Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-07-11 nr. 2958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIČARDAS ŠILEIKA10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE2

AKTUALIJOS 
• BERNARDO BRAZDŽIONIO ARCHYVAS - Į MAIRONIO NAMUS1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

PAŠNEKESIAI 
• TĘSTI: VEKTORIUS Į PASAULĮ2

POEZIJA 
• ENRIKA STRIOGAITĖ5
• ROMUALD LAVRYNOVIČ27
• VILIUS DŽIAVEČKA4
• AUŠRINĖ ZULUMSKYTĖ15

PROZA 
• PASAKA2
• NAKTIS2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• NIKOLAJUS GUMILIOVAS

LITERATŪRA 
• JEANO LE MARCHAND`O pokalbis su FRANCOIS MAURIACU.
FRANCOIS MAURIACAS: "IŠLIEKA NE MŪSŲ KNYGOS, BET VARGANI MŪSŲ GYVENIMAI..."
1
• esė.
JERZY TRAMMER

KNYGOS 
• Algis Kalėda.
DAUGIAVEIDĖ POEZIJA
2
• Vytautas Ambrazas.
TOMAS VENCLOVA ITALŲ KALBA
8
• Liudvikas Jakimavičius.
MŪŠOS NOVELĖS
• Vladas BraziŪna.
VISUMA, PASIRENGUSI BŪTI
1
• MOTERYS IR SRAIGĖS
• APMĄSTYMAI PRIE ŠVENTOSIOS2
• A STATE WITHIN A STATE?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-bieliauskienė.
VIENA - MUZIKOS MIESTAS
• Eglė Gudžinskaitė.
SEPTINTOJI VILNIAUS FESTIVALIO ISTORIJA
6

DAILĖ 
• Enrika Stanaitienė.
MEDŽIO SKULPTŪROS RAIDA
• Vida Krištolaitytė.
ABSTRAKTAI IR AKTAI
2
• Aistė Virbickaitė.
KAIP IEŠKOJAU ŽMOGAUS
• Laura Vaškevičiūtė.
KONSTRUKCIJA AR DESTRUKCIJA?

PAVELDAS 
• APIE TARPTAUTINĖS MUZIEJŲ TARYBOS VEIKLĄ

TEATRAS 
• IŠ VARŠUVOS TARPTAUTINIO TEATRO MOKYKLŲ FESTIVALIO SUGRĮŽUS
• Gasparas Aleksa.
INTYMI IŠPAŽINTIS SEZONUI BAIGIANTIS

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"PIANISTAS"
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eugenijus Girdžiūnas.
UPOKŠNIS
5
• SUKLYSTA1
• ŽIVILĖ KROPAITĖ5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
"KELIO" STILIAUS FOTOGRAFIJA: AMERIKA - LIETUVA…

KRONIKA 
• Marija Jurgelevičienė.
KARALIENĖS MORTOS PREMIJOS LAUREATAI
2
• Vidutis Bakas.
MENAS DAINUOTI IR VAIDINTI
1
 Leonas Peleckis-Kaktavičius.
SENIAUSIAS LIETUVIŲ RAŠYTOJAS DAR NEIŠEINA Į PENSIJĄ
• DRAMATURGIJOS VAIKŲ, PAAUGLIŲ IR JAUNIMO TEATRUI KONKURSAS1
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
12
• Meilės paštas.
PRIESAGA -SM- SKIRTA TIK POETIŠKAI STIPRIEMS ŽODŽIAMS:
1

KRONIKA

SENIAUSIAS LIETUVIŲ RAŠYTOJAS DAR NEIŠEINA Į PENSIJĄ

Leonas Peleckis-Kaktavičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija apdovanotas K.Barėno romanas "Beragio ožio metai" (dailininkė Danguolė Stončiūtė-Kuolienė)

Paskutiniame praėjusios kadencijos Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdyje į sąjungą priimtas žinomas prozininkas, ilgametis Lietuvių rašytojų draugijos narys, nuo 1947 metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Kazimieras Barėnas (tikroji pavardė - Barauskas). Seniausiam lietuvių rašytojui - jau 95 metai.

Daugelio prozos knygų autorius, Didžiosios Britanijos lietuvių metraštininkas, leidėjas K.Barėnas yra apdovanotas V.Krėvės premija (už romaną "Tūboto gaidžio metai"), du kartus įvertintas Lietuvių rašytojų draugijos premija (už novelių romaną "Dvidešimt viena Veronika" ir novelių rinkinį "Pati apatinė pakopa"), jam paskirta ir pati prestižiškiausia - JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos - premija (už romaną "Beragio ožio metai").

Lietuvoje kol kas išleista tik viena jo knyga - "Dvidešimt viena Veronika" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997). Tų pat metų pradžioje jis pagerbtas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

VIENAS IŠ GARSIŲJŲ "DOBILIUKŲ"

Iš Panevėžio apskrities Pumpėnų valsčiaus Stanionių kaimo kilęs K.Barėnas rašyti pradėjo dar mokydamasis Panevėžio berniukų gimnazijoje. Priklausė J.Lindės-Dobilo sukurtai "Meno kuopai", vienerius metus pats jai vadovavo, redagavo ir leido laikraštį. Pirmieji išspausdinti grožiniai kūriniai - apsakymas "Kultūros" žurnale (1930, Nr. 5) ir eilėraščiai 193l metų "Lietuvos ūkininko" kalendoriuje. Tuomet K.Barėnas buvo jau ne tik Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentas, bet ir dirbo šios aukštosios mokyklos administracijoje (iki 1943 metų).

Uždarius universitetą K.Barėnas dirbo "Ateities" dienraštyje, kur susipažino su daugeliu žinomų rašytojų. Su kai kuriais iš jų ta pažintis nenutrūko ir persikėlus gyventi į Didžiąją Britaniją. Nemažai įsimintinų susitikimų būta su plunksnos broliais pokario Austrijoje ir Vokietijoje - su Bernardu Brazdžioniu, Kaziu Bradūnu ir kitais.

IŠ PRADŽIŲ BUVO VERTIMAI

Beveik dešimt metų Anglijoje K.Barėnui teko dirbti tekstilės fabrike, tačiau jis ne tik prižiūrėjo stakles, suko siūlus, bet ir šį tą rašinėjo laikraščiams, o svarbiausia - kaip tik čia parašė pirmąsias savo knygas ("Giedra visad grįžta", 1953, "Karališka diena", 1957), išvertė porą prozos knygų (J.Steinbecko "Tarp pelių ir vyrų", 1950, J.Hiltono "Sudie, pone Čipse", 1952).

1957 metų pradžioje K.Barėnas buvo pakviestas redaguoti "Europos lietuvio" ir su juo buvo susijęs beveik porą dešimtmečių. 1957-1973 metais jis vadovavo Nidos knygų klubui, išleidusiam apie 120 išeivijos rašytojų knygų. 1964-1980 metais "Nidos" serijoje buvo leidžiamas literatūros metraštis "Pradalgės", kurio sumanytojas ir redaktorius taip pat buvo K.Barėnas (iš viso išėjo dešimt didelių tomų).

Gyvendamas Londone, K.Barėnas sukūrė romanų trilogiją - "Tūboto gaidžio metai", 1969, "Beragio ožio metai", 1982, "Meškos maurojimo metai", 1990.

NUO NOVELIŲ IKI ROMANŲ TRILOGIJOS

Pirmąją knygą K.Barėnas išleido sulaukęs 45 metų. "Giedra visad grįžta" buvo sutikta gan palankiai. Nors novelių tematika krypo į nepriklausomos Lietuvos kaimą ir pasirinktos temos buvo jau iškedentos, iškalbėtos daugelio autorių, K.Barėno žodis įvertintas kaip "autentiškas saulės spindulys be melagingo vienadienio blizgesio" ("Literatūros lankai", 1955, Nr.5). O anot Henriko Nagio ("Nepriklausoma Lietuva", Nr. 36), "naujasis autorius yra išvengęs ne tiktai visų kiekvienam žurnalisto darbą dirbusiam gresiančių pavojų, bet sugebėjęs taip pat nepakliūti į daugumą klystkelių, pasipinančių po debiutanto kojomis".

Ne ką prasčiau įvertinta ir antroji novelių knyga ("Karališka diena"), kurios įvykiai sukoncentruoti Gulbinų miestelyje, o iš tikrųjų - prieškariniame Panevėžyje. Rašytojas stengiasi jaukiai šypsotis, per daug negarbinti, o ir nesmerkti. Šiose novelėse jis gal kiek čechoviškas, tačiau drauge pakankamai savitas. Recenzentų mintis tarsi reziumuoja Liudas Dovydėnas ("Naujienos",1958 m. lapkričio 8 d.): "Giedra visad grįžta", "Karališka diena" įtikinančiai liudija savitą, visapusiškai pasiruošusį rašytoją. K.Barėnas, sakytum, įslinko į mūsų literatūros stovyklą tyliai, bet reikšmingu darbu nešinas. Rašytojas, kuris turi daug ką pasakyti mokančiai, sugebančiai".

Dar daugiau dėmesio sulaukė "Atsitiktiniai susitikimai" (1968). Anot Stasio Santvaro, toje novelių knygoje - "sujaukto amžiaus benamio žmogaus atkurti būties gabalai" ("Dirva", 1968 m. rugpjūčio 21 d.). Bene daugiausia kritikos sulaukta iš Andriaus Sietyno (Alfonso Nykos-Niliūno), kuris, be kita ko, pasako ir pranašiškus žodžius: "Ar nevertėtų imtis romano? Šiame žanre, kur žodinio meistriškumo vaidmuo nebėra taip absoliučiai dominuojantis kaip novelėje, galėtų ypač išryškėti visos kitos aukščiau minėtos rašytojiškos Barėno dorybės, kurioms trumpo pasakojimo rėmuose nėra vietos įsibėgėti. Be kita, labai praverstų jo pažintinis bagažas. Ir čia pat dar norėtųsi pastebėti, kad šis "patarimas" yra ne abejojimo, bet pasitikėjimo Barėno pajėgumu išraiška" ("Aidai", 1969 m. balandis).

Sunku dabar pasakyti, ar, rašydamas šiuos žodžius, jų autorius nežinojo, kad K.Barėnas jau šiame bare yra šį tą nuveikęs - pirmasis romanų trilogijos tomas jau parašytas. "Tūboto gaidžio metai", pasirodę 1969-aisiais, nebuvo įvardinti nei kaip romanas, nei kaip apysaka, tai buvo palikta išsiaiškinti pačiam skaitytojui. Įvairių būta atsiliepimų - nuo pavadinimo šedevru (Jurgis Gliauda. "Dirva", 1970 m. balandžio 22 d.) iki apkaltinimo smulkmeniškumu, veikėjų anemiškumu (M.Mateika. "Dirva", 1970 m. balandžio 15 d.). O baigėsi tie gana aktyvūs vertinimai V.Krėvės literatūros premijos paskyrimu. Premijos skyrėjai atkreipė dėmesį į "Tūboto gaidžio metus" kaip į vertingiausią tuo laikotarpiu išleistą knygą, į joje nuosekliai tęsiamas lietuviškojo realizmo tradicijas, ryškų socialinį momentą. Apdovanojimo įteikimo iškilmėse Monrealyje dr. Ilona Gražytė kalbėjo: "Barėnas nekuria legendos ir nedaro istorinių ar socialinių sprendimų. Rezistencija nežiba jo romano puslapiuose heroizmu. Tai kareivio Šveiko ir "The Secret of Santa Vittoria" rezistencija. Autentiškiausia rezistencija, nes ne statiška ir ne autoriaus iš anksto paruošta, bet tekanti gilia požemine srove ir susidedanti iš nuolatinio improvizavimo" ("Nepriklausoma Lietuva", 1970 m. lapkričio 4 d.).

"Dvidešimt vienos Veronikos" novelių grožiu netrukus po knygos pasirodymo turėjo progą įsitikinti ir kai kurie Lietuvoje gyvenantys kūrėjai. 1971 metais Anglijoje lankęsis Mykolas Sluckis rašė: "Kažkuo, turbūt dvasiniu imlumu, ši lietuviškoji Veronika panaši į Vaižganto moteris, kažkuo gal net į garsiąją Neksės Ditę".

Išeivių tema pratęsta dar dviejose knygose - "Kilogramas cukraus" (1978) bei "Pati apatinė pakopa" (1992). "Tai didžiai talentingo, gyvenimą, žmones ir savo meną pakankamai gerai pažįstančio, o taigi esteto ir giliai sąžiningo rašytojo darbai", - apie "Kilogramą cukraus" rašė Stasys Santvaras ("Europos lietuvis", 1979 m. gegužės 2 d.). "Patrauklus pasakojimo stilius, ryškiai užbrėžta intriga ir labai gera, švari lietuvių kalba", - pažymėjo novelių knygos "Pati apatinė pakopa" recenzentė Alė Rūta ("Darbininkas", 1992 m., Nr. 47).

ILGAS NUVEIKTŲ DARBŲ SĄRAŠAS

Atskira, ilga šneka turėtų būti skirta K.Barėnui leidėjui, redaktoriui, publicistui.

Pats rašytojas šių eilučių autoriui yra prisipažinęs, kad per jo rankas perėjo daugiau kaip du trečdaliai Nidos knygų klubo išleistų originalių knygų. Londone parengtos ir spausdintos daugelio išeivijos rašytojų, taip pat ir gyvenusių užatlantėje, Australijoje, knygos.

"Pradalgėse" bendradarbiavo 102 autoriai. Šio literatūros metraščio dešimt tomų sudaro net 4195 puslapiai. K.Barėnas jį ėmėsi leisti po to, kai nustojo Jungtinėse Amerikos Valstijose eiti gražiai leistas žurnalas "Gabija", kai nebeliko "Literatūros lankų".

Vertinamas buvo ir K.Barėno redaguojamas "Europos lietuvis". Su šiuo laikraščiu susijusį įdomų atsitikimą yra pasakojęs Jonas Avyžius, kurio romaną "Kaimas kryžkelėje" Chruščiovo laikais atkarpomis ištisai perspausdino londoniškis "Europos lietuvis". Į rašytojo namus prisistatęs KGB darbuotojas reikalavo "duoti atkirtį, reaguoti", tačiau J.Avyžius atsisakė tai padaryti, pasakydamas, kad romane nė viena eilutė neišbraukta, tik žodis Dievas išspausdintas kitaip nei Vilniuje - iš didžiosios raidės.

J.Avyžiaus romanas pradėtas spausdinti 1964-ųjų pabaigoje ir baigtas 1966 metais. O dar anksčiau --1963-1964 metais "Europos lietuvyje" buvo perspausdintas Romualdo Lankausko romanas "Tiltas į jūrą". Atkarpoje yra publikuotas ir Juozo Paukštelio "Pabudimas" bei Antano Jonyno "Paskutinė vakarienė". Be to, skelbti Bitės Vilimaitės, Mykolo Karčiausko, Irenos Gansiniauskaitės, Ischoko Mero, Vytautės Žilinskaitės, Vytauto Petkevičiaus nedideli kūriniai ar ištraukos.

K.Barėno kūrybinėje biografijoje - ir dvi didelės enciklopedinės knygos: "Britanijos lietuviai 1947-1973" ir "Britanijos lietuviai 1974-1994". Kaip tikras Britanijos lietuvių metraštininkas jis talkino Juozui Kapočiui leidžiant "Lietuvių enciklopediją" Bostone, išleido knygą apie Bradfordo lietuvius.

K.Barėnas 1957 metais sudarė ir išspausdino lietuvių prozos antologiją "Sauja derliaus" - solidžią 558 puslapių knygą. Lietuvybei palaikyti rinko iš laikraščių ir žurnalų medžiagą "Rinktinės" sąsiuviniams, kuriuos pats leido. Nuo 1959 iki 1981 metų spausdino lietuviškus kalendorius.

Ir tai toli gražu ne visi K.Barėno nuveikti darbai. Belieka apgailestauti, kad jie dar neprieinami Lietuvos plačiajai visuomenei. Bene daugiausia su rašytojo asmenybe ir jo kūryba pažįstami panevėžiečiai - užmegzti ryšiai tarp K.Barėno ir jo lankytos gimnazijos bei apskrities G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekos, kuriai yra perdavęs per pusantro tūkstančio savo bibliotekos knygų, rankraščių.

Solidus K.Barėno kūrybos rinkinys bei kita vertinga medžiaga taip pat yra perduota M.Mažvydo bibliotekos lituanistiniam skyriui ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetui.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:49 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba