Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-01-11 nr. 3172

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Erika Drungytė.
SUŠALĘS VĖJAS
35
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIŲ PROGRAMA
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• BUVAU PRIEVARTA IŠVARYTA IŠ RADIJO IR TELEVIZIJOS RŪMŲ5
• Ričardas Kalytis.
BŪKIME KAIP „GREKONYS“

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
LRS PREMIJĄ GAVĘS LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS ĖMĖ DŽIAZUOTI
8
• PARALELĖS NR. 1, 2007 LAPKRITIS

KNYGOS 
• DIEVIŠKOJI KOMEDIJA. PRAGARAS3
• „IEŠKOJIMAI“
• „VITAMINŲ PARDAVĖJAS“
• „NOSTALGIJA“7
• BALTŲ LANKŲ KNYGYNO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI2
• VAGOS KNYGYNŲ TINKLO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI3
• Gintarė Adomaitytė.
PASKUI PRINCESĘ RAIDEGUNDĄ
2
• (PA)SKAITINIAI4
• NAUJOS KNYGOS1

TEATRAS 
• ILGA KELIONĖ Į LĖLIŲ TEATRĄ
• Ridas Viskauskas.
PASAULIS, KAIP LIGONIŲ SAMBŪVIS?
2

FOTOGRAFIJA 
• Tomas Razmus.
VALANDA SU PRANCŪZŲ FOTOGRAFIJA BRIUSELYJE

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
HOBITAI. KELIONĖ Į VIENIŠĄ KALNĄ
38

PAVELDAS 
• Stasys Yla.
KODĖL VAŠINGTONO KATEDROJE TURIME ĮRENGTI ŠILUVOS MARIJOS KOPLYČIĄ

POEZIJA 
• Alvydas Valenta.
KOVOTOJO ETIKOS KODEKSAS, ARBA DONO CHUANO PAMOKOS
17

PROZA 
• Justinas Lingys.
PROZA
4

VERTIMAI 
 PAVLO KOROBČIUK

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Andrius Jevsejevas.
MENO TERAPIJOS SEANSAS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Šiaurys Narbutas.
KOREKTIŠKŲ PRAMOGŲ EKSTERMINATORIAI
14
• Justinas Bočiarovas.
ESĖ
8

KRONIKA 
• PERŽIŪROS IR ĮŽVALGOS
• GYVENIMAS JUODO POLIETILENO MAIŠE
• Piotras Kulesza.
POLA NEGRI
• VERTĖJŲ DĖMESIUI!
• DĖL SVETIMVARDŽIŲ RAŠYBOS

DE PROFUNDIS 
• BALYS BUKELIS1
• Kęstutis Rastenis.
DIEVAS YRA TOLIMAS IR NEPASIEKIAMAS ARBA LAIPTAI Į DANGŲ
3
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ
51

VERTIMAI

PAVLO KOROBČIUK

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pavlo Korobčiukas gimė 1984 metais Lucke. Šiuo metu studijuoja Cent­rinės Azijos kalbas Kijevo universitete. Išleido eilėraščių rinkinį „Dangus tuščiam skrandžiui“ (2005).


* * *
mirtis tarsi lynas tempia į savąjį Tadž Machalą
žiūrėdamas tamsoje į veidrodį matau kaip iš po odos šviečiasi kaukolė
štai koks jaukas nors išties aplinkui retėja Platonas atsiprašau planktonas

nuo tada kai tik prisimenu mama pradėjo gyventi savo gyvenimą –
skėsčioju rankomis tarsi bandyčiau išmokti kokį naują plaukimo stilių
išspjaunu prakaituotas sutemas keliems horizontams į priekį žmonės
stebisi ir
neria į savo televizorius pilvais į viršų taip mirgėdamiesi su žvaigždėmis
kaip mano kaukolė susimirksi su savininku lygiai taip pat viliokiškai

galbūt tik mirtis teisingai įjungs šio pasaulio patefoną
šventosios karvės įsiklausys antrą kartą
ispaniškos pirštinės sicilietiški kaklaraiščiai vietnamietiški karoliai visa
apranga verta kūno
bet patikrink kišenes
gal staiga rasi kokį pamirštą mamos raštelį
pavyzdžiui su Tadž Machalo nuotrauka
kitoje pusėje

Yrančiam sapnui


nevykus valdžia išjungs šviesą o Dievas – žvakes
elektrikų sekta atlaikys už tave panichidą naudotomis maldomis
saujos septakordinių gražuolių topografiniai sapnų žemėlapiai
kas dar užlįs tau už pižamos į tas lyg iš japoniškos animacijos akutes
juk žinai – dviese į vieną lovą neatgulsit
įsitaisęs miegoti norėsi apkabinti savo pavardę ir negalėsi
Korobštainas? Korobadzė? Koroboro? Takuboku?

esi kaleidoskopas su trylika būdų plakti savo fantaziją
nuplėšti antpečius sutrypti pilotę kad būtų su šratais vietoj krūtų
arba – kita vertus – kaip išsaugoti autorines teises į savo haliucinacijas?
palikti kiekvienoje vizitinę kiškio uodegą kaip darė visų žinomas žudikas
švirkštą su keliais kubais kadrų apie savąjį čia buvimą?
kad kai kas nors vėl paleis šį kietąjį diską
tuojau pat taptų aišku – teritoriją pasižymėjo P. P. Korobčiukas.
kelio rodyklė

nugirsti augalai atleista kelio ženklams
nėšti miegmaišiai užsikimšę keliaĩ
ant žemėlapio suguldyti smiliai
lietūs neapsiėjo mažakraujais mūšiais

tarsi kaskart pabustum upelyje
atmerktum akis kreivuose veidrodžiuose prinokusiuose kraštovaizdžiuose
apglėbtum medžius lyg dinozauro kojas be jokių mygtukų
pauzių ir persukimų šio filmo niekas nefilmavo
o juosta nuvarvėjo išskydo lyg tušas prizas krioklių festivalyje
užspringsti kelionėmis atsargiai
kelionės tarsi žodynai aiškinamieji žolynai

ledas tai sustingusi medūza
kūnas tai sustingus kelionė
būti išskirtam tarp kareivių iš savo paties organizmo būti išskyra
išspręsti patį save paskutinę sekundę užtekti net miegui
pažinti abėcėlės žymes horizonto riboj ir tobulinti šias dialogo užuomazgas
dėkoti pergalėms ir pralaimėjimams taigi mokėti kvėpuoti

dėkoti paukščiams kurie įgyvendina tavo bandymus išsilakstyti
dėkoti skiediniui kuris vėl riša tavo vientisą organizmą

visas elektros maitinimas iš kriauklės spiralės
dumble kiekvienam iš mūsų po kojomis

* * *


Šešėlis girtame šurmulyje man prisipažino
jog poetai jam meluoja
kad poetus jis sutinka purvinose kavinukėse ir
seniai apleistose krautuvėlėse
paraboliškuose reginiuose per kiekvieną kanalą
jie bruka jam savo išdžiūvusias raides vištienos padaže
juodosiose dėžėse iš lėktuvų,
kurie taip ir negrįžo iš Šiaurės poliaus,
įšalę ten tiesiog ore...

Tada aš įlindau į kažkokią amoralią kanalizaciją,
kad kaip nors nuo jo apsisaugočiau ir nuo jo girtų radioaktyvių išpažinčių,
ir tuo pat metu kad sudėčiau jo ir savo akis
į vieną lygmenį
į vieną loto maišelį
ir kad kelintą kartą nutekėtume kas sau suvokę
masines machinacijas, kurias virš mūsų fasuoja
nematomi srities, rajono
ir poodinio lygmens manipuliuotojai.

Ir tada Šešėlis pasakė man maždaug taip: „Žmonių energijos sutirštėjimai –
tai tos neono lazdelės, kurių nubarstytas Las Vegas,
tai ta nulaižyta veikla, lyg būtume – nuolat – savo pačių viršeliai
juk žmogus visuomet bijo pasižiūrėti į patį save –
gangsterių susišaudymų ir vidinio
didžiojo bei mažojo finansų kraujotakos rato esmę

– kol pagaliau žmogus užspringsta,
užspringsta, kaip, tarkime, Jimi Hendrixas
užspringsta, užkerėtas ir suvyniotas į santykių lėliukę,
užspringsta parduodama stipria srove, tokia paprastai
būna prieš pat krioklį,
prieš pat tą dirbtinį krioklį, kuriuo grožisi
keliauninkai Pietinėje stotyje...“

* * *


kurią nors dieną
išsitraukęs tam skirtus pirštus iš dėžutės su atitinkamu užrašu
kas nors ims ir supins mano ir jos plaukus į vieną stygą
ir ji užlies mus abu savo garsu
nuo pat kulnų iki pat išvirkščiai išverstų naktų
kuriose šildysis sužvarbusios bedugnių akimirkų medūzos
o visų sugriautų cerkvių bei soborų užkampiai
pirštų galiukais nusileidę pas mus į rūsį
ikonomis sutrauks visus sukepusius drugelius
išskrisiančius iš po mūsų veidų odos.

Iš ukrainiečių kalbos vertė Vytas Dekšnys
 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gegužės

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
20:30:32 May 29, 2011   
May 2010 May 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba