Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-29 nr. 3059

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Dalia Jazukevičiūtė.
VIENAS EILĖRAŠTIS
57
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Edmundas Gedgaudas.
IŠTVERTI CUNAMIO PAŠONĖJ
12
• NAUJA LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS SUDĖTIS9

LITERATŪRA 
• Sigita Bartkutė.
KNYGA, KURI PRASIDĖJO NUO MIRTIES
• Karolis Baublys.
ŠIANDIENINĖS LIETUVIŲ LITERATŪROS TYRINĖJIMAI
4

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
"TIK SIELOS AKIMIRKŲ SPINDĖJIMAS…"
• TRYS METRAI UŽ NIEKAD
• PIRMOJI MOTERŲ SEKLIŲ AGENTŪRA1
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
RUSIŠKAS FESTIVALIS PRANCŪZIJOS PROVINCIJOJE

DAILĖ 
• Danutė Zovienė.
NESUINTERESUOTO ŽIŪROVO PASTABOS
3

FOTOGRAFIJA 
• Janušas Bulhakas.
MANO TĖVAS
1

PAVELDAS 
• Ėrika Striškienė.
VALSTYBĖS DIENAI ATNAUJINTA VALDOVŲ RŪMŲ RADINIŲ PARODA
1

POEZIJA 
• TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ1

PROZA 
• Rimantas Juodvalkis.
ŽŪKLONIŲ KAIMO GYVENTOJŲ IR IŠEIVIŲ KRONIKOS
2

ESĖ 
• Christopher Howse.
O VIS DĖLTO KRYŽIAUS ŽYGIŲ DALYVIAI BUVO TEISŪS
2

VERTIMAI 
 Tommy Jaud.
VISIŠKAS IDIOTAS
10

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Natalija Šrom.
"NEXT KARTOS" MENTALINIAI ŽEMĖLAPIAI

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JONI MITCHELL BOMBA: DIEVAS – BUGIO FANAS15
• LEDI, NESAKYKITE "GALBŪT"6

KRONIKA 
• KARŠTA!1
• IŠSKIRTINIAI PROJEKTO "VIZUALINIAI IR KULTŪRINIAI TYRIMAI: DALYKAS, METODAI IR MOKYMO STRATEGIJOS" SEANSAI
• DRUSKININKAI TEATRO MĖGĖJUS PAKVIES Į FESTIVALĮ
• Algimantas Žižiūnas.
DAILININKŲ PALETĖS – DRUSKININKUOSE
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA
• KULTŪRA, MENAS IR PYRAGAI IŠ RYTŲ EUROPOS
• STOVĖSENA. BŪSIU ATVIRAS KAIP SPINTA13

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
Į EL PASO
17

VERTIMAI

VISIŠKAS IDIOTAS

Romano ištrauka

Tommy Jaud

[skaityti komentarus]

Volfgangui ir Brigitai

Macadamia nudge Matsch

Liesas, mažas "Ikea" pardavėjas retais rudais plaukais atsargiai kreipiasi į mane. Dieve, ačiū tau, kad aš taip neatrodau!

– Ar galiu jums kuo nors padėti?

Negali. Nebent "Ikea" turėtų skutimosi peiliukų "Savižudanas" arba virvių "Smauganas". Aš tikrai nežinau, kodėl ir kiek laiko stovėjau prie trivietės "Karlandos" modelio sofos su pridedamais elementais. Man taip pat mįslė, kodėl išvis čia esu. Juk pagaliau viengungiui nėra nieko kvailiau kaip lietingą spalio šeštadienį leisti laiką parduotuvėje "Ikea". Kaip tik dėl tos priežasties tenai nepamatysi viengungio. Nė vieno! Čia suka ratus išsišiepusios laimingos porelės su prieaugiu ir be jo ir diskutuoja, ar "Gullholmeno" modelio supamas krėslas tinka prie "Ektorpo" sofos, ar ne. Netinka, knieti man garsiai surikti, lygiai kaip jūs man smirdate su savo firminiais megztiniais ir savo nuobodžiomis standartinėmis šeimomis, "Priemiestano" modelio.

Niekur pasaulyje viengungiui taip koncentruotai ir šaltakraujiškai neparodomas jo asmeninis bankrotas kaip parduotuvėje "Ikea". Be to, visais punktais. "Ikea" tai ne baldų ir namų įrangos parduotuvė, o gudriai sumanytas, skandinaviškas mokomasis bankroto kelias, kuris per tavo niekam vertumą veda tiesiai prie vienos iš trisdešimties geltonų-mėlynų kasų.

Salonas. Būti kartu. Su savo draugais ar su savo turteliu. Bum! Tiesiai į marmūzę. Būti kartu? Su kuo? Aš turiu tiktai vieną draugą, ir tas pats yra niurzglys ir storas kaip statinė. O apie turtelį man lieka tiktai pasvajoti, todėl trivietė sofa man kaip šuniui penkta koja. Labai ačiū!

Miegamasis. Meilės lizdelis. Žaidimų vieta. Glamonių kertė. Vieta būti kartu. Jaustis laimingam. Aš jau matau prieš akis žurnalo "Bild" antraštę: "Žudynės reklamos biure – nusivylęs viengungis užmuša dešimt firmos "Ikea" reklaminių tekstų autorių su keptuvių komplektu". Tu dar kuri tekstus ar jau rauki subinę? Ačiū. Aš manau, kad viengungiai į parduotuvę "Ikea" turėtų eiti tiktai lydimi draugų arba profesionalių terapeutų. Aš, šiaip ar taip, čia paskutinįsyk. Dvidešimt sumautų kilometrų sukoriau, kad nusipirkčiau ką nors, į ką būtų galima išsidrėbti, kai pakyri stovėti arba gulėti. Ir štai pagaliau pamatau fotelį, kurį norėčiau nusitėkšti.

Pavyzdinė porelė, kurią, rodos, pažįstu iš dešimto naujausio katalogo puslapio, juokdamasi griūna ant odinės sofos "Gulanos" ir ima kvailai glamžytis. Ir aš kaip tik tą sekundę suvokiu, kad jau esu pasiekęs ketvirtą viengungystės fazę.

Pirma viengungystės fazė

Ką tik išsiskyręs ir pilnas džiugesio vėl pasirodai savo beveik pamirštiems sugėrovams vien tam, kad įsitikintum, kaip į tą laiką pasikeitę jų interesai. Tarp jų, Becko alaus ir moterų dabar žiojėja praraja. Ir tu taip elgeisi, kai dar turėjai draugę. Jie tave užjaučia, todėl nuoširdžiai kviečia užeiti ir maloniai praleisti vakarą prie televizoriaus. Tačiau tu, aišku, neturi jokio noro kramsnodamas žemės riešutus žiūrėti, kaip Tomas Gotšalkas aštuntatūkstantąjį kartą skaito savo garsiųjų lažybų sąlygas, o tavo draugų salonas skendėja saldžioje harmonijoje. Tavo eks tampa naujuoju priešo paveikslu. Tu imi versti jai visą kaltę dėl to, kad sužlugo jūsų santykiai, informuoji apie tai draugus, pažįstamus ir visus bulvarinius žurnalus. Ir tada paspaudi greičio pedalą. Užsirašai į fitneso klubą, duodiesi iki išnaktų ir galėtum paimti bet kurią. Tačiau nenori. Dar ne!

antra viengungystės fazė

Tau atrodo, kad gyvenimas nuostabus ir kupinas galimybių. Tu jau dusyk buvai savo naujame fitneso klube ir iš aerobikos kurso jau esi beveik išmokęs basic step. Aišku, vis dar atrodai kaip Kalvino Kleino modelis, keturias savaites trynęsis geležinkelio stotyje, bet jau iš anksto džiaugiesi savo išsiskiriančiais pilvo raumenimis, kuriuos tau prekybos centruose bruka į akis "Mans Health" plakatai. Tu girdėjai, kad tavo eks dar neturi naujo partnerio. O tu dėl visa ko jau dairaisi naujos – juk būtų kvaila, jeigu švęstum pergalę po eks.

trečia viengungystės fazė

Tu Šventi pergalę po savo eks. Ją žmonės matė su kai kuo, ir jis atseit labai raumeningas. Tu vis dar plūkiesi su basic step ir nori, kad tenai kada nors pasirodytų pora smagių moteriškaičių, bet jos nesirodo. Mat per savo perdėtą uolumą nepastebėjai, kad pasirašei dvejų metų sutartį su populiariausiu mieste gėjų fitneso klubu. Tu užsisakai beprotiškai brangias atostogas viengungių atostogų klube ir nuoširdžiai tikiesi, kad tenai ką nors peši. Ir slapčia žvėriškai bijai, kad būsi vienintelis, kurį "Air Berlin" parskraidins namo nieko neišbarškinusį. Tu, žinoma, vis dar tiki, kad tau pasiseks, nes esi klasiškas tipas. Moterys juk negali būti visai trenktos.

ketvirta viengungystės fazė

Moterys visai trenktos. Faktas tas, kad tu joms nė velnio nerūpi, ir visų pirma dėl to, kad, pamatęs kiekvieną bent kiek pusiau su velniu damą, galvoje pereini dešimt sekso pozų ir tai, žinoma, iškart atsispindi veide. Žodis barškintis parašytas tau ant kaktos 1000 "Times New Roman" punktų su įvairiausiais šešėlių niuansais. Tau visame pasaulyje uždraudžiama įkelti koją į "Ikea" parduotuves, nes nutraukei vieną porelę nuo rudos odinės sofos ir privertei valgyti plastmasinius kamuoliukus iš vaikų kampelio. Kaip sakyta, tai mano fazė. Ak taip, ir…

Penkta viengungystės fazė

Tu vėl mielai eini į savo pedalų fitneso klubą.

Tačiau iki to nebus prieita!

Aš pastebiu, kad ilganosis neūžauga prekijas vis dar stovi greta manęs.

– Jums reikia sėdimo baldo?

– Atrodo. Ir patogaus!

– Jūs galvojote apie dvivietę ar trivietę kanapą?

Klausyk? Gal šalia manęs stovi laiminga šeima, laikanti plakatą "Mes norime sėdėti su tėte"?

– Aš galvojau apie kažką, ant ko aš galėčiau sėdėti vienas, kai nenorėsiu stovėti ar gulėti, suprantate?

– Viskas aišku. Taigi apie viengungišką fotelį, taip? Jie pas mus čia…

Aš parašysiu žinutę koncerno vadovui ir pareikalausiu, kad tas neūžauga pagalbinis pinokis būtų tuojau pat išnešdintas iš darbo. Tačiau kol kas, taip mane informuoja tas krumplys, turiu įsiminti 30 C skyrių, nes tenai esąs mano viengungio fotelis. Kodėl jis neužrašo man to ant lapelio? Juk tai tik du skaičiai ir viena raidė!

30 C!

Aš išvis nesuprantu, kodėl turėčiau juos įsiminti. Yra svarbesnės informacijos už tą, kur stovi kažkoks fotelis. Ar tie prasilakę švedų valkatos išvis supranta, kiek daug skaičių man reikia įsiminti? Savo namo numerį, sąskaitos numerį, mažiausiai penkis interneto slaptažodžius ir dar Fliko telefoną. O kas, jeigu aš šįvakar sutiksiu savo svajonių moterį ir jeigu ji man duos savo telefono numerį, o aš negalėsiu jo įsiminti, nes brangią vietą mano infokaupyklėje bus užėmęs tas visiškai nereikalingas numeris? Katastrofa. Ir ką aš darysiu su tuo 30 C, kai rasiu fotelį? Pasiųsiu į nereikalingos informacijos archyvą? Ar yra toks archyvas? Tikrai ne! Todėl sakau:

- Aš atsisakau įsiminti tą 30 C!

Savo reikalavimą paremiu kumščio smūgiu į prekystalį "Stalaną" ir priduriu:

– Prašom man tą numerį užrašyti!

– Betgi jūs jau įsiminėte jį, – atkerta tas įžūlus neūžauga ir netgi išdrįsta paprasčiausiai nusigręžti, nepalinkėjęs man labo vakaro. Nesvarbu, jis vis tiek bus sumautas. Vokietija ritasi į pakalnę, jeigu kam įdomi mano nuomonė. O Švedija juo labiau. Velniškai prastai nusiteikęs, aš braukiu ieškoti prekių atsiėmimo skyriaus 30 C!

Jau beveik tamsu, kai ištraukiu naują, plokščiai supakuotą vienišiaus fotelį iš savo geltono pežo 205. Iš tiesų jis ne geltonas, tas pežo, o greičiausiai metaliko spalvos, kuria dažomos apskričių rotušės, taigi su šlakeliu šiukšliavežių oranžinės. O vienišiaus krėslas yra kiaušinio lukšto spalvos. Sunkiai įstumiu paką savo gyvenamojo bloko įėjimo teritorijon. Lifto durys atdaros, lyg kas manęs lauktų. Tai, žinoma, nesąmonė. Kadangi manęs joks šūdas nelaukia. Aš pakylu į viršų, atrakinu savo superbrangaus dviejų kambarių buto duris, spragteliu šviesą ir sunkiai įboginu paką ant subraižyto savo salono parketo. Mano nuotaika perdėm sušikta, kad įsiminiau tą 30 C! Aš nuplėšiu nuo fotelio daug metrų plastmasės, kelis kilogramus kartono ir išmetu į savo balkoną. Tada užsidegu cizą ir įjungiu savo plokščiaekranį plazminį televizorių už 3000 eurų tikėdamasis, kad žinios išstums iš galvos tą sumautą skyriaus numerį. 30 C ! Koks šūdas! Kai Peteris Klepelis paskelbia, kad San Diego zoologijos sodas džiaugiasi delfinų prieaugliu, aš griūnu į savo "Jennylund" modelio fotelį. Keistas pavadinimas foteliui. Tai, matyt, vėlei bus dizainerės pavardė. Visiškai gali būti, kad taip. Nors truputį panašu į pigios pornoartistės pavardę. Aš sėdžiu ant pornofotelio? Paglostau ranka atlošą.

Jennylund, tu gašli kale!

O, Simonai, kaip man gera!

Galbūt aš vis dėlto per ilgai gyvenau be sekso. Man reikėtų išeiti į miestą, susirasti mielą merginą ir sukurti šeimą. Geriausiai dar šįvakar! Staigus tuštumos ir vienatvės jausmas atliula man priešais. Aš bandau išsisukti, tačiau tas jausmas mane jau apgaubęs. Bet, matyt, visuomet taip būna paskutinę darbo dieną prieš atostogas. Aš dirbu T–punkte. Tai toks kromelis, kuris visus amžinai nervina. Mane, beje, irgi. O aš, šiaip ar taip, tenai dirbu! Tačiau labiausiai, aišku, pirkėjus. Visus? Taip, visus!

"Sakykite, ar jūs turite tą internetą, apie kurį dabar visi tiek daug kalba?"

"Man labai gaila, tačiau paskutinį internetą ką tik pardaviau!"

"Galbūt žinote, kada jų vėl atveš?"

"Sunku pasakyti, rytoj mes gauname telefono įvedimo reikmenų siuntą, galbūt ką nors gausim su ja!"

"Tuomet aš rytoj vėl ateisiu?"

"Taip ir padarykite. Ir geriausiai tada iškart kreipkitės į mano kolegą, poną Jarką, internetas jo sritis!"

"Labai ačiū!"

"Nėra už ką".

Kaip jau sakiau: aš nekenčiu savo darbo. Kartais man atrodo, kad tas T–punktas buvo atidarytas tik tam, kad mane, vargšą, galutinai sugniuždytų. Bet nesvarbu. Rytoj vakare būsiu ten, kur saulė, be to, iki tol man nereikės jokiam skystapročiui aiškinti skirtumo tarp plačiosios interneto juostos ir paprasčiausios pertvaros. Aš garsiau paleidžiu Peterį Klepelį ir čiumpu kitą "Prince Denmark", kurią užsidegu raudonu dujinės viryklės žiebtuvėliu. Tai viena tų niūrių rudens popiečių, kurios sąmoningai sudeda ginklus jau prieš penkias, kad tokie vienišiai kaip aš dar anksčiau imtų mėgautis savo depresijomis. Mano bičas Flikas tvirtina, kad taip būna temstant, kai artėja žiema, bet aš esu įsitikinęs, kad tie tenai aukštai tyčia taip daro, vien tam, kad aš dar sušikčiau jausčiausi. Šeštadienio vakarai, jie patys baisiausi, kai esi vienas. Po jų ateina sekmadieniai ir tada penktadieniai, kurie taip pat klaikūs. Ypač jei jau keli mėnesiai esi vienas ir kiaušinio lukšto spalvos "Ikea" krėsle žiūri RTL žinias, kurias veda Peteris Klepelis. Net jis nėra vienas, nes greta jo sėdi tokia Ulrikė fon der Greben, jie puikiai viens kitą supranta, tiedu ekrane. Taip, jie netgi turi bendrų interesų. Mat aš jau kelissyk mačiau, kaip tas Klepelis kažko paklausė sporto tema ir ponia fon der Greben baisiausiai užkaifavo nuo to klausimo ir paskui viską papasakojo ponui Klepeliui. Tada tas užkaifavo ir padėkojo jai! Puiki pora. Nieko neprikiši!

Šalia manęs guli knyga "Nesuk sau galvos, gyvenk!", kurią man padovanojo Flikas. Aišku, įžūlumas, kad jis mano, jog man tokios riekia. Aš ją beveik perskaičiau. Ir dabar tiek žinau: aš turiu tiek daug nesukti sau galvos ir labiau gyventi. Dar tenai parašyta, kad gerai būtų daugmaž žinoti, ko tau gyvenime reikia, jie tenai turi galvoje ne tai, ar dabar eisi žaisti boulingo, ar į kiną, o tokius svarbius gyvenime dalykus kaip meilė ir karjera. Problema ta, kad kaip tik tai ir yra mano problema, ir aš nežinau, ko noriu, be to, su tais tikslais, matyt, ne taip jau paprasta. Tuo metu, kai lakuotas austras kažką dėsto rudens oro tema, aš ieškau problemų sprendimo strategijų. Štai vieta, kur kai ką galima įrašyti pieštuku, aš tai jau padaręs.

Pirmas klausimas: kokia jūsų problema?

Atsakymas: aš visai nenoriu užrašyti savo tikslų.

Antras klausimas: kokia yra problemos priežastis?

Atsakymas: aš nežinau, kodėl tai turiu padaryti, nes neturiu tikslų.

Trečias klausimas: kokie yra galimi sprendimai?

Atsakymas: a) aš padarysiu tai kitąsyk;

b) apskaldysiu ta knyga Flikui ausis;

c) susipilsiu į koserę dešimt alaus.

Ketvirtas klausimas: kokį sprendimą jūs siūlote?

Atsakymas: C!

Aš išjungiu austrą ir užgesinu cigaretę. Kaip maloniai tylu, šitaip be televizoriaus. Aš vėl įjungiu televizorių, išsitraukiu iš kelnių kišenės savo mobą ir peržvelgiu adresų knygą. Tai reikalinga procedūra, jeigu jau tau niekas nebeskambina.

ADAC, Air Berlin, Aleksandras, Berndas V. …

Berndas Vailė. Jis nieko bernas, su juo būtų galima duoti džiazo! Prieš pradedant rinkti jo numerį man cvankteli, kad Berndas gyvena Miunchene, o aš Kelne. Nekalbant apie tai, kuriam yra blogiau, vis dėlto per toli, kad kartu išmestume po bokaliuką.

…Eva, Fabiena, Flikas…

Galėčiau paskambinti Flikui, tam senam znykliui. Bet kas iš to? Ko gali tikėtis iš vakaro su Fliku? Po keturių bokalų jam vėl pasidarys bloga, ir aš liksiu vienas. Arba užsišiks skrandį sugedusiu picos svogūnu. Aš spaudau toliau ir prieinu savo buvusios draugės numerį. Oplia!

…Julija…

Ko jai dar čia reikia tarp mano adresų? Ir cak: ištrinta! Geras jausmas! Net jei norėčiau, nebegalėčiau daugiau paskambinti. Nebent paklausčiau numerio Iris? Ačiū Dievui! Juk niekad negali žinoti. Galbūt ji pagaliau supras, kad padarė didžiulę klaidą, ir inkšdama paršliauš atgal? Aš noriu su senu cizu prisidegti naują, bet pastebiu, kad dar pirmo nerūkau, tad užsidegu jį ir kol kas padedu antrą į šalį, nes rūkyti iškart du, to jau per daug. Spragt, spragt.

Praleidžiu kvailą kaip bato aulas Miriam, jos neištrinu, nes tarpais jai dar galima zvangtelėti, galop prisispragsiu iki karštos Siemenso linijos. Su Siemensu neišgersi alaus. Siemensas yra multinacionalinis mišrus koncernas, ir tai taip pat priežastis, dėl ko su Siemensu nepasibarškinsi. Aš klausiu savęs, kodėl tokie numeriai įrašyti į mano mobą. Ak taip… dėl kavos aparato, kuris nuo 2000.I.1 nevykdo komandos "Užprogramuotas įjungimas". Įtemptai laukęs, kas gi dėl šios neįtikėtinos tūkstantmečio klaidos įstrigs liftuose ar nugarmės žemėn su lėktuvais, aš, aišku, buvau vienintelis pasaulyje, kuris per tą klaidą nudegė su kavos aparatu! Spragt, spragt.

…Kati, Katja, Lala…

Lala yra mano valytoja kroatė ir ne pati geriausia partnerė siautulingoms gertynėms. Spragt, spragt.

…Paula, Petra…

Apie Paulą žinau tiek, kad šiuo metu ji ne Kelne, o Petra be savo juokingo šuns niekur neina. Spragt, spragt.

…Kelno taksi…

Jeigu įkiščiau taksi vairuotojui į jo riebaluotą marškinių kišenę penkiasdešimties eurų banknotą, jis, aišku, su manimi išmestų kelis kelšo*. Aš, žinoma, galėčiau, prasliūkinti pro taksi eilę ir išsirinkti padūkusią nimfomanę taksistę! Ir paskui, kai mes tai padarytume, man nereikėtų net taksi kviesti, nes ji turėtų savo. Kaip praktiška! Spragt, spragt.

Aš spragsiu toliau, ir tada įvyksta kažkas visiškai netikėta. Mano mobas suskamba. "Nežinomas abonentas" – parašyta ekrane. O kas, jeigu tai Julija, kurios numerį ką tik ištryniau? Juk būna tokių sutapimų! Aš sutramdau nervus ir atsargiai sakau:

– Alio?

– Ei! Ką veiki! Ko taip stresuoji?

– Aš stresuoju? Telefonas suskambėjo!

Tai Filas Konradas. Superpižonas. Misteris "Hey – mano – mikas – nerimsta – aš – manau – kad – šiandien – kažkas – įvyks". Misteris amžinas bankrotas, tebeskolingas man mažiausiai dešimt alaus. Tas šmikis gerai užkala televizijoje, o aš turiu T–punkte už tūkstantį penkis netto kažkokiems nykiems mulkiams aiškinti, kodėl linija, kai skambini, būna užimta. Faktas tas, kad dėl Filo Konrado skambučio aš neužkaifuoju. Jis priklauso tam tipui žmonių, kurie yra tikri meistrai padaryti taip, kad būdamas su jais nuolatos jautiesi niekam vertas ir ne cool.

– Ką veiki šįvakar? Man kažkaip rodos, kad šiandien kažkas įvyks!

Bim bam! Na štai! Niekas su juo nenori kur nors eiti, nes jis toks sušiktas vaizdalius.

– Klausyk, aš… dabar iki ausų įklimpęs darbuose… mokesčiai ir panašiai… žinai, tuos dalykus vis atidėlioji, ir aš kaip tik šią sekundę ryžausi! Be to, rytoj išskrendu atostogų!

– Kada?

– Ketvirtą su trupučiu.

– Na tai šiandien dar gali sau kai ką leisti. Ketvirtą? Tai juk cool. Tad… kaip manai, gal dešimtą pabe?

Kita vertus: tai geriau negu ketvirtatūkstantąjį kartą žiūrėti "Beverly Hills Cop II".

– Tarkime, be penkiolikos dešimt?

Aš tiesiog nudvėsčiau, jei negalėčiau paskirti susitikimo laiko.

– Tegu! Super. Iki!

Aš padedu telefoną, užkeliu kojas ant gašlios kalės Jennylund ir savo rūpesčių knygoje peršoku į svarbiausią skyrių: "Susitaikykite su tuo, kas neišvengiama".

Kelno žiedą jau vėl užtvindęs gumą kramtantis plebsas, malantis kažkokį šūdą į savo nukniauktus fotomobus. Neapsakomas debilumo ribą siekiančių Oliverio Geiseno gestų ir sumautos azilio politikos kratinys. Kai įšoku į taksi, man kyla pagunda kitoje pusėje vėl išlipti kyštelėjus vairuotojui panosėn mėtinukų ir kvailai išsišiepus. Aišku, to nepadarau, nes tas kvailas pokštas jau senas.

– Į Harpą, Venlo gatvėn, malonėk.

Ir prie kainos užrašo veidrodėlyje pamatau dvi sutrikusias persiškas akis.

– Į Hardą?

– Ne Hardą, o HARPĄ, Venlo ir Bismarko kampas!

– Nežinau!

Prašom! Vėl nesiorientuojantis Falko plane analfabetas, kuris savo paties subinės neras net tada, jeigu prie jos kabos rūko ragas. Galbūt jam pačiam ateis į galvą geniali mintis pasižiūrėti į miesto planą.

– Žiūriu į miesto planas!

Bingo. Štai ką reiškia pažinti žmones.

Kai pasirodau pabe, Filo, aišku, dar nėra. Ir šiaip tenai didžiausia nyka. Vien tiktai nuolatiniai įtartini tipažai skuba prisipilti lempas tiek Gineso, kad vėliausiai po valandos pamirštų, jog pasaulis jiems gali pasiūlyti tik tai, ką ir jie jam: ogi šūdą. Aš atsisėdu prie Brajeno, rudagalvio škoto, ir užsisakau pintą Heinekeno. Kažkas ant gretimos baro kėdės palikęs miesto žurnalą. Aš tuo labai apsidžiaugiu ir imu abejingai vartyti. Pietų pusėje atsidaro vienas ispaniškas restoranas. Puiku. Tuomet jų dabar turėsime jau dvidešimt šešis. Fantastinis Kvartetas groja prie šokančio fontano. Irgi puiki. Jų "Diena prie jūros" man kadaise patiko, paskui aš apie juos nieko daugiau negirdėjau. Nesvarbu. Ei, o čia įdomu: senamiesčio Kanalo gatve bus galima važiuoti tik į vieną pusę. Argi tai ne svarbi informacija?!

Filas ateina į pabą su velvetiniu kostiumu ir teniso marškinėliais, ant kurių užrašyta "Haribo". Ir, žinoma, ne kaip nors paprastai įeina pro duris, kur tau, jis įžengia iškilmingai, tarsi turėtų atlikti numerį – Ankės "Late Night Show". Virsk iš koto, kaip sumautai jis atrodo! Filas nesiklausdamas pasiima kėdę nuo gretimo stalo ir pasistato ją greta manęs prie baro.

– Klasiškas kostiumas! – išsišiepiu aš ne be ironijos.

– Super, ką? Tik nusipirkau. Buvo nukainotas iki 549 eurų. Kaifas, ką? Ką čia geri?

– Heinekeną, kaip visada jau dešimt metų!

– Aš irgi paprašysiu. Klausyk, turi pinigų? Aš dar nebuvau prie automato!

Aišku. Žmonės, kurių EC kortelė jau prieš dvejus metus buvo sutraiškyta, prie automato neina. Aš pakišu "Haribo" Filui penkiasdešimties eurų banknotą.

– Ačiū. Na, jau susipakavęs?

– Ne. Rytoj!

– Pamatysi, atostogų klubas klasė. Bus geriausiai, jeigu iš anksto pasiimsi didelį paką gumų!

– Laukiu nesulaukiu, kada tai bus!

Mes pakeliam vienas prieš kitą bokalus, nugurkiame alų ir imame pasakoti, ką per paskutines kelias savaites pavyko parsiguldyti. Filui atseit pavykę dvi. O man lygiai nė vienos. Filas papurto galvą.

– O kaip su ta "Starbukso" pupyte, apie kurią man andai pasakojai? – domisi jis.

– O kas su ja turi būti?

– Na… ar kas nors vyksta? Ar ką planuoji? Ji vis dar tau patinka?

– Nežinau, šiuo momentu, manau, man reikia pauzės!

– Šiuo momentu! Tavo pauzė tęsiasi jau kelis mėnesius!

Tai būtent tos temos, kuriomis prasideda viengungio šeštadienio vakaras. Labai ačiū. Dėl "Starbukso" pupytės jis,aišku, teisus. Ji man patinka! Niekas neplaka pieno nešvankiau už ją. Iki šiol aš ją, tiesa, mačiau tiktai per stiklą, ir tai visų pirma susiję su tuo, kad aš tenai atsisakiau kelti koją. Mat iki to laiko, kol JAV čirškinimo daliniai okupavo pastatą ir per jėgą sustarbuksino, jame buvo mano mėgstamas bistro restoranas "Mexican Food Station". Ir dabar tenai nėra gardžių kvesadiljų, tiktai kažkoks "Chocolate Fudge Macadamia Nudge Matsch". Filas, aišku, niekaip nesupranta, kad aš su "beibe" dar nieko nenuveikęs.

– Klausyk, Simonai, tu turi nueiti ir paklausti, ką ji daro po darbo, supranti, ar ne? Ar ne?

– Aš tenai neisiu, ir tu puikiai žinai kodėl! – atsakau aš, kad mūsų pokalbis nukryptų nuo sekso.

– Aaa… užmiršk pagaliau tą "Food Station". Gyvenimas eina toliau. Nusipirk kavos ir keksą.

– Aš nepirksiu amių kavos!

– Tikrai? Tai įdomu! O kodėl gi?

– Amiai visame pasaulyje steigia tinklus, apie kuriuos jie nieko neišmano! Pavyzdžiui, "Pizza Hut". Ar aš ko nors nesuprantu, ar pica atsitiktinai nėra italų išradimas? Aš juk nenuvažiuoju kaip vokietis į štatus ir neįkuriu "Crepes" tinklo su penkiais šimtais filialų.

Patraukiu gurkšnį alaus. Filas spokso į mane kaip automobilis.

– Bet galėtum!

– Na taip, būtent!

– Klausyk, Simonai, aš tik pasakiau, kad tu galėtum tenai nueiti, išgerti kavos ir paklausti tos gerutės, ką ji veikia po darbo. Aš neprisimenu, kad čia būtų buvę ištarti žodžiai "kultūrinė revoliucija".

– Aš negaliu tenai eiti! Kava tenai kaip žiurknuodžiai, ir rūkyti negalima. Be to, visuomet sėdi trisdešimt mamų su stūgaujančiais mažvaikiais! O "Mexican Food Station"…

Filas vartydamas akis pastato alų ir pabaigia mano sakinį.

– …buvo geriau, žinau. Okay, dėl rūkymo irgi nervas ima. Bet šiaip mali visišką šūdą! Baisu, kaip tas "Starbuksas" tau sumovė gyvenimą.

Na va: Filas dar nesėdi prie manęs nė penkiolikos minučių, o aš jau prastai jaučiuosi. Man reikėtų užčiaupti marmūzę, bet vidinis poreikis teisintis verčia kalbėti toliau.

– Ar tu kada nors pastaraisiais metais žiūrėjai žinias? Irakas, Afganistanas, sankcijos Kubai? Aš juk negaliu tam pritarti!

– Sekundę, Simonai. Leisk man reziumuoti: tu atsisakai gerti kavą "Starbukse" dėl štatų politikos Kubos atžvilgiu?

– Matyt!

– Ir kas, manai, atsitiks, jeigu Baltuosius rūmus pasieks žinia, kad Simonas Petersas boikotuoja "Starbuksą" Kelne? Ooo… misteri prezidente, mes turime panaikinti Helmuto Burtono įstatymą, nukreiptą prieš Kubą, Simonas Petersas paskelbė kavos ir keksų blokadą "Starbuksui" Kelno senamiestyje!

Nežinau, ar jau minėjau, tačiau kartais Filo aš tiesiog nekenčiu.

– Tu kvanktelėjęs!

– O tu šūdžius!

Mes valandėlę tylime, ir aš leidžiu savo akims paklajoti po pabą. Priešais smiginio lentą kaip visuomet stovi šutvė prasilakusių jauniklių iš profesijos ir mano, kad sportuoja. Perkarusi studentė prie tualeto pasisavina penkiasdešimties nemokamų atvirukų paketą, o stora kaip kubilas padavėja atneša ant gretimo stalo krepšį "Homebaked Irisch Bread". Tačiau mano mintys vis dar sukasi apie "Starbuksą".

– Tai juk kultūrinė revoliucija! – sušnypščiu aš Filui. – Pamatysi, galų gale jie pardavinės mums mūsų pačių meduolius po du eurus!

– NIEKAS tau nepardavinės meduolių po du eurus!

– JIE pardavinės!

– Aš jau sakiau: tu kvanktelėjęs!

– O tu mane siutini!

– Dar vieną pintą?

– Aišku!

Mes geriame savo alų purtydami galvas. Aš apsidairau, ar pabe kur nors nesėdi Peteris Klepelis ir Aleksandra fon der Greben, su kuriais galėčiau pakalbėti apie sportą ir delfinus. Deja, nė vieno nėra. Kai vidurnaktį garsiakalbiai mums trečiąsyk ima viauksėti "I can’t no satisfaction", mes užsisakome taksi į "Laukiamąją salę". Tai tokia diskoteka, kur, pasak Filo, jo laukia dvi padūkusios dziundzės, su kuriomis susipažino viename priėmime. Kadangi esu idiotas, imu vaišinti Filą alumi, nors ką tik paskolinau jam pinigų. Airiškoji statinė mums dar įpila po vieną viskio, ir mes lekiame "Laukiamosios salės" linkui.

Iš vokiečių kalbos vertė TEODORAS ČETRAUSKAS

_____________________

* Kölsch (vok.) – Kelno alus.

Romaną "Visiškas idiotas" netrukus numato išleisti "Vagos" leidykla.

 

Skaitytojų vertinimai


18019. kata2005-08-01 21:05
negi visai nebeliko ka versti?Nebent noreta parodyti,kad ir uzsienyje yra prastos rašliavos,bet tai ir taip aišku.

18020. Korra2005-08-01 22:00
Visai ne prasta rašliava. Priešingai - labai lengva, žaisminga ir net juokinga. Teodoras Četrauskas nesirenka visiško mėšlo. Suprantama - šitas autorius yra ne Musilis, bet vien musiliais gal irgi neišsiversime.

18031. Kaunas2005-08-02 20:49
patiko. nuotaika primena M. Frish, tik aštresnis.

18043. suicide :-) 2005-08-03 11:30
nerealu:D darbe visa gerkle kvatojausi:) genialumas slypi paprastume.o kelios vietos man tikrai patiko:)

18067. vot2005-08-06 12:56
vot jei rasyciau knyga, tai panasiai ir panasia. man patiko. ta iretai buna, ypac is istrauku. pirxiu knyga)

18084. wilkas :-) 2005-08-09 08:48
Visom keturiom uzdenges rykle nesugebejau sulaikyt juoko:)

18111. tadas2005-08-11 18:25
bendradarbiai galutinai nusprende kad tikrai esu beprotis - islinke i mano kabineta rado mane susirietusi nuo juoko priepolio ir kazhkokius hieroglifus mano kompe(lietuviu kalba amerikieciams keistesne uz balandziu burkavima). l. geras tekstas

18125. Darrrka2005-08-15 03:22
vyriška bridžitos džouns dienoraščio versija :>?

18921. grst :-( 2005-10-14 01:06
"1000 "Times New Roman" punktų su įvairiausiais šešėlių niuansais" (="neturiu zalio supratimo, kas tas 1000 punktu, bet gal bus gerai") "Vokietija ritasi į pakalnę" (skamba pozityviai, net maloniai) "Kadangi manęs joks šūdas nelaukia." (gal butu imanoma _dar_ nenaturaliau?) "užsišiks skrandį sugedusiu picos svogūnu" (oho, kas tai per paukstelis, tas picos svogunas?) "I can’t no satisfaction" (be komentaru) vajergau...

21768. post2006-01-26 00:10
Siaubingas vertimas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Balandžio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
23:32:57 Apr 17, 2011   
Apr 2010 Apr 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba