Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-13 nr. 3138

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Marius Burokas.
GIMIMO LIUDIJIMAS
90
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• NEIŠDUOKIM VALSTYBĖS10

AKTUALIJOS 
• Eugenijus Ignatavičius.
KOLABORANTŲ ILIUZIJOS
10

KNYGOS 
• Eugenijus Žmuida.
ARVYDAS J. GALGINAS: APIE GYVENIMĄ IR MIRTĮ
3
• Vitas Areška.
„EILĖRAŠČIAI YRA MANO TERAPIJA“
3
• Sigita Bartkutė.
BŪTIS TRAPI – BŪTIS SMAGI
• LITERATŪRA VS MAKULATŪRA10
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
• Algis Uždavinys.
IŠĖJO Į PASAULĮ LAIMĖS IEŠKOTI
6
• Akvilė Eglinskaitė.
PAJŪRIO NAUJIENOS
24

FOTOGRAFIJA 
• PAGARBA KITOKIAM GYVENIMUI

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
STUDENTO EGZAMINAS NACIONALINĖJE FILHARMONIJOJE
13
• IŠKILIOS LIETUVIŲ MUZIKOLOGIJOS IR MUZIKOS KŪRYBOS FIGŪROS – NAUJOSE KNYGOSE2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
KITŲ GYVENIMAI
1

POEZIJA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ7
• RŪTA POKŠYTĖ-DIRKSTIENĖ7

PROZA 
• Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva.
PROZA
4

LITERATŪRA 
• ĮVERTINTOS 2006 METŲ VAIKŲ BEI PAAUGLIŲ KNYGOS4

VERTIMAI 
• Emilio Coco.
VĖLYVA MEILĖ
2

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• TOLSTANT NUO TIKROVĖS: APIE JEANO BAUDRILLARD’O FILOSOFIJĄ6

TEATRAS 
• PAPASAKOSIME JUMS PASAKĄ…
• Ridas Viskauskas.
TARP KELIŲ PASAULIŲ

KRONIKA 
 PRAMOGŲ METAS
• IŠ ŽIŪROVO LAIŠKŲ TEATROLOGEI4
• KANKLIŲ PATRIARCHO NETEKUS1

GASTROLĖS 
• LĖLIŲ SPEKTAKLYJE – MENININKO DRAMA
• ŠVENTĖ EUROPOS ŽEMĖLAPIO PABAIGOJE

DE PROFUNDIS 
• Sam Leith.
VIENAS TŲ KOMIKSŲ HEROJUS IŠ TIESŲ MIRĘS
• Benediktas Januševičius.
APOKALIPTINIS
21
• Aldona Viščinienė.
PASIRUOŠĘS DARBUI IR GYNYBAI
1

KRONIKA

PRAMOGŲ METAS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Prancūzų režisieriaus Jacques’o Tati ironiškas filmas „Pramogų metas“ („Play time“), nors sukurtas 1968 m., gerai tiko Lietuvos velykinei savaitei (LTV2). Dar pramogiškesnės buvo nebent LTV „Velykinės šlagerių varžytuvės“, kuriose dainomis lenktyniavo smailiagaliai su drūtgaliais, t.y. moterys su vyrais, kol viskas susimaišė ir liko tik senos geros dainos. Tarp jų – mano mylima meksikietiška apie raudonus batelius ir doną Piedrą.

LTV dirbo vadinamu „dalinės konfrontacijos“ principu (Žygintas Pečiulis – „Iki ir po televizijos“), nes reikėjo nurungti tuo pat metu LNK dainavusį Vytautą Juozapaitį su iššūkiu „Mes mylim jus“ ir TV3 „Puikųjį šou“, kuriame populiari Daina Bilevičiūtė patikino, kad „Ledo žvaigždžių“ konkurse visų vyrų kiaušiniai liko sveiki, nors ji ir nugriuvusi ant partnerio. Nurungti tokį velykinį humorą nėra sunku, jei į „Lietuvos dainų dešimtuką“ pakvieti liežuvingą teisėją Zitą Kelmickaitę. Net Vyteniui Pauliukaičiui, šventusiam ekrane gimtadienį, teko prikąsti liežuvį. Mūsų akyse gimsta naujas LTV šou, matyt, nesibaigsiantis „Iššūkiu žvaigždėms“.

Pavojingesnės LTV būtų kitos dvi principinės pozicijos: status quo ar mėginimas ištrinti ribas tarp visuomeninio ir komercinio transliuotojo. Pirmu atveju nepripažįstami jokie kompromisai, nuolat pabrėžiamas žodis „misija“, o tokia „paternalistinė filosofija“ remiasi idėja, kad liaudis yra nekontroliuojamo apetito ir intelektualai turi rodyti jai kryptį (Ž. Pečiulis). Knygos „Iki ir po televizijos“ autorius lyg ir mėgina nekonfrontuoti nei su liaudimi, nei su intelektualais. Penkiasdešimtmetį švenčianti LTV – irgi. Ji paskelbė 50 dienų konkursą: žiūrovai kviečiami atsakyti į lengvus klausimėlius, pavyzdžiui, kokia diktorių pora buvo pirmoji – Gražina Bigelytė su Algimantu Čekuoliu ar Gražina Bigelytė su Juozu Baranausku. Kadangi žadėta G. Bigelytės atsiminimų ir poezijos knyga dar nepasirodė, tenka pasirausti atmintyje ir pasidžiaugti, kad klausimai gaivina televizijos istoriją. Algimantas Čekuolis irgi pasirodydavo pirmose televizijos laidose. Iki šiol prisimenu, kaip jis gerą pusvalandį skaitė savo apsakymą, jei neklystu, užsitraukdamas ir dūmą. O ką jis dabar daro per savaitines popietes LTV? Irgi skaito, tik tarptautinę apžvalgą – kuria politinį apsakymą kokia nors tema.

Kine seniai į pirmus filmus žiūrima kaip į savotišką kino genomą, kuriame matoma kino ateitis. Pritaikius tą principą televizijai, galima būtų teigti, kad bent trys dalykai iš pirmų laidų gyvuoja sėkmingai iki šiol: 1. būtinai turi būti žinios; 2. rodomi filmai ar serialai; 3. bendraujantis su mumis žmogus ekrane. Pastarąją mintį teoriškai pagrindė maskviškis kritikas, anksti miręs vėžiu, V. Sapakas knygoje „Televizija ir mes“. Natūralu, kad savo knygoje Ž.Pečiulis stengiasi remtis labiau Vakarų kritikais ir teoretikais, bet Maskva buvo nepėsčia. Ar daug nutolome nuo trijų banginių, ant kurių laikėsi pirmos televizijos programos? Nebent į plotį – gausybė kanalų ir iliuzija, kad yra ką pasirinkti. Bet kai pradedi po juos lakstyti, prisimeni JAV demokratijos tėvą T.Jeffersoną: demokratija plėsis, informacijos gausės, bet įžvelgti jos kokybę bus vis sunkiau.

Radijas sulaukė naujos knygos: dvi kūrybingos LRT „Kultūros savaitės“ redaktorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė išleido 30 radijo interviu knygą „Sėskim ir pakalbėkim“. Šventėms tiko pirmas – su Gintaru Beresnevičiumi „Dievoieška yra kiekvieno žmogaus gyvenimo ašis“. Skatina pamąstyti po ilgų religinių transliacijų per LTV: „Kryžiaus kelias iš Romos koliziejaus“, „Velyknakčio liturgija“, „Urbi et orbi“. Visur ritualai, simboliai, žodžiai ir giedojimai, pabrėžiama mintis, kad tik mirtis mums laiduoja nemirtingumą. Nors Velykos, pavasaris, bet džiaugsmo nedaug – pasaulis nuolat kruvinas, ir savas kryžiaus kelias – dygliuotas. Rusų scenaristas, rašytojas Jurijus Arabovas (kalbėjo „Piktžodžiavimo mokykloje“, NTV) B. Pasternako „Daktaro Živago“ siužetą daugiaserijinėje TV ekranizacijoje perrikiavo kryžiaus kelio linkme, sukeldamas nemenką diskusiją. Stačiatikių religinės apeigos Rusijos TV kanaluose atrodė iškilmingai, bet buvo politizuotos. Greta metropolito Aleksijaus II stovėjo Rusijos prezidentas, valdžios galvos apdovanotos didžiuliais auksiniais ar kitais prabangiais (ne visus parodė) kiaušiniais. Mūsų transliacijoje iš Katedros politikų nesimatė, išskyrus Landsbergių šeimą be sveikstančio po operacijos profesoriaus Vytauto. Negi Europos Sąjunga būtų uždraudusi bendrauti valdžiai su tikinčiais šventės dieną?

G. Beresnevičius teigia: „Kiekvieno žmogaus gyvenimo ašis, mano įsitikinimu, yra būtent dievoieška. Netgi jeigu žmogus pats to nepripažįsta arba nesupranta“. Tačiau „Dievo paieškos, ar jos tikros, ar netikros, neišvengia absurdų, paradoksų, netikėtumų. Gali būti ieškoma juokiantis, ironizuojant, tyčiojantis ir visiškai rimtu veidu, atsidavus“. Dievo gali ieškoti ir narkomanas, erotomanas (lietuviškas filmas „Jėzus iš Lietuvos“), ir alkoholikas (lenkų filmas „Visi mes esame Kristūs“, kurį pamatysime lenkų kino savaitėje). Televizijoje prisikeliame tik kartą per metus, ir ne visi. Visa kita – pramogų metas, ypač per šventes. Nesvarbu, ar su Ruta Lee iš Holivudo, kuri sugeba pūstis net prieš Marleną Dietrich (LTV2), ar su Stasiu Povilaičiu (LTV), mūsų estrados fenomenu.

Skirmantas Valiulis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 7 
21:33:38 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba