Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-30 nr. 3192

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Viktoras Rudžianskas.
SVEIKINAME ŠIŲMETĮ POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĄ!
56
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Macaitytė.
„DEKALOGAS“, ARBA DIALOGO STOKA
1

POEZIJOS PAVASARIS 
• Mykolas Karčiauskas.
POEZIJOS ATLAIDAI
1
• Benediktas Januševičius.
ATSARGIAI – POEZIJA!
6
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 2008

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
KAIP AUGA BALIO LUKOŠIAUS „MOLINUKAS“
• „LĖLĖS“ ĮKŪRĖJO BALIO LUKOŠIAUS PAGERBIMAS
• Ridas Viskauskas.
IŠ LĖLININKŲ ŠVENTĖS PANEVĖŽYJE GRĮŽUS
• Indrė Stakvilė.
SPALVOTAS LIETUVIŠKAS JUOZAPO APSIAUSTAS

KNYGOS 
• „AUKSO LEGENDA, ARBA ŠVENTŲJŲ SKAITINAI“
• „DIENORAŠČIAI: 1978–2004“
• KITAS LIETUVIŲ PROZOJE“
• „DE PROFUNDIS“
• Ramūnas Čičelis.
LAISVO ŽMOGAUS ATVIRI NIUANSAI
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
„JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ…“
1
• ARTIS: „...IŠGYVENTI PILNATVĘ“

DAILĖ 
• Kristina Stančienė.
IŠ PILIŲ GYVENIMO
1
• Julija Petkevičienė.
AMŽINAS LAISVĖS TROŠKIMAS
1

PAVELDAS 
• Greta Žičkuvienė.
BALTIJOS ŠALIŲ RESTAURATORIŲ KONFERENCIJA TALINE

POEZIJA 
• JONAS ŽEMKALNIS15
• BIRUTĖ GLIAUDIENĖ2

PROZA 
• Nerijus Meškauskas.
TAVO YRA LABIRINTAI
1
• Nerijus Meškauskas.
FONTANŲ ARCHITEKTAI

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIŲ POEZIJA 
• MILOŠ ĐURĐEVIĆ2
• ANNE PORTUGAL
• PER-ERIC SÖDER
• WERNER SÖLLNER2
• JIŘÍ ČERVENKA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ŠOKIS PATIEMS MAŽIAUSIESIEMS

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
 Rimantas Gučas.
VILNIUI – GUGENHEIMO VEIDĄ!
24

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Aurimas Lažinskas.
ŠIANDIENINĖ DESADIŠKA LITERATŪRA
5

KRONIKA 
• ŠIRDIS ANT DELNO
• VYTAUTO KERNAGIO ATMINIMUI
• MEILĖS PAŠTAS1

DE PROFUNDIS 
• Jadvyga Černiauskienė, Kaimo rašytojų sąjungos narė.
PASTABĖLĖS
1
• ZOFIJA VIRGANAVIČIENĖ-SUBAČIŪTĖ2
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (4)
13
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• Voldemaras Zacharka.
MŪSŲ MEDIKAI
1

PARK@S 
• Petras Rakštikas.
APIE ŽVAIGŽDES
2
• Sigita Inčiūrienė.
15 ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJOS METŲ: MISIJA ĮMANOMA
1
• Gintautas Mažeikis.
KAIRYSIS KOMUNITARIZMAS IR ALTERNATYVUSIS PILIETIŠKUMAS
• Vigmantas Butkus.
PILIETIŠKUMO SERŽANTAS
• Sigitas Vaičiulionis.
II TARPTAUTINIS PRANO STEPULIO TAUTINIŲ INSTRUMENTŲ ANSAMBLIŲ FESTIVALIS-KONKURSAS
• Jonas Nekrašius.
TASMANIJA – OBUOLIŲ SALA

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS

VILNIUI – GUGENHEIMO VEIDĄ!

Rimantas Gučas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gugenheimo muziejaus projektas (architektė Zaha Hadid), balandžio mėnesį laimėjęs Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą konkursą

Prieš kelis mėnesius susiūbavo, sudrebėjo visas Vilnius, visa Lietuva – Vilniuje bus statomas Gugenheimo Ermitažas! Pasirodo, jau ir vieta parinkta, ir konkursas vyksta, ir vertinimo komisija susirinko. Sužinojome, kad projektuoja įžymiausi pasaulio architektai, o vertina kompetentingiausia pasaulio komisija. Pasidarė tie įžymiausieji konkursą, pasiskelbė nugalėtoją, patriukšmavo ir išvažiavo. Bet nerimas liko: ar vieną dieną nepaaiškės, kad jau šaukštai po pietų, kad kas nors viską jau nusprendė ir ekskavatoriai pradeda knisti pievą prie Neries.

Ir vis dėlto kas nutarė, kad mums reikia būtent Gugenheimo muziejaus, kas išrinko tam patraukliausią Vilniaus vietą, kas pakvietė „įžymiausius“, kas nustatė, kad būtent tie trys ir yra įžymiausi, geriausi pasaulio architektai? Ar ne patys jie tokiais apsiskelbė? Vertinimo komisija – iš tos pačios kompanijos, visi tokie įžymūs ir tokie kompetentingi, kad mums lieka tik nuleisti akis ir nuolankiai laukti jų sprendimų, juoba paaiškinama, kad Lietuvoje nėra nei tokio lygio architektų, nei vertintojų, nei visuomenės, kurie galėtų ką nors sugalvoti patys, turėti savo nuomonę, būtų kompetentingi spręsti savo pačių kultūros reikalus. Jie geriau žino, ko mums reikia. Mūsų teisė ir pareiga tik viena – sukrapštyti gal ketvirtį, gal pusę, o gal ir visą milijardą litų ir pakloti ant stalo. Tarsi nebūtų viešųjų pirkimų įstatymo, pagal kurį privalo būti surengti vieši konkursai.

O ir ateityje jie žada vežti mums savo menus, kurie, žinoma, bus patys geriausi, patys vertingiausi, patys skoningiausi menai pasaulyje. Iš mūsų tereikės smulkmenėlės – už tai kasmet sukrapštyti po milijoniuką kitą.

Kiti baisiausiai apsidžiaugė, girdi, galų gale Lietuva išplaukia į plačiuosius pasaulinės kultūros vandenis. Ta proga prisiminkime dar netolimą praeitį, pirmuosius Nepriklausomybės metus. „Komercinės parduotuvės“, dar tebesuvargusios, sovietizmu prasmirdusios valgyklos... Ir štai pasirodė pirmieji „Makdonaldai“! Daugelis sutiko juos kaip išsvajotos vakarietiškos gyvensenos šauklius. Geras tonas siūlė šeimos šventes švęsti „Makdonalde“, ten vaikučiai dar ir po balionėlį kartais gaudavo. „Makdonaldas“ reikalavo mokesčių lengvatų, gąsdindamas, girdi, antraip šią investiciją prarasime. Ir gavo, gal dar šiandien tebeturi, būtų galima pasmalsauti. O kad to „Makdonaldo“ su aplombu peršamas maistas visiškai prastas, sveikatai žalingas, suprasti reikia ir laiko, ir šiokios tokios brandos bei savarankiškumo.

Pasigirdo entuziastingi – Gugenheimas pakeis Vilniaus veidą! Tikrai taip. Tiktai šis faktas byloja ne apie sumanymo vertę, o priešingai, apie jo ydingumą. Vilnius turi savitą, nepakartojamą ir nuostabų veidą, kuris yra pripažintas kaip pasaulinė vertybė. Mes esame įpareigoti ir įsipareigoję jį saugoti. Negana Vilniaus panoramą jau gerokai pribjaurojo ta „abonentinė“ krūva, pridirbta dešiniajame Neries krante, visos tos senamiesčio ir Neries slėnio panoramą užgriozdinusios stiklo dėžės pašlijusiomis sienomis ir nuvažiavusiais stogais. Dar gražiausioje vietoje tetrūksta Gugenheimo!

Štai ūgtelėjo sakuros dešiniajame Neries krante, sužydo pavasarį. Vaikštinėja žmonės šeimomis, gėrisi ir jomis, ir Neries panorama, ir barokiniais Šv. Jokūbo bažnyčios bokštais, ir tolumoje boluojančiais Trim kryžiais. Ir štai kažkas, atvažiavęs į Vilnių, sumano tą palaimintą erdvę uždengti nežinia kokiu moliusko formos monstru? Vien paviršutiniškai, kiek žiniasklaida parodė, žvilgtelėjus į pasiūlytus projektus, matyti, kad Vilniaus paveldas, jo istorinė ir meninė vertė nei Gugenheimo statybos iniciatoriams, nei autoriams nė kiek nerūpi. Jiems tikrai tas pats, ar tai – krikščionių šventovių bokštai ir kupolai, ar mečetės, ar sinagogos, visa tai jiems tėra fonas, dekoracija nepaprastiems, šiuolaikiškiems ir savitiems architektūriniams sumanymams įgyvendinti. Nors, tiesą sakant, visi pasiūlyti projektai apgailėtinai banalūs savo neišpasakytomis pretenzijomis būti originaliais.

Ko mes tikimės iš Gugenheimo? Ką jis mums siūlo? Šiuolaikinį meną iš savo kolekcijų? Jeigu Gugenheimo Ermitažo veikėjai iš tiesų rūpintųsi savo kultūros propaganda, tai galėtų padaryti bendradarbiaudami su mūsų ŠMC. Ir nereikia čia spekuliuoti J. Meku ir Fluxus. Tai yra įdomūs mūsų kultūros reiškiniai, mes turime pasirūpinti jų paveldo išsaugojimu bei tinkamu eksponavimu. Tačiau tai galima padaryti kuklesnėmis priemonėmis, derinant su kitu mūsų kultūros paveldu. Tiesa, probėgomis buvo paminėtas dar ir sumanymas tame pačiame pastate įkurti Lietuvos žydų – litvakų – ekspoziciją. Be abejonės, be žydų bendruomenės istorijos, be jos paveldo Lietuvos istorija būtų ne visa. Antrojo pasaulinio karo litvakų tragedija buvo tokio masto, kad tokiame menkame rašinėlyje, kaip šis, net nedera prie jos prisiliesti. O senosios sinagogos praradimas buvo bene didžiausias nuos­tolis, kurį tais laikais patyrė Vilniaus senamiestis – Antrojo pasaulinio karo metais sinagoga buvusi apgriauta. Ir jau po karo komunizmo statytojai nušlavė ją nuo žemės paviršiaus, senojo Vilniaus veidą palikdami tarsi išmušta viena akimi. Pagarbiai prisimindami Vilniaus ir visos Lietuvos žydus, mes privalome šią sinagogą atstatyti. Tai būtų ir paminklas tiems, su kuriais šimtmečius taikoje gyvenome, o senamiestis atgautų būtiną panoramos elementą. Apmaudu, kai iš tokių dalykų daromas verslas ir kai kurie mūsų veikėjai, pasidabinę „Nuteistojo už gerus darbus“ medaliu, net bando ant Gugenheimo arkliuko parjoti į valdžios olimpą.

iliustracija
Gugenheimo muziejus Bilbao mieste (Ispanija)

Ne apie meną čia kalba, ir ne apie pagarbą istorijai, o apie verslą. Verslūs, energingi žmonės, pasikliaudami mūsų paikumu, užčiuopė aukso gyslą. Turbūt nuo antikos laikų žinoma, kad didelės statybos atveria neišmatuojamas vogimo ir įvairiausio kombinavimo galimybes. Kiekvienas save gerbiantis veikėjas turi ką nors didinga statyti. Vienam tai LEO, kitam – scenos rekonstrukcija, trečiam –­­ Gugenheimas, ketvirtam – Nacionalinis stadionas ir panašiai. Svarbu, kad plauktų kuo daugiau milijonų. Beje, pastarasis –­ stadiono projektas – savotiškai žavi: nei visuomenei pristatyto projekto, nei viešo konkurso, nei sąmatos. Tautos labui, valstybės gerovei. Kukliai primirškime, kad sportas, kadaise puoselėjęs sveikatingumą ir kūno harmoniją, mūsų dienomis virto paprasčiausiu agresyviu šou verslu. Čia sukasi dideli ir dažnai tamsūs pinigai, sporto pasiekimai dabar tarnauja nebe sveikatingumui, o aludarių pelnams. Be abejonės, Lietuvai reikia nors vieno tikro stadiono, tačiau ar nebūtų prasmingiau prieš pradedant grandiozines statybas aptvarkyti mokyklų sporto aikšteles, įrengti baseinus? Visa tai nėra pigu, bet būtina.

Lygiai taip pat mūsų kultūros labui tikrai būtų prasmingiau pasirūpinti muziejų saugyklose dulkančiomis, toli nuo žmonių akių sukrautomis mūsų kultūros vertybėmis ir jų eksponavimu, nuo bažnyčių skliautų trupančiomis freskomis, apleistomis bibliotekomis. Tik bėda, kad veikliems vyrams, tikriems verslo menininkams visose tose sporto aikštelėse, muziejuose, paveldosaugoje nėra kur pasireikšti, trūksta finansinių improvizacijų erdvės.

Gugenheimas – tai investicija! (Pastaruoju metu šis magiškas žodis įgauną vis įtartinesnį atspalvį.) Jau skaičiuojami šimtai tūkstančių žmonių, plūstančių iš viso pasaulio į Vilniaus Gugenheimą ir tyčiom sunešiančių neregėtus pelnus. Bet iš tiesų, kam mums reikalinga publika, plūstanti į Vilnių dėl Gugenheimo? Bus suvalgyta daugiau cepelinų, išgerta alaus? Atsiras naujų darbo vietų viešnamiuose?

Galų gale, jeigu sutiksime, kad Gugenheimas yra toks vertingas, atraktyvus ir pritraukiantis daug publikos, geriau statyti jį prie Klaipėdos. Tasai statinys galėtų visai neblogai atrodyti, ypač žiūrint nuo kruizinio laivo denio. Pastaruoju metu į Klaipėdą užsuka vis daugiau ir daugiau tokių laivų, jų keleiviams Klaipėdoje tiesiog nėra ką rodyti. Būtų visai įdomu, jeigu po viduramžiškų Talino, Rygos ir Liepojos bokštų, artėjant prie Klaipėdos iš už pakrantės miško suboluotų toksai moliuskas.

Esu senas vilnietis ir jaučiuosi turįs teisę rūpintis savo miestu. Man ne tas pats, kai kažkokie praeiviai pasišauna savo naudai „pakeisti jo veidą“ ir už tai dar pateikdami šimtamilijonines sąskaitas.

 

Skaitytojų vertinimai


47088. leitenanto pati2008-06-02 08:04
Gugenheimas yra Gugenheimasir niekas tenedrista jo netureti. Kas nemyli Gugenheimo, tas yra runkelis, svogunas ir rope.

47103. vkl :-) 2008-06-02 14:33
Šimtaprocentiniai palaikom R.Gučo nuomonę.Mes turim spręsti apie Vilniaus ateitį, o ne grupė draugų uš savivaldybės

47121. krankt2008-06-02 18:09
visa sirdimi pritariu straipsnio autoriui.

47122. ST :-) 2008-06-02 18:21
Tis kart pasirašau po kiekvienu žodžiu. O kas toliau?

47128. Pratesimas2008-06-02 19:56
Kultūros milijonai - po Zuoko partijos žvaigžde "Atgimimas", 2008 m. gegužės 30-0 d. Nr. 21 (989) Džina Donauskaitė

47134. tebunie2008-06-03 08:52
tebunie Gugenhaimas . nuo visos kulturos plustancios is wilno(veks, visu sovietiniu sajungu veikla - pinigu plovyklu) tąso.

47139. xtc2008-06-03 12:14
Rašinys pilnas subjektyvizmo ir netgi dezinformacijos. Koktu, kai "kultūros" svaitraštis spausdina kažkokias delfio komentarų lygio rašliavas.

47146. Atgimimas2008-06-03 14:19
Kultūros milijonai - po Zuoko partijos žvaigžde "Atgimimas", 2008 m. gegužės 30-0 d. Nr. 21 (989) Džina Donauskaitė http://www.ekspertai.eu/kultros-milijonai.html

47152. amigo2008-06-03 16:18
Aciu uz str. Reikia kalbeti, rasyti, nes be musu viska nuspres "gerieji darbieciai". Pastatas idomus, bet Vilniuj tikrai netinka, kaip lietuviskoj kudroj - delfinas.

47163. :(2008-06-03 23:14
nuliudino mane sito straipsnio autorius. nemaniau, kad apskritai imanomas tokiu sapalioniu viesinimas. cia tiesiog grubus rekavimas, o ne straipsnis apskritai. geda!!! juk tai ka propaguoja teksto autorius yra anti-kultura!!!

47201. kiskis p2008-06-05 18:20
visiskas kvailys, vietinis pizdukas, pizonas su visais is to isplaukianciais kompleksais. jau geriau tegu stato, nesigilindami ar mecete ar stadionas, bet tikri menininkai (net jeigu ne gucas taip nusprende),negu, labai isigiline, pasatato pasilaiciu ar elektrenu baznycias. vietines zvaigzdes barvykai, nasvyciai ir pempes, b...tj.

47202. kiskis p - amigo2008-06-05 18:41
vilniui tikrai netinka pastatai, kuriuos pastate bonos sforcos atsivezti italai architektai. su arkadomis, pritaikyti karstam italijos klimatui. tai ka dabar daryti?

47205. kiskis p2008-06-05 23:20
dar prisiminiau: ar ne sitas ponas vaiksciojo nesinas planu briedovo boksto salia rotuses? butu buvus stuokos guceviciaus neisipildziusi svajone su liftu. su apzvalgos aikstele. o jau apzvalga, apzvalga. butu matyti net iki salomejkos. yra tokiu tipeliu, megstanciu pajodinteti ant svetimo arklio.

47206. krankt kiskiui p2008-06-06 03:56
kiskeli, tegu stato ta gugenhaima, bet tik ne uz mokesciu moketoju pinigelius. investuotojai paprastai investuoja savo pinigus, o aferistai iesko ju kitu kisenese. las vegase gugeihaima jau uzdare, nepasiteisino viltys. lenkai taip pat jo atsisake. manai, jie durnesni? manding, lenkai ir italiskos architekturos turi gerokai daugiau uz mus. :)

47207. kiskis p2008-06-06 10:20
statys ar nestatys - labai nepergyvenu, nes nuo manes nepriklauso. as kalbu apie architektura. kai pasiziuri paveikslelius, kur prie teksto, paties teksto skaityt net nereikia. ne suslikams kalbet apie banaluma. boksto entuziastas.

47216. Zuoka2008-06-06 13:54
Ša, kavinių artojai!

47220. Augis Gučas - kiskiui p2008-06-06 15:32
1. Straipsnis ne mano. 2. Nežiūrint to su daugeliu (ne visais) jo teiginių sutinku. Pvz. ėmesis bet kuriuo pavidalu atkurti buv. Pagrindinę Sinagogą ar jos aplinką Senamiestyje, Vilnius padarytu didesnę tarptautinę "karjerą", nei su Gugenheimu, ir tai būtų labiau "į temą". 3. Nepritariu straipsnyje reiškiamai Nacionalinio stadiono statybos kritikai: Vilnius - vienintėlė Europos, gal ir pasaulio sostinė, neturinti normalaus stadiono, jo mirtinai trūksta, o pats statinio projektas yra geras. 4. Savosios Bokšto-kolonos a la L. Gucevičius idėjos atsisakau. Mieste per tą laiką įvykus tiek pokyčių, ypač išaugus Dešiniojo kranto kompleksui, ji būtų "ne prie ko". Gal būt ir tada reikėjo nujausti, kad miestas vystysis būtent taip. 5. O pats - jei jautiesi intelektualas - bent jau netingėtum rašydamas naudoti lietuviškų ženklų. Sėkmės - nevisiškas kvaily, globalus nepizduke, pižone, nesuvokiantis savųjų kompleksų.

47221. kiskis p2008-06-06 16:07
persiprasau, busiu supainiojes. intelektualu nesijauciu, o kadangi esu globalus, tai lietuvisku zenklu nenaudoju.

47222. kiskis p2008-06-06 16:47
atstacius senaja sinagoga dar reiktu pasirupinti, kad joje butu pakankamai zydu. nes kokia gi sinagoga be zydu. ir dar jie turetu tarpusavy nesipesti, kaip pesesi prie sinagogos pylimo gatvej. vieni uzsibarikadave viduj, o kiti meldesi ant gonku. o jei pesis, nenaudeliai, gali sugadinti mums visa tarptautine "karjera".

47224. kiskis p2008-06-06 17:20
kodel, pasakius "a", nepasakyti "b"? atstacius singoga ir sutvarkius aplink esanti senamiesti, reiktu grazinti ji zydams, kaip ir priklauso. ir viskas vel taptu kaip buve. tikrasis vaizdas. be jokiu ten gugenheimu.

47232. amigo-kiskiui p.2008-06-07 16:06
Lenkai atsisake Gugen-o? Kodel?Idomu.Kur skaitete, numeskite e-adresa.

47233. kiskis p - amigo2008-06-07 17:16
tai ne as, o krankt is anapus balos pasake apie lenkus.

47310. Arunas2008-06-11 17:02
As uz tai, kad butu kuriama. Tegul stato ta Gugenheima... tikrai bus pliusas, o ne minusas.

47311. ugn2008-06-11 17:25
o tikrai tas muziejus sugeneruoja tokius didelius turizmo srautus? sitoj Europos daly butu sunku tuo patiketi... bus kaip su Siemens arena - ir pastatyk, ir uzmokek, o kai neissilaiko - dar ir islaikyk. aisku, gaila, kad uzgriozdins dabartine erdve, kuri Vilniuje bent man atrodo tokia grazi. nesakau, kad mieste pakitimu neturi buti, bet... gal galima ne taip pizoniskai su tom erdvem elgtis? ir kodel litvakai tures isskirtine teise sitam muziejuj? ka, kitu tautu istorinio palikimo Vilniuje nera? ka mes zinom apie latviu, ukrainieciu, gudu istorija Vilniuje? beveik nieko. net muziejelio kokio nudrengto nera. uztat pasaulio isrinktiesiems viskas - ir muziejai, ir centrai, ir visa kino industrija, ir pats gugenheimas... tik siukstu - ne vieno blogo zodelycio apie juos, gi negalima!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gegužės

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
20:30:21 May 22, 2011   
Sep 2008 Jan 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba