Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
2
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
 KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ
• NIDA TIMINSKAITĖ
• STEPAS EITMINAVIČIUS

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis1

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI

Pavasaris Tolminkiemyje

KORNELIJUS PLATELIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kanklininkės
Autoriaus nuotrauka

Jis ten apsilanko kasmet, tačiau tik šiemet, gegužės 28 dieną, į Donelaičio šventovę užsuko Poezijos pavasario „paukš­teliai“: Antanas A. Jonynas, Evaldas Ignatavičius, Aldona Ruseckaitė, Renata Šerelytė, aktorė Gražina Urbonaitė bei šių eilučių autorius. LR generalinis konsulatas Kaliningrade, Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija, Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas, Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus bei Rašytojų klubas surengė puikią šventę: iš Karaliaučiaus (Kaliningrado), Gumbinės (Gusevo), Įsruties (Černiachovsko), Ragainės (Nemano), Lazdynų (Krasno­znamensko), Gastų (Slavsko), Pilkalnio (Dobrovolsko), Eitkūnų (Černyševskoje), Tilžės (Sovetsko) suvažiavo būriai dainuojančių, grojančių, šokančių, deklamuojančių moksleivių ir studentų su mokytojais, atvyko Šiaulių Kristijono Donelaičio draugijos nariai ir „Bičiulio“ choras, mūsų kultūros atašė Kaliningrado srityje Romanas Senapėdis bei Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus direktorius Sergejus Jakimovas. Moksleiviai ir studentai surengė jaudinantį koncertą, kurį vis pertraukdavo mūsų skaitomi eilėraščiai. Ne visi kanklių, birbynių bei švilpynių garsai derėjo (užsikirto net Yamaha), ne visi šokių judesiai buvo tiks­lūs, ne visi žodžiai buvo ištarti nepriekaištingai, tačiau iš karto, tarsi savaime, pagrindiniu šventės veikėju ir visų atlikėjų meniniu objektu tapo lietuvių kalba. „Panašiai kaip „Metuose“, – pagalvojau. Tik ji dabar kilo jau ne iš aplinkiniuose laukuose plušančių būrų lūpų, o iš raštų, kad ir paties Donelaičio, mokyklinių vadovėlių, geresnių ar prastesnių eilių, kitaip sakant –­­ iš kultūros. Šiaip ar taip, negalėjo nejaudinti pastangos ta kalba bendrauti ir dainuoti, groti ir šokti.

Pats jau trisdešimt antrus metus veikiantis muziejus neblogai tvarkomas: jame iki šiol dirba šeši žmonės, bet ekspoziciją verkiant reikia atnaujinti. Tiesa, žolę aplink bažnyčią ir Lazdynėlių akmenį šia proga litovkomis muziejaus darbuotojoms padėjo nupjauti, gėlynus nuravėjo ir pasodino naujų gėlių šiauliečiai. O mes kalbėjome, kad gera būtų surasti rėmėjų, kurie muziejui padovanotų žolę pjaunantį traktoriuką. Tad jeigu kam nors iš mūsų skaitytojų kiltų kokių idėjų, prašome atsiliepti. Muziejus turi ir įdomių ateities planų – ketinama Europos Sąjungos fondų lėšomis atstatyti našlių namus, sutvarkyti ūkinius pastatus. Jau dabar klebonijoje įrengti du kambariai, kuriuose galima laikinai prisiglausti. Muziejaus direktorė Liudmila Silova kvietė ir Lietuvos rašytojus bei kitus menininkus kuriam laikui pabėgti nuo kasdienybės ir paieškoti įkvėpimo po didžiojo Poe­to ąžuolais. Pagrindinė muziejaus bėda –­ mažai lankytojų. Jis yra atokiau nuo Karaliaučiaus ir kitų didesnių miestų, aplinkui – jokių viešbučių, jokių kitų kultūrinių ar pramoginių objektų. Kiek akys užmato, plyti laukinė gamta su kur kas mažesniais dirbamais laukais. Ši vietovė labiau traukia medžioti ar žuvauti atvykstančius vietinius bei užsienio turistus, kurių nedomina Donelaitis. Retkarčiais apsilanko ir iš šių vietų kilę vokiečiai, bet kiek jų teliko? Iš Lietuvos lankytojų atvyktų daugiau, tačiau vargas, kurį tenka patirti rūpinantis vizomis bei kertant sieną, atbaido daugelį. Važiuojant per šios senos prūsų žemės kaimus su pakeistais vietovardžiais ir net vandenvardžiais, neapleidžia jausmas, kad ši vietovė ir toliau nugyvenama, netvarkoma, negražinama. Lieka tikėtis, kad padėtis pasikeis, negali nepasikeisti. Jau dabar galima pastebėti, kad bandomi tvarkyti miestai, senieji vietovardžiai, žinoma, suvokietinti, vis dažniau ištariami ir užrašomi. Kol kas –­ dažniausiai reklamose bei prekių ženk­luose tarsi siekiant suteikti joms kitą, geresnę kokybę.

Po renginio pietaujant kalba sukosi apie sumanymo perduoti „objektą“ Stačiatikių bažnyčiai atsisakiusią Kaliningrado srities Dūmą, apie žmones, kurie siekė, kad taip neįvyktų, renkamus parašus, peticijas, pokalbius. Per su mumis buvusią Olgą Dubovają, daug nuveikusią atstatant Donelaičio bažnyčią, ir Sergejų Jakimovą padėkojome visiems Karaliaučiaus srities šviesuoliams už jų supratimą ir pastangas. Tačiau politikai keičiasi, ir jei šis muziejus netaps didesniu traukos centru nei yra dabar, ne vienam jų ateityje tokių sumanymų vėl gali kilti.

Po pietų dar nuvykome į Donelaičio gimtinę Lazdynėlių kaimą, vietoj kurio dabar – tik 1992 metais pastatytas paminklinis akmuo, supamas talkininkų 1989 metais pasodintų 275 ąžuolų, kurių skaičių greitai reikės padidinti iki 300. Aplankėme Donelaičio paminklą Gumbinėje, apie kurį vienas mūsų pasakė: „Žinoma, meną galima vertinti įvairiai“, ir apleidome prūsų žemę, kurioje būrų seniai nebėra.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 9 
20:23:22 Jun 5, 2011   
Jun 2010 Jun 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba