Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-04-03 nr. 3231

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• AŠ - TAI PASAULIS5
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

AKTUALIJOS 
• Diskusija: šiandieninė rašančio žmogaus situacija1
• Pasakysime tik tiems, kurie susirinko
• Akcija „Nebeskaityk ir neberašyk už dyką!“8

LITERATŪRA 
• VYTAUTAS BAŠKYS.
Kalevalos epo kraštovaizdis
1
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Kokių lašų? Tobulėjimo, tikriausiai...
3

KNYGOS 
• MARI POISSON.
Autodafė
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Gyvenimas „Kino pavasario“ mene
• RIDAS VISKAUSKAS.
Herojaus pasirinkimas
• „Kino pavasario“ svečias Melas Gibsonas: mane domina Brunono asmenybės drama 2

DAILĖ 
• DANUTĖ JEDZINSKIENĖ.
Ne(pa)stebėjimai
• VIDAS POŠKUS.
Atsargiai – tekstilė

MUZIKA 
• ŽIVILĖ STONYTĖ.
Senoji Katedros muzika

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Amžinoji „blogai pastatytos scenos“ problema

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Perjungiant kanalus
4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Spalvos

POEZIJA 
• KAROLIS BAUBLYS.
2

PROZA 
• JAROSLAVAS MELNIKAS.
Šaknys
5

VERTIMAI 
• ILSE AICHINGER.
Lėlė
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
 ANDRIUS GRIGORJEVAS.
Mitas judesyje
• OKT / Vilniaus miesto teatre – Erico Lacascade’o „Dėdės Vanios“ premjera

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• „Pašvaistė“ – neįprasta ir gražu!1
• MINDAUGAS PELECKIS.
Avant-pop lietuviškai: „Verslo rizikos rezervas“
5

KRONIKA 
• Teatro aistroms nurimus
• Paskirti Kauno „Fortūnos 2009“ prizai
• Pagerbti konkursų laureatai

SKELBIMAI 
• Mieli autoriai!
• Tarptautinis menų čempionatas ART-O-THLON

IN MEMORIAM 
• Leonidas Muraška
• Joana-Danutė Žilaitytė-Juškaitienė

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• OKAMAS DENIKĖNAS.
Ar keisis Valdovų rūmų šeimininkai?
7
• Meilės paštas

DAILĖRAŠTIS 
• Egidijus Rudinskas: ofortų raižymas – pagrindas po kojomis
• Vilmantas Marcinkevičius – „Saatchi Online“ konkurso nugalėtojas
• Sveikiname
• RAIMONDA KOGELYTĖ-SIMANAITIENĖ.
„Pavasario“ formos ir spalvos
• AISTĖ BIMBIRYTĖ.
Trumpa ištrauka iš ilgo pokalbio su Victoru Gaetanu
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Tradicijų ir modernumo sąskambiai
• ARMINA JONUŠAITĖ.
Tapybos tradicijos ir eksperimentai
• Informacija
• Lietuvių menininkas – „Palm Art Award“ laureatas
• Tekstilės šventė Dortmunde
• Lietuvos dailininkų sąjungoje – italų menininkų kūriniai
• Parodos LDS galerijose
• Jubiliejai

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS

Mitas judesyje

ANDRIUS GRIGORJEVAS

[skaityti komentarus]

„Lietuvių legendos ir mitai“ – Aurikos ir Algirdo Selenių per dešimt metų sukurtų animacinių filmų rinkinys. Jame galima rasti dešimt trumpų animacijos kūrinių, vieną vaizdo montažą ir autorių animacijos studijos demonstracinį įrašą. Daugelį šių darbų vienijanti ašis –­ mitologija.

„Eglė žalčių karalienė“ – nespalvotas septynių minučių trukmės darbas, vaizdais perpasakojantis klasikinės lietuvių liaudies pasakos siužetą. Jūros ošimas, apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ atliekamos giesmės ir grėsmingi tiršti tonai sukuria tamsią chtoninę atmosferą. Šiame filme kūrybingai pateikiamos kadruotės –­ kadro formavimas pasiduoda ne laiko ar vietos logikai, bet yra kuriamas pagal vidines pagrindinių veikėjų būsenas: personažai, veikiantys tame pačiame laiko ir erdvės taške, atsiduria grafiškai atskirtose ekrano dalyse. Tokia iliustracija gana įtaigi, ji padeda intuityviai susigaudyti siužeto transformacijose, kurių nesugeba perduoti įprasti grafiniai elementai. Tačiau to nepakanka, kad istorijos nežinantis žiūrovas galėtų perprasti visą siužetą kaip vientisą pasakojimą. Keletoje vietų garso takelis ima veikti kaip kelrodis, bet šis animacinis filmas nėra įgarsintas, tad dažniau tenka klajoti atminties užkaboriais, bandant prisiminti Eglės žalčių karalienės istoriją, ir šias žinias iškart pritaikyti ekrane greitai besikeičiantiems vaizdams. Mitologinių ar stebuklinės pasakos temų perteikimas reikalauja specifinės išraiškos. Šiame darbe naudojama aiški, stipriai štrichuota linija. Toks vaizdo pateikimas kartu su ornamentiškai ir aiškiai geometriškai artikuliuotomis erdvėmis puikiai atitinka pasirinktą temą.

„Žemaičių pramotė“ – labiausiai mitologiškas pasakojimas iš visų, įtrauktų į šį animacinių filmų rinkinį. Pirmiausia dėl to, kad tai – ne stebuklinė pasaka, legenda ar padavimas, o konstruojamas sumodernintas mitas. Šis pasakojimas yra pradžių pradžia, fantastiška tautos išgyvenimo ir kelionės istorija, įvykių, paskendusių tarp daugybės kitų pradžių pradžios istorijų, grandis. Taip pat tai tekstas, iš kitų darbų labiausiai išsiskiriantis laisvu šaltinių traktavimu. Šiame animaciniame filme pateikiamas kosmologinis modelis, kuriame peržengiamos lietuvių mitologinio pasaulio ribos. Čia stilingai dera klasikiniai archetipiniai įvaizdžiai ir modernūs populiariosios kultūros fragmentai. Svetimas žemei būtybes primenančios transcendentinės galios, kurios išgelbsti ir užaugina pramotę, statiško mitologinio pasaulio nedarko, o netgi jį papildo. Pasakojama istorija apima du simetriškus epizodus. Pirmojoje siužeto slinktyje žūstanti tauta į aukštesnių jėgų rankas atiduoda mergaitę, kuri užauga ir atkuria savo tautą. Antrojoje slinktyje tauta, lydima savo įkūrėjos, leidžiasi į pavojingą kelionę – naujų namų paiešką. Jau pats pavadinimas nurodo, kad tai pasakojimas ir apie tautą, ir apie ją globojančią jėgą. Nors pasakojimas yra iliustratyvus, jis funkcionuoja lyg naratyvinis kondensatas, pateikiantis lakonišką istoriją.

„Giesmė“ – vienas naujesnių Aurikos ir Algirdo sukurtų filmų. Garso takeliui pasirinktas puikus Philipo Glasso kūrinys „Mad rush“. Kita vertus, šis muzikinis kūrinys retsykiais atrodo kiek per stiprus, nes jo diktuojamas tempas ir kaita pavergia vaizdą, netgi nustumia jį į antrą planą. Akcentuojant tik figūratyvius elementus, šį filmą sunku apibūdinti kaip mitologinį. Net pati filmo „Giesmė“ pradžia primena kūrinius, kuriuose atskleidžiamas autoriaus, jo kūrybos ir pasaulio santykis (pvz., Jacqueso Drouino „La Paysagiste“). Vis dėlto ekrane vykstančios transformacijos yra abstrakčios ir nurodo ne konkretų laiką, o laisvės, skrydžio, vaisiaus ragavimo, gimimo archetipus. Tai, kas yra anapus laiko arba jo pradžioje, žymi būtent mitologinę sąmonę. Šiame filme vyksta įdomus dialogas tarp dailininkui-grafikui Stasiui Krasauskui būdingo figūrų traktavimo ir animatorių vaizdo suvokimo.

Filme „Lietuvių mitologiniai dievai“ atskirais minisiužetais pristatomas Perkūnas, Žemyna, Gabija ir Velinas. Fone skamba ištraukos iš apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ giesmių ir dūdmaišiais atliekama kompozicija iš muzikos albumo „Tylos Labanoro“. Kiekvieno epizodo pradžioje trumpai pristatomas dievas ir pavaizduojamas stilizuotas jo atvaizdas, kuris keičiasi, transformuojasi ir plečiasi. Panašiai sudarytas ir kitas animacinis filmas „Lietuvių mitologinės būtybės“. Pastarasis yra dinamiškesnis ir apjungia kelis planus. Abu darbai yra daugiau iliustratyvūs nei animaciniai kūriniai. Juose, regis, animacija funkcionuoja tik kaip priemonė atskirų dievų atvaizdams transformuoti, apjungiant metoniminius elementus į vientisą laike besirutuliojantį vaizdą.

„Magas“ – šmaikštus vaizdo kūrinėlis, keliantis šypseną ir žavintis paprasta atlikimo technika. Čia veidrodinio atvaizdo principu kuriami groteskišką pavidalą įgyjantys rankų ir veido atvaizdai, kuriuos lydi prie jų priderintos autorinės kompozicijos. Nors pateikimas yra šmaikštus ir ironiškas, penkios pasikartojančių variacijų minutės, atrodo, kiek prailgsta. Taip pat kyla klausimas, kodėl ši kompozicija buvo įtraukta į rinkinį „Lietuvių legendos ir mitai“. Atsakymas turbūt slypi pačiame kūrinyje – tai smagus pokštas, atsveriantis rūstų mitologinį rimtumą.

„Vilniaus mergelė“ yra didesnės animatorių komandos atliktas darbas. Tai gana kruopščiai nupieštas ir dinamiškas animacinis filmas, bet dėl trumpos filmo trukmės nukenčia siužetas. Žiūrint šį trumpą filmą, atrodo, kad į vieną kūrinį susipina gausybės stebuklinių pasakų naratyvų nuolaužos.

Likusieji rinkinio darbai menkai susiję su mitologija, nors ir dinamiški, bet atrodo esą skirti jaunesnių žiūrovų auditorijai.

Daugelyje šio rinkinio animacinių filmų bandoma suderinti klasikinę animaciją ir vaizdo medžiagos inkliuzus. Dėl skirtingų savybių, pvz., faktūros, ryškumo ir dinamikos, šios dvi medijos rūšys viename kadre dera prastai. Kitas dėmesį atkreipiantis dalykas, ypač pastebimas žiūrint „Žemaičių pramotę“, yra kompiuteriu generuoto vaizdo ir ranka piešto piešinio priešprieša. Nors akis lyg ir neturėtų už to kliūti, kompiuteriu generuotas vaizdas išsiskiria iš kompozicijos ir yra iškart demaskuojamas. Nekintantis pagrindinių animacinių filmų kadrų kaitos tempas iš pradžių kiek atsibosta, o galiausiai pradeda dirginti akį. Kruopščiai atlikti darbai kenčia nuo kadruotės stokos, o dinamiški filmai, atvirkščiai, atrodo pernelyg primenantys eskizus.

Derėtų atskirai paminėti autorių parinktus fonus, panaudotus filmuose „Giesmė“ ir „Žemaičių pramotė“. „Giesmėje“ grubius raižinių spaudus primenantys statiški galinio plano paveikslėliai puikiai dera su plonomis, erdvę raižančiomis linijomis. Daugelyje darbų A. ir A. Selenių kuriama animacinių filmų vaizdo estetika yra labai patraukli ir puikiai tinka mitologiniams siužetams perteikti. Animacijos žanras daugelyje Selenių filmų atskleidžiamas ne kaip judesio ir pasakojimo sintezė, o kaip įvaizdžių prikėlimas ir įforminimas. Reikia tikėtis, kad ši animacijos studija ir toliau sieks prikelti mitologinius siužetus naujam gyvenimui.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gegužės

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
13:28:39 May 16, 2011   
May 2010 May 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba