Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-11 nr. 3172

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Erika Drungytė.
SUŠALĘS VĖJAS
35
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIŲ PROGRAMA
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• BUVAU PRIEVARTA IŠVARYTA IŠ RADIJO IR TELEVIZIJOS RŪMŲ5
• Ričardas Kalytis.
BŪKIME KAIP „GREKONYS“

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
LRS PREMIJĄ GAVĘS LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ĖMĖ DŽIAZUOTI
8
• PARALELĖS NR. 1, 2007 LAPKRITIS

KNYGOS 
• DIEVIŠKOJI KOMEDIJA. PRAGARAS3
• „IEŠKOJIMAI“
• „VITAMINŲ PARDAVĖJAS“
• „NOSTALGIJA“7
• BALTŲ LANKŲ KNYGYNO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI2
• VAGOS KNYGYNŲ TINKLO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI3
• Gintarė Adomaitytė.
PASKUI PRINCESĘ RAIDEGUNDĄ
2
• (PA)SKAITINIAI4
• NAUJOS KNYGOS1

TEATRAS 
• ILGA KELIONĖ Į LĖLIŲ TEATRĄ
• Ridas Viskauskas.
PASAULIS, KAIP LIGONIŲ SAMBŪVIS?
2

FOTOGRAFIJA 
• Tomas Razmus.
VALANDA SU PRANCŪZŲ FOTOGRAFIJA BRIUSELYJE

DAILĖ 
 Vidas Poškus.
HOBITAI. KELIONĖ Į VIENIŠĄ KALNĄ
38

PAVELDAS 
• Stasys Yla.
KODĖL VAŠINGTONO KATEDROJE TURIME ĮRENGTI ŠILUVOS MARIJOS KOPLYČIĄ

POEZIJA 
• Alvydas Valenta.
KOVOTOJO ETIKOS KODEKSAS, ARBA DONO CHUANO PAMOKOS
17

PROZA 
• Justinas Lingys.
PROZA
4

VERTIMAI 
• PAVLO KOROBČIUK

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Andrius Jevsejevas.
MENO TERAPIJOS SEANSAS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Šiaurys Narbutas.
KOREKTIŠKŲ PRAMOGŲ EKSTERMINATORIAI
14
• Justinas Bočiarovas.
ESĖ
8

KRONIKA 
• PERŽIŪROS IR ĮŽVALGOS
• GYVENIMAS JUODO POLIETILENO MAIŠE
• Piotras Kulesza.
POLA NEGRI
• VERTĖJŲ DĖMESIUI!
• DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS

DE PROFUNDIS 
• BALYS BUKELIS1
• Kęstutis Rastenis.
DIEVAS YRA TOLIMAS IR NEPASIEKIAMAS ARBA LAIPTAI Į DANGŲ
3
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ
51

DAILĖ

HOBITAI. KELIONĖ Į VIENIŠĄ KALNĄ

Apie būsimą Videniškių ir Skudutiškio plenerų parodą Šv. Jono gatvės galerijoje

Vidas Poškus

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aurimas Švedas. „Močiutė ir bažnyčia“. Popierius, rašiklis (Skudutiškio pleneras)

Nesu didelis J. R. R. Tolkieno kūrybos gerbėjas, tačiau „hobito“ (angl. hobbit) idėją rašytojas sukūrė naudodamasis panašiai skambančiu, pomėgį, pamėgtą užsiėmimą apibrėžiančiu terminu „hobis“ (angl. hobby). Koks nors J. R. R. Tolkieno ir bendrinės Viduržemės kalbos –­ vestrono – specialistas teigtų, kad yra ne taip, kad senąja anglų kalba hol-bytla reiškia „gyvenantis oloje“. Priminsiu, kad išore hobitai yra nuo žmonių mažai kuo besiskiriančios (mažesni, basi ir plaukuotomis kojomis), urvuose gyvenančios būtybės. Anot J. R. R. Tolkieno, šie humanoidai „mėgsta tylą, ramybę ir gerai įdirbtą žemę: mieliausiai gyvena gerai sutvarkytose ūkininkaujamose kaimo vietovėse“, „yra namisėdos ir į nuotykius žiūri kreiva akimi“.

Žmones, kuriems meninė kūryba tėra malonus laisvalaikio praleidimo būdas (hobis), taip pat galima vadinti hobitais. Ne tik dėl analogiško dviejų sąvokų skambesio, bet ir panašaus gyvenimo būdo, pasaulėžiūros. Ne vienas Vilniaus dailės akademijos ar Kauno dailės instituto absolventas, vos gavęs bakalauro ar magistro diplomą, jaučiasi lyg trenktas pagaliu per galvą arba iš olos basas išmestas ant sniego. Po ramių, šiltnaminių sąlygų būsimus menininkus visu svoriu užgriūva piktas ir pavojingas išorinis pasaulis. Neretai daugelis tokių asmenų nustoja daryti tai, su kuo anksčiau siejo savo gyvenimą. Tapytojai meta tapybą ir tampa dailininkais-apipavidalintojais, mokytojais-ekspertais arba kompiuterininkais-maketuotojais. Skulptoriai puola drožti putplasčio stovylas prekybos centrams gražinti, lieti betonines baliustradas individualiems namams puošti. Grafikai įgyja elektroninių svetainių administratorių kvalifikaciją. Vitražo ar freskos-mozaikos specialistai įsidarbina sporto prekių parduotuvėse. Menotyrininkai imasi kurpti reklaminius šūkius komerciniams leidiniams ir „aukštosios klasės“ žurnalams.

Hobitai teisinasi, kad ankstesnius idealus ir siekius buvo priversti apleisti, nes vedyboms, vaikams ir paimtoms paskoloms reikėjo milžiniškų finansinių investicijų. Koks nors daug žadėjęs, tačiau šiuo metu B kategorijos vairuotojo pažymėjimą įsigijęs tarpdalykinių menų korifėjus pridurtų, kad išlaikyti ir prižiūrėti transporto priemones taip pat brangiai kainuoja ir išsunkia visą energiją. Išvarginti sunkių ir nemėgstamų darbų, laisvą laiką hobitai praleidžia svaigindamiesi televizija, valgydami tariamuose italų ar kinų restoranuose, išversdami bambas prieš kaitrią Egipto saulę.

Mačiau daugybę būsimų genijų: stebėdavau juos per peržiūras, egzaminus, atsiskaitymus ir diplominių darbų gynimą. Prisimenu, kaip gabius ir kūrybingus jaunuolius gyrė, jais žavėjosi profesoriai. (Galvojate, kad lengva kuo nors nustebinti daug mačiusį A. Andriuškevičių ar R. P. Vaitiekūną?) Buvau įsitikinęs, kad būtent šiems jauniems žmonėms ir priklauso ateitis. Iki šiol naiviai tikiu studijuojančiųjų ambicijomis. Daugelis jų verti tarptautinio įvertinimo ir pripažinimo. Baisu, tačiau per keletą metų po mokslų baigimo jie išgaruoja kaip kamparo spiritas. Pasilieka vienas kitas. Remiantis J. R. R. Tolkieno mistifikacijomis, metaforiškai galima tarti, kad retas tinkamai pasirūpina Žiedo likimu.

Susidūrus su gyvenimu, kinta ne tik hobitų gyvenimo būdas. Transformuojasi jų pasaulėžiūra. Vieni, būdami radikalūs tautinio ekspresionizmo ir maksimalistinio eskapizmo apologetai, tampa aktyvūs visuomenininkai, kiti, savo ateities misiją sieję su visuotine ir sparčia planetos globalizacija, „nusėda“ kokiame nors kaime ir nekiša iš jo nosies net su šautuvu varomi. Baisiausia, kad patys hobitai vidinių revoliucijų nepripažįsta. Jiems atrodo, kad viskas vyksta kaip vykę –­ anksčiau suplanuota ir nubrėžta vaga. Net ir tai, kad kūrybai lieka kelios sekmadienio valandos arba dvi trys vasaros atostogų savaitės, hobitams nekelia nepasitenkinimo. Atvirkščiai – sutelkiant dėmesį į „svarbesnius“ dalykus – sienų apmušalų klijavimą, automobilio plovimą ar pasivaikščiojimą gryname ore, kūrybinis darbas traktuojamas kaip lengva, neįpareigojanti ir didelių spazmų nekelianti veikla. Apie tokius sakoma, kad jie kuria ne galva (smegenimis) ir rankomis, o kojomis (ir dar viena kūno dalimi, kurios viešai neminėsiu).

Aš ir pats esu hobitas. Baigiau menotyros mokslus Vilniaus dailės akademijoje, bet priverstas darbuotis muziejinio darbo baruose. Dailės parodų recenzijoms ir kritiniams opusams laiko lieka tik tamsiais vakarais. Lydimas ramaus, šiaip ne taip tame pačiame kambaryje sumigusios šeimos šnopavimo, spaudinėju kompiuterio klavišus ir mechaninės pelės mygtuką. Visa tai tėra pramoga, malonus laiko leidimo būdas. Hobitė yra ir mano žmona, tapybos studijas toje pačioje alma mater baigusi Aistė Gabrielė Černiūtė. Sutuoktinė save realizuoja šeimyniniame gyvenime, provincijos muziejuje ir sostinės pradinėje mokyklėlėje. Dar studijuodama Dailės akademijoje A. G. Černiūtė pradėjo rengti parodas. Ji surengė ne vieną grupinę-teminę ekspoziciją: „Autoportretai“, „Žmogaus kelias“, „Alfa“, „Memento mori“, „Anabazis“, „Moterų pliažas“; leidžia informacinius leidinėlius ir brošiūras, prižiūri vieną internetinę svetainę. Paskutiniais metais A. G. Černiūtė per trumpas vasaras organizuoja menininkų plenerus, simpoziumus ir kūrybines stovyklas Aukštaitijoje, Molėtų apylinkėse. Minėti renginiai yra tikri hobitų sambrūzdžiai. Juos puikiai iliustruos antroje sausio pusėje – vasario pradžioje Šv. Jono gatvės galerijoje veiksianti dviejų 2007 m. A. G. Černiūtės kuruotų plenerų Videniškiuose ir Skudutiškyje paroda. Tad ši moteris yra neeilinė hobitė, o lyg išminčius Gendalfas (hobitų autoritetas) ar hobitų karalienė (jei hobitai turėtų karalius).

Visiems, norintiems susipažinti su hobitiškos kūrybos grynuoliais ir brangakmeniais, siūlyčiau apžiūrėti šią parodą. Išskirtiniai jos bruožai šie: 1) anksčiau ar vėliau baigtas dailės studijas primenantis „purvinas“ požiūris į spalvą ir tapybą; 2) ryški mokytojų, dėstytojų ir profesorių įtaka; 3) absoliutus neaktualumas. Dauguma hobitų iki šiol (nors nuo diplomų įteikimo praėję beveik dešimt metų) nenutraukė bambagyslių su diplominio darbo vadovais: tai vieno, tai kito darbuose šmėkšteli R. P. Vaitiekūno (ypač jo, nes bendrauju su ne vienu šio tapytojo mokiniu), H. Čerapo, J. Gasiūno kūrybos šešėliai. Dar mokydamasis VDA stebėdavausi „užkalkėjusiu“ kolegų požiūriu į kūrybą, baime eksperimentuoti ir nenoru pasidomėti, kas vyksta toliau už jų nosių. Hobitams senstant, šios savybės stiprėja. Vienas pažįstamas kai kurių tokio pobūdžio autorių pastangas pavadino „namų šeimininkų konceptualumu“. Iš pradžių ginčijausi, tačiau dabar matau, kad jis buvo teisus. Nesistengdami įsilieti į bendrą dailės kontekstą (ne vien pasaulinį ar europinį, bet ir lietuvišką), tie žmonės daro tai, kas nėra nei įdomu, nei vertinga. Kažin ar tai jiems rūpi?

Ar negalima hobitais pavadinti plenerų ir parodos dalyvių – namuose vaikus auginančių Rūtos Eidukaitytės, Monikos Maziliauskienės ir Linos Zavadskės, mokytojos Linos Dieninės, keistais tapybos užsakymais besiverčiančio Lino Gelumbausko, dekoracijų darytojos Jolantos Krivickaitės, didžiojo architekto Manto Maziliausko, braižytojo Ričardo Miluko, nežinia kuo užsiimančių Liutauro Griežės, Gusto Jagmino ar Airidos Rekštytės? Hobitiškų bruožų apraiškos būdingos ir kitiems kūrėjams – keramikams Raimondai Kasparavičienei ar Džiugui Petraičiui (pirmoji dar ir tapo, antrasis – daro moliotipijas), kompiuterininkui ir administratoriui Aurimui Švedui (jis dar randa laiko videokūrybai, skaitmeninei grafikai ir piešiniui), Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje dirbančiam Arvydui Pakalkai, Totorių gatvės menininkei Agnei Juškaitei (dabartinė jos tapyba nuo ankstesnės skiriasi kaip diena ir naktis).

Nenurašau šių žmonių kaip menininkų. Manau, kad jie turi didžiulį kūrybos potencialą, kurio neišnaudojo niurkydamiesi kasdieniuose rūpestėliuose ir pademonstravo minėtų kūrybinių stovyklų metu. R. Eidukaitytė yra sidabriškai pilkšvo lietuviško kolorito virtuozė, bet to niekaip nesugeba įkūnyti ne tokiais mokykliniais siužetais. Visas sąlygas ir tam tinkantį temperamentą turinti M. Maziliauskienė galėtų sėkmingai plėtoti moters statuso patriarchalinėje visuomenėje ir lyčių nelygiateisiškumo temą, bet pernelyg žaidžia su dienoraštiniais piešinukais iš savo vaikų gyvenimo. Konceptualiai, šiuolaikiškai tapybos ir tekstilės raiškos priemones gebanti jungti L. Zavadskė apsiriboja paviršutiniškais gėlių ornamentais. „Laukinės“ ekspresionistės duomenis turinti L. Dieninė įklimpsta tautodailės motyvuose (valtelė, ežerėlis, stafažinis medis). Visus metus kopijas turtingiems užsakovams darantis L. Gelumbauskas galėtų būti vienas egzistenciškiausių lietuvių tapybos atstovų, bet įtikinamai sumegzti absurdo dramos naratyvą jam trukdo skubotumas ir paviršutiniškumas. Auksu švytinčią, erdvišką tapybą proceso metu J. Krivickaitė ,,užmuilina“, uždažo (manau, šiuo atveju jai koją pakiša dekoracijų darymo patirtis). R. Milukas per daug blaškosi, bandydamas fotografuoti ir tapyti (nuo spontaniškos raiškos netikėtai, bet neargumentuotai peršokdamas į kur kas nuosaikesnę, dekoratyvesnę ar net daiktiškesnę erdvę), ir kurti filmukus, ir inscenizuoti akcijas bei performansus. Universalumas nėra bloga savybė, tačiau tuomet, kai visoms disciplinoms skiriama nedidelė laiko dalelė, rezultatas būna minimalus. Galbūt neatsitiktinai už tokį blaškymąsi performanso ,,Gandras“ metu į medį besiropščiantį autorių žiauriai sugėlė drevėje sukiršintos vapsvos. Analogiška (dėl blaškymosi bei paviršutiniškumo) L. Griežės situacija. Kaip sufleruoja padūmavę, rudai pilkšvi G. Jagmino ir A. Rekštytės darbai, jų tapyba pernelyg mokykliška (savybė, kurią priskyriau tipiškai hobitiškai kūrybai). R. Kasparavičienė ir D. Petraitis yra įdomūs keramikai (ypač „stiprūs“ pirmosios kokliai, antrojo – juodoji keramika), bet kaip tapytojai ir grafikai jie stokoja laisvumo. Mažiausia priekaištų turėčiau A. Švedui – visa jo kūryba yra konceptuali, technikos požiūriu įtikinanti, todėl tenka apgailestauti, kad kita veikla slopina šio autoriaus menines iniciatyvas. Turbūt dėl pedagoginio darbo įtakos A. Pakalkos tapyboje, kurios privalumas – subtili spalvinė gama bei tvirtas realistinis piešinys, sustiprėjo infantilizmo ir dekoratyvumo tendencijos. Dar prieš keletą metų laikyta viena postmoderniausių tapytojų (prisiminkime iš ašakų sukonstruotą „eglynėlį“ arba kompozicijas socialinių santykių temomis) A. Juškaitė šiuo metu nukrypo į blankų natūros vaizdavimą, gražių vaizdelių darymą. Pikčiausia, kad būdami gabūs ir turėdami visas sąlygas (rodos, papildomas uždarbis turėtų išlaisvinti nuo įsipareigojimų galerijoms, kuratoriams, publikai), šie kūrėjai tarsi kybo embrioninėje, lervų ar vikšrų fazėje ir nežinia, ar kada nors išlįs iš savo hobitiškų kiautų bei urvų. O kiek dar tokių šiandien sėdinčių savivaldybėse ir skinančių avietes Švedijos ar Airijos fermose...

Tik patiems hobitams jų kūrybinės aspiracijos primena intriguojančią Bilbo Maišėno ekspediciją į Vienišąjį Kalną (žr. J. R. R. Tolkieno „Hobitą“). Molbertais, etiudininkais, eskizų aplankais ir bloknotais ginkluoti asmenys įsivaizduoja patiriantys fantastinių humanoidų patirtiems nuotykiams prilygstančių nutikimų, išgyvena savas kovas su slibinu Smogu ar bjauriaisiais orkais. Kartą ar du per metus pleneruose, simpoziumuose ir stovyklose hobitai kuria kiekvieną akimirką jausdami, kaip iš mažų nykštukų virsta dideliais žmonėmis, milžinais. Ne vienas patiria, kad nauji, specialiai kūrybiniam darbui pirkti kiniški sportiniai batai pradeda spausti kojų pirštus, kelnės ima trūkinėti per siūles, o aliejiniais bei akriliniais dažais išmarginti marškinėliai išsipučia kaip balionai. Tokie – didingi ir monumentalūs – jie grįžta į savo namus (urvus) ir visus metus gyvena ramų, užtikrintą (hobitišką) gyvenimą.

 

Skaitytojų vertinimai


44113. ccc2008-01-14 12:17
Pele yra ne mechanine, o elektronine.

44119. Hobitė? 2008-01-14 14:34
Gerai, Vidai, kad pats prisipažįsti. Na bet visas tas "hobitėjimas" toks natūralus - ar kas nors kur nors matė, kad meno pasaulis kiekvieną pavasarį pasipildytų keliolika naujai iškeptų genijų (t.y. absolventų)? Natūrali atranka, tie kas (pasak seno posakio) gali netapyti (nerašyti, negroti, nekomponuoti...), tie to ir nedaro. Aš jau nebetapau tame pat kambaryje sumigus šeimai (nors su tuo siejau savo gyvenimo prasmę (o, beje, ir tebesieju)) ir prisistatydama sakau kitos profesijos pavadinimą. Na, bet kas žino, kaip kada nors pasipurtys, pasisuks ar apsivers gyvenimas...

44165. 4562008-01-15 08:50
POskau, tau labai pasiseke gudrus ejimas , kai istekejai uz bute Gedo prospekte. gaila, kad man nepasitaike tokai galimybe. pagarbiai- kursiokai.

44167. Titas2008-01-15 10:40
Apie hobitus viskas teisnga. Bet kodėl ne? Kiekvienas turi teisę žaisti savo žaidimus. Blogiau yra “ hobitėjimas“ meno kritikoje, kuriančioje provincijos meno pelkę, skandinančią tikruosius.

44176. 9756hld2008-01-15 17:25
"priziuri viena internetine svetaine"... ka, ta internetine svetaine kazkokia neigali, kad ja nuolat priziureti reikia?

44177. oho2008-01-15 17:47
"save realizuoja provincijos muziejuje" Ar ji tenai eksponatu dirba?

44182. chm2008-01-15 20:58
dekui, garbusis. tavo deka revoliucija galvoje ivyko. susikaupsiu... ir mesiu savo idinga hobi. tapsiu tiesiog zmogumi.

44185. Nemalonus žmogus2008-01-15 22:26
Cha. Kadangi pažįstu beveik visus straipsnyje suminėtus men-hobitus, reikia pastebėti, kad situacija nušviesta daugmaž teisingai, ir nėra ko perdaug purkštauti - faktas lieka faktu, nors ir neskanu jį prisimatuoti. Betgi palaukit: juk kalta aplinka, rinkos ekonomika, verslu ir krepšiniu besirūpinanti valdžia (kuri, kaip žinome, visada bloga), netinkamas oras ir etc. Negi kaltas bus pats vargšas ir užguitas, turtingųjų pinigais ir kitais naudingais dalykais neremiamas menininkas, tos pačios laisvos rinkos užspaustas į kampą, savo profesijai tegalintis skirti vieną nuo sekmadieninio grožio miego nuvogtą valandą?! Šiukštu - ne. Nors dukatų ant sidabrinio padėkliuko laikų niekad taip labai ir nebuvo, jei meno ir kitokios istorijos nemeluoja. Tas pats principas: nemoki "vadybintis" - ir niekam tu neįdomus. Bent jau kol gyvas. Dideli norai - būti laisvu, tenkinančiu savo egoistiškus įgeidžius parazitu ir dar sočiai gyventi. Tai viena. Tačiau, kaip ir visada, lazda turi mažiausiai du galus: kai kurios rašinio vietos labai primena tos pačios akademijos profesorių nepatenkintą niurzgėjimą dėl studentų chaltūrinimo ten ir tada. Kad už tuos pačius užsichaltūrintus pinigus paskutinę savaitę iškepami "grynieji" menai, vėlgi - niekam neįdomu. Ta pati rinka džiunglėse. Ir kas kaltas, kad gerbiamieji ponai tapytojai neturi pakankamai tvirto stuburo nors trumpam prisiminti, kaip atrodo spalvos ir užraukti su garsiąja, aukso šakėmis vandeny užrašyta "lietuviško ekspresionizmo" mokykla? Patys, brangieji, patys. :)

44186. liutauras :-) 2008-01-15 23:24
neblogai suraityta nesitikejau is vido analitinio realybes suvokimo

44190. L2008-01-16 07:49
Kur tu kiskisp-sapoka, pakomentuok ka nors?

44194. nu kame problema2008-01-16 10:15
viskas ok. pvz koks g.makarevicius irgi dirba teatro scenos dekoratorium ir destytoju taciau jo niekas niekad nepavadintu hobitu. apskritai keistas tas hibitu terminas. isvardinkite bent 5 LT dailininkus gyvenancius tik is dalies uzhsakymu ir pardavimu.

44195. Nemalonus žmogus2008-01-16 10:37
O visgi vienas klausimas autoriaus adresu kyla: jei jau padėtis tokia prasta, ir, kaip visi žinom, tokia jau senai, tai kurių velnių jūs su žmona tuos pačius "hobitus" jau ne pirmi metai patys kviečiate į plenerus? Gal metas mesti tą beprasmišką ir profesionalui garbės nedarantį užsiėmimą. :)

44201. toto2008-01-16 15:00
J.R.R.Tolkien`o hobitai (hobbit) ir hobistai (hobbyist),
- apart lingvistinio panašumo, tarp tų dviejų žodžių jokio ryšio nėra. Už tai dar kartą įrodyta, kad literatūroje, manipuliuojant liežuviu, vulgariai neigiant esmę, - įmanoma visai maloni (rezultatyvi) masturbacija. - Ir avys sveikos, ir vilkas pasirenkinęs.
:)

O iš esmės? Straipsnyje vardinti žmonės nėra hobistai (saviveiklininkai, laisvalaikio leidėjai, neprofesionalai, mėgėjai), tuo labiau ne kažkokie hobitai. Apie ką dar su kliedinčiu diskutuoti?


44205. krankt > toto2008-01-16 18:19
teisinga pastaba. kokie dar hobistai, jei visi baige meno akademijas. tiesiog tokia nelemta profesija, negalinti garantuoti net minimaliu pajamu. tik tiek. :)

44227. „Aš gailiuosi, kad ėjau į teatrą, aš norėjau būt dailininku“2008-01-17 05:14
Menas nėra saviraiška, ...menas nėra savęs išreiškimas - menas yra savęs atradimas“,
- Juozas Miltinis Jono Čergelio 23 min. filme „Bonjour, monsieur“ *.

44233. marketingas2008-01-17 10:24
daugiau nesavikritiskos reklamos ir po penkiu metu posku tandemas bus lt pleneru monopolistas. o tada, ziurek, jau finansine sekme kur buvus, kur nebuvus aplankys.

44234. Ričardas :-) 2008-01-17 10:54
Neblogas straipsnis.Ir yra protingų atsiliepimų...Tačiau,Vidai,ar atlieki savo darba profesionaliai-tik įvertindamas situaciją,konstatuodamas faktus?Aišku įvardinimas yra gerai(taip daro anoniminiai alkoholikai-pirmas žingsnis yra prisipažinti,kad esi alkoholikas).O kas toliau..?ar išsirisi,Vidai,iš savo kokono?!

44235. neasmeniskai ne(h)obnutas2008-01-17 11:19
Gerb. daktare Vidai P, objektyvumo delei paklausiu Jusu nuomones: kaip vertinate cenzuros apraiskas savo ikurtoje internetineje svetaineje?

44236. Prasalietis2008-01-17 11:41
Toks jausmas, kad Vidas Poskus viska labai gerai suvokia. Gali pasisakyti ivairiais aktualiais klausimais. Viena karta jis ir apie mane ne itin graziai parase. Ka darysi. Bet keista, nes neaiski paties Vido vieta siame pasaulyje. Jis menotyrininkas (beje, sveikinu su disertacija), meno kritikas. Bet tuo pat metu jis nevengia tapyti ir pats. Gal ir koki straipsni apie savo kuryba galetu parasyti, kokia nors kritine pozicija pareiksti. Jei skundziasi, kad nera laiko rasyti straipsnius, kad reikia dirbti muziejuje, tai ko jis ten sedi, juk alga ten maza. Rasyk Vidai rasyk...

44238. *2008-01-17 14:15
man patiko

44249. Darius R. :-) 2008-01-17 19:22
Taip. Rašinys geras. Rutina mala negailestingai ir nieko čia brač nepadarysi. Bet svarbiausiai yra žmogaus apsisprendimo reikalas. Pirk arba mirk! Neturintys ypatingos sėkmės ar autovadybininko gabumų, kandidatai į menininkus turėtų drąsiai socialiai žudytis, prieš tai ištyškę savo drobėse nepasiekiamų svajonių miražais arba prakeiksmais būčiai. Bet, o kam to reikia? Juk "Nūdienų realijos diktuoja būtent tokią partijos politiką". Visi nori gyventi, būti žmonėmis, o ne prakeiktais pankais ir metalistais. 2006 10 įvyko “VDA KDF tapybos studijos absolventų paroda 10 + 1” . Ir G. Bačiauskaitė suorganizavo "tapytojų" ir "menotyrininkų ir meno kritikų" (VDU studentų) susitikima - diskusiją. Ir kritikai pasakė, kad dabar tapyba ant Lietuvos ilsisi. Bapkės su projektais juda kitom kryptim ir vienu žodžiu malonu buvo susitikti, bet jūs mums neįdomūs. Atleiskit. Tai va. Sumuoju. Viskas gerai!!! Aišku šiandien gaila gabių žmonių, bet niekas nežino kas bus rytoj. Tikių kad viskas vyksta su Aukščiausiojo palaiminimu. Aleluja!!!! :-)

44252. Privet Xobiti!2008-01-17 21:28
tik vel nesakykit, kad nesupratot giliosios provokacijos esmes?! kiek zinau, rusai xobitu, kuo aiskiausiai, yra ivardije straublio fenomena. vadinasi, pagal straipsni, Vidas ir Aiste yra didieji straubliai, o visi kiti- mazieji, kuriu pagalba maitinami tie didieji prototipiniai?! tiesa, vis delto, yra ir vienas hobistas lokalizuots komandoje- tobulai armonika valdantis p. Vasiliauskas, taciau, bet paskutiniu metu nusiurbinejamas kaip skulptorius su xobitu. ir pabaigai- klausimas na zasipku, taip sakant: kas vaziuos i sekanti xobitu plenera?

44257. kys2008-01-17 22:44
O kas nors matet ta paroda? Tikrai prasta?

44260. matem paroda2008-01-18 00:13
kas per klausimas?

44261. laukinis :-) 2008-01-18 10:01
As buvau atidaryme. Yra darbu idomiu, maziau idomiu ir keletas absurdisku. Uz straipsni- ACIU

44263. hudoznik2008-01-18 10:42
nera taip paprasta su tais hobitais, nera. vaziavo ir vaziuos i savo hobotnikus. nors Videlis jau ne pirmasyk atvirauja kaip pavargo su Aistyte nesti idejine hobitu nasta, bet vasarai atejus hobitai vel prades didiji nerima justi. ir rinks savo hobitukus kruvon, ir rudimentiniais tapybos intrumentais sius vieni kitiems zinia katroj Maletu parapijoj priima klebonas, pasiruoses sventinti didziosios hobitu dvasios apreiskima. jau skamba hobotniko varpas, ar girdite, hobitai?

44264. 752008-01-18 10:55
is kur tiek niekingu, menkadvasiu zmoniu randas? komentuoja cia, nesamones rasineja...lietuviskas pavydas-tai taip slykstu

44265. >752008-01-18 11:11
is kokio urvo tamsta, pirslys, islindote? vyksta kulturingas recenzijos aptarimas, o jus ka snekat- menkinat zmoniu nuomone?

44271. SAPOKA2008-01-18 15:28
ogi mano kupsteli ar prisimenat? tuomet ir buvau pirmasis suvokias savirializacija akademijos ribose...dabar tapau nevyklelis kiskisp ir bandau taip pat tapti daktaras menotyriiiiiiiiiiinkas... (cia pokstas...)o siaip neturiu nuomones, neturiu...

44272. ???sapoka???2008-01-18 16:09
Koks tu sapoka? kuo cia detas sapoka, negrazu pasirasineti svetimais vardais. Sioje istorijoje jokiu sapoka net nekvepia.

44281. captain ro2008-01-18 20:33
sapoka nusprende neirkluoti su teptukais, tai jo apsisprendimas. nesapokom gal kliuva jo kurybinis principas demaskuoti skyle? sios apybraizos herojai irkluoja (sa)posku baleikoj, taciau, anot daktaro, vandenyno osima girdi raiskiai tik retkarciais.

44298. Anabazis2008-01-19 09:10
Anabaziu nebeliko, juos isnaikino hobitai. Ar atmeni, anabazi Ar atsimeni, kai Legendomis tapusioje internetineje svetaineje pirmakart pakvipo krauju. Tuomet nesupratau, kodel mus uzpuole is pasalu smoge durklais i nugaras. Tai buvo hobitu, pasislepusiu po aveliu kailiais, darbas. Taciau, jie vykde aukstesniuju jegu vedami, nors sirdyse jau buvo tape garbetroskomis. Tebunie jiems atleista!

44301. Nemalonus žmogus2008-01-19 11:27
Bet kokia diskusija anksčiau ar vėliau virsta drabstymusi purvu arba paprasčiausiais kliedesiais. :))

44302. laukinis2008-01-19 11:49
Gal cia rasineja tuos kliedesius kas nors is tu pensisninku "nasharniku" kurie i atidarymus vaiksto nemokamai vyno pagert ar koki sausaini pagrauzt? O ka jiems daugiau viekti?

44310. nasharniko sausainis2008-01-19 18:05
tas kas nesupranta nemokamo sausainio esmes, tas ir yra laukinis.

44319. komentarai2008-01-20 10:08
o kur tapyba, piesinukai?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gegužės

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
20:30:34 May 29, 2011   
May 2010 May 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba