Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-07-11 nr. 2958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIČARDAS ŠILEIKA10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE2

AKTUALIJOS 
• BERNARDO BRAZDŽIONIO ARCHYVAS - Į MAIRONIO NAMUS1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS2

PAŠNEKESIAI 
• TĘSTI: VEKTORIUS Į PASAULĮ2

POEZIJA 
• ENRIKA STRIOGAITĖ5
• ROMUALD LAVRYNOVIČ27
• VILIUS DŽIAVEČKA4
• AUŠRINĖ ZULUMSKYTĖ15

PROZA 
• PASAKA2
• NAKTIS2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• NIKOLAJUS GUMILIOVAS

LITERATŪRA 
• JEANO LE MARCHAND`O pokalbis su FRANCOIS MAURIACU.
FRANCOIS MAURIACAS: "IŠLIEKA NE MŪSŲ KNYGOS, BET VARGANI MŪSŲ GYVENIMAI..."
1
• esė.
JERZY TRAMMER

KNYGOS 
• Algis Kalėda.
DAUGIAVEIDĖ POEZIJA
2
• Vytautas Ambrazas.
TOMAS VENCLOVA ITALŲ KALBA
8
• Liudvikas Jakimavičius.
MŪŠOS NOVELĖS
• Vladas BraziŪna.
VISUMA, PASIRENGUSI BŪTI
1
• MOTERYS IR SRAIGĖS
• APMĄSTYMAI PRIE ŠVENTOSIOS2
• A STATE WITHIN A STATE?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-bieliauskienė.
VIENA - MUZIKOS MIESTAS
• Eglė Gudžinskaitė.
SEPTINTOJI VILNIAUS FESTIVALIO ISTORIJA
6

DAILĖ 
• Enrika Stanaitienė.
MEDŽIO SKULPTŪROS RAIDA
• Vida Krištolaitytė.
ABSTRAKTAI IR AKTAI
2
• Aistė Virbickaitė.
KAIP IEŠKOJAU ŽMOGAUS
• Laura Vaškevičiūtė.
KONSTRUKCIJA AR DESTRUKCIJA?

PAVELDAS 
• APIE TARPTAUTINĖS MUZIEJŲ TARYBOS VEIKLĄ

TEATRAS 
• IŠ VARŠUVOS TARPTAUTINIO TEATRO MOKYKLŲ FESTIVALIO SUGRĮŽUS
• Gasparas Aleksa.
INTYMI IŠPAŽINTIS SEZONUI BAIGIANTIS

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"PIANISTAS"
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eugenijus Girdžiūnas.
UPOKŠNIS
5
• SUKLYSTA1
 ŽIVILĖ KROPAITĖ5

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
"KELIO" STILIAUS FOTOGRAFIJA: AMERIKA - LIETUVA…

KRONIKA 
• Marija Jurgelevičienė.
KARALIENĖS MORTOS PREMIJOS LAUREATAI
2
• Vidutis Bakas.
MENAS DAINUOTI IR VAIDINTI
1
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
SENIAUSIAS LIETUVIŲ RAŠYTOJAS DAR NEIŠEINA Į PENSIJĄ
• DRAMATURGIJOS VAIKŲ, PAAUGLIŲ IR JAUNIMO TEATRUI KONKURSAS1
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
12
• Meilės paštas.
PRIESAGA -SM- SKIRTA TIK POETIŠKAI STIPRIEMS ŽODŽIAMS:
1

JAUNIMO PUSLAPIS

ŽIVILĖ KROPAITĖ

[skaityti komentarus]

Legenda

Aš labai seniai norėjau parašyti apie miestą. Miestą, tiesa, ne tokį, kuriame svarbu šaldytuviniai pastatai ir plieno lietaus žmonės (lietaus lašai panašūs vienas į kitą, o žmonių nenorėjau matyti suvienodėjusių. Mieste.). Mano miestas turėjo būti aklas. Aklas recidyvistų spjaudymuisi ant pavargusių šaligatvių ir spjaudymuisi savęspi, aklas pigiam juokui (jo tiesiog neturėjo būti), išmetamosioms dujoms, nesustojantiems laikrodžiams. Mano mieste žmonės turėjo būti tikintys. Jonas, tikįs paparčio žiedu, nors apie jį neparašyta biologijos vadovėliuose, Kazys, nepataisomas radikalas, tikįs savo svajone įsiveržt į seimą ir "sukurti visuotinę taiką". Mano mieste turėjo gyventi moteris, niekada niekam nesakiusi savo vardo. Tikinti beamžiškumu ir pavadinimų nereikme. Ir Liucija, pusę atlyginimo sąžiningai aukojanti miesto bažnyčioms. Dar - Liudvikas, tik prireikus vyno galvojantis apie Dievą, o besimelsdamas galvojantis tik apie vyną. Labiausiai tikintis šiandiena. Strazdanoti vaikai, tikį kaukais ir pegasais. Mano miestas turėjo būti pritvinkęs kvapų: rūkalų, šokančio aliejaus, apelsinų iš gatvės pardavėjos delnų, mėlyno autobusiuko, rūko - globėjo. Jis dengia skubančius, tačiau nepamirštančius prisiminti gyventojus. Šeštadienio rytais mano miestu turėjo eiti mergaitė. Kad nupirktų obuolių ir pabarstytų lengvumo. Begal mylimi seneliai. Senukas, įsegęs rugiagėlę senutei į plaukus. Mano mieste turėjo skambėti muzika, sukurta kurčnebylio. Degti paveikslai, tapyti berankio, turėjo dainuoti verlibras, rašytas nemokančio skaityti poeto. Gausu vienatvės - sielos raštingumo.

Sukosi, skrido, snigo, bet taip ir nespėjau vytis. Mano miestas turėjo būt toks, kuriame vytis nereikėtų.

Jį aprašė kiti. Kenčiantį, šiurpų, lyrišką, kovojantį, vaizdingą, nestokojantį parduotuvių ar švirkštų.

Urbanizacija

Lygiai keturis pusvalandžius (tiek truko kelionė traukiniu, be atotrūkio kvepėjusi braškėm ir šviežiu pienu, neskaičiuojant minutinių atokvėpių vienišumu aprūkusiose stotyse, kurių kiekvienoj vėl ir vėl įžvelgdavau nekantraus lietaus kaupimąsi) arte išartas takas palei mišką kiekvienu savo coliu, sieksniu (pamirštant kilometrus ir metrus, taip tiksliai išmatuojančius miestą) stebino ir pildė. Koks magiškas neužbaigtumas, krykštavau. Ar tai ne biri uoliena iš s raidės? Tikiu: paradas smėlio žmogeliukų taku mynė tėviškon smėlio šalin, kur su draugių skruzdžių pagalba kadais dabino rūmų menę... Tikiu: dirvožemių karvedys Grumstas IV traukė į kovą su Cemento armija. Tikiu: čia ropojo žiburinis jonvabalis (o jo pasirodymas neišmatuojamuose smėlio plotuose kūrė nei davinčišką, nei saukišką, o gamtos turtų saugyklos peizažą). Tikiu lapų kvėpavimu ir upokšnių aortomis, takų dangum ir žole. Keturių pusvalandžių brangumu. Smėlio stebuklu gale smėlio trajektorijos. Palei mišką. Gera justi: braškės vis dar kvepia. Jau greit! Baigias trumpametražiai lietūs, ir dundėjimas lieka sau. Tikėjimo vynas aitriai kutena gerklę. Ir nenumaldomai svaigina: aš pamatysiu, kur veda kelias palei mišką. Pamaty... tik niekad tokių nemalonių trukdžių nenorėjau. Į vagoną įsiūbuoja pigiais kvepalais dvelkianti naujų makiažo derinių ieškotoja:

- Pigesni žurnalai: Meilės istorijos, Kosmo...

Žvilgt į ją, tuomet vėl į smėlio keliuką... negi sekundiniu greičiu jį pamečiau? Ryškumu žaižaruoja ledų kioskai, santabarbariškų knygų apyturgis ir mėsainių restoranas. Tuščia smėlio. "Neskubėk, žmogau, suspėsi, arba visas išbyrėsi". Išbiro miškiška svaja... Pagiežingai nuliūdus skubu kelti ant pečių kuprinę. Visi keliai veda į miestą.

Sapnų zoologija

Pro neužvertą langą ir nepopierinius obelų lapus pasimetęs įskrido baugštutis kregždukas. Raidėtomis papilvėmis gaubdamos stalo lygumą, nelyg sparnais, išskleistumu glostė laukiančios knygos ir tikriausiai buvo panašios į kregždes. Nėjau miegoti, nes, tiesą sakant, jau miegojau, kaip tik miegojau ir tikriausiai panešėjau į sapnuojantį, kuris nubus ir atsivers sapnininką, nes tai, ką matė, jam per daug reiškia. Ir perskaitys, kad sapnuoti mėlynes - vadinasi, verkti, skraidyti - tai augti, o apie mirtį praneša sapnas, kurio metu krenta dantys. Neras tik, ką reiškia nežinoti - sapnuoji, ar tiesiog esi. Net įsižnybus į žandą... lyg skauda, lyg nubundi... Ir bus laikas užversti sapnininką, nes tokį nesunkiai gali pats parašyti. Net pradėti ne taip sunku: gaudyti žuvį - vadinasi, sulaukti ilgai laukto (arba nesulaukti?), valgyti žalius pomidorus - sirgti, ir kažin, ar vėlei nepritrūks paaiškinimo apie sapną, kai nežinai, sapnuoji, esi, ar... dar kart sapnuoji. Kitkas paprasta. Dėdė Juozas rašė, kad visi mano, jog pirtis padeginėja beprotė Konstancija, o patsai žino... kad ne ji... Kai kurie protarpiais šnekteli, esą gyvuliai negirdi žmonių, o jie girdi, ir kai kurie žmonės tai žino... Tarsi palei šešiakampio kraštines svirduliuojanti teorema... gražus ošimas kalnų takeliais, ožka, didžiuliu variniu skambalu pakaklėj... Arti. Įkvėpti realybės! Ir gali rasti kelią, lygiai kaip tatai nesunku dykumoj beduinui. Arti kaip paminklas pjedestalui. Ir vis dar nežinia, ką iš dviejų sapnuoti. Plaučių neaprėpiamumu įtraukiu. Oro nėr. Jis kažin kur netoli atsakymų. O atsakymai - tik nubudusiems. Daugiau niekada nevartysiu sapnininko, jie nesako, kaip sužinoti, kuri iš dviejų esačių - sapnas. Ir nieko nepakeis, - sutema ar giedra. Vasarą naktys trumpos. Ir panašu, kad būtų šešta valanda.

Bandau sugauti kregžduką. Aplink - motučių būrys, vis kėsinasi iš paskos, ir bijo, kad nenuskriausčiau mažylio. Net ir ankstyvą rytmetį kregždukas nežino, jog išskristi atgalios galima lygiai pro ten, kur patekai vidun. Aš nepykstu. Ir nė nebandau prašyti, kad suvoktų. Paskutinįsyk sučiumpu šiltai tvinksintį. Ir atgniaužiu delnus jau kitoj stiklo pusėj. Apsidairo mažumėlę ir lekia. Raidėtomis papilvėmis žemyn snaudžia išsklaidytos knygos. Tokios panašios į kregždes.

 

Skaitytojų vertinimai


3026. So :-) 2003-07-16 22:36
Nuostabu, linksmute. Tikrai. Užbūrė. Nuskraidino kažkur tarp sapno ir tikrovės. Mintimis grįžau kažkur tarp Vilniaus ir Frankfurto:)Stebuklingai gražu. Myliu tave:)

10883. Inezza :-) 2004-10-19 01:05
Perskaiciau du pirmus sakinius ir...sustojau. Nubegau i virtuve taures vyno, grizusi isisukau i silta pleda,patogiai isitaisiau ir tik tada tesiau skaityti. Hm, savotiska ritualo scena- atitolinti tai, kas tuoj bus malonu..:) Sedejom tada drauge- ne vienos, bet vienisos-gal "siela rasto mokem",m?;) Mokykloje prasilenkdavom, persimetusios keliom familiariom frazem- "nesisveikinti nemandagu, o sneketi mudvi irgi ne per daugiausiai apie ka turim",-turbut dingtelejo kazkuriai tada.O as tik ka pamasciau: gal visgi tada,autobuse, butu buve verta jai parodyti savo pasaulejautos isklotine? "Ne,ne jos reikalas.As individualiste",-arogantiskai nusmelke mintis:) Parasyk man apuestito@yahoo.com ,jei kada bus poreikis.Linkejimai is Berlyno:)

14282. zalzakas2005-02-15 23:11
hmm nu jo. dabar visi cia atbekit.

43795. SKAITYTOJAS :-( 2007-12-24 20:23
ZIVILE K.

49121. karolina :-) 2008-10-17 09:04
labas giminaite:)mano pawarde tokia pat;D

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:26 Jun 12, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba