Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-07-11 nr. 2958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIČARDAS ŠILEIKA10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE2

AKTUALIJOS 
• BERNARDO BRAZDŽIONIO ARCHYVAS - Į MAIRONIO NAMUS1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

PAŠNEKESIAI 
• TĘSTI: VEKTORIUS Į PASAULĮ2

POEZIJA 
• ENRIKA STRIOGAITĖ5
• ROMUALD LAVRYNOVIČ27
• VILIUS DŽIAVEČKA4
• AUŠRINĖ ZULUMSKYTĖ15

PROZA 
• PASAKA2
• NAKTIS2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• NIKOLAJUS GUMILIOVAS

LITERATŪRA 
• JEANO LE MARCHAND`O pokalbis su FRANCOIS MAURIACU.
FRANCOIS MAURIACAS: "IŠLIEKA NE MŪSŲ KNYGOS, BET VARGANI MŪSŲ GYVENIMAI..."
1
• esė.
JERZY TRAMMER

KNYGOS 
• Algis Kalėda.
DAUGIAVEIDĖ POEZIJA
2
• Vytautas Ambrazas.
TOMAS VENCLOVA ITALŲ KALBA
8
• Liudvikas Jakimavičius.
MŪŠOS NOVELĖS
• Vladas BraziŪna.
VISUMA, PASIRENGUSI BŪTI
1
• MOTERYS IR SRAIGĖS
• APMĄSTYMAI PRIE ŠVENTOSIOS2
• A STATE WITHIN A STATE?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-bieliauskienė.
VIENA - MUZIKOS MIESTAS
• Eglė Gudžinskaitė.
SEPTINTOJI VILNIAUS FESTIVALIO ISTORIJA
6

DAILĖ 
 Enrika Stanaitienė.
MEDŽIO SKULPTŪROS RAIDA
• Vida Krištolaitytė.
ABSTRAKTAI IR AKTAI
2
• Aistė Virbickaitė.
KAIP IEŠKOJAU ŽMOGAUS
• Laura Vaškevičiūtė.
KONSTRUKCIJA AR DESTRUKCIJA?

PAVELDAS 
• APIE TARPTAUTINĖS MUZIEJŲ TARYBOS VEIKLĄ

TEATRAS 
• IŠ VARŠUVOS TARPTAUTINIO TEATRO MOKYKLŲ FESTIVALIO SUGRĮŽUS
• Gasparas Aleksa.
INTYMI IŠPAŽINTIS SEZONUI BAIGIANTIS

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"PIANISTAS"
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eugenijus Girdžiūnas.
UPOKŠNIS
5
• SUKLYSTA1
• ŽIVILĖ KROPAITĖ5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
"KELIO" STILIAUS FOTOGRAFIJA: AMERIKA - LIETUVA…

KRONIKA 
• Marija Jurgelevičienė.
KARALIENĖS MORTOS PREMIJOS LAUREATAI
2
• Vidutis Bakas.
MENAS DAINUOTI IR VAIDINTI
1
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
SENIAUSIAS LIETUVIŲ RAŠYTOJAS DAR NEIŠEINA Į PENSIJĄ
• DRAMATURGIJOS VAIKŲ, PAAUGLIŲ IR JAUNIMO TEATRUI KONKURSAS1
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
12
• Meilės paštas.
PRIESAGA -SM- SKIRTA TIK POETIŠKAI STIPRIEMS ŽODŽIAMS:
1

DAILĖ

MEDŽIO SKULPTŪROS RAIDA

Enrika Stanaitienė

[skaityti komentarus]

Viena turtingiausių, gražiausių ir labiausiai paplitusių lietuvių liaudies meno šakų yra medžio skulptūra. Pirmos konkretesnės žinios apie liaudies skulptūrą siekia XVIII a., kai dvasininkija pradėjo drausti liaudies meistrams dirbti statulėles ir jomis puošti kryžius. Tačiau, nepaisant draudimų, ji vystėsi ir plito. Tradicinė lietuvių liaudies skulptūra, paprastai vadinama "dievukais", "statulėlėmis", pasižymi turtingomis plastinėmis formomis. Susiformavusi Lietuvos kaime, liaudies skulptūra paplito po miškus, laukus, pakeles, sodybas. XIX-XX a. pr. liaudies skulptorių Lietuvoje buvo labai daug, tačiau daug jų liko neužfiksuota. Štai senųjų liaudies skulptorių Rokiškio rajone buvo taip pat daug, tačiau archyvuose likusios tik kelios pavardės: Karolis Dagys, Laurynas Masiliauskas, Jonas Vizbaras, Bronius Kavaliauskas, Kazimieras Gasiūnas, Latunskas, Legas, Pavarotnikas, Kazimieras Repšys, Napalys Dulkė, Ignotas Bružas, Pranas Navikas. Rokiškio krašto muziejaus archyvuose yra nemažai ir kitų senųjų liaudies meistrų darbų, tačiau jų pavardės yra nežinomos. XIX-XX a. pr. liaudies drožiniuose vyravo religinė tematika, tačiau menininkai gana laisvai ją interpretavo. Liaudies menininkai, matydami bažnyčiose dailės kūrinius, kartais juos bandydavo atkurti iš medžio. Todėl greta savito liaudiškos temos sprendimo retkarčiais matome laisvesnę pozą, judesį, tapybiškumą, būdingą barokinei dailei. Drožėjai dažniausiai vaizdavo Kristaus figūrą: Nukryžiuotąjį, Kristų Nazarietį, Rūpintojėlį, Kristų, nešantį kryžių (K.Dagio, L.Masiliausko darbai), taip pat kitus šventuosius: šv.Mariją, šv.Oną, šv.Nepomuką, šv.Florijoną, šv.Agotą. Meistrai savo kūriniuose įkūnydavo ir tai, ką matydavo savo aplinkoje, ką žinojo, ką mylėjo, ką jautė. Dažnai jų vaizduotę užplūsdavo vizijos. Tada jie sukurdavo medinius riterius, mitologinius paukščius bei žvėris. Šventuosius neretai vaizdavo kaip valstiečius: šiurkščiais skruostais, didelėmis, nustebusiomis akimis, stambiomis rankomis. Tradicinė liaudies skulptūra buvo polichromuojama (K.Dagio, L.Masiliausko, J.Vizbaro darbai). Spalvomis menininkai išryškindavo kontūrus ir plokštumas, pabrėždavo plaukus, antakius, blakstienas, akis, lūpas. Statulėles dažydavo daugiausia aliejiniais dažais. Tradicinėje liaudies skulptūroje vyravo bareljefai, horeljefai, apvalios formos. Apvaliosios skulptūros taikymas stogastulpiams, koplytstulpiams, kryžiams vertė skulptorių dėmesį koncentruoti į priekinę skulptūros pusę, todėl nematomos nugarinės pusės dažniausiai plastiškai neužbaigdavo. Drožėjas nesikrapštinėjo prie skulptūrėlės, siekdamas jos buitinio, figūrinio tikslumo. Teikdavo pirmenybę išraiškai, liaudiškai šventumo sampratai.

XX a. vidurio drožėjai, tęsdami lietuvių liaudies skulptūros tradicijas, ėmėsi naujų temų. Dauguma jų atsisakė polichromijos (B.Milaknis, P.Šinkūnas), tačiau perėmė iš senųjų liaudies meistrų polinkį improvizuoti, lakonišką formą. Nauja epocha suformavo ir kitą liaudies menininko tipą. Dažno šių dienų liaudies menininko namuose yra pagrindiniai informacijos šaltiniai - TV, radijas, žurnalai. Vis daugiau įtakos liaudies menui turi ir profesionalioji dailė. Šiuo metu Rokiškio rajone kuria Venecijus Jočys, Gintaras Varnas, Justinas Čypas, Robertas Žaliukas, Rimantas Naprys, Alfonsas Adomonis, Juozas Čepulis, Arvydas Adomavičius. Liaudies skulptūroje atsiranda abstrahuotų, netradicinių formų, nauja plastika (G.Varno kūryboje), kai kurie menininkai darbų turiniu bei technika nutolsta nuo senųjų liaudies tradicijų (R.Žaliukas, A.Adomavičius). Daugelis turi nuolatinį darbą ir kuria tik laisvalaikiu. Tuo tarpu senieji liaudies meistrai drožinėdavo tada, kada "pagaudavo" įkvėpimas. Tačiau visų liaudies skulptorių darbai yra saviti, juose atsiskleidžia autorių charakterio bruožai, jų pasaulėjauta.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:34 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba