠ VIS DAR LAUKIU TAVĘS, VASARA!
1
• Selemonas Paltanavičius.
TRAUKINIAI NEMIEGA IR NAKTĮ
1

VERTIMAI 
• Richard Brautigan.
ARBŪZŲ CUKRUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Donatas Petrošius.
SIUŽETO NEGALIMA NUŠAUTI
6

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
GNOSTIKAI, ŽVAIGŽDŽIŲ VAIKAI, SVETIMUMAS: AUKŠTESNĖS BŪTIES ILGESYS
3

DAILĖ 
• Jūratė Stauskaitė.
"KIETI" EGLĖS SAPNAI
2
• Laimutė Tidikytė.
TAPYTOJA DALIA DOKŠAITĖ: ŠIRDIS KALBA TEPTUKU

KRONIKA 
• NUO VILIJOS IKI EGLIJOS
• Karolis Baublys.
LIETUVIŲ MENININKO ŠLOVĖ PARYŽIUJE
1
• "LANGAS Į LIETUVĄ" KAZANĖJE
• "REPRESIJOS GRĖSMINGAS SPARNAS…"

DE PROFUNDIS 
• ŽODŽIO GIMIMAS1
• MĖGSTAMO DARBO KLAUSIMU
• ĮSLAPTINTO LIUDININKO PASAKOJIMAS2

ATSIMINIMAI

MUZIKA

Tikra istorija

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vilnius, 1941


…mūsų viena
šventa meilė muzikai…

Iš dainos

Muzika…

Iš tiesų kokią stebuklingą dovaną gamta suteikė žmogui: galimybę klausytis ir kurti muziką!

Muzika…

Ji užburia ir svaigina, ji džiugina ir išspaudžia ašaras, ji suteikia viltį ir įkvepia. Ir mūsų džiaugsmo dienomis, ir nerimo bei liūdesio dienomis muzika visada su mumis.

Ji pasitinka mus nuo pat pirmųjų mūsų pasirodymo Žemėje dienų motinos lopšine, kai, pirmąsyk paėmus kūdikį ant rankų ir prispaudus prie krūtinės, ji tyliai liūliuoja jį. Muzika mus lydi visą ilgą ir kartu trumpą gyvenimo kelią.

Muzika…

Tai ji sujungė Jį ir Ją.

Jis, berlynietis, jaunas muzikantas ir kompozitorius Edvinas Geistas, ir ji, Lidija, visai jauna Berlyno konservatorijos studentė, kilusi iš mažo lietuviško Prienų miestelio.

Juos supažindino ir užbūrė muzika.

Nuostabiu ir didingu meilės himnu skambėjo muzika jų sielose.

Jam pati nuostabiausia muzika buvo jos tyras balsas, jos tylus ir švelnus šnabždesys, jos toks skardus, užkrečiamas juokas! Kaip švytėjo ir žaižaravo džiaugsmu jos žydros lyg pavasario dangus akys!

O jis!.. Kokius nepaprastus garsus išgaudavo iš muzikos instrumentų jo stiprūs ir jautrūs pirštai! Su kokiu įkarščiu jis galėdavo valandų valandas kalbėtis su ja apie muziką, kai, susiėmę už rankų, jie klaidžiojo po Berlyno gatves ir bulvarus.

Muzika buvo aplink juos, muzika buvo juose, muzika buvo jų gyvenimas.

Apimti laimės ekstazės, pasinėrę į kerinčius savo vidinės muzikos garsus, jie ne iškart pastebėjo, kad artėja karas.

Jiems teko emigruoti iš Vokietijos į Lidijos gimtinę Lietuvą. Jie apsigyveno Kaune, kur Edvinas pradėjo dėstyti konservatorijoje ir kurti savo simfoninius vaizdus bei koncertines uvertiūras.

Tačiau uraganinis karo viesulas pasiekė juos ir čia, ir nuostabus muzikos pasaulis staiga sudužo, subyrėjęs į smulkias šukes.

Į Lietuvą atėjo 1941 metai.

Aplink visa pasikeitė, tapo svetima, neaišku ir netgi baisu. Visur įsiviešpatavo "Ordnung".

Edvinas buvo iškviestas į Kauno karinę komendantūrą, kur jį griežtu, jokių prieštaravimų nepakenčiančiu, įsakmiu balsu jo gimtąja vokiečių kalba perspėjo:

"Reicho įstatymai nepakęs grynakraujo arijo ryšio su slave, žemiausios rasės moterimi, kaip ten ją?.. Bal-ta-ru-se!.."

Jis turįs nedelsdamas nutraukti šią santuoką. Jei ne, – tegu kaltina pats save!

Edvinui pasidarė sunku kvėpuoti, širdį suspaudė nematomi gniaužtai, kraujas sunkiai tvinksėjo smilkiniuose, ir žemė slydo iš po kojų. Jis suprato, kas jam gresia, tačiau iš karto kategoriškai pasakė: "Ne!" Jį paleido. Praėjo keletas dienų. Jie netgi pamanė, kad viskas gerai baigėsi.

Tačiau sykį tamsią naktį į namus įsiveržė uniformuoti žmonės ir, žiauriai sučiupę jo žmoną, nieko neaiškindami, išvežė ją juodu automobiliu.

Rytą Edvinas nubėgo į komendantūrą. Jis neprisiminė, kiek laiko stovėjo eilėje, kaip įėjo į komendanto kabinetą ir ką sakė gindamas savo žmoną. Jis tik pamena gręžiančius jo sielą bespalvių nemirksinčių akių vyzdžius ir atvirą pašaipą šaižiame metaliniame balse:

"Na ką gi, jei jūs taip mylite savo žmoną, išimties tvarka kaip tėvynainiui mes galime leisti jums… pakeisti ją savimi!"

Nė minutėlės nedvejojęs, jis sutiko.

Tučtuojau du konvojininkai atsistojo jam iš šonų, užlaužė rankas už nugaros, ant riešų užsegė šaltus antrankius ir greitai nuvedė pustamsių koridorių labirintu, paskui – į patį naujosios valdžios pragarą – devintą fortą…

Iš ten jam išėjimo nebuvo.

Neįtikėtina, bet tuo pat metu ją paleido. Ji neabejojo, kad jis ją išgelbėjo. Tačiau jei ji žinotų, kokia kaina!..

Kai Lidija grįžo namo, ten jos laukė tuštuma. Daiktai po kratos buvo išmėtyti, baldai išvartyti. O jo namuose nebuvo… Jo nebuvo niekur. Kaimynai jo nepažinojo.

Ji puolė pas jo draugus – vokiečius, seniai gyvenančius Kaune. Tačiau ir jie nieko nežinojo.

Tada ji, tokia trapi ir silpna, sukaupė visą savo drąsą ir nuėjo, pamiršus savo saugumą, tiesiai į komendantūrą.

Ir ten ją kaip žaibas trenkė baisi žinia:

"Kaip pažeidęs Reicho įstatymus ir išdrįsęs nevykdyti Didžiosios Vokietijos įsakymo valstybinis nusikaltėlis Edvinas Geistas nuteistas didžiausia bausme – sušaudyti".

Jai pranešė, kad šįryt nuosprendis įvykdytas. Giminėms Reichas nusikaltėlių kūnų neatiduodavo.

Jai pasaulis sugriuvo tą pačią akimirką.

Daugiau nebuvo nei saulės šviesos, nei paukščių giesmių jaunoje pavasario lapijoje, nei šaltų greitojo Nemuno vandenų teškenimo.

Be jo gyvenimas jai prarado prasmę. Ji nusprendė išeiti. Ji žinojo, kaip tai padaryti. Ir apsisprendė iškart, nedvejodama, kaip kad jis nedvejodamas už ją atidavė savo gyvybę. Ji negyveno už jį ilgiau nė dienos.



…pastatysim žvakes galvūgaly
žuvusiems iš neregėtos meilės…

V.Vysockis

Amžiams nutilo jų meilės muzika.

O virš senovinės Lietuvos ir visos Europos kurtinamai griaudėjo kitokia muzika. Tai karo maršo ritmu, gaudžiant kanonadai, kaukiant bomboms, žlegant ir džerškiant tankams, sproginėjant minoms ir tratant kulkosvaidžiams, kaustytais batais per Žemę žygiavo fašizmas.

2004

 

Skaitytojų vertinimai


18389. ėįšęėįš2005-09-15 02:07
taipogi muzika sukelia erekcija arba prieshlaikini seklos ishsiverzhima

18390. styvas2005-09-15 02:12
kam cia ta rashlevele patetishka? a?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:38:17 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba