SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-11-11 nr. 683

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Helmutas Šabasevičius
Pasijos pagal Aną
25

Muzika 
• Įnoringoji "Karmen"2
• Edmundas Gedgaudas
Žodis Aldonai
2
• Skambantis Čiurlionis
• "Kremeratini" debiutas
• Solisto jubiliejus2
• Pagerbtas Konrado Kavecko atminimas1
• Patikslinimas3
• KONCERTAI

Dailė 
• Dovilė Tumpytė
Atsitokėjimai
• Goda Giedraitytė
Mažų pasaulių didelės mintys
1
• Živilė Ambrasaitė
Muzika formų tyloje
• Neringa Černiauskaitė
Atminties stalčiuje
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Nacionalinė vs nacistinė dramaturgija
3
• Nesielkite su jais kaip su vaikais
• Kazys Tumkevičius (1915 10 06 – 2005 11 08)
• "Mendelio milijonai"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Laima Kreivytė
Biblinė drama mažųjų olandų stiliumi
7
• Larsas von Trieras ieško trečiojo kelio2
• Kinas būna žiaurus
• Tikrovė abipus ekrano
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Televizijos grimasos
5

Anonsai 
• Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Pasijos pagal Aną

Rodiono Ščedrino "Ana Karenina" – vėl Vilniaus scenoje

Helmutas Šabasevičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglė Špokaitė (Ana Karenina) ir Nerijus Juška (Vronskis)
M. Raškovskio nuotr.

Nors TV laidos "Klausimėlis" respondentams Ana Karenina ir asocijuojasi su rusų kosmonaute, komunistinio darbo pirmūne ar moterimi, krūtine užgulusia patranką, vis dėlto dauguma šią to paties pavadinimo Levo Tolstojaus romano heroję tapatina su savo aistrų sūkuriui nepajėgusia atsispirti moterimi. Pražūtingos ir kompromisų nepripažįstančios meilės istorija, L. Tolstojaus parašyta 1877 m., pratęsia maištingų, su gyvenimo duotybėmis nesitaikstančių ir todėl tragiškų moterų paveikslų seriją, kurią XIX a. viduryje pradėjo kurti daugelis talentingų Europos rašytojų.

Nuo 1975 m. šis literatūros šedevras mūsų šalyje tapatinamas ir su kompozitoriaus Rodiono Ščedrino bei balerinos Majos Pliceskajos vardais: jų sukurtas baletas, Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje pastatytas praėjus trejiems metams po premjeros Didžiajame teatre Maskvoje, įaugo į Lietuvos kultūros istoriją ne tik dėl įdomių vaidmenų (Svetlanos Masaniovos, Ninos Antonovos Ana, Raimundo Minderio, Vytauto Kudžmos Vronskis, Voldemaro Chlebinsko ir šviesios atminties Jono Katakino Kareninas), bet ir dėl ilgaamžiškumo bei publikos dėmesio (ne veltui paties paskutinio romano "Ana Karenina" leidimo ("Alma littera", 2005) viršelis papuoštas baleto nuotrauka).

Šis R. Ščedrino baletas turi ir daugiau lietuviškų štrichų – verti dėmesio ne tik pusantro šimto spektaklių Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje, bet ir Lietuvos choreografų dėmesys baleto temai bei partitūrai: 2000 m. Taline, teatre "Estonia", "Aną Kareniną" pastatė choreografas Jurijus Smoriginas, o su estų primabalerina Kaie Kõrb ne viename spektaklyje Vronskį šoko Edvardas Smalakys; puikių kostiumų ansamblį šiam prabangiam baleto spektakliui sukūrė dizaineris Juozas Statkevičius. Šis L. Tolstojaus kūrinio siužetas tebėra ir choreografės Anželikos Cholinos kūrybiniuose planuose. Tačiau trisdešimčiai metų po pirmosios baleto premjeros praėjus, spektaklį Vilniuje vėl kūrė tarptautinė komanda. Aleksejus Ratmanskis, garsus rusų šokėjas ir vis labiau žinomas kaip choreografas, pernai "Aną Kareniną" pastatė Danijos karališkajame teatre ir už šį savo darbą šiais metais buvo apdovanotas "Benois de la Danse" prizu.

Choreografas ir režisierius R. Ščedrino partitūrą užpildo sklandžiomis, kinematografiškai besikeičiančiomis scenomis, perteikiančiomis esmines romano siužeto peripetijas. Spektaklyje pateikiama tarytum adaptuota svarbiausių literatūrinių herojų linijų santrauka, pakankamai logiškai į mažiau nei porą valandų sutalpinanti aštuonias romano dalis. Baletas pastatytas muzikaliai, todėl labiausiai ir žavi gyva, apgalvota, išsauganti savaimingą organiką spektaklio ritmika, apsauganti spektaklį nuo monotonijos ir ištęstumo.

Minimali libreto redakcija atskleidžia atsargų, tačiau pakankamai aiškų choreografo požiūrį į spektaklio temas: pradėdamas veiksmą Anos laidotuvėmis, pagrindinį dramatinį akcentą A. Ratmanskis sieja ne su individo laisvės ir visuomenės kanonų konfliktais, bet su dvilype žmogaus prigimtimi, besiblaškančia tarp pareigos pačiai sau ir teisės į meilę, aistrą ir laisvę.

"Anos Kareninos" veiksmas ir choreografija integruoti vienas į kitą, veikėjų mizanscenos perauga į neilgus choreografinius dialogus ar scenas, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad spektaklyje mažoka šokio; juo labiau kad balete daug gretutinių personažų be išplėtotų plastinių charakteristikų.

Vis dėlto pagrindiniai veikėjai – Ana Karenina ir Vronskis – kuriami pirmiausia choreografinėmis priemonėmis. Šuoliai, sukiniai, melodramatiškai ekspresyvios pozos, gana sudėtingi pakėlimai leidžia šokėjams išryškinti artistinės saviraiškos galimybes. Polifoniškos grupinės scenos Ščerbackių namuose ar hipodrome kartais atrodo chaotiškos, nes jos kuriamos vis keičiant kompozicines ašis, galbūt ir kordebaleto artistams dar stinga susišokimo; šiuo požiūriu labiau pavyko paprastesnė, tačiau išraiškinga scena teatre. A. Ratmanskio išradingumas geriau atsiskleidžia, kai scenoje mažiau personažų – plastiniu požiūriu įdomus ir išraiškingas nedidelis choreografinis epizodas princesės Betsi Tuškevič namuose iš pasikartojančių paprastų pozų ir judesių.

iliustracija
Eglė Špokaitė (Ana)
M. Raškovskio nuotr.

Ypatingą spektaklio estetiką kuria scenografo Mikaelo Melbye scenovaizdis – puslankiu sceną apgaubiantis milžiniškas ekranas su angomis bei pakylančia ir nusileidžiančia galine siena; ant ekrano projektuojami dailininkės Wendall K. Harrington sukurti vaizdai perteikia ne tik spektaklio scenų aplinką, bet ir kuria paralelines vaizdines asociacijas bei nuotaikas ir yra puikus projekcinės scenografijos pavyzdys. Vienas su kitu susiliejantys statiški vaizdai (miesto peizažai, interjerai) papildomi sulėtintais filmuotais kadrais (Anos, caro šeimos portretai, dokumentikos archyvus primenantys lenktynių vaizdai, slenkantys debesys) bei kompiuterine kadrų projekcijų redakcija (stilizuotas mirguliuojantis besiskleidžiančių žiedų sodas Anos ir Vronskio meilės scenoje ar šizofreniškai, grėsmingai ir nepataisomai skylantys interjerai spektaklio finale). Nemateriali, tapybiška, tai spalvinga, tai pilkšvai monotoniška projekcijų plastika kontrastingai derinama su beveik natūralistiniais scenovaizdžio elementais – traukinio vagonu, kabinetiniu stalu, lova, krėslais, teatro ložėmis. Tačiau tylus, beveik negirdimas ir vaiduokliškas šių elementų judėjimas scenos erdvėje apsaugo tokį dailininko sprendimą nuo butaforiškumo ir iliustratyvumo, sukuria asociatyvų atskirų "lyrinių scenų" ryšį.

A. Ratmanskio sukurti personažai per gana trumpą sceninį laiką atskleidžia savo vidinio pasaulio daugiaplaniškumą, kurį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistai sugeba įtikinamai perteikti.

Eglės Špokaitės Ana – ryškiausias įvykis šio baletinio ir teatrinio sezono kontekste. Kurdama šį vaidmenį, balerina galėjo remtis ir romane aprašytu herojės provaizdžiu, ir choreografo nubrėžta vaidmens trajektorija, galiausiai – legenda tapusiu Majos Pliseckajos personažu, padėjusiu šiai šokėjai įgauti antrąjį kūrybinį kvėpavimą. Visos šios galimybės E. Špokaitės buvo išnaudotos, analitinius aspektus derinant su jai būdinga artistine intuicija, sukuriant gyvą, atskirais niuansais ir netikėta jų visuma įdomų bei įtaigų paveikslą, spindintį ir ekspresyviais šokio judesių potėpiais, ir preciziškomis galvos krestelėjimo, žvilgsnio, rankos mosto detalėmis. Sujaudina visuose registruose įtikinama E. Špokaitės išgyvenama meilė – Vronskiui, sūnui, netgi Kareninui. Vienas iškalbingiausių spektaklio epizodų – kai grįžusi namo ir mėgindama nuslopinti besiveržiančius savo jausmus Vronskiui, E. Špokaitės Ana mėgina atšildyti Karenino jausmus, tačiau šis, mandagiai ją atstūmęs, nusigręžia į ant darbo stalo rymančius suakmenėjusius savo riboto gyvenimo autoritetus.

Ši scena, lydima melancholiškos fortepijono muzikos, įsuka lemtingą tolesnių įvykių sūkurį. Greta meilės ir aistros E. Špokaitė išryškina tragišką savo Anos vienatvės jausmą, raginantį ją ieškoti to, kas neatrandama. Todėl taip sukrečia, kai pirmojo veiksmo finale po meilės scenos su Vronskiu ji atšlyja ir ima beviltiškai ieškoti atramos. Ši skaudi vienatvė antrojoje spektaklio dalyje neišvengiamai skaldo Anos sielą, skatina vis intensyvėjančius jausmų proveržius, beviltišką mėginimą pabėgti nuo pačios savęs – choreografas beveik paraidžiui iliustruoja Anos košmarą, kuriame tarsi plastiškai atkartojamas pirmojo veiksmo finalas, tik greta Anos su Vronskiu pasirodo ir Kareninas.

iliustracija
Eglė Špokaitė (Ana Karenina) ir Nerijus Juška (Vronskis), Vytautas Kudžma (Kareninas)
M. Raškovskio nuotr.

Spektaklio pabaigoje veiksmas intensyvėja, ritmas greitėja – Karenino atleidimas, Vronskio mėginimas nusižudyti, Italija, vėl Rusija. Šis įvykių kaleidoskopas trumpam pristabdomas scena teatre – Ana pasirodo deklaratyviai apsisiautusi raudona skraiste, į teatrą žengdama tarsi į ešafotą; kurį laiką mėginusi tvardytis, Ana vis dėlto nepakelia to pabrėžtinai vienkrypčio "visi prieš vieną" žvilgsnio, kurio gniuždančios jėgos negali nukreipti net trumpa scena su Vronskiu; logiška tokio pasijų kelio baigtis – po traukinio ratais.

Vronskio vaidmenį atliekantis Nerijus Juška talentingai kuria beatodairišką ir kiek vaikišką aistrą; jis yra beviltiška Anos viltis, leidusi kad ir labai trumpam pražysti jos meilei. Spektaklio pradžioje choreografas jį traktuoja kaip statišką, sustingusį pagrindinį Anos gedėtoją, kuriam užuojautą reiškia beveik visi spektaklio personažai. N. Juškos Vronskio požiūris į Aną nesikeičia – jis ją aistringai myli nuo pat pirmojo žvilgsnio ir šį jausmą nuolat pabrėžia ekspresyviu, jausmingu šokiu.

Vytauto Kudžmos Kareninas – griežtas, slegiamas savo paties įsitikinimų, tačiau savaip mylintis Aną ir netgi jai atleidžiantis; didelę sceninę patirtį turintis artistas sugeba perteikti prieštaringą savo personažo sielos peizažą, sulydydamas santūrią plastiką ir apibendrintą vaidybą.

Choreografiškai gyvesnis Kiti vaidmuo – pirmojoje premjeroje jį atliko Miki Hamanaka, antrojoje – Inga Cibulskytė; abi artistės perteikia naiviai ir be atsako Vronskį mylinčios mergaitės būsenas, M. Hamanakos vaidmens piešinys aiškesnis, griežtesnis, I. Cibulskytės – melodramatiškesnis.

Impulsyvus, aiškiai savo intencijas rodantis Aurelijaus Daraškevičiaus Levinas, grakščiai, nuosekliai Doli vaidmenį kuria Rūta Kudžmaitė. Įdomios abi kunigaikštytės Betsi – Rasa Taučiūtė ir Živilė Baikštytė – muzikaliai, plastiškai atlieka trumputį monologą, o mizanscenose bendrauja organiškai ir įtaigiai.

Tarp antraeilių veikėjų įdomu stebėti Jolantos Davuolytės Auklę, kuri ryžtingai nustumia šalin Laimio Rosleko Tarną ir nuskuba atvesti netikėtai iš Italijos grįžusiai Anai Seriožos; trapia, muzikalia elegancija atkreipia dėmesį Vilmos Putkalytės Ščerbackaja, energija, ryškumu, užtikrinta, tvirta eigastimi ir manieromis įsimena Elės Gabrėnaitės Vronskaja.

Gausybę tituluotų ir bevardžių "Anos Kareninos" personažų dailininkas M. Melbye apvilko lengvais darnių, pastelinių spalvų kostiumais, kuriems sunaudoti pustrečio kilometro itališko šilko, pabrėžia lyg besvorę, tyliai plevenančią, organišką spektaklio estetiką. Puikūs, tiesiog gražūs ir paprastai elegantiški visi Anos kostiumai; galbūt kiek per dideli Hipodromo scenoje dalyvaujančių moterų suknelių turniūrai – jie tiktų ilgiems drabužiams, o baletiškai patrumpintųjų proporcijas tiesiog iškreipia.

Dirigentas Valerijus Ovsianikovas, prie pulto pakeitęs likus vos dviem savaitėm iki premjeros mirusį Maestro Joną Aleksą, kartu su orkestru emocingai, su įsijautimu papasakojo Anos Kareninos istoriją, muzikoje panardindamas aiškią ir logišką režisūrinę spektaklio koncepciją, choreografinius ir scenografinius sumanymus bei aistringų romano ir baleto herojų likimus, kuriuos norėsis dar ne kartą išgyventi.

 

Skaitytojų vertinimai


5771. Ziurove2005-11-14 12:54
Ir as ten buvau, ziurejau, nuobodziavau. O dabar stebiuosi - apie toki prasta spektakli parasyta tiek daug, o kad nevykes, pamirso pamineti... Ar Sabaseviciui gal atrodo vykes? man nelabai patiko. Pamenu Pliseckajos statyta "Ana karenina". Toji buvo daug geresne. Bet anos nemaciusiems gal ir sita gerai...

5773. ziurove22005-11-14 14:46
Labai gaila, bet as nemaciau pirmojo pastatymo. Ir dar labai gaila, kad galiu pritarti pirmajam atsiliepimo sakiniui.

5775. CHaš2005-11-14 16:48
Šiame straipsnyje geriausia, tai Raškovskio nuotraukos

5780. V ėl tas pats :-( 2005-11-15 11:31
Taip pagal kritiko analizę spektaklyje viskas buvo nuostabu, bet kodėl daugumos žiūrovų nuomone, baletas neįtaigus , nuobodus ir panašiai. Kritikas turi atskleist to priežąstis, o ne rašyti pagyriamuosius straipsnius. Priešingai išeina, kad žiūrovai, tai visiški profanai, o tik straipsnio autorius mato kažką "giliai". Bet juk karalius tai nuogas, nuogutėlis, tai akivaizdu.

5782. Liudiju2005-11-15 13:29
Na, Šabasevičius visada saldus, asmeniškas - profesijos nevaldo, analizuoti nesugeba, mato tik paviršėlius ir tik labai nuosavus, kaip ir jo pasija - D.Šabasevičienė.

5783. NMA2005-11-15 14:02
nesutikciau su pastabomis po straipsnio. Uztenka ir taip drabstymosi purvais tiek teatre, tiek uz jo ribu. Cia viskas sumineta taikliai ir gerai. Nematau ir neiskaitau jokiu panegiriniu minciu ar net uzuominu. Kas cia pasigedo profesiniu ziniu, tai paskaitykit atidziau - tokius straipsnius galima i Baleto knygas deti. Ir is ju mokytis.

5784. Klausimas NMA2005-11-15 15:10
Tai kodėl, gerb.NMA, žiūrovai(bent tie su kuriais teko bendrauti po spektaklio) yra nusivylę premjera. Tuo tarpu pagal H.Š.kritinį požiūrį išeina, kad visi prisidėję prie spektaklio savo darbą įvykdė pačiame aukščiausiame lygyje, bet visumoje juk premjera gavosi nevykusi, nepateisinusi žiūrovų lūkesčių. H.Š. apie tai net neužsimena, o jūs - į Baleto kritiko vadovėlius dėti. Leiskite paklausti ką dėti, kaip nepavykusį spektaklį šlovinti. Atsiprašau: kritiko misija yra visai ne ta.

5785. nuomone2005-11-15 16:21
O man patinka Sabaseviciaus pozityvus poziuris i kultura. Visur galima rasti idomiu ir vertingu dalyku. Nesiimsiu analizuoti nes nei straipsnio neskaiciau nei spektaklio nemaciau. pasakysiu tik stai ka: jau koktu darosi nuo tu visaziniu kritiku, kurie tik visus mausto, o save tokiu budu iskelia auksciau uz viską. Mano simpatijis nekelia ir tie skaitytojai, kurie megauhjasi tik tokiais tekstais, kuriuose spektaklis (knyga, filmas, paroda ar pan.) sudirbinejamas bei sukramtomas po kauliuka. Prisizvejoja tokie skaitytojai is visokiu maustytoju po viena kita grakstesne kritine pastabele, o po to desto savo nuomone. Mol irgi visaziniai, viskas jiems dar ne lygis.

5787. Ziurove2005-11-16 14:01
nepaisant to, kad spektaklis man ir, sprendziant is kitu komentaru, dar daug kam nepatiko, bet Sabaseviciaus straipsnis gali buti klasikiniu kritikos pavyzdziu ir tikrai tiktu deti i knygas, tik ne i baleto, o i teatro kritikos vadoveli. Viskas pagal taisykles, o jau po dvidesimties metu spektaklis teatre nebebus rodomas, o recenzija gales tarnauti pavyzdziu kitiems, nesvarbu, kokio lygio spektaklis bebutu. O jei Sabasevicius nenori kirstis su teatro vadovybe (pvz., jam reikia kulturos ministerijos stipendijos, kuriu skirtymo komsijoje yra Sedunova), tai jis ir raso neutraliai-pozityvia recenzija.

5788. BBS2005-11-16 16:34
H.Šabasevičius niekada nebuvo objektyvus (aš ne apie šį straipsnį), o visada tendencingas, nesiskaitantis su tikrove. Bjauru.

5789. Dykra2005-11-16 16:53
Tikra dykra Lietuvos baleto kritikų požiūriu, va ir liko beveik vienas baleto fanas dailininkas, kurį mikliai pažabojo iškilūs teatro atstovai ir panaudoja jį kaip savo nebūtų nuopelnų ruporą. Kultūros ministerija turėtų daryti rimtas išvadas šiuo klausimu. Anksčiau dar p.A.Ruzgaitė parašydavo kas padarė pažangą, o kas ne. O dabar tiesiog viskas "nuostabu" ir geriau būti nebegali.

5794. zr2005-11-17 18:36
Helmutas dirba gerai. Tiesiog jeigu mano nuomonė nesutampa su recenzento nuomone, tai nereiškia: 1)kad recenzentas kvailys, 2)kad aš nieko neišmanau. Juk visi esam skirtingi ir visi vertingi. Atsikratykim nepilnavertiškumo kompleksų ir išmokim gerbti kitų nuomones.

5795. O2005-11-18 08:34
Patikėkite, gerbiamieji, Lietuvoje, o dar tiksliau Vilniuje kitaip rašyti negalima, teisingos kritikos niekas neišdrįs parašyti!!! Tai neįmanoma, visi per daug arti vienas kito, visi menininkai pažįsta vieni kitus, bendrauja, o lietuvio būdas ne toks, kad teigiamai žiūrėtų į savo darbų kritiką.Jei nenori, kad su tavim nesisveikintų - rašai aptakiai. Taip kad čia nekomentuokite, ko neišmanote...

5796. Takoskyra2005-11-18 10:47
Štai ir išsikristalizavo dvi nuomonės. Viena, kad viskas tegul ir lieka po senovei su "kišeniniais", aptakiais, menininkų jautrios sielos neįžeidžiais, nieko iš esmės nepasakančiais straipsniai, kas labai paranku ir meno funkcionieriams, mol viskas pas mus okei. Ir kita, kuri už objektyvų, šiuolaikinį baleto kūrinio vertinimą, kuris skatintų pasitempti ir atlikėjus ir kitus naujo spektaklio kūrimo procese aktyviai dalyvaujančius asmenis, kam ir tarnauja tikroji šokio kritika plačiaja prasme. Belieka pasirinkti, kuriuo keliu eiti toliau.

5798. rb2005-11-18 14:24
Na gal pagaliau naują nr. įdėsdite?

5799. rb2005-11-18 14:25
atsiprašau, turėjo būti įdėsite.

5800. NMA2005-11-18 14:58
atleiskite, taciau nebeverta aiskinti nieko siems "hienu megejams". As linkiu visiems tolerancijos ir vidines ramybes. Dirbkime savo, kas mums duota ir gal nebukime tokie....tokie zemi. As dar dziaugiuosi, kad yra tokiu kulturos leidiniu, kaip Literatura ir menas, 7 meno dienos, Siaures atenai. Tegu gyvuoja sie leidiniai ir tegu ateina nauja karta, kuri gal but bus geresne uz mumis. Mes tiek esam pilni pykcio, kad sakes. Tas pavydas, savo kiemo "jausmas"..... Brrr...... Mes taip tikrai nepakilsim i kitu tautu lygi. Malames savose sultyse ir tuo gyvenam. Belieka laukti ir tiketis. Vienas lauke ne karys. Sekmes, Helmutai. Jus graziai dirbat savo darba.

5805. baba2005-11-19 22:04
o kokios jau tos kitos tautos. gal kai kurios tolerantiskesnes uz nma.

5826. nebeverta aiskinti2005-11-21 22:18
recenzija tikrai gera. Keista, kad skaitant straipsnius apie teatra, ju komentatoriais tampa kazkokie tai issigimeliai, kompleksuotos butybes ir kaip triperiai bando savo uzkrata paleisti per kompa. Nelaimingi mulkiai. Kodel prie kitu menu tokiu nesamoniu nera, gal maziau prilenda grafomanu. Vieninteli Sabasevičių galima buvo skaityti, tai bando uzpjauti negyvai. Idomu, kas stovi eileje sekantis? Gal, Jus Helmutai, galetumete parasyti ir apie sias menkystes, kurios slepiasi po siais komentarais. Tai poros iskrypeliu rasiavos.

5838. viskas perdaug akivaizdu... :-) 2005-11-24 08:09
Keista (o gal visai ir nekeista)- toks nepelnytai panegiriskas straipsnis. Tikriausiai,autorius tikisi konjukturines naudos.. Bet siuo atveju - tai perdaug akivaizdu. Na ir gerai - tegu pasirodo musu kritika tokia, kokia jinai yra... Sio sezono tikrai ivykio - baleto "Dezdemona" atveju jis buvo daug santuresnis ... Tiesa, ziurint kokiam leidiny...

5845. Provincija2005-11-26 11:04
Perskaičius recenziją kilo didžiulis noras pamatyti ir šį Anos Kareninos pastatymą.Ir kam aš skaičiau tuos atsiliepimus?! Nors gerai pagalvojus, tai apie patį spektaklį kažko konkretaus taip nieko ir neparašyta.Puolamas tik kritikas.O galėjo kiekvienas parašyti savo nuomonę apie patį spektaklį.Netikiu, kad ten taip jau nieko gero ir nebuvo.Perfrazuojant Hamletą, EITI ar NEITI- štai kas dabar mane kankina.

5905. Petras2005-12-04 21:34
Norejau daugiau sužinoti apie pati baleta. O čia žinovai santykius aiškinasi. Ir purvais drabstosi arba didtirambis gieda. Tai ar verta eiti?

12223. liveta :-( 2007-12-29 16:07
Koks čia spektaklis, čia ŠŪDAS. Sukurkite kanors naudingesnio ir gražesnio- nemokšos Jūs.

12224. egle :-( 2007-12-29 16:10
Nebegerk tu alaus- tavo pimpe gala gaus. Nuo sisiuko visados tavo akys ašaros. O jei trauksi dar baltos tavo pimpe nesistos- Liks kabėti visada- Kaip nuvitusi dešra...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 182 iš 203 
5:58:17 Mar 28, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba