Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-07-11 nr. 2958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIČARDAS ŠILEIKA10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE2

AKTUALIJOS 
• BERNARDO BRAZDŽIONIO ARCHYVAS - Į MAIRONIO NAMUS1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

PAŠNEKESIAI 
• TĘSTI: VEKTORIUS Į PASAULĮ2

POEZIJA 
• ENRIKA STRIOGAITĖ5
• ROMUALD LAVRYNOVIČ27
• VILIUS DŽIAVEČKA4
• AUŠRINĖ ZULUMSKYTĖ15

PROZA 
• PASAKA2
• NAKTIS2

VERTĖJO PUSLAPIS 
 NIKOLAJUS GUMILIOVAS

LITERATŪRA 
• JEANO LE MARCHAND`O pokalbis su FRANCOIS MAURIACU.
FRANCOIS MAURIACAS: "IŠLIEKA NE MŪSŲ KNYGOS, BET VARGANI MŪSŲ GYVENIMAI..."
1
• esė.
JERZY TRAMMER

KNYGOS 
• Algis Kalėda.
DAUGIAVEIDĖ POEZIJA
2
• Vytautas Ambrazas.
TOMAS VENCLOVA ITALŲ KALBA
8
• Liudvikas Jakimavičius.
MŪŠOS NOVELĖS
• Vladas BraziŪna.
VISUMA, PASIRENGUSI BŪTI
1
• MOTERYS IR SRAIGĖS
• APMĄSTYMAI PRIE ŠVENTOSIOS2
• A STATE WITHIN A STATE?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-bieliauskienė.
VIENA - MUZIKOS MIESTAS
• Eglė Gudžinskaitė.
SEPTINTOJI VILNIAUS FESTIVALIO ISTORIJA
6

DAILĖ 
• Enrika Stanaitienė.
MEDŽIO SKULPTŪROS RAIDA
• Vida Krištolaitytė.
ABSTRAKTAI IR AKTAI
2
• Aistė Virbickaitė.
KAIP IEŠKOJAU ŽMOGAUS
• Laura Vaškevičiūtė.
KONSTRUKCIJA AR DESTRUKCIJA?

PAVELDAS 
• APIE TARPTAUTINĖS MUZIEJŲ TARYBOS VEIKLĄ

TEATRAS 
• IŠ VARŠUVOS TARPTAUTINIO TEATRO MOKYKLŲ FESTIVALIO SUGRĮŽUS
• Gasparas Aleksa.
INTYMI IŠPAŽINTIS SEZONUI BAIGIANTIS

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"PIANISTAS"
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eugenijus Girdžiūnas.
UPOKŠNIS
5
• SUKLYSTA1
• ŽIVILĖ KROPAITĖ5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
"KELIO" STILIAUS FOTOGRAFIJA: AMERIKA - LIETUVA…

KRONIKA 
• Marija Jurgelevičienė.
KARALIENĖS MORTOS PREMIJOS LAUREATAI
2
• Vidutis Bakas.
MENAS DAINUOTI IR VAIDINTI
1
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
SENIAUSIAS LIETUVIŲ RAŠYTOJAS DAR NEIŠEINA Į PENSIJĄ
• DRAMATURGIJOS VAIKŲ, PAAUGLIŲ IR JAUNIMO TEATRUI KONKURSAS1
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
12
• Meilės paštas.
PRIESAGA -SM- SKIRTA TIK POETIŠKAI STIPRIEMS ŽODŽIAMS:
1

VERTĖJO PUSLAPIS

NIKOLAJUS GUMILIOVAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Natalija Gončiarova. "Nikolajaus Gumiliovo portretas"

PASAKA

Tefiui


Ant uolos, palei skardį seną,
Kur Elžbietos upė srovena
Kriokdama, stovėjo tvirtovė.

Ant jos kuorų ir bokštų dantytų
Išbadėję paukščiai suskrido
Ir kranksėjo kimiai, pranašingai.

O žemai, prie pat šlaito šono,
Driekės ilgas urvas drakono,
Šešiakojo ir rudavilnio.

Kaip derva buvo juodas valdovas,
Jo nagus ilgus slėpė rankovės,
Lanksčią uodegą dengė apsiaustas.

Elgės kukliai, nors kartais maurojo,
Ir visi kaimynai žinojo,
Kad jisai - viso labo šėtonas.

Nors kaimynų taip pat nesuprasi:
Buvo jie įvairiausių rasių
Ir rūšių: hiena, varnas, vaiduoklis.

Susirinkdavo jie, ir lig ryto
Klyksmas jų prie Elžbietos sklido,
Žaidė jie domino kauleliais.

Ir taip greitai bėgdavo laikas,
Kad net dilgės sėklytės paikos
Dilgėlėm suvešėdavo puikiai.

Buvo tai prieš Adomą ir Ievą,
Kai gyveno Brama, o ne Dievas,
Ir į juos pro pirštus žiūrėjo.

Viskas būtų be rūpesčių ėję,
Betgi ėmė ir pasimylėjo
Vienąnakt su hiena vaiduoklis.

Ir jiems užgimė toks vaikiukas,
Anei paukštis, anei kačiukas,
Ir kompanijon priimtas buvo.

Kartą vėl jie visi susirinko
Ir, virš upės pakaukę laimingai,
Ėmė žaisti, kaip buvo įpratę.

Ir jie žaidė, ir žaidė, ir žaidė,
Kol apdujo visi ir apkvaito,
Kaip lig šiol dar nė karto nebuvo.

Ogi vaikas visus suraitė
Ir laimėjo alaus statinaitę
Ir laukus, ir namus, ir tvirtovę.

Ir suriko jisai pasipūtęs:
"Lauk iš čia, kad nė vieno nebūtų,
Nė vienam aš nieko neduosiu!

Aš tik senąją gerąją mamą
Pasodinsiu į duobę žemą,
Ten, kur buvo drakono urvas".

Vakare palei krantą Elžbietos
Iškeliavo juodoj karietoj
Apsiverkęs senas šėtonas.

Paskui jį sunkiai vilkos kaimynai,
Ir ligoti, ir nusiminę.
Gailiai kosėjo, staugė gailiai,

Verkė, pyko ar buvo romūs…
O vėliau jau gimė Adomas.
Dieve, saugok Adomą ir Ievą!

SIAUBAS

Ėjau koridorių aš kreivėm,
Kaip priešas slapstės kambariai.
Piktai iš nišų į ateivį
Žiūrėjo statulų būriai.

Niūriam sapne daiktai sustingo,
Keistoj pilkšvokoj sutemoj,
Ir kaip švytuoklės įnirtingos
Kaukšėjo kojos tylumoj.

Ir ten giliai, kur tamsos niūrios,
Aš žvilgsnio netekau liepsnos,
Kolonų sambūry figūrą
Išvydęs, matomą vos vos.

Žengiau, ir baimė mirksnį vieną
Užplūdo žvėrišku pykčiu:
Mane galva stebėjo hienos
Ant mergiškų lieknų pečių.

Jos akys tuštuma žėrėjo,
Ant snukio - krešantys kraujai,
Ir balsas šlykščiai sušnabždėjo:
"Tu mano, pats čia atėjai!"

Minutės pamišimo ritos,
Ir skleidėsi miglos žiedai,
Ir atkartojo siaubą šitą
Beribių veidrodžių veidai.

PAKLYDĘS TRAMVAJUS

Ėjau aš gatvėmis neregėtom
Ir išgirdau, kaip skamba liutnia,
Kaip krankia varnos, griausmas atrieda, -
Tramvajus lėkė prieš mane.

Kaip ant laiptelių jo užsikoriau,
Šios paslapties nieks nesužinos,
Brėžė jis kelią ugninį oru,
Kurs neišnyko šviesoj dienos.

Skrido jis tartum audra sparnuota,
Jis pasiklydo amžių lopšy…
Ak, palydove, prašom sustoti,
Tuoj sustabdyki vagoną šį.

Vėlu. Mes jau apvažiavom sieną,
Jau nukeliavom per palmių tankmes,
Lėkėm per Nevą, Nilą ir Seną,
Tiltais trimis nudardėjome mes.

Ir, palei lango stiklus sušmėžavęs,
Pervėrė kiaurai mus žvilgsnis rūstus
Elgetos seno, - to, kuris gavo
Galą sau Beirute prieš metus.

Kur aš? Taip graudžiai, taip netikėtai,
Mano širdis ima belst ir gaust:
"Štai ta stotis, kurioje galėtum
Į Dvasios Indiją bilietą gaut!"

Iškaba… raidės kruvinos, griežtos
Skelbia: "Žalioji", - juokai menki -
Vietoj kopūstų ir vietoj griežčių
Nukirstas galvas čia perki.

Rūbais raudonais, veidu rauplėtu
Budelis galvą nukirto ir man,
Kitų draugijon ją jisai sviedė
Dėžėn gleivėton, pačian dugnan.

O štai gatviūkštė, tvora išdygus,
Trilangis namas, pieva vešli…
Tuoj pat, konduktoriau, sustabdyki,
Tuoj sustabdyki vagoną šį.

Mašenka, čia gyvenai, dainavai tu,
Man, vyrui, kilimą audei dorai,
Kur tavo kūnas ir balsas, mergaite,
Negi tiesa, kad seniai mirei?

Tave raudoti palikęs vieną
Pudra sau kasą pasibarsčiau,
Prisistatyt nuėjau pas carienę
Ir nuo to laiko tavęs nemačiau.

Ir supratau aš - ta neregėta
Šviesa atsklidus - laisvė mana,
Prie zoologinio sodo planetų
Stūkso žmonių ir šešėlių minia.

Padvelkia vėjas, saldus ir savas,
Ir lekia raitelis štai krantine,
Pakelia delno pirštinės šarvas
Žirgo kanopas dvi prieš mane.

Galvą aukštybėj Isakijus kelia
Kaip pravoslavų tvirtovė šventa,
Melsiuosi ten aš už Mašenkos sielą,
Savąją mirtį paskelbsiu malda.

Gyvent nemiela, sunku kvėpuoti,
Springsta širdis mana nuo raudų…
Mašenka, negi galėjau žinoti,
Kad taip mylėt it liūdėt graudu.

Iš rusų kalbos vertė GINTARAS PATACKAS
 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:52 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba