Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-23 nr. 2985

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Valdas Gedgaudas.
EDIPO NAKTIS
27
• TRUMPAI2
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jūratė Baranova.
PRAGARO GRĖSMĖ IR DANGAUS ILGESYS ŠARŪNO SAUKOS IR SIGITO PARULSKIO KŪRYBOJE
7

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS8

PROZA 
• Marija Jurgelevičienė.
CENTRO MITAS
1

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS

KNYGOS 
• VYTAUTAS MARTINKUS.
APIE JOANĄ, SOVIETINĖS MOTERS ŠEŠĖLĮ
4
• Renata Šerelytė.
SĄLYGINĖ KALĖJIMO LAISVĖ
2
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ŠILKO GIRDĖJIMAS
1
• SEPTYNI GYVENIMAI, SEPTYNIOS MIRTYS1
• XY APIE VYRIŠKĄJĄ TAPATYBĘ1
• BARAKŲ KULTŪROS KNYGOS: LIETUVIŲ DP LEIDYBA 1945–1952
• NAUJOS KNYGOS

POKALBIAI 
• KAI KAMUOLYS BUVO DIEVAS
• STATYKIME TILTUS, GRIAUKIME UŽTVARAS

DAILĖ 
• Regina Šulskytė.
FOTOGRAFIJOS FOTOGRAFIJOJE IR "CISTERSŲ CISTERNOS"
• Jurgita Ludavičienė.
SPAUSDINTI VAISIAI

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
STEBĖTIS ČIA YRA KUO
5
• RUSŲ DRAMOJE – N. GOGOLIO "VEDYBOS"

MUZIKA 
• Henrichas Agranovskis, Irina Guzenberg.
NAUJI FAKTAI APIE JASCHOS HEIFETZO VAIKYSTĘ
• Asta Pakarklytė.
KOMPOZITORIAI R.MAŽULIS, Š.NAKAS, N.VALANČIŪTĖ IR G.SODEIKA: PRIEŠ 20 METŲ IR DABAR
8

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAKENČIAMAS ŽIAURUMAS IR NEPAKENČIAMI STEREOTIPAI
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• ORE>NET.
"DROVŪS IR/AR DRĄSŪS: 2003-IŲJŲ LIETUVOS LITERATŪRA"
16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• MAČIAU MEKĄ4
• Tautvydas Bajarkevičius.
GARSO MENAS: VIBRACIJA, ERDVĖ, METAFORA

KRONIKA 
• KULTŪROS, ŠVIEČIAMOSIOS VEIKLOS PROJEKTŲ KONKURSAS
• KNYGOS MENO KONKURSO "VILNIUS 2003" LAUREATAI
• KULTŪROS MINISTERIJA FINANSUOS 26 NAUJUS TEATRŲ SPEKTAKLIUS IR KONCERTINIUS PROJEKTUS
• KULTŪROS MINISTERIJOS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI IŠAUGO DVIGUBAI MAŽIAU, NEI SKELBIAMA11
• AR DAR SALDUS ŽODIS LAISVĖ?2
• SU LIETUVA SUSIJĘ LEIDINIAI
• BE PASLAPČIŲ – SU IRONIJA
 In memoriam.
EUGENIJA STRAVINSKIENĖ

SKELBIMAI 
• "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"

DE PROFUNDIS 
• RETRO ŠIUPINYS APIE TIKĖJIMĄ, KNYGAS IR GARBĘ1
• Benediktas Januševičius.
APIE GINTALĄ
20

KRONIKA

EUGENIJA STRAVINSKIENĖ

1928.III.21–2004.I.14

In memoriam

[skaityti komentarus]

Lietuvos rašytojų sąjungą pasiekė skaudi žinia, kad, eidama 76-uosius metus, staiga mirė žymi vertėja Eugenija Stravinskienė.

Eugenija Stravinskienė-Kirmonaitė gimė 1928 m. kovo 21 d. Klangių kaime, Jurbarko rajone. Mokėsi Vilkijos gimnazijoje, 1951-aisiais baigė Vilniaus universitetą, įgijo filologės lituanistės specialybę. Nuo 1951 m. pradėjo dirbti Grožinės literatūros leidykloje (dabartinėje "Vagoje") redaktore, o nuo 1954 m. iki išėjimo į pensiją 1988-aisiais dirbo "Vagos" verstinės literatūros redakcijos vedėja.

Vertėja Eugenija Stravinskienė kūrybinį darbą pradėjo 1954 m. išvertusi J.Aldridge’o romaną "Diplomatas". Savarankiškai išmokusi švedų kalbą, ji gyvenimą paskyrė skandinavų literatūrai. Pradėjusi nuo M.Martinson, J.Bergmano, S.Lagerlöf novelių ir romanų, Eugenija Stravinskienė mūsų kultūrą praturtino daugiau kaip 50 knygų (norvegų, suomių, švedų novelių rinktinės, A.Strindbergo romanai ir dramos, vaikų pamėgtos Astridos Lindgren "Pepė Ilgakojinė", "Broliai Liūtaširdžiai", "Ronja Plėšiko duktė", "Rasmusas klajūnas" ir kt.).

Netekome darbščios ir kūrybingos skandinavų literatūros ambasadorės Lietuvoje.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba

Šių metų sausio keturioliktoji atnešė skaudžią netektį – mirė iškili vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, ilgametė "Vagos" leidyklos darbuotoja Eugenija Stravinskienė. Gimusi 1928 m. kovo 21 Klangiuose (Jurbarko rj.), 1946 m. ji įstojo į Kauno universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti lituanistikos. Po trejų metų, išardžius Kauno universitetą, humanitarai iš jo buvo perkelti į Vilniaus universitetą. 1951 m. E.Stravinskienė čia baigė lituanistikos studijas ir tais pat metais pradėjo dirbti tuometinėje Grožinės literatūros leidykloje (dabar "Vaga") redaktore, vėliau, nuo 1954 m. – verstinės literatūros redakcijos vedėja. Leidykloje triūsė ilgiau negu tris dešimtmečius, iki išėjimo į pensiją.

"Vagoje" anuomet būrelis jaunų redaktorių išėjo gerą Dominyko Urbo vertimo ir redagavimo mokyklą. E.Stravinskienė čia buvo stropi mokinė, turėjo solidų veliuoniškių tarmės pagrindą, rimtą filologinį pasiruošimą, tvirtą, atkaklų charakterį, sugebėjimą atskleisti ir perteikti subtiliausius verčiamo kūrinio niuansus, tad greitai išaugo į rimtą literatūros barų darbininką. Vėliau, tapusi verstinės literatūros redakcijos vedėja, daug nusipelnė nelengvomis ano meto sąlygomis atrinkdama verstas knygas, telkdama vertėjus, ugdydama redaktorius. Būdama atvira, reikli sau, tokia buvo ir kitiems. Mokėjo rasti bendrą kalbą ir su garbaus amžiaus vertėjais, ir su jaunimu, redakcijoje palaikyti kūrybingą, draugišką atmosferą.

Šalia redagavimo E.Stravinskienė leidykloje ryžosi išmėginti jėgas ir imdamasi vertimo darbo: po kelių smulkesnių bandymų (A.Sabachatino apsakymai, 1954 m., ir kt.) gražiai išvertė (iš rusų k.) populiarų indų rašytojo R.Tagorės romaną "Sudužimas" (1957).

Tuometinis leidyklos vyriausiasis redaktorius J.Tornau primygtinai ragino jaunuosius redaktorius ir vertėjus mokytis svetimų kalbų, kad grožinė literatūra būtų verčiama ne iš rusiškų vertimų, o iš originalo. Iš švedų kalbos tuomet bene vienintelė vertė R.Jablonskytė-Rimantienė. Tad E.Stravinskienė, kiek pamiklinusi plunksną kitų Šiaurės tautų kūrybos vertimais, kartais dar pasitelkdama kitų kalbų vertimus, dabar tvirtai apsisprendė imtis švedų kalbos, savarankiškai metodiškai, atkakliai mokėsi ir pas mus buvo kone du dešimtmečius pagrindinė šios Skandinavijos šalies prozos vertėja, kūrybingai diegė brandžiausius švedų prozininkų veikalus lietuviškoje dirvoje. 1988 m. ji buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą. Vėliau atėjo jauna vertėjų karta, kuri šiandien sėkmingai darbuojasi. O E.Stravinskienė dar ilgai, kol jėgos leido, nepadėjo plunksnos, paliko mums daugiau kaip pusšimtį savo verstų knygų.

Viena pirmųjų jos verstų iš švedų kalbos prozos knygų buvo J.Bergmano novelių rinkinys "Paskutinis kavalierius" (1969). Ypatingo vertėjos dėmesio ir meilės sulaukė Selmos Lagerlöf kūryba: ji išvertė trilogiją "Liovenšioldų žiedas", "Šarlota Liovenšiold", "Ana Sverd" (1975), romaną "Liljekrūnos namai" (1993) ir "Kristaus legendas" (1997). Vertėją žavėjo rašytojos humaniškumas, jautri širdis, plastiškas pasakojimas, Visai kitoks jos verstas A.Strindbergas – visuomenės ydų kritikas, žmogaus idėjinės krizės fiksuotojas, šviesaus herojaus ieškotojas nykioje aplinkoje. E.Stravinskienė įtaigiai atkūrė jo romanus "Raudonasis kambarys" (1979), "Hemsio salos žmonės" (1987), "Pamišėlio išpažintis" (1988), "Vienišas" (1992). Vertėja lietuviškai prakalbino ir daug kitų garsių švedų prozininkų. Tai ir J. Lo Juhansonas, ir V.Mobergas, ir P.Lagerkvistas, ir J.Söderbergas, ir M.Martinson bei kiti.

Švedų literatūros populiarintoja ypač dėmesinga buvo vaikų literatūrai – A.Lindgren, M.Dripe apysakoms. Pasitelkusi savo gausius lietuvių kalbos aruodus, ji tvirtai įkurdino mūsų vaikų lektūroje guvius, kiek padykusius Šiaurės vaikus. Vertėją ypač traukė Astridos Lindgren kūrybos pasaulis, spalvingai, sodriai skamba jos atkurtas "Rasmusas klajūnas" (1965), "Broliai Liūtaširdžiai" (1979), "Ronja Plėšiko duktė" (1985), "Pepė Ilgakojinė" (1991). Sugrįžusi iš kelionės po Švediją, E.Stravinskienė daug pasakojo apie šiltą susitikimą su rašytoja, susižavėjo ne tik jos kūryba, bet ir asmenybe.

Velionės artimieji, vertėjai, plunksnos darbininkai, buvę bendradarbiai slegiami liūdesio atsisveikino su ligos pakirstu šviesiu, kūrybingu, daug nuveikusiu žmogumi. Mums liko jos išverstos knygos, kurios dar ilgai šildys skaitytojų širdis.

VYTAUTAS VISOCKAS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Balandžio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 11 
23:02:22 Apr 24, 2011   
Apr 2010 Apr 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba