Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-11 nr. 3288

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALDEN NOWLAN.
Eilėraštis apie stebuklus
15
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Su PETRU VYŠNIAUSKU kalbasi VYGANTAS ŠVOBA.
Penkiasdešimt metų su smuiko raktu
2

BIRŽELIO 14-AJAI 
• GINTARĖ KAPLIUKAITĖ.
Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai
20

KNYGOS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Jie tebeklaidžioja labirinte
2
• IRENA POTAŠENKO.
Atsargiai, rankraščiai nedega!
3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Jaunasis Izraelio kinas
1

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Apie kompiuterius teatre
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Keli „pasipliuškenimai“ „banguojančiuose“ spektakliuose vaikams

DAILĖ 
 KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Priešpaskutinė Andriaus Kviliūno vakarienė
1
• REMIGIJUS VENCKUS.
Reali ir neegzistuojanti Hario Branto tikrovė

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Nežinomas Georgas Friedrichas Händelis
• JONAS BRUVERIS.
Apie Händelio „Serse“...
1

PAVELDAS 
• NIJOLĖ TUMĖNIENĖ.
Jono Rimšos paroda „Tropikų šauksmas: Argentina–Bolivija–Taitis“

POEZIJOS PAVASARIS 
• GITANA NOTRIMAITĖ.
Trumpa XX amžiaus Klėjos ir Kaliopės seserystės istorija
5

POEZIJA 
• JULIJA GULBINOVIČ.
10

PROZA 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
Iš „Mėginimų nuskinti dieną“
4

VERTIMAI 
• IVAN ŠTRPKA.
• DANIEL JONAS.
• LUIS FILIPE CRISTOVAO.

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Būtis
7

KULTŪRA 
• Užutrakio rūmus nuspalvins „Menamos istorijos“
• Rašytojams – galimybė laimėti stažuotę Vokietijoje1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Klasė
7

DE PROFUNDIS
De profundis, Domine, koks aš kvailys!
(Arthur Rimbaud. „Sezonas pragare“)
 
• ALBERTAS SKYRELIS.
Epigramos
1
• res ludentes / žaidžiantys daiktai3

Šatėnų prieglobstis 
• Dvyliktoji savaitė33

DAILĖ

Priešpaskutinė Andriaus Kviliūno vakarienė

KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Andrius Kviliūnas
Kadras iš filmo „Priešpaskutinė vakarienė“. 2010

Panevėžyje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Galerija XX“, iki birželio 10 d. veikė Andriaus Kviliūno paroda „Priešpaskutinė vakarienė“. Vienas nuosekliausiai Lietuvoje video meną kuriančių tapytojų šįkart pristatė parodą-instaliaciją, kurią sudarė video ir objektai. Kodėl priešpaskutinė? Toks klausimas kilo mąstant apie pavadinimo suteikiamą prasmę visai ekspozicijai. Atrodo, juo tarsi pabijota drastiškai juokauti su likimu ir nuspręsta išlaikyti nenuspėjamumo momentą. A. Kviliūnas, pasirinkęs religinius įvaizdžius, siužetus ir motyvus, tranformuoja juos neįprastame kontekste, perkelia į buitišką, banalią kasdienybę. Jokių stabų, jokio sakralumo... Vienintelė, šventa ir neliečiama čia lieka teisė pasirinkti paskutinį atsakymą. Parodoje realybė tampa siurrealistiška, o vaikščiojimas plonyte riba priveda prie kraštutinumų.

Štai video kūrinys „XXI a. šv. Steponas“ kvestionuoja šiuolaikinį „herojų“. Šv. Steponas ikonografijoje ir rašytiniuose šaltiniuose iškyla kaip pirmasis krikščionių šventasis kankinys, negyvai žydų užmėtytas akmenimis. A. Kviliūno kūrinyje jis įkūnijamas arba „vaidinamas“ paties autoriaus, tačiau kartu nėra tapatus religiniam personažui. Menininkas demonstruoja save Jeruzalės fone, išsirengęs iki trumpikių. Jis frontaliai stovi prieš žiūrovą, tarsi surakintomis rankomis, be teisės apsiginti. Į apsinuoginusį ir bejėgį vyriškį skrendantys kiaušiniai ištykšta, atsimušę į minkštą kūną. Akmenis kūrinyje keičiantys gyvybės simboliai, tariamai laidomi žiūrovų, pasmerkia kūną amžinoms „kančioms“, o egzekutorius paverčia negailestingais teisėjais. Masinėje kultūroje kiaušiniai įgyja neigiamas asociacijas – tai pasipiktinimo, paniekos išraiška, todėl video kūrinyje jie suteikia ironijos dozę. Šiuolaikinis „kankinys“ baudžiamas ne fiziškai, didesnė kančia –­ patirti emocinę bausmę. Menininko kūriniai persisunkę autorefleksija, jis teigia, kad egzistencinis nerimas, narciziškumas ir savęs neigimas sukuria erdvę, kuri yra tarsi nereali realybė, prieštaraujanti „sveikam“, „racionaliam“ protui.

Apie realybę ir virtualumą kalbama kūrinyje „Šūvis, kurio nebuvo“. Šis video sukurtas naudojant kilpos principą, nes pirmas kadras yra ir paskutinis – lyg ryškiaspalvė užsklanda, kuri pasirodo pasibaigus televizijos programai, kartu su ilgu nenutrūkstančiu garso signalu. Menininkas – įvykių centre: pasibaigus užsklandai, jis „nusišauna“ nuotolinio valdymo pulteliu, ekranas apsitaško „krauju“, jis nuvirsta, vėl užsklanda ir viskas vėl iš naujo... Lyg pasaka be galo, o gal kompiuterinis žaidimas, kuriame esi apdovanotas keliomis gyvybėmis ir nebijai paspausti lemtingo mygtuko. Toks A. Kviliūno sprendimas apnuogina socialinės realybės absurdiškumą, makabriškai ironizuoja Lietuvos „lyderiavimą“ savižudybių statistikoje. Gyvybės atėmimo aktas kūrinyje disonuoja su holivudinių filmų kadrais, kuriuose šis procesas pateikiamas švariai, estetiškai, kartais romantizuotai. Savižudybė netiesiogiai sutapatinama su eiliniu televizoriaus išjungimu: menamas šūvis, atliktas pulteliu, akcentuoja mūsų dienų visuomenės individo lengvabūdiškumą, savęs „išjungimo“ momentą, sąlygotą visuomenės informavimo priemonių, kurios ne tik informuoja, bet nesąmoningai skatina tapti šių dienų „herojais“.

Simbolinei „būti ar nebūti“ kategorijai galima priskirti ir video kūrinį „Atsisveikinimas su prisiminimais“, kuriame vyksta savęs naikinimas, tačiau kitoks. Kintančiuose nespalvotų fotografijų albumo puslapiuose ranka raudonu rašikliu pakoreguoja praeitį: kryžiukų ir nuliukų žaidimo principu išbraukiamos tam tikros gyvenimo linijos, o žmonės ar akimirkos paverčiamos taikiniais. Praeities atsisakymas – savasties žudymas. Kūrinio dramatiškumą sustiprina spalvinis kontrastas, negailestingas raudonis, perrėžiantis jaukias šeimos fotografijas, sudraskantis prisiminimus ir paliekantis atvirą, nepatogų klausimą be atsakymo...

Tamsoje skendinčioje A. Kviliūno ekspozicijoje akį viliojo ne tik vaizdajuostėse mirgantys vaizdai, bet ir nedideli šviesos šaltiniai, kurie sklido iš „stalčių“, įmontuotų prie patalpų sienų. Du formaliai panašūs objektai šiuo atveju pritvinkę skirtingo turinio. Mažas stalčiukas „Priešpaskutinė vakarienė“ priglaudžia nespalvotą fotografiją, kurioje balta staltiese padengtas stalas su gausybe valgių, pradedant žuvimi, baigianti įdarytais kiaušiniais. Šventiška akimirka čia apverčiama aukštyn kojom, valgiai, pažvelgus atidžiau, tarsi „dvigubinasi“, nes stalčiaus dugne įmontuotas veidrodis, kuriantis tikroviškumo iliuziją ir paverčiantis žiūrovą kūrinio dalimi. A. Kviliūnas tarsi perspėja, kad kiekviena akimirka gali būti ypatinga todėl, kad ji bus priešpaskutinė, mums to nežinant. Analogišku principu sukurtas ir naujas menininko kūrinys „Priešpaskutinė vakarienė II“, kuriame jungiamas priešingas vaizdas: nuotraukoje tarsi per rūką išnyra lėkštėje gulintis, peiliu persmeigtas cigarečių pakelis, greta jų – šaukštas. Taip valgymo procesas sutapatinamas su yda, kuri inspiruoja pabaigos grėsmę. A. Kviliūno „Priešpaskutinė vakarienė“ per materialios buities simbolius prabyla apie būties trapumą, o kiekvienam žiūrovui suteikiama teisė įnešti į meno kūrinius individualios autorefleksijos, pasiknaisioti stalčiaus dugno atspindžiuose.

A. Kviliūno kuriami video darbai išsiskiria vizualiu ir idėjiniu grynumu, kuris atsispindi ir naujoje parodoje. Ekspozicijoje „Priešpaskutinė vakarienė“ menininkas domisi kontroversiškomis temomis, o kontrasto principu formuojami kūriniai sustiprina jų nešamą žinią. Menininkas nevengia autorefleksijos, kuri tampa ne tik savianalizės dalimi, bet ir prabyla apie bendražmogiškus skaudulius. Religiniai ir buitiniai motyvai čia susimaišo, sukurdami naują realybę žiūrovo sąmonėje ir stengdamiesi prasibrauti į pasąmonės klodus. Todėl sumodeliuotos paradoksalios situacijos provokuoja sulaužyti kanonišką mąstymą.

 

Skaitytojų vertinimai


60359. cholera2010-06-17 11:16
kaip visada itaigus kviliunas, ne ka prastesne ir recenzija. pagarba autoriams.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gegužės

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 9 
20:34:13 May 22, 2011   
May 2010 May 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba