Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-18 nr. 3040

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Stasė Lygutaitė.
ANGELAI NESAUGO NIEKO
12
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Saulius Kruopis.
PRAEITAME GYVENIME GIMIAU KÖNIGSBERGE

POKALBIAI 
• PASIMATYMAS SU CASTANEDA16
 IDĖJAI NĖRA MAŽO MIESTO5

LITERATŪRA 
• Aušra Gudavičiūtė.
IŠRASTI SAVE
6

KNYGOS 
• Goda Lučiūnienė.
J. IVANAUSKAITĖS ILGESIO MINIATIŪROS
• Jonas Paulius II. KELKITĖS, EIME!1
• FANTOMO SKAUSMAS
• PASKUTINĖ MERGINA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Vitalija Mockutė.
SIMFONINĖS IMPRESIJOS
3
• Egidijus Mažintas.
KAI BLOGIS RUNGIASI SU BLOGIU, VIENĄ JŲ VADINAME GĖRIU

DAILĖ 
• KELIOS PASTABOS DĖL PARODŲ ŠMC27
• ŠMC DIREKTORIAUS KĘSTUČIO KUIZINO PRANEŠIMAS5

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
ANGELE, JUK TAI MES*
1

TEATRAS 
• TARPTAUTINĖS TEATRO DIENOS PROGA – "AUKSINIAI SCENOS KRYŽIAI"2
• Daiva Šabasevičiūtė.
VIETOJ EKSPERIMENTO – DVASINĖS SAUGOS NAMAI

POEZIJA 
• STASYS STACEVIČIUS1

PROZA 
• Vytenis Rožukas.
DŽIUNGLĖS
1

VERTIMAI 
• Frode Grytten.
AVILIO DAINA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "AŠ TIK VAIZDUOJU KASDIENYBĘ, KURIĄ MATAU"

KRONIKA 
• GIMTIES STEBUKLAS1
• ILGIAUSIŲ METŲ!
• R.TREIGIO FOTOGRAFIJOS BERLYNE
• FELICIJOS BORTKEVIČIENĖS PREMIJA7
• ZIGMO GAIDAMAVIČIAUS-GĖLĖS GIMTADIENIUI ARTĖJANT

DE PROFUNDIS 
• vytautah ex machina.
ESĖ LAIŠKO IŠPROVOKUOTA TEMA
3

POKALBIAI

IDĖJAI NĖRA MAŽO MIESTO

[skaityti komentarus]

iliustracija
Zigmas Vileikis
Nuotrauka iš Birštono kultūros centro archyvo

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Vasario 16-ąją Valstybės ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu apdovanojo Birštono kultūros centro direktorių Zigmą Vileikį, pirmojo šalyje ir Rytų Europoje tarptautinio džiazo festivalio sumanytoją bei organizatorių. Zigmą Vileikį kalbina Birštono viešosios bibliotekos bibliografė Genovaitė Mačiūtė.

Koks Jūsų požiūris į apdovanojimus?

Valstybės apdovanojimą iš Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus rankų priėmiau kaip reikšmingą savo veiklos įvertinimą. Tai ne tas pats, kaip būti pastebėtam savivaldybės ar ministerijos. Apdovanojimo ceremonija Vasario 16-ąją buvo iškilminga, jaudinanti. Pirmą kartą Valstybės medaliu įvertintas kultūros centro darbuotojas, todėl manau, jog pavyko kai ką nuveikti šalies mastu. Gal populiarinant džiazą, gal skleidžiant idėją, kad profesionalaus meno reikia ne tik didžiųjų miestų gyventojams. Už darbą gauni atlyginimą, tai, rodos, kam tie apdovanojimai? Bet malonu, kai tavo darbe įžvelgiama originalumo. Tada įsitikini, kad eini teisingu keliu.

Birštone, kur gyvena nedaug profesionalių kūrėjų, paprasčiau būtų prisitaikius prie aplinkos. Todėl maloniai stebina Jūsų siekis ne idėją "pažeminti", pritaikyti aplinkai, o pastarąją auginti iki idėjos. Gal čia Juozo Miltinio "užkratas", gal jį atsinešėt iš gimtojo Panevėžio?

Miltinis – gražus pavyzdys. Jis tuščioje vietoje sukūrė aukščiausio lygio teatrą. Mačiau geriausius režisieriaus spektaklius, jie darė man įtaką. Visada labiau mėgau skaityti ne apsakymus ar romanus, o pjeses. Gal todėl, kad jose koncentruotesnė mintis, ir trumpesniu tekstu daugiau pasakoma.

Lygiai pusė Jūsų amžiaus praėjo Birštone. Ar nekilo noras išvykti į sostinę ar kitą miestą? Tenka nelinksmai juokauti, kad "visi išvažiuoja – kas į užsienį, kas į Vilnių, Kauną ar bent į Marijampolę".

Į Birštoną atvykau tuomet, kai kurortas augo, kūrėsi. Tada čia suvažiavo daug jaunų gydytojų, mokytojų, specialistams buvo sudaromos sąlygos įsikurti. Visi turėjome tikslų, idėjų, kūrėme miestą. Žmogus jaučiasi laimingas, jei turi gerus namus, mėgstamą darbą, bičiulių, bendraminčių. Čia aš viską turiu, o jei ko trūksta, galima susikurti. Birštone praėjo gražiausi mano metai, čia gimė ir užaugo vaikai. Lyg ir nėra priežasčių ieškoti kitos vietos.

Neatrodo, kad nusiteikėt ramiai senti. Šiemet Dailės akademijoje baigiate magistrantūros studijas, įgysite kultūros vadybos ir politikos specialybę.

Džiaugiuosi studijomis, sutikau įdomių dėstytojų, praturtina buvimas su jaunesniais, labiau išsilavinusiais žmonėmis. Pradedi analitiškiau žvelgti į save ir į savo veiklą. Jei gavęs diplomą ir radęs darbą manysi, kad viską žinai, vargu, ar kils naujų idėjų ir ar užteks drąsos jas įgyvendinti. Sakoma, jog būtina mokytis visą gyvenimą. Bent jau tam, kad nuolat atsinaujintum ir nenusibostum pats sau.

Ar pavyko šią tiesą perduoti vaikams?

Didžiuojuosi sūnumis. Vyresnysis Simonas mokėsi JAV, studijavo Olandijoje, dabar dirba Briuselyje. Tautvydas Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja architektūrą. Gilino žinias Vokietijoje, svarsto, kur toliau tęsti mokslus. Architektūros studijoms jis ruošėsi nuo dešimtos klasės. Džiaugiausi, kai sūnus, dar nediplomuotas architektas, laimėjo konkursą didelės įmonės projektui.

Birštono vidurinėje mokykloje dirba puikūs mokytojai. Bendradarbiaujama su Danijos, Prancūzijos, Vokietijos mokyklomis, vaikai gauna gerus užsienio kalbų įgūdžius. Jie dalyvauja įvairiose tarptautinėse programose ir vyksta mokytis svetur. Tik gaila, kad išsimokslinęs retas grįžta į Birštoną. Namuose dažniausiai lieka tik tie jauni žmonės, kurie nekelia sau aukštesnių, geresnio gyvenimo tikslų, nesiekia mokslo.

Birštonas darosi pagyvenusiųjų miestas, kur tylu, ramu, patogu, kur viskas arti ir šaligatviai geriau valomi nei didžiuosiuose miestuose, ir gavės vakarais gerai apšviestos. Tikiu, kad Lietuvoje gyvenimas keisis, ir mūsų kurortas taps patrauklia vieta intelektualams, laisvos dvasios, kūrybiškiems žmonėms – Vakaruose jie seniai džiaugiasi išsikėlę iš didmiesčių.

Birštoną išgarsino džiazo festivaliai. Kaip atsirado džiazas Jūsų gyvenime?

Studijavau dabartiniame Klaipėdos universitete. Prie estradinės muzikos katedros susikūręs orkestras grojo džiazines kompozicijas, vesdavau koncertus, susibičiuliavau su Vytautu Grubliausku, Arvydu Jofe, Steponu Januška, Romu Malinausku. Tą laisvą jūros ir džiazo įkvėptą dvasią atsivežiau ir į Birštoną. Nenorėjau apsiriboti vien mėgėjiška veikla ir, bendraujant su muzikologu Liudu Šalteniu, gimė idėja Birštone rengti džiazo festivalį. Tik po gero dešimtmečio, laisvoje Lietuvoje, panašius festivalius pradėta rengti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Birštone jau ketvirtį amžiaus kas antrą pavasarį žadina gaivūs muzikos improvizacijų upeliai, ramiam, nedideliam miestely priimame visus laisvus ir nesenstančios dvasios žmones. Džiaugiuosi, kad nemažėja Birštono festivalių trauka.

Iš Klaipėdos atsivežėte ne tik džiazą, bet ir Balį Sruogą.

Mano diplominis darbas – apie "Dievų mišką". Žinojau, kad grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos mūsų kurorte Sruoga taisė pašlijusią sveikatą, čia rašė ir "Dievų mišką". Pavyko įtikinti Kultūros ministeriją, ji palaikė mano idėją Birštone įamžinti B. Sruogos atminimą. Paminklo atidengimo iškilmės nuskambėjo per visą Lietuvą – nedaug tėra šio rašytojo pagerbimo ženklų.

Neteko girdėti, kad kultūros žmonės skųstųsi idėjų, gebėjimų stoka, užtat dėl lėšų stygiaus aimanuojama nuolatos. Kaip Jums pavyksta į Birštoną pakviesti aukščiausio lygio muzikantų, dainininkų ar teatralų? Kurorto valdžia palaiko Jūsų idėjas, negaili pinigų kultūrai?

Be savivaldybės mero Antano Zenkevičiaus palaikymo tiek pasiekti nepavyktų. Jis supranta, kad kurortą geriausiai reprezentuoja kultūra. Finansavimu Birštone labai nesiskundžia ne tik kultūros centras, bet ir biblioteka, muziejus. Kultūros reikmėms yra skiriama dešimt procentų savivaldybės biudžeto. Prisiduriam ir nuo parengų projektų. Tai nereiškia, jog mums užtenka pinigų ir nenorėtumėm daugiau. Nesame labai turtingi, todėl lėšas skiriam geriausiems dalykams. Jeigu norim puikios muzikos, turim kviesti profesionalų orkestrą, suprantama, ir užmokėti. Džiaugiuosi, kad kultūros centre galime priimti aukščiausio lygio menininkus ir kad mūsų žiūrovas jų laukia..

Papasakokit apie Birštono kultūros centro veiklą.

Stengiuosi, kad kultūros centre dirbantys žmonės turėtų geras sąlygas veiklai. Puikiam paveikslui ir rėmo reikia neprasto, ir sienos švarios. Svarbu, kokiais instrumentais gros ar kokiais rūbais bus apsirengę mūsų atlikėjai. Džiaugiuosi folkloro ansambliu "Raskila" – jis pripažintas geriausiu Pietų Lietuvoje, ketiname išleisti ansamblio kompaktinę plokštelę. Buriasi Country muzikos grupė. Neblogai sekasi suaugusiųjų teatrui. Režisierius Rimantas Jacunskas respublikos mėgėjų teatrų šventėje pripažintas geriausiu vyro vaidmens atlikėju. Išradingai dirba vaikų šokių kolektyvai, retas miestas gali pasigirti istoriniais šokiais. Paskatinimo sulaukė liaudiškos muzikos kapela.

Kultūros rūmuose repetuoja šaulių, "Bočių", neįgaliųjų kolektyvai. Gerbiu šių žmonių norą būti kartu, jų pomėgį muzikai, bet manau, kad tai – ne tie atlikėjai, kurie galėtų koncertuoti scenoje, žiūrovams. Scena pakelta ne šiaip sau, ji reikalauja tam tikro lygio.

Neretai kultūros žmonių darbas vertinamas pagal renginių skaičių – kuo jų daugiau, tuo geriau. Apie kokybę beveik nekalbama. Todėl Jūsų drąsa nepataikauti prastam skoniui daro įspūdį.

Jei esi matęs gulbę, žąsies, tegul ir apkaišytos, papuoštos balčiausiom plunksnom, nevadinsi to gražaus paukščio vardu. Net jei kas nors ir bandys įtikinti, vis tiek žinosi, kaip atrodo tikra gulbė. Kultūroje taip pat – "paragavęs" meno, nebemanysi, kad viską galim patys: ir padainuoti, ir eiles paskaityti, kad nebūtina kviestis profesionalius atlikėjus ir jiems pinigus mokėti.

Vienas, gausybę sumanymų turėdamas, nedaug tenuveiktumėt?

Gali siūlyti idėjas, bet jų įgyvendinimui būtina pasitelkti kolektyvą, darniai organizuoti darbą. Džiaugiuosi žmonėmis. Nykesnis būtų kultūrinis gyvenimas be renginių organizatorės Romos Žentelienės triūso ir sumanumo. Malonu prisiminti ir, galima sakyti, beveik nepažįstamų žmonių pagalbą organizuojant džiazo festivalius. Pamenu, atvyko būrelis studentų iš Vilniaus ir pasisiūlė kuo nors prisidėti: gal reikės šiukšles surinkti ar dar ką nors padaryti. Džiugu, kai pavyksta savo idėja uždegti ir kitus.

Kaip aukštą Jūsų veiklos įvertinimą sutiko pažįstami?

Žmonės sveikino. Manau, jie mato, kad Valstybės apdovanojimą gavau ne už lojalumą valdžiai. Kai kas sakė, jog reikėjo daug anksčiau, bet taip jau yra, kad apdovanojimus dažniausiai gauni tik kokio jubiliejaus proga. Gal dėl to, jog neužtenka blykstelėti idėja, dar reikia drąsos ir laiko jai įgyvendinti.

Malonu, kad Jūsų įvertinimas pelnytas už tai, kad dirbat, vedamas gražių idėjų, drąsiai ir oriai. Sėkmės Jūsų sumanymams.

 

Skaitytojų vertinimai


15122. Vladas :-) 2005-03-21 15:17
Sveikinu, Zigmai, tikrai vertas tokios pagarbos. Malonu bendrauti su oriais, nesitaikstančiais su menkaverte kultūra žmonėmis. Linkėjimai Romai, Vidui, Genovaitei, Antanui!

15139. Petras2005-03-22 11:56
Zigmai, bičiuli, spaudžiu dešinę, sveikinu. Ačiū Litmeniui.

15148. Jurate J. (Klaipeda) :-) 2005-03-22 17:29
Zigmai! Sveikinu! Gyvuok!

15730. Rankena2005-04-13 02:16
galetu dziazai but kasmet...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:33:51 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba