Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-10-27 nr. 3115

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
VĖLINIŲ
51
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jurgita Mikutytė.
ŽVILGSNIS Į KAIMYNO VERTĖJO DARŽĄ
1

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
ŽYMĖTOS KNYGOS (2)
3
• Jūratė Baranova.
KAIP TAPTI SAUKOS KŪRYBOS ŽINOVU?
18

POKALBIAI 
• PO TĖČIO NUMYLĖTU ĄŽUOLU1

KNYGOS 
• Rūta Šlapkauskaitė.
YANNO MARTELIO „PI GYVENIMAS“: LYGTIS SU TRANSCENDENTINIU NE/ŽINOMUOJU
4
• NUOSTABIOS MEILĖS ISTORIJA3
• SU BLOGAIS KETINIMAIS
• MISTERIJA
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• JEANAS FRANÇOIS LAPORTE’AS: „NORIU TAPTI KLAUSYMOSI VIRTUOZU“15

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MINIMUMAS?
• Emilija Budrecka.
NELĖS ZIRNYTĖS PARODA GALERIJOJE „ARTIMA“

PAVELDAS 
• Anatolijus Bachtinas.
KALININGRADAS NUSPRENDĖ ATSTATYTI KARALIAUČIAUS PILĮ
1

TEATRAS 
• SENSACINGAS LIETUVIŲ ANIMACIJOS STUDENTO IŠŠŪKIS
• LĖLIŲ TEATRŲ KONKURSE – BE STAIGMENŲ
• „RAŠANTI KARTA“ – JAUNIESIEMS DRAMATURGAMS

POEZIJA 
• STASĖ LYGUTAITĖ-BUCEVIČIENĖ3

PROZA 
• Jaroslavas Melnikas.
VIDUJE
1

VERTIMAI 
• Frank Norten (Vokietija).
UNDERGROUND III
2
• Rody Gorman (Škotija).
PIENĖS
• Maria Grech Ganado (Malta).
SANDALAS
• Pia Tafdrup (Danija).
SKAITANT MEDŽIUS
1
• Ryszard Krynicki (Lenkija).
NEPASTEBIMAI
• Njordur P. Njardvik (Islandija).
VĖJO NEGALIMA MATYTI

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
 Juozas Žitkauskas.
BARDŲ FESTIVALIS NUSTEBINO DALYVIŲ GAUSA
1
• Eglė Kačkutė.
BIBLIOTECA BODMERIANA – PASAULIO LITERATŪROS BENDRUOMENĖ
1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Filosofas ARVYDAS ŠLIOGERIS atsako į EDVARDO RIMKAUS klausimus.
VISA KALBA YRA METAFOROS
31

KRONIKA 
• KULUARAI
• RENKAME METŲ KNYGĄ!20
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖ STAIGMENA PREZIDENTO REZIDENCIJOS PAŠONĖJE

DE PROFUNDIS 
• 1926 METŲ RETRO3

PARK@S 
• Vigmantas Butkus.
TEMA: APIE ALAUS BAMBALĮ
4
• Gintautas Mažeikis.
KRIKŠTATĖVIO BIBLIOTEKĖLĖS PATARIMAI VERSLININKAMS
2
• GYVENIMAS PAGAL „PASIDARYK PATS“3
• Dalia Tamošauskaitė.
IŠ VABALŲ GYVENIMO
2
• Remigijus Venckus.
MIRTIS KINE IR REALYBĖJE
1
• ROLANDO ANDRIJAUSKO KELIONIŲ FOTOGRAFIJOS. WWW.ROLLINDUST.COM1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI

BARDŲ FESTIVALIS NUSTEBINO DALYVIŲ GAUSA

Juozas Žitkauskas

[skaityti komentarus]

Pirmasis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ gimė 2003 m. iš Vilniaus mokytojų namuose organizuotų autorinių bardų vakarų. Tai pirmasis festivalis Lietuvoje, bardų muzikos gerbėjams suteikiantis progą pasiklausyti ir užsienio atlikėjų, o šio žanro puoselėtojams Lietuvoje – pasidalinti patirtimi su kolegomis iš įvairių Europos šalių. Šiais metais tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ vyko spalio 17–22 dienomis Klaipėdoje, Panevėžyje, Varėnoje, Pasvalyje, Kaune, Rygoje ir Vilniuje. Šįkart festivalis nustebino dalyvių gausa ir įvairove.

Vienas ryškiausių ir žinomiausių Lietuvos bardų – Vytautas V.Landsbergis (g. 1962) Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, Tbilisio Š. Rustavelio teatro institute studijavo kino režisūrą, stažavosi Jono Meko filmų antologijos archyve Niujorke, jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose Anglijoje.

Yra parašęs pjesių, kurių dauguma jo paties pastatytos Šiaulių dramos teatre. Iš meilės lietuvių liaudies dainoms, sutartinėms ir baladėms 2004 m. gimė dviguba kompaktinė plokštelė „Kaimiečių mantros“ , o 2005 m. – „Žiauriai gražūs romansai“. Vėliau kompaktinėje plokštelėje išleido pasaką „Dominyko meilė“.

Geriausiai V.V. Landsbergį vaikai pažįsta kaip dėdę, kuris rašo gražias pasakas. Jo kūrybą mėgsta ir suaugusieji. V. V. Landsbergis nuo pirmo kurso pradėjo kurti eiles, o didžiausiu savo mokytoju laiko Marcelijų Martinaitį.

Kitas festivalio dalyvis – Regimatas Žitkauskas, Vytauto V. Landsbergio bičiulis iš ansamblio „Ratilio“. Jo išsimokslinimas – šeimos gydytojas. R. Žitkauskas yra universalus muzikantas, groja daugeliu instrumentų. Padėjo V. V. Landsbergiui įrašyti tris kompaktines plokšteles. Koncertuoja kartu su A. Klovos tautiška kapelija „Sutaras“, folkloro ansambliu „Vydraga“. Dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose.

Lietuvių bardų dainų klausytojams pristatyti Olego Ditkovskio lyg ir nereikėtų. Šis festivalio dalyvis pirmąją dainą „Kaip gaila“ parašė dar mokykloje pagal mokytojos V. Tapinienės žodžius. Tuo laikotarpiu sukurtos dainos skambėjo jo kurso diplominiame, vėliau Šiaulių dramos teatro spektaklyje „Vaikų dienos“. Dainas „Aš mylėjau tave“, „Riešutų žydėjimas“ atliko I. Ašakaitė ir Šiaulių ansamblis „Vairas“. O.Ditkovskis vaidino roko operoje „Jūratė ir Kąstytis“. Įgarsino vieną iš personažų animaciniame filme „Zebriukas Dryžius“. Didžioji dainų dalis įėjo į 1996-1998 m. „Aktorių trio“ išleistas garsajuostes bei kompaktines plokšteles. Kartu su kurso draugais išleido garsajuostę „Dainų 47“. Šiuo metu O. Ditkovskis su Neda Malūnavičiūte, Kostu Smoriginu ir Tomu Dobrovolskiu planuoja išleisti naują kompaktinę plokštelę. Yra naujų sumanymų ir su Klaipėdos choru „Aukuras“. O. Ditkovskis nelabai sutinka su nusistovėjusiu dainuojamosios poezijos apibūdinimu, nes tai, ką atlieka jis ir kiti kolegos, greičiau ne poezija, o tiesiog – daina. Ji klausytoją veikia arba ne. Jo nuomone, šis apibūdinimas sugalvotas, norint įteisinti vieno žmogaus, vieno instrumento, kaip žodžio pastiprinimą scenoje. O. Ditkovskiui labiau rūpi melodija, o tik paskui tekstas. Dažniausiai jo atliekamų tekstų autoriai – žinomi lietuvių poetai H. Radauskas, A. Jonynas, S. Geda, R. Danys. Apie dainuojamąją poeziją pats kūrėjas yra pasakęs: „Man tai yra gyvenimo būdas, iš vidaus kylantis dalykas, nereikalaujantis pastangų. Kai pirmą kartą paimi instrumentą, tu groji vienaip, o po 20 metų visai kitaip. Tai – monologinis dalykas, tavo viduje gimęs kūrinys. Labiau ieškoma harmonijos nei rėksmingos išaiškos. Yra tos pačios 7 natos, bet galo nėra, yra begalybė“.

Kur kas jaunesnis festivalio dalyvis Domantas Razauskas gitarą pirmą kartą į rankas paėmė būdamas dar vaikas. Nuo to karto ji tapo pagrindiniu saviraiškos įrankiu. D.Razauskas mokėsi klasikinės gitaros subtilybių, pats kelerius metus dirbo gitaros mokytoju, grojo įvairiose grupėse bei dalyvavo projektuose. Universitete, krimsdamas literatūros studijas, pradėjo aktyviai dalyvauti literatūrinėje veikloje: ne kartą spausdino savo tekstus periodikoje. Iki šiol kaip poetas dalyvauja pagrindiniuose Lietuvos poezijos renginiuose. 2005 m. su smuikininke ir dainininke Egle Sirvydyte bei kitais muzikantais subūrė grupę, su kuria daug koncertuoja. Neapibrėžiamas stilius, muzikinių žanrų gausa nuo regio, bliuzo, liaudies muzikos iki orientalistinių ir net noise stiliaus kūrinių, autoriniai tekstai D.Razauskui leido įsitvirtinti tarp žinomiausių dainuojamosios poezijos atlikėjų.

Domantas Razauskas yra parašęs per 100 kūrinių, kuriuos kiekvieną kartą atlieka kitaip. 2006 metais Domantas vienas ir su pagalbininkais klausytojams padovanojo per 40 koncertų visoje Lietuvoje, taip pat kaip solo atlikėjas vasarą koncertavo Didžiojoje Britanijoje.

Festivalio dalyvis aktorius, dainininkas, dainų ir tekstų autorius Andrius Kaniava kalbėti pradėjo 2-jų metų, dainuoti 20-ties. Laiką tarp šių įsidėmėtinų datų praleido augdamas ir mokydamasis. Save pamena nuo 9-tos klasės, todėl galima tvirtinti, kad mokyklą baigė 1982 metais. Įgytos žinios ir išsiauklėjimas neleido tęsti mokslų niekur kitur, kaip tik Vilniaus konservatorijoje Aktoriaus meistriškumo katedroje, neskaitant vyriškumo mokyklos tarybinėje armijoje 1983 – 1985 metais. Savarankiško gyvenimo keliu patraukė 1988 metais. Apie tai byloja darbas Marijampolės dramos teatre, kur, iš neturėjimo ką veikti, ir pradėjo kurti pirmąsias dainas. Nuo 1990 metų iki šių dienų – Keistuolių teatro aktorius.

Kitas žinomas festivalio dalyvis Saulius Bareikis gimė tuo laiku, kai Savanorių prospekte vietoj asfalto dar buvo grindinys ir bėgiai iki RIMI, kurios tada dar nebuvo. S. Bareikis matė pirmąjį Vilniaus troleibusą, o dabartinio „Coca Cola Plaza“ kino teatro vietoje žaisdavo karą ir futbolą. Tarp kiemo vaikų buvo tik trys lietuviai, todėl S. Bareikis būdavo vokiečiu. Karą visada pralaimėdavo... Groti pradėjo devintoje klasėje, kai išpopuliarėjo „The Beatles“ ir Visockio dainos. Tai, ką grojo, nebuvo bardų muzika. Elektrines gitaras, kuriomis su draugais grodavo, kartais patys pasigamindavo iš lentų. Autorines dainas Saulius Bareikis pradėjo dainuoti gerokai vėliau. Pirmąją – „Akacija“ – parašė dainuodamas „Aktorių trio“. Tekstus dainoms S. Bareikis kūrė pats. Rašė sau, kaip viešą „muzikinį – poetinį dienoraštį“, ir mielai juo dalinasi su kitais. Atlikėjas niekada nebuvo linksmintojas. Jam visada imponavo „nelinksmintojų“ poezija – Mačernis, Miškinis, Širvys, Milašius. Linksmos poezijos skaitė nedaug. Kai S. Bareikis buvo „įrašytas“ į bardus, dar nežinojo bardo sąvokos. Kai sužinojo – suprato, kad iš esmės jis nėra bardas, bet tai, kas Lietuvoje vadinama bardais, S. Bareikiui patinka. Per pastaruosius metus S. Bareikis sukaupė pakankamai medžiagos kompaktinei plokštelei. Apie dainuojamosios poezijos festivalį „Tai – aš“ sako, kad tai yra vienintelė bardiška niša Lietuvoje, kuri yra reikalinga ir sunkiai pakeičiama kuo nors kitu.

Festivalio dalyvė „Rugiaveidė“ save apibūdina taip: „Esu folkloro ir postfolkloro atlikėja Rugiaveidė. Dainuoju draugų dainas, savas ne taip vertinu ir dainuoju retai. Gitara groti žmoniškai taip ir neišmokau, nes man vokalinė muzika arčiau širdies. Balsas – pats jautriausias natūralus instrumentas, kuriam visi kiti gali tik pritarti. Tačiau scenoje visada praverčia dar keli instrumentai – antra (solinė) gitara ir smuikas, pritariantysis vokalas“.

Klausytojams mažiau žinoma Ilona Papečkytė muzikinę karjerą pradėjo Virgio Stakėno dainuojamosios poezijos studijoje Šiauliuose. Baigusi Šiaulių pedagoginio universiteto Dailės fakultetą, kūrybinį kelią tęsė Kaune. Susipažinus su latvių muzikantais, užsimezgė kūrybinė draugystė, atsirado ne vienas bendras projektas. Ilona – muzikuojančių dailininkų festivalio „Bildės“, „Folk“ muzikos, „Žaliosios dainos“ festivalių, Šiaurės šalių festivalio „Troubadours on the road again...“ dalyvė. I. Papečkytė yra išleidusi 5 albumus – „Akustinis portretas“, „Ledinė Šiaurės gėlė“, „Katarsis“, vaikams – „Linksmoji gatvelė“, „Žaidimai“. Ilona augina dvi dukras – 18-metę Eleną ir 1-erių Mariją, todėl daug dainų skiria vaikams ir paaugliams. Su Kauno vaikų ir jaunimo dainos teatru bei pantomimos aktoriumi Virgiu Bortkevičiumi įgyvendino muzikinius teatro projektus vaikams ir suaugusiems: „Ką kalbėjo medžiai“, „Bedugnės ir tiltai“, „Moteris lietuje“. Šiuo metu Ilona ruošia albumą ,,Lopšinės“, dailės ir muzikos pagalba ugdo protinę negalią turinčius vaikus, dėsto muzikos ir judesio terapiją Medicinos kolegijoje, taip pat kuria muziką pagal užsakymus.

Vygintas Zmejauskas jau nuo 6-erių tratino būgnus orkestre, vėliau įsimylėjo gitarą. Muzikos ir dainų tekstų autorius bei atlikėjas studijų metais įkūrė grupę „Cobi“, kurioje ir grojo. Kartu su bendraminčiais susibūrė į Jaunimo muzikos klubą. Konkursuose „Bardai 2002“ yra laimėjęs geriausio vokalisto titulą. „Bardai 2005“ ir dainos konkurse „Durys“ – geriausio instrumentalisto apdovanojimus. Pastaruoju metu kuria akustinių, svajingų baladžių ir saikingos džiazo improvizacijos gitara atliekamus kūrinius.

Aidas Giniotis pirmąsias dainas sukūrė savo gimtuosiuose Šiauliuose. Ten dainavo ir grojo bosine gitara roko grupėje. Su kurso draugais – I .Balsyte, A.Kaniava, D.Auželiu ir H.Preikštu – sukūrė akustinės muzikos grupę „Užsitęsusios vaikystės ruduo“, kurioje dainavo ir grojo įvairiais akustiniais instrumentais. 1986 m. Mokomajame teatre organizavo A. L. Weberio roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ parodijinės versijos „Dr. Stasys, arba Raudonojo kryžiaus keliai“ pastatymą. 1998 m. ten pat aranžavo A. Kolkerio miuziklą „Krečinskio vedybos“. 1987-1988 m. Vilniaus sporto rūmuose ir Kauno halėje organizavo ir režisavo renginius „Dainuoja aktoriai“. 1989 m. kartu su I. Balsyte, S. Jačėnu, R. Vikšraičiu įkūrė Keistuolių teatrą, kur parašė ir aranžavo muziką daugeliui spektaklių. Yra pastatęs spektaklių Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, Kauno muzikiniame bei Klaipėdos dramos teatruose. Daugelio TV laidų, koncertų, projektų bendraautorius ir atlikėjas. Sukūrė LTV muzikinių parodijų laidas „500 g vandens“, „Pulkininko Haroldo praradimų klubas“. Talkino aranžuojant kitų autorių albumus. Dainų tekstus kuria savo bei kitų autorių dainoms.

Savo dalyvavimu festivalį pagerbęs Kostas Smoriginas – universalus menininkas. Jis dalyvavo abejuose pirmojo lietuviško miuziklo „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymuose, kelerius metus vadovavo Jaunimo teatrui, kuriame pastatė spektaklius „Normanų pergalės“ ir „Gyvenimas drauge“. 2004 m. režisavo Lietuvoje itin išpopuliarėjusią komediją „Urvinis žmogus“. Šiuo metu visoje Lietuvoje sėkmingai rodoma jo režisuota „Urvinė moteris“. Dar studijuodamas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius ir tapo vienu iš naujo aktorinės dainos žanro kūrėjų. Nuo 2000 metų rengia solinius koncertus. Šiuo metu, kartu su O. Ditkovskiu, N. Malūnavičiūte ir T. Dobrovolskiu, dirba prie naujo sumanymo „Meilės trikampis“.

Grupė ,Atika“ atlieka labai įvairią muziką: nuo roko iki dainuojamosios poezijos. Jų pašaukimas – tradicinių populiaraus roko, folkloro ir egzotiškų instrumentų derinimas, naujų poetinės išraiškos priemonių paieška. Pats žodis „atika“, vėliau tapęs grupės pavadinimu, yra įstrigęs iš J. Lenono dainos „Atika state“. Grupės sudėtis dažnai keičiasi dėl laisvos atmosferos – niekas nieko nespaudžia: nori groji, nori – ne: ,,Iš dalies tai gerai – pasilieka tie žmonės, kurie tikrai nori groti ir kurti. Mes grojame visiems geros valios žmonėms“, – teigia jos lyderis Darius Žvirblys. Per savo gyvavimo laikotarpį grupė yra laimėjusi daug įvairių apdovanojimų, taip pat išleidusi keturis albumus.

Aktorius ir dainų atlikėjas Gediminas Storpirštis dažnai vadinamas bardų atgimimo tėvu, nes jis yra dainuojamosios poezijos svetainės Vilniaus mokytojų namuose idėjos autorius ir vienintelio Baltijos šalyse tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ meno vadovas. G. Storpirštis yra išleidęs aštuonis solinius albumus: „Tarakonas iš vaikystės“ (1994), „Virtuvės dainos“ (1995), „Sara Bara Bu“ (1996), „Metų diena“ (1998), „Bijau varlės“ (1999), „2 širdžių ištikima draugystė“ (2001), „Styginis“ (2003) bei „Angelų pasakos“ (2006). Taip pat yra keturių kompaktinių plokštelių sudarytojas: „Bardų vakaras“ (2003), „Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – Aš“ geriausios dainos“ (2005), „Bardai vaikams“ (2005), „Nupiešti pasaulį“ (2006). 2006 m. vasarą kartu su gitaristu Jonu Krivicku dalyvavo festivalyje-konkurse „Peterburgskij akkord“ Sankt-Peterburge. Nuo 2006 m. rugsėjo dėsto Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje.

 

Skaitytojų vertinimai


52683. eca2009-04-29 23:31
reyjthjjgfnhgyjtjuyjyj

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Balandžio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 10 
23:46:46 Apr 17, 2011   
Apr 2010 Apr 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba