Vakarų Rumunijoje gimęs ir augęs, Kluže fiziką, germanistiką ir anglistiką studijavęs ir dar spėjęs Bukarešto leidykloje pasidarbuoti, vokiečių poetas
Werneris Söllneris 1982 m. išvyko ir pasiliko Vakarų Vokietijoje, dėstė Frankfurto Goethe‘s universitete ir įvairiuose koledžuose, rašė ir vertė rumunų poeziją į vokiečių kalbą. Nuo 2002 metų vadovauja Heseno literatūros forumui Musono bokšte Frankfurte. Nors nėra labai produktyvus autorius, jo kūryba apdovanota įvairiomis premijomis dar Rumunijoje ir vėliau – Vokietijoje, o keli eilėraščiai buvo įtraukti į prestižinę Marcelio Reich-Ranickio sudarytą visų laikų geriausių vokiečių eilėraščių antologiją.
Žaibuojanti naktis
Tylutėliai
pereinu namus ir užveriu
langą, kad akių neatmerkčiau
ir nematyčiau, kaip meilė
persirengia dusyk už
už aklinų durų: vienąkart
kaip išsigelbėjimas ir antrąsyk kaip
nelaimė.
Paryčiais išvystu
sapne, kaip abudu veidai
ištirpsta, it regėjimas
išsisklaido. Būk sveika, senoji
istorija, vieną paprastą norą
paliekanti.
Ant stalo puodelis
kavos, su nuosėdom, dvigubos, sena
istorija apie išdavystę paprasčiausio gyvenimo,
su rytu, vidudieniu, vakaru.
Namų darbas
Atsigėriau vandens,
kuris mano lūpas
nudegino. Kiekvienam žodyje
pragaras, kiekvienas pragaras –
žodis. Kaip aš dar gyvenu,
niekas nežino, vien tik aš ir mano
plikai nuskusta širdis. Pelenai
dulkėmis virsta, dulkės
vėl pelenais. Keliu į viršų
taikiklį.
Iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas