Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-16 nr. 3062

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas P. Bložė.
GROŽIO SUTRA
70
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• CD IR POEZIJA, ARBA LIKIMAS IR KŪRYBA1

AKTUALIJOS 
 Teodoras Četrauskas.
ROBERTO MUSILIO SIMPOZIUMAS VIENOJE
• David Brooks.
KULTŪROS NĖRA LYGIOS

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
ŠEŠETAS UO SEPTINTĄ NUOMARIO RUDENĮ
4
• Inga Urbonavičiūtė.
PASLĖPTOJI DONKAJOKO MAGIJA
3
• GERO GYVENIMO KRONIKOS5
• ABISINAS3
• PENKI KETVIRČIAI APELSINO
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rūta Goštautienė.
VYTAUTAS BACEVIČIUS PROGRESISTAS
6

DAILĖ 
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
KAULINIO PORCELIANO IDĖJOS
• Milda Remeikytė.
"MARIŲ VĖJAI" SUOMIJOJE

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
ŠVENTINĖ KEPURĖ ANT PROBLEMŲ GALVOS
3

PAVELDAS 
• Danutė Skromanienė.
LIETUVIŲ KERAMIKOS MAESTRO
2

MENO DIS/KURSE* 
• Kathryn Shattuck.
LOGISTIKA

POEZIJA 
• DOMANTAS RAZAUSKAS15

PROZA 
• Petras Venclovas.
KATALONIŠKA ISTORIJA

VERTIMAI 
• Steinar Bragi.
POEZIJA
2
• Dmitrij Tonkonogov.
ŽIEŽULA
3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jurga Lūžaitė.
POEZIJOS VORATINKLIUOSE
• Jurga Lūžaitė.
LENGVA, ŽAISMINGA, ANARCHIŠKA PROZA
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Aušra Matulevičiūtė.
PRAŠAU MANE PAKĘSTI!

KRONIKA 
• TELEVIZIJA ŽENGIA Į DANGŲ
• KAUNO DRAMOS TEATRAS PRADEDA SEZONĄ
• NEKLAIDINKIME
• BE PRIEŽASTIES2
• 10 METŲ GYVENIMO SU GALERIJA
• "SIRENOSE" – GERIAUSIAS VENGRŲ REŽISIERIUS2

DE PROFUNDIS 
• Balys Bukelis.
MANO DRAUGAS SIGITAS
7

AKTUALIJOS

ROBERTO MUSILIO SIMPOZIUMAS VIENOJE

Impresijos

Teodoras Četrauskas

[skaityti komentarus]

2006 metais Austrija pirmininkaus Europos Sąjungai, kaip dabar Airija. Tam ruošiamasi įvairiose srityse. Būsimam kultūriniam darbui buvo skirta Austrijos užsienio reikalų ministerijos organizuota rugsėjo 7–9 dienomis Vienoje įvykusi konferencija, kurios vieną dalį sudarė Roberto Musilio simpoziumas. Mat lygiai prieš šimtą metų Robertas Musilis sumanė sukurti romaną "Žmogus be savybių", kuriame norėjo aprašyti pasaulį, kaip jo žmonių konstruktą. Ir padarė tai remdamasis Austrijos pavyzdžiu, kur iliuzija reiškė bent jau ne mažiau už tikrovę. Tokios sąvokos kaip "Kakanija" ir "paralelinė akcija" iš šio Musilio romano seniai tapo Austrijos tradicijų sinonimais. Ta proga susidomėta, kas šį romaną išvertė į kitas kalbas ir ką jo vertėjai mano apie Austriją? Ką galima iš jų sužinoti apie Austrijos literatūrą?

Austrijos užsienio reikalų ministerija tokių žmonių rado septyniolika ir pakvietė į Vieną, norėdama "atsidėkoti už tai, kad jie daug metų atidavė šio pasaulinio austrų literatūros šedevro vertimui". Pagarbos būta išties didelės, išoriniais jos ženklais galima laikyti, tarkime, pietus Vienos rotušės senato posėdžių salėje ar Austrijos kanclerio Wolfgango Sdyüsselio surengtą vakarienę (pyragaičiai ten itin skanūs). Užsienio reikalų ministrės pranešime "Nauji užsienio kultūros politikos uždaviniai" išgirdau nemaža širdžiai mielų, tarsi asmeniškai skirtų žodžių ir tonų. Pavyzdžiui: "Europos kultūrinę savivoką suprasime tik tuomet, kai imsime kalbėti apie emocijas ir įsiklausysime į menininkų ir mokslininkų žodžius. Dabartinis netikrumas dėl Europos ateities verčia atkreipti rimtą dėmesį į meną ir mokslą, kai kalbama apie tai, kas gi sieja Europą. Užsienio kultūros politika privalo sukurti galimybes suprasti vieniems kitus ir akcentuoti Europos kultūrų įvairovę bei bendrumą"; "Europos kalbų įvairovės privalumai turi būti ne tik pripažįstami, mes turime daugiau negu iki šiol remti literatūrinius vertimus, svetimų kalbų mokymąsi ir geriau susipažinti su mažumų kultūromis bei kalbomis. Tai iššūkis ir Europos Sąjungai, nes jos kultūros rėmimo programa Europoje per metus padeda išleisti tik apie 400 knygų".

Sorbonos universiteto profesoriaus daktaro Peterio Heningerio pranešimas "Paralelinė akcija, kaip dvidešimtojo amžiaus analizė?" ir Vienos universiteto profesoriaus, magistro, daktaro (Austrijoje išvardijami visi titulai) Vendelino Šmidto-Denglerio pranešimas "Roberto Musilio sukurtas Austrijos paveikslas", aišku, pravers toliau verčiant romaną, o juo labiau šį sizifišką darbą tik pradedantiems – gruzinei Majai Bardidzei ir armėnui Ašotui Aleksanjanui. Estas Matti Sirkelis sakosi jį tik užbaigęs ir pateiksiąs savo skaitytojams 800 egzempliorių tiražu iškart visą kasetės pavidalu. Kai pasakiau, kad Lietuvoje jis leidžiamas 2000 egz. tiražu dalimis ir šią vasarą kelias savaites buvo tarp "Vagos" bestselerių, sulaukiau pritariamo ir gal kiek nepatiklaus murmesio, nes Musilis, kaip nesyk buvo pabrėžta konferencijoje, yra labai dažnai cituojamas ir labai mažai skaitomas autorius. Ką gi, pas mus, matyt, yra atvirkščiai.

Kad romanas leidžiamas net keturiose postsovietinėse šalyse, matyt, liudija jo aktualumą, kurį diskusijose pabrėžiau. Rusiškai "Žmogus be savybių" išėjo prieš porą dešimtmečių, ir jį išvertė rusų vertimo legenda Solomonas Aptas; legenda todėl, kad kurią svarbesnę vokiškos literatūros knygą paimsi, ji paprastai būna išversta Solomono Apto. Tas kaip tik aštuoniasdešimt ketvirtąjį savo gimtadienį šventęs žmogus simpoziume taip pat dalyvavo, bet, kiek supratau, nebuvo vyriausias, nes vyrėlesnis už jį atrodė japonas Džiro Kato ir kinas Žongčang Cangas, visąlaik norėjęs miego, nes septynių valandų skirtumas darė savo. Musilio vertėjų amžiaus amplitudė apskritai buvo didelė. Pavyzdžiui, iš akies maždaug trisdešimtmetis Ašotas vienam kitam tiko į anūkus, ir tai sako, kad Musilio knyga įkvepia tiek jau pabuvusį, tiek jauną.

Simpoziume buvo malonu sutikti net keturis G.Grasso vertėjus, pažįstamus iš anksčiau, ir buvusį Austrijos ambasadorių Lietuvoje dr. Florianą Haugą, kuris dabar, pasirodo, įeina į būsimo Austrijos pirmininkavimo ES kultūros strategų komandą.

Nustebino profesorių Džiro Kato lydėjęs jo mokinys Nanao Hasadžia, įteikęs trisdešimties puslapių darbą apie Roberto Musilio tėvų butus Brno, kaip galbūt aprašytus romane, su visais jų planais, nuotraukomis ir nuomos dokumentais. Štai kas tas japoniškas kruopštumas! Solomonas Aptas, pasirodo, visai ne vokiečių, o senųjų kalbų specialistas, o ponas Aleksandras Belobratovas, Sankt Peterburgo universiteto docentas, skaitęs pranešimą tema "Austrų literatūros vertimų reikšmė, padėtis ir perspektyvos", iš pradžių baigė technikos mokslus ir net vadovavo kažkokiam fabrikui, bet paskui pergalėjo meilė vokiečių kalbai ir literatūrai, ir dabar jis vadovauja universiteto Užsienio literatūrų katedrai, leidžia "Austrijos literatūros metraštį", seriją "Austrijos biblioteka Sankt Peterburge" ir kaupia austrų autorių vertimų į rusų kalbą banką, kuriame šiuo metu net 3000 pozicijų. Tokią tad įdomią draugiją savo idėjos parašyti romaną šimtmečio proga į Vieną buvo atsiskraidinęs ir prašmatniai apgyvendinęs gyvas būdamas galų nesudūręs rašytojas Robertas Musilis.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gegužės

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
20:32:21 May 22, 2011   
May 2010 May 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba