Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-12-06 nr. 2928

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Gražina Martinaitienė.
LOBYNAS KIEKVIENIEMS NAMAMS
2
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI2
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT 
• Valentinas Sventickas.
KVIEČIU KALBĖTIS
• ĮŽANGINIAI KŪRYBINIAI POKALBIAI
• LRS
• LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS
• NUO SUVAŽIAVIMO IKI SUVAŽIAVIMO
• PAGERBTI MOKSLININKAI IR MOKSLEIVIAI

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TIE IR ANIE
1

LITERATŪRA 
• Dalia ČIočYtė.
PASIKALBĖJIMAS SU LIETUVA
3

PROZA 
• BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS
• MARIJA LAŠIENĖ2

POEZIJA 
• LAURYNAS KATKUS15

KNYGOS 
• Renata Šerelytė.
GELTONOS DURYS
1
• Neringa Mikalauskienė.
METAS GYVENTI
1
• NAUJOS KNYGOS3

DAILĖ 
• Jurgita LudavičIenė.
SIRTAKIS LAPKRIČIO NAKTĮ
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
 Dalius Baltranas.
GRYTĖS PINTUKAITĖS MAŽIEJI PAVEIKSLAI
2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VIENMETĖS
1
• SPAUDOS AKIRATYJE - OPERA14

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
GIMININGŲ SIELŲ JUNGTIS
• Ridas Viskauskas.
PUBLIKOS DŽIAUGSMUI
5

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
GRĮŽTA PUIPA, ATVYKSTA AZIJIETIŠKAS ŽIAURUMAS
1

KRONIKA 
• Paulina Žemgulytė.
ATSISKAITO RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SPAUDA
• Alfas Pakėnas.
PROZOS MARATONAS KAUNE
• Alfredas GuščIus.
DAINA NENUSKAMBĖJO, BET ŠIRDYS DAINAVO
• LITERATŪRINĖ SOSTINĖS ŽIEMA2
• KALENDORIAUS KLAIDŲ TUNTAI4

SKELBIMAI 
• KNYGOS MENO KONKURSAS1

DE PROFUNDIS 
• PREZIDENTO RINKIMAMS ARTĖJANT1

JAUNIMO PUSLAPIS

GRYTĖS PINTUKAITĖS MAŽIEJI PAVEIKSLAI

Dalius Baltranas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nuotrauka iš G.Pintukaitės archyvo

Grytė Pintukaitė - unikali tapytoja. Ištikimybė keliems meniniams pasauliams - tapybai, muzikai, teatrui - ją išskiria iš kitų dailininkų, pasišventusių tik vienai kūrybos sričiai. Muzikantai šią jauną menininkę žino kaip operines arijas puikiai atliekančią Dailės akademijos auklėtinę. Dailininkai ją pažįsta kaip produktyvią, originalius moterų, vyrų ir vaikų portretus kuriančią tapytoją. "Raganiukės teatro" aktoriai ir "Venecijos karnavalo" kūrybinio projekto dalyviai Grytę prisimena kaip nuoširdžią artistę, apdovanotą gražiu balsu. Iš gausybės talentų Grytei sunku išsirinkti vieną ir tik jam vienam pasiaukoti. Tapybai menininkė atiduoda bene daugiausia jėgų ir laiko. Grytė savo paveiksluose, piešiniuose bando susintetinti patirtus išgyvenimus, mintis, kuriuos sukėlė muzika, teatras, ją supantys žmonės. Ši A.Šaltenio mokinė Lietuvoje ir užsienyje yra surengusi aštuonias personalines parodas, dalyvavo keliolikoje grupinių parodų. 2000 m. Grytei įteiktas diplomas už tapybos darbą "Viešnia iš praeities", eksponuotą tuometiniuose Vilniaus menininkų rūmuose.

Lapkričio mėn. Vilniaus medicinos bibliotekoje G.Pintukaitė surengė jau trečią šiais metais personalinę parodą "Būsenos". Ankstesnėse 2002 m. personalinėse parodose - "Psichologiniai portretai" (Lietuvos nacionaliniame dramos teatre), "Širdies šalna ir žydėjimas" ("Lietuvos aido" galerijoje) - dailininkė eksponavo didelių ir vidutinių formatų paveikslus, nutapytus aliejiniais dažais ant drobės bei kartono lakštų. "Būsenose" rodomi dvidešimt trys darbai, sukurti 2000-2002 metais. Čia dominuoja nedideli eskiziški paveikslai. Šalia devyniolikos miniatiūrinių darbų, nutapytų ar nupieštų ant popieriaus, glaudžiasi keturios vidutinio dydžio drobės. Mažieji paveikslai sukurti pieštuku, aliejine arba vaškine pastele, auksine tempera, guašu, akvarele, aliejiniais dažais. Dažniausiai taikoma mišri technika. Kartais piešinių ir tapinių kompozicijos papildomos ažūrinio audinio skiautėmis arba sudžiūvusiu augalo lapu.

Žmogus yra visų paveikslų siužetinis ir teminis leitmotyvas. Uždarose ir atvirose kompozicijose jo figūra vaizduojama visu ūgiu arba fragmentiškai. Moterų, vyrų, vaikų pavidalai po vieną, po kelis "įkurdinami" arba nekonkretizuotose erdvėse, arba kambarių, bažnyčių interjeruose, prie atviro lango, vasariškoje bei rudeniškoje gamtoje. Žmogus čia rodomas įvairiose situacijose, pasyvus ir aktyvus: šalia prabėgančio žirgo stovi sustingusi moteris; vienišas aktorius šliejasi šalia marionetės; mergaitė pro langą desperatiškai žvelgia į abejingą pasaulį; vyras myluoja kūdikį arba tingiai guli šalia mylimosios kojų. Tačiau žmogus nėra vienintelė paveikslų siužetinė dominantė. Keliuose darbuose išvystame gyvūnus - greta didžiulio mėlyno virdulio besišildančią baltą katę, po palme gulintį šunį.

Ir mažų, ir didelių paveikslų spalvų gama turtinga. Vengiama kontrastų, "grynų" spalvų. Kuriamas harmoningas koloritas, kur vyrauja šviesūs ir subtilūs tonai, pustoniai, kur varijuojama tos pačios spalvos niuansais. Bemaž į kiekvieną spalvą įmaišant balto dažo, gaunami žodžiais sunkiai nusakomi melsvi, žalsvai gelsvi, pilkšvi, žalsvai melsvi tonai. Jie tarsi perimti iš simbolizmo arba "art nouveau" tapybos. Kai kuriuose mažuose paveiksluose ("Ikona karštoms moterims", "Gėlių duetas") naudojamos ekspresyvios sodrios lokalinės spalvos, kontrastingi jų deriniai. Paveiksluose spalva jungiama su grakščia, valinga neretai ekspresyvia "munkiška" ar "klimtiška" piešinio linija.

Autorė kalba vaizdais nedaugžodžiaudama. Detalė čia nėra labai svarbi. Figūrinėse kompozicijose nesiekiama užbaigtumo, ypatingos precizijos. Žmonių, gyvūnų figūros, daiktai vaizduojami dažniausiai apibendrintai, perteikiant tik būdingiausius jų bruožus. Modifikuoti žmonių, daiktų pavidalai išreiškia įvairias menininkės ir jos kūrybos objektų būsenas: viltį ir neviltį, laukimą ir nusivylimą, drąsą ir baimę, liūdesį ir džiaugsmą, veiksmą ir sąstingį, meilę ir abejingumą. Todėl šie Grytės darbai nėra objektyvi aplinkinio pasaulio būsenų fiksacija. Jie atskleidžia savitą kūrėjos pasaulėžiūrą, individualų jos santykį su gyvenimu.

Įdomu, jog dalis eksponuojamų mažųjų paveikslų kadaise buvo didelių drobių ir kartonų eskizai. Juose dailininkė pirmą kartą vizualiai įkūnijo norimą išreikšti idėją, netikėtą mintį, svajonę ar paprasčiausią akimirkos nuotaiką, kurią sukėlė konkretus aplinkos reiškinys. Mažuosius paveikslus tapytoja lygina su "pumpurais", iš kurių praeityje jau išsiskleidė, dabar skleidžiasi arba ateityje dar išsiskleis "žiedai" - didieji paveikslai. Šioje parodoje, kur dominuoja maži paveikslai - "pumpurai", galima pamatyti kelis iš jų išaugusius "žiedus". Pavyzdžiui, darbelis "Angelo galvutė" (popierius, pastelė, akvarelė, guašas) yra didelio paveikslo - "žiedo" "Viešnia iš praeities" (drobė, aliejiniai dažai) "pumpuras". Visus šiuos "pumpurais" vadinamus piešinius ir tapinius autorė vertina kaip savarankiškus, spontaniškai gimstančius kūrybos proceso pradžioje.

Pasak dailininkės, mažieji paveikslai jai panašūs ne tik į pumpurus. Jie primena "laimės šukes", kurias galima įsidėti į kišenę, "mažas laimes", "kūdikius" iš kurių vėliau išaugs (ar jau yra išaugę) "didelės laimės" ir "dideli vaikai".

Grytė Pintukaitė ištikima geriausioms XIX a. pab.-XX a. Vakarų Europos ir Lietuvos moderniosios tapybos tradicijoms, kurias perėmė, perprato ir tęsia toliau. Jos kūryboje pastebima G.Klimto, E.Muncho, M.Chagalo įtaka. Dabartinėje Lietuvos dailėje G.Pintukaitės tapyba atstovauja santūriai, nevienadienei klasikai.

 

Skaitytojų vertinimai


14731. fff :-) 2005-03-06 19:35
cool

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Balandžio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 9 
1:05:37 Apr 4, 2011   
Apr 2010 Apr 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba