Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-07-11 nr. 2958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIČARDAS ŠILEIKA10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE2

AKTUALIJOS 
• BERNARDO BRAZDŽIONIO ARCHYVAS - Į MAIRONIO NAMUS1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

PAŠNEKESIAI 
• TĘSTI: VEKTORIUS Į PASAULĮ2

POEZIJA 
• ENRIKA STRIOGAITĖ5
• ROMUALD LAVRYNOVIČ27
• VILIUS DŽIAVEČKA4
• AUŠRINĖ ZULUMSKYTĖ15

PROZA 
• PASAKA2
• NAKTIS2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• NIKOLAJUS GUMILIOVAS

LITERATŪRA 
• JEANO LE MARCHAND`O pokalbis su FRANCOIS MAURIACU.
FRANCOIS MAURIACAS: "IŠLIEKA NE MŪSŲ KNYGOS, BET VARGANI MŪSŲ GYVENIMAI..."
1
• esė.
JERZY TRAMMER

KNYGOS 
• Algis Kalėda.
DAUGIAVEIDĖ POEZIJA
2
• Vytautas Ambrazas.
TOMAS VENCLOVA ITALŲ KALBA
8
• Liudvikas Jakimavičius.
MŪŠOS NOVELĖS
• Vladas BraziŪna.
VISUMA, PASIRENGUSI BŪTI
1
• MOTERYS IR SRAIGĖS
• APMĄSTYMAI PRIE ŠVENTOSIOS2
• A STATE WITHIN A STATE?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-bieliauskienė.
VIENA - MUZIKOS MIESTAS
• Eglė Gudžinskaitė.
SEPTINTOJI VILNIAUS FESTIVALIO ISTORIJA
6

DAILĖ 
• Enrika Stanaitienė.
MEDŽIO SKULPTŪROS RAIDA
• Vida Krištolaitytė.
ABSTRAKTAI IR AKTAI
2
• Aistė Virbickaitė.
KAIP IEŠKOJAU ŽMOGAUS
 Laura Vaškevičiūtė.
KONSTRUKCIJA AR DESTRUKCIJA?

PAVELDAS 
• APIE TARPTAUTINĖS MUZIEJŲ TARYBOS VEIKLĄ

TEATRAS 
• IŠ VARŠUVOS TARPTAUTINIO TEATRO MOKYKLŲ FESTIVALIO SUGRĮŽUS
• Gasparas Aleksa.
INTYMI IŠPAŽINTIS SEZONUI BAIGIANTIS

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"PIANISTAS"
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eugenijus Girdžiūnas.
UPOKŠNIS
5
• SUKLYSTA1
• ŽIVILĖ KROPAITĖ5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
"KELIO" STILIAUS FOTOGRAFIJA: AMERIKA - LIETUVA…

KRONIKA 
• Marija Jurgelevičienė.
KARALIENĖS MORTOS PREMIJOS LAUREATAI
2
• Vidutis Bakas.
MENAS DAINUOTI IR VAIDINTI
1
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
SENIAUSIAS LIETUVIŲ RAŠYTOJAS DAR NEIŠEINA Į PENSIJĄ
• DRAMATURGIJOS VAIKŲ, PAAUGLIŲ IR JAUNIMO TEATRUI KONKURSAS1
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
12
• Meilės paštas.
PRIESAGA -SM- SKIRTA TIK POETIŠKAI STIPRIEMS ŽODŽIAMS:
1

DAILĖ

KONSTRUKCIJA AR DESTRUKCIJA?

Kelios monochromiškų apskritimų bei linijų apoteozės

Laura Vaškevičiūtė

[skaityti komentarus]

Aš mėgstu viską, kas liejasi, bėga, net menstruacinę srovę, kurią skleidžia neapvaisinti kiaušinėliai.
Rosemarie Trockel

Šiuolaikinio meno centre eksponuojamoje parodoje pristatoma Vokietijos menininkės Rosemarie Trockel (g. 1952) kūryba. Ji priklauso tai pačiai menininkų kartai, kaip ir Reinhardas Mucha, Thomas Shütte, Hermannas Pitzas, Andreasas Gursky`s, Thomas Ruffas, Thomas Struth`as, atsistoja greta Sigmaro Polke`s, Georgo Baselitzo, Gerhardo Richterio.

Parodoje atsiskleidžia R.Trockel temos, plėtojamos tekstilėje, skulptūroje, fotografijoje, videomene. Kintančių formų jos kūriniai - lyg laisva organiška sistema, kuria nevaržomai cirkuliuoja kraujas. Šioje kūryboje aiškai išryškėja seksualinė dimensija, skleidžiasi aštrus feministinis dekonstrukcinis humoras.

"Paversti visą meno kalbą - geismu", paleisti chaotišką gašlaus geismo srovę, prieš visa tai nepamiršti, kas yra konstrukcija, o kas destrukcija, kokia jų buvimo čia vienu metu sąlyga, - tokie yra aktorės tikslai. Pats dominuojantis juodos ir baltos spalvos pasirinkimas, monochromijos ir polichromijos sugretinimas šiuo atveju gali būti tarsi nuoroda į nevienaprasmiškumą, gilesnio klodo paiešką.

Nuo Duchampo laikų nebestebina galimybė aptikti meno kūrinį ir namuose.

Rosemarie Trockel tokio pobūdžio humorą dar labiau sustiprina, pateikdama monochromišką pavyzdį elektros plytelės ("Mr. Sun", videofilmas; "Dviejų dalių sieninė skulptūra"), kurią kasdien matome ir savo virtuvėje. Šis taiklus simbolio parinkimas - socializuotas, feminizuotas. Elektros plytelės kaitvietės čia ir bus PIRMOJI APSKRITIMO APOTEOZĖ ("Interview").

Masinėje gamyboje naudojami pramoniniai atspaudai lyg ikonos pastebimi visose R.Trockel plėtojamose temose; jie suteikia kūrybai varholišką, popartinį skambesį, duoda "archetipines mąstymo ir elgesio schemas" ("Buffalo Milly+Billy"), ryškias ir audiniuose - PIRMOJOJE LINIJOS APOTEOZĖJE. Pastaruosiuose gyvos ir feministinės gaidos. Teiginį, jog "audinys - moters menas", Trockel ironizuoja. Vilna jos kūrinyje - kaip medžiaga, kaip fabriko formuojama mada ("Vilna langučiais"). Tebegaji ir Freudo sukelta seksualinė revoliucija. Elektros plytelės kaitvietės, kaip motyvo, pasirinkimas - nuoroda į priemonę pasigaminti pirmykštį erotiškumo komponentą - maistą. Šiuo atveju reikia sušildyti kiaušinį - ANTRĄJĄ APSKRITIMO APOTEOZĘ ("Kiaušinis, bandantis sušilti"). Greta ir niekur nedingusi ironija ("Mama, mama").

Kiaušinis - vienas pagrindinių R.Trockel motyvų: juodai dažytas kiaušinis, sudužęs prie moters kojų kiaušinis. Tai - tikrai ne religinis simbolis, o tiesiog feministinis humoras. Čia tiktų Brigitte Bardot (beje, taip pat R.Trockel vaizduotos), kuri, anot Simone de Beauvoir, turėjo Lolitos sindromą, žodžiai: "Aš tik noriu, kad iš mano filmų juoktųsi". Taigi kas čia - konstrukcija ar destrukcija?

Tas pats klausimas kyla, žiūrint minutės trukmės videofilmą " a la Moot", per kurį kandis išėda audinį ir jį užado. Tai galėtų būti vadintina ANTRĄJA LINIJOS APOTEOZE. Šis konstruktyvus ir destruktyvus gestas - audinių "gadinimas ir taisymas" - aptinkamas ir R.Trockel kurtuose drabužiuose, skylėtose jų skiautėse.

Parodoje taip pat eksponuojami gipsinių modelių eskizai, kuriais atkuriamas kūrybos procesas. Tai tėkmė, nepaliaujamas judėjimas. Čia konfliktiškai, su ironija aplikuojamas veidas. Paprasčiausiomis priemonėmis - pieštuku, flomasteriu nužymėti portretai, rašalu nutaškuoti besimylintys kūnai ("Ne, man nepatinka").

Meilės tema - taip pat viena iš ženkliausių R.Trockel kūryboje.

Piešiniuose aptinkami juodų ir baltų diskų motyvai. Neginčytinai svarbi linija, kuria konstruojamas ir dekonstruojamas objektas. Pavyzdys - "Tapybos mašina" ("Anapus geidulių") ir septynios nespalvotos drobės. Kaip ir visuose darbuose, čia nepasitenkinama viena išraiška, siekiama platesnio užmojo, todėl šalia šių objektų dar pateiktas videofilmas, kuriame demonstruojama, kaip veikia mašinos mechanizmas. Tam panaudoti 56 teptukai iš 56 menininkų plaukų. Teptukai vienas paskui kitą brėžia savo linijas, savo ( tam tikro ryškumo, storumo) geidulius. Tai - TREČIOJI LINIJOS APOTEOZĖ.

Galiausiai, apibendrinant apoteozių konstrukcinius ir destrukcinius žingsnius, galima teigti, kad Rosemarie Trockel kūriniuose labiausiai jaučiama tik kaita, veržimasis žemyn, aukštyn, tolyn ("Buvo naktis, buvo šalta, mes daug išgėrėm"), lyg uždaras ratas vienoje nepaliaujamo kūrimo ir griovimo sistemoje. Įsuktas ratas, paliekantis ratilus akyse (ar paakiuose). Nėra juodo be balto, nėra nespalvoto be spalvoto, gal nieko nėra be... Mes taip matome, ir mes tikim taip matą. Dogmų pasaulis. Kova (tarp lyčių, tarp spalvų, tarp išraiškos priemonių). Mes lyg ir gilinamės, bet į ką? Ir ar mus "prigavo", ar bent jau prajuokino šis mūsų sukurtas konstruktyviai destruktyvus pasaulis?

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:42 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba