Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-01 nr. 3145

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas Rubavičius.
LEDINUOTOJO KRISLAS
100
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Rimvydas Stankevičius.
KAIP TAMPAMA POEZIJOS PAVASARIO LAUREATU?
62
• REDAKCIJOS PASTABA4

POEZIJOS PAVASARIS 
• Ramūnas Čičelis.
PASAULIS MARGAS IR NENUOBODUS
4
• Dovilė Zelčiūtė.
PASKUTINĮ PENKTADIENĮ...
• Ričardas Šileika.
PRIESKONIAIS IR EILĖRAŠČIAIS GARDINTA NAKTIES SRIUBA
5
• Aušra Kaziliūnaitė.
RICH PEOPLE, VERY RICH PEOPLE...
43

KNYGOS 
• „DŽIUNGLIŲ VAIKAS“
• „EIK, KUR LIEPIA ŠIRDIS“2
• „MOTERIS CASANOVOS LAIKAIS“1
• Alfredas Guščius.
KIRVIS – KRUVINAS PRIEKAIŠTAS
3
• Rima Petrauskaitė.
AR PAVYKĘS DEBIUTAS?
1
• (PA)SKAITINIAI

DAILĖ 
 Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.
SPALVOTOS EGLĖS KELIONĖS ERDVĖSE
1
• Algis Uždavinys.
BALTUOJA BURĖS TOLUMOJ
11
• APIE DAILININKĘ IR MAMĄ1

MUZIKA 
• „DŽIAZAS YRA DAUGIAU NEGU TIK MUZIKA“59

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURTA REZIDENCIJA: IŠORINIS KEVALAS BE TURINIO – LANKYTOJŲ APGAVYSTĖ
1

TEATRAS 
• „PONAI GLEMBAJAI“: ATGARSIAI IŠ KROATIJOS3

POEZIJA 
• Jonas Jakštas.
PENTACIKLAS „VIA EST VITA“*
2

PROZA 
• Justinas Lingys.
KRENTANT LAPAMS
• Justinas Lingys.
BŪK LAIMINGAS
• Justinas Lingys.
POMĖGIS

VERTIMAI 
• Silvija Patterson.
PONIA IR PONAS ATSARGOS SERŽANTAS
• Adam Zagajewski.
LIGŪRIJOS EILĖRAŠČIAI
6

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Danguolė Vasiukevičiūtė.
KENO KESEY’O ROMANAS „SKRYDIS VIRŠ GEGUTĖS LIZDO“, EKRANIZACIJA IR SĄSAJOS SU ISTORINIU KONTEKSTU
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• BALTARUSIJOS TEATRAS DRAMATURGO AKIMIS
• MOKSLEIVIŲ KONKURSO „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“ LAUREATŲ KŪRYBA

KRONIKA 
• KVIESTA MEILĖ
• LIETUVOS RESPUBLIKOS RESTAURATORIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO DALYVIŲ KREIPIMASIS
• 2007 METŲ „SANTAROS-ŠVIESOS” KONFERENCIJOS, VYKSIANČIOS BIRŽELIO 21–24 DIENOMIS ALANTOJE, MOLĖTŲ RAJONE, PROGRAMA
• VIEŠKELIS, KURIS PRIMENA JONĄ AISTĮ1

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
SKĘSTANČIŲJŲ BURBULIAVIMAS

DAILĖRAŠTIS 
• Jolanta Sereikaitė.
LAISVALAIKIO ŽAIDIMAI, ARBA MINTYS PO LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS KONFERENCIJOS
• Jurgita Rimkutė.
KŪRYBINIAI JAUNŲJŲ KERAMIKŲ IŠŠŪKIAI
1
• INFORMACIJA
• Remigijus Venckus.
AR ATRANDAMOS NAUJOS VIDEOMENININKŲ (IR NE TIK JŲ) PAVARDĖS?
1
• Vytenis Rimkus.
NAUJIENOS IŠ ŠIAULIŲ
1
• Kristina Stančienė.
DIALOGAI, MONOLOGAI IR TERAPIJA
• APIE SAVE
• ATGARSIAI
• JUBILIEJAI

DAILĖ

SPALVOTOS EGLĖS KELIONĖS ERDVĖSE

Eglės Gineitytės paroda „Vartų“ galerijoje

Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglė Gineitytė. „Raudonas (svajonė apie šiaurę)“. 2006. Drobė, aliejus

Eglė Gineitytė šį kartą mus perkėlė į slėpiningą, melancholišką, taupių, itin poetiškų metaforų kupiną paralelinių erdvių pasaulį. Jos tapybinės vizijų dimensijos yra sunkiai nusakomos buitine kalba. Prie Eglės paveikslų kalba turėtų būti tyli, nestokojanti pauzių, daugtaškių ir klaustukų.

Eglės paveikslai – tai „persikėlimų“ istorijos, tai tarsi rytietiški poetiniai „nusistebėjimai“ vaizdu, kuriems būdingos unikalios nepasikartojančios minties ar vaizdinių reminiscencijos.

Nedažnai rengiamose parodose menininkė stengiasi rodyti tik „išnešiotus“, minčių ir rankų išpuoselėtus, ilgai „augintus“ ir nuglostytus paveikslus. Eglei pavyksta išgryninti ne tik kiekvieno darbo, bet ir visos ekspozicinės erdvės skambesį, nepaliekant galimybės prasprūsti atsitiktinumui. Prieš keletą metų surengusi tapybos ant popieriaus, mišria technika atliktų darbų parodą, menininkė nustebino jų skleidžiama šviesa, mirguliuojančia iš „taktiliškų“ kūrinių, kur maži brūkšneliai, tarsi siuvinėjimo dygsniai dengiantys paveikslų paviršių, kūrė tiek vaizdą, tiek erdvę ar spalvų niuansus.

„Persikėlimams“ materializuoti Eglė pasirinko kitą techniką, grįžo prie pasiilgtų drobių ir aliejinių dažų. Šiuose tapybos darbuose nebeliko grafiniais dėmenimis konstruojamų optinių iliuzijų, menininkė „nebedygsniuoja“ drobės smulkiais, filigraniniais brūkšniukais, bet paviršius ir be jų toliau skleidžia šviesą ir net iliuzinę šilumą, kuri apgaubia lengva mirguliuojančia aura ne tik metaforų veikėjus, bet ir kiekvieną žiūrovą, patikėjusį „persikėlimų“ galimybe, nesvarbu, kokie jie būtų, – erdvėje, laike ar tarp sapno ir būdravimo, tarp tikrovės ir sunkiai pagaunamos vizijos.

Kasdienius vaizdinius ar paprastas žanrines scenas – „žmogus gamtoje“, „motina ir vaikas“ – menininkė paverčia daugiaprasmėmis, jausmų ženklų pritvinkusiomis poetinių sistemų ikonomis.

Paveiksluose tvyro ilgesinga begalinio laukimo nuotaika. Čia nelaukiama užprogramuotų įvykių: čia viliamasi, čia svajojama. Svajojama apie Arkties platumas, kur galima išvysti šiaurės pašvaistę, svajojama apie Afriką, kur oras taip įkaista, kad net ima virpėti ir mirguliuoti.

Eglė svajoja ne tik vaizdiniais. Itin svarbi jai SPALVA, kurią kartais be galo sunku materializuoti, sutaurinti, nutolinti nuo cheminės DAŽO sudėties. Eglė SPALVĄ augina po truputį, puoselėja ją sluoksnis po sluoksnio, kantriai laukia ir stebi, kas bus: kai paviršius išdžiūsta, tepa dar vieną sluoksnį, dar vieną atspalvį, kol spalva įgauna reikiamą skaidrios transcendencijos matą ir kokybę.

Geltona tapytojos paveiksluose turi skubėjimo reikšmę (kur važiuoja geltonas dviratininkas?), geltonoje migloje skendi bitininko atokvėpio akimirkos („Medus“), geltonos spalvos pritvinkęs ilgesys ir laukimas („Deniso belaukiant“). Geltona vis kitokia, kaip ir vis kitokios sunkiai apibūdinamos paveikslų nuotaikos, šiek tiek mistifikuotos pasakojamos „istorijos“.

Raudona spalva – nelengvai išreiškiama vėjuotą vakarą besileidžiančios saulės sukelta iliuzija, kad viskas aplinkui skendi rausvoje tirštoje prieblandoje, kai sėdi ir gėriesi nepakartojama atmosfera, bijodamas net pajudėti, žinodamas, kad ši spalvų fejerija trunka tik skausmingai trumpą akimirką... Tokia štai Eglės raudona spalva („Raudonas (svajonė apie šiaurę)“). Eglė seniai svajoja apie šiaurę, todėl į šią svajonės metaforą primaišė tiek daug poetiškų raudonos atspalvių, gaubiančių užsisvajojusios mažos mergaitės siluetą, kuris, atrodo, yra čia pat, bet ir nutolęs nuo svetimų akių, nutolęs kitoje erdvėje, kitoje pašvaisčių nušviestoje dimensijoje...

„Afrikoje“ nereikia ieškoti šabloniškų vaizdinių. Tai ne kelionių prisiminimai ar stereotipinių ženklinių sistemų pasaulis. „Afrika“ – tai dangus, žemė, žmogus ir skaidrūs vandens kibirai. Tai Eglės persikėlimas į vizijų, užuominų, laukimo, troškulio dimensiją, kurią galima pavadinti – „Afrika“.

ŽMOGAUS, DANGAUS ir ŽEMĖS santykis –­­ svarbus dėmuo, apie kurį sukasi daugumos šioje parodoje eksponuojamų darbų kompozicijos ašis. Iliuzinis horizontas lyg ir egzistuoja Eglės darbuose, bet kartu vyksta nuolatiniai „persikėlimai“: dangus persikelia į žemę, žemė – į dangų, žmogus egzistuoja, keliauja, sėdi begalinėje neapibrėžtoje erdvėje – tarp dangaus ir žemės. Žmogus šioje erdvėje įgauna galią egzistuoti trapioje dimensijoje tarp būdravimo ir sapno, egzistuoti materializuotame vizijų lauke, kur jo siluetas susilieja su gamta, horizontu, dangumi, kur galvos apdangalas darosi panašus į palapinę, o eskimo galva panėšėja į horizonte ridinėjančią poliarinę saulę. Eglė jautriai užčiuopia ribinių nuotaikų ir ribinės iliuzijos giją, nedaugžodžiaudama, nedetalizuodama savo paveiksluose mus, žiūrovus, iliuzonistiškai kilnoja iš vienos erdvės į kitą, iš vienos poetinės metaforų dimensijos į kitą, kur samojedų šuva tampa geriausiu draugu, kur pajunti, kaip ir pats pradedi laukti, kada gelsvame rūke išnyrantis lėktuvas nusileis, kur kvepia medum, kur erdvė nuspalvinta beišnykstančios šiaurės pašvaistės spalvomis, kur vakare taku einama parsinešti vandens, kur spalvos ir mirguliuojantys siluetai, kur paprasčiausia detalė virsta poezija, kurioje daug pauzių, daugtaškių ir neapsakomo žodžiais, bet apsakomo spalvomis begalinio ilgesio ir persikėlimų iš čia į kitapus...

 

Skaitytojų vertinimai


49872. inesa :-) 2008-11-28 14:05
Labai patinka Eglės Gineitytės kūryba ir Vaidilutė taikliai parašė straipsnį, apie tai, ką, žiūrėdamas į Eglės kūrybą žiūrovas pajaučia.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 22 
21:25:40 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba