Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-25 nr. 3324

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
stuburinis
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Kūrėjai bus apdrausti
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pakelta galva žengiant į Boloniją

POLEMIKA 
• JONAS PALIONIS.
Nekraipykime mūsų bendrinės kalbos istorijos!

PUBLICISTIKA 
• RIMANTAS ŠALNA.
Vienas iš paskutiniųjų jėzuitų – Juozapas Mickevičius
1

KNYGOS 
• PRANĄ BIELIAUSKĄ kalbina RAMINTA VAŽGĖLAITĖ.
Tobulas magiško skausmo realizmas
• EGLĘ BIELSKYTĘ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
Įstabiai gyvas Stambulo paveikslas
 JANINA SURVILAITĖ,
Ciurichas (Šveicarija).
Kai atsiveria reikšmingos praeities vartai
• Mieli Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Klaipėdos pilies teatro režisierių ALVYDĄ VIZGIRDĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
„Niekada nelaikiau mūsų profesijos sunkia...“
• Dailiosios lyties ypatumai ir juodojo humoro klasika
• RIMA POCIŪTĖ.
Istorinės dramos vieta šiuolaikiniame teatre ir istorizmo ilgesys

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Apie „nemandrius“ dalykus – mirtį ir gyvenimą

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ.
Metafizinė egzistencijos erdvė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atsargiai, degtukai!
• JULIJA MUŠINSKIENĖ.
Dailės konkursas „Lietuvos sakmė“
• Parodos „Lietuvos sakmė“ konkurso nuostatai
• Projektas „Grafikos kontekstai: Deklaracija“

MUZIKA 
• JAV muzikų viešnagės Lietuvoje
• GEDMINTĖ SAMSONAITĖ.
Jeano Sibelijaus muzikos koncertas

POEZIJA 
• RASA GELEŽINYTĖ3

PROZA 
• DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ.
Laiškai Tau
2
• JONAS VAICEKAUSKAS.
Lieptas
• STASYS BABONAS.
Apšviesta naktis

VERTIMAI 
• XAVIER FARRE
• PATRIZIA CAVALLI

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Ribos
14

FOTOGRAFIJA 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Pastelinių spalvų kontrastai

DE PROFUNDIS
„O dabar visi kartu pagalvokime:
ką man išgerti?“ Venedikt Jerofejev
 
• IEVA GUDMONAITĖ.
būviniai
• ANATOLIJ TRUŠKIN.
Pavojingas panašumas

KNYGOS

Kai atsiveria reikšmingos praeities vartai

JANINA SURVILAITĖ,
Ciurichas (Šveicarija)

[skaityti komentarus]

Barauskienė E. AMŽINASIS KELEIVIS ABRAOMAS IŠ KULVOS.
– Vilnius: Versus aureus, 2010.


Barauskienė E. ŽODI, NEKRISK ANT AKMENS.
– Vilnius: Versus aureus, 2007.


Iš šiandien kuriamos grožinės literatūros istorine tematika dėmesį patraukė su meile ir tautiniu pasididžiavimu parašyti Editos Barauskienės romanai „Žodi, nekrisk ant akmens“ apie Martyną Mažvydą ir „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“ apie Abraomą Kulvietį.

E. Barauskienės kūrybinio talento stiprybė – sumaniai panaudota dokumentinė medžiaga, apipinta XVI a. žmonių gyvenimo detalėmis ir spalvomis. Istorinis archyvas realus: asmenvardžiai, vietovardžiai, datos, dokumentai, laiškai... Tai gyvi tekstai tarpininkai, jungiantys mus su pasaulinio lygio mokslininkais, jų mąstymu ir pasiaukojančia kova už raštą ir kultūrą. Susipažinę su šiom dviem Lietuvai svarbiomis asmenybėmis, neliksime pasiklydę laike ir ervėje, nesijausime mažesni ar tuo labiau – nustumti į šalį nuo pagrindinių senųjų Europos įvykių.

Romanuose atsispindi Lietuvai, Vokietijai ir Prūsijai svarbūs politiniai, kultūriniai, ekonominiai klausimai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstatymai, prioritetinės bajorijos priedermės. Autorė atskleidžia žymių Europos asmenybių: Martyno Liuterio, šveicaro T. Paracelsaus, R. Roterdamiečio, lietuvių Stanislovo Rapolionio, Martyno Mažvydo, Abraomo Kulviečio, Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto, Radvilų, Goštautų ir Prūsijos kunigaikščio Albrechto asmeninius įnašus į to laiko Europos švietėjų gyvenimą. Skaitydamas E. Barauskienės „tautinį tekstą“, ir pats pasijunti esąs kūrėjas, išgyveni visavertiškumo pojūtį, susaistytą su tautos pasiekimais, jungiančiais praeitį su dabartimi.

Nors XVI a. Europos gyvenime bręsta radikalios idėjos, įsibėgėja mokslo ir bažnyčios reformos, bet tiek A. Kulviečiui, tiek M. Mažvydui kiekviename žingsnyje tebegresia pavojus būti apšauktiems eretikais ar bepročiais. Valdžia šiaušia skiauteres ir žvairai baltakiuoja, jei keliamas klausimas apie lietuvių kalbos įvedimą mokyklose ar kunigų seminarijose. Laisvės, sąžinės, tiesos filosofinės idėjos to meto Lietuvai nereikalingos kaip ir patys tų idėjų kūrėjai.

Romanų meninis audinys labai spalvingas, bet nenukrypsta nuo užsibrėžto tikslo – kiek įmanoma autentiškiau atskleisti veikėjų gyvenimus ir jų aplinką. Nusigauti per beveik penkis šimtus knygos puslapių Abraomo Kulviečio ar Martyno Mažvydo pėdsakais ir nepasiklysti mažiau reikšmingose paraštėse –­ nelengvas uždavinys, tačiau estetinis malonumas – ne ką mažesnis. Puslapiai sklidini pagaulių kalbos ir sintaksės lobių. Šiuolaikinio skaitytojo ausį ir vaizduotę žadina šviežias lietuviškai prūsiškas folkloras: „Arba mano būk, arba velniui kliūk!“; „tuo vieškeliu keliavo ir karaliai, ir skarmaliai“; „kur apsistosim – ten namai, kur suklupsim – ten kapai“; „kas puošiasi – tas pliuškis, kas nesipuošia – tas suskis“; „kiekvienas obuolys turi savo kirminą“; „mirtis dantų neskaičiuoja“... Neįprastai skamba buitinių reikmenų, aprangos, avalynės, sodybų ir jų statinių pavadinimai: liutros, citros, keružiai, vytinės valtys, reizvaltės, kurėnai, ediktai, bursa, išmaros teisė... Įdomūs gydymo vaistažolėmis bei užkalbėjimais metodai, ateities nuspėjimo nuojautos...

Aprašomi įvykiai dažnai lydimi įspūdingų gamtos vaizdų aprašymų:

„Įdienojus ir saulei savo spinduliais vis karščiau ėmus glamonėti žemę, sniegas tižo, o rogių pavažos cypė įvairiausiais garsais... Saulė, savo ilgais pirštais pažadinusi medžius, aplink jų kamienus jau bandė laižyti sniegą...“ („Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“, p. 391)

„Nuo Pilkojo kalno miestas atsivėrė visu grožiu. Raudoni čerpių stogai, vakaro saulės nušviesti, žioravo purpuru tarsi per dieną įkaitintos anglys.

(...) Šv. Ona su bernardinais buvo čia pat ir savo bokštų smailėmis lyg pirštu rodė kelią pavargusioms žmonių sieloms į dangų“ („Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“, p. 450).

Žavi sugebėjimas lanksčiai interpretuoti, neįžeidžiamą ironiškumą, lengvą pašaipą derinti su virš kasdienybės pakylėta šventa istorine rimtimi... Ne vienam dabartinių kūrinių skaitytojui, pratinamam prie tiesmuko, grubaus, nemandagaus veikėjų bendravimo, saldžią šypseną sukels perdėtai mandagus XVI a. stilius: „Negalime nuo Jūsų prakilnybės nuslėpti, kad gerbiamasis ir mokslingasis mums ištikimas ir mielas Stanislovas Rapolionis, mūsų Karaliaučiaus akademijos teologijos profesorius, mums nuolankiai pranešė ir pasiskundė dėl skriaudų, kurias Jūsų prakilnybė padarėte jo tėvui Jurgiui Svetkui Rapolioniui. Jis nusižeminęs labai prašė, kad Jūsų prakilnybei tuo reikalu parašytume ir kad tam žmogui ateityje nepakeliami sunkumai, kurie buvo padaryti pažeidžiant teisę ir padorumą, būtų panaikinti. Kadangi šį daktarą Satnislovą dėl daugelio svarbių ir pagrįstų priežasčių maloniai globojame, negalėjome neatsižvelgti į jo prašymą...“ (Iš Prūsijos kunigaikščio Albrechto laiško krašto maršalkai kunigaikščiui Radvilai Juodajam, „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“, p. 358).

Nuosekli kompozicija ir įtampa romane atsiranda dėl tinkamo aprašomo laiko slinkties, vietos ir tikslo derinimo. Laikomasi įvykių chronologiškumo, todėl istorijos riboženkliai išdyla ir eilinis skaitytojas nepajunta tikrovės ir versijos skirties. Be to, autorė „apsidraudžia“ viršelio nugarėlės žodžiu: „...man drąsos suteikė meilė gimtajam kraštui bei jo žmonėms (...); mano pasirinktas žanras leidžia remtis intuicija, nuojauta ir fantazija, o baigsiu Martyno Mažvydo žodžiais: „...O mano darbą už gerą priimkit.“


Iš tikrųjų – autorės pasakojimas įtraukia ir leidžia skaitytojui pasijusti įvykių dalyviu. Visoms kartoms užduodamas vienas bendras ir aktualus klausimas: ar neverta likti ten, kur gimei, kur tau Dievo duota vieta. Abraomui grįžimas į Vilnių svarbus. Šalia gimtosios Kulvos Vilnius – įrėmintas auksiniuose rėmuose – kaip šventas paveikslas: brangus, pilnas gražių vilčių, o miesto širdis ištroškusi ne tik meilės, bet ir naujų reformų...

„Miesto vartai buvo svetingai atveriami pirkliams... svetimšaliams keliauninkams iš rytų ir vakarų, nes muitų mokesčiai papildydavo miesto biudžetą taikos metais. Kai miestą užpuldavo priešai, visi jo turtai išriedėdavo pro tuos pačius vartus į visas keturias puses, o miestas paliktas gaisrų liepsnose, po kurio laiko kažkokiu stebuklingu būdu vėl pakildavo iš pelenų dar puikesnis: su naujais rūmais ir puošniomis bažnyčiomis...“ („Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“, p. 450).

Jauno, energingo mokslininko Kulviečio ir Mažvydo tikslai paklūsta vieninteliam, bet viską apimančiam troškimui – tarnauti savo Tėvynei, savo kraštui... „Abraomo Kulviečio atsakymas karalienei Bonai: „...jei Jūsų viešpatystėje man nebus vietos, šį skyrimą priimsiu. Bet, Maloningoji Ponia, kaip Dievą myliu, skaudu mums visiems, kad, trokšdami dirbti saviems, dabar dirbame svetimiems...“ („Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“, p. 302).

Tikslams įgyvendinti būtinas lietuviškas žodis. Per jį auginama tautos dvasia, o kalba, kaip ir siela, yra ir liks kiekvienam iš mūsų amžinoji duotybė. „Siekdamas savo tikslo Abraomas yra pasirengęs nugalėti visus tuos nežemiškus sunkumus, nors jam pačiam dėl šviesesnės tėvynės ateities tektų sudeginti savo paties gyvenimą, ant to aukuro paaukojant ir asmeninę laimę“ („Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“, p. 447).

Abiejų E. Barauskienės kūrinių pamatas – iškilių Lietuvos asmenybių biografijos. Ypač visiems įsimenanti Abraomo Kulviečio, išaugusio renesanso dvasioje mokslininko, pirmojo lietuvio Bažnyčios kanonų teisės daktaro, Karaliaučiaus universiteto Graikų ir lotynų kalbų katedros profesoriaus asmenybė, jos reikšmė Lietuvai. Romanuose gražiai išryškinta Europos miestų – Vilniaus, Karaliaučiaus, Varšuvos, Vitenbergo, Sienos – reikšmė ornamentinėje Rytų, Vidurio ir Vakarų Europos kultūrinės ir religinės minties skleidimo paletėje. Taigi esama knygų, kurias perskaitęs niekada nepasijausi išmestas iš reikšmingo europinio masto pasiekimų konteksto.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 7 
4:52:59 Mar 28, 2011   
Mar 2010 Mar 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba