Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-29 nr. 3059

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Dalia Jazukevičiūtė.
VIENAS EILĖRAŠTIS
57
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Edmundas Gedgaudas.
IŠTVERTI CUNAMIO PAŠONĖJ
12
• NAUJA LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS SUDĖTIS9

LITERATŪRA 
• Sigita Bartkutė.
KNYGA, KURI PRASIDĖJO NUO MIRTIES
• Karolis Baublys.
ŠIANDIENINĖS LIETUVIŲ LITERATŪROS TYRINĖJIMAI
4

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
"TIK SIELOS AKIMIRKŲ SPINDĖJIMAS…"
• TRYS METRAI UŽ NIEKAD
• PIRMOJI MOTERŲ SEKLIŲ AGENTŪRA1
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Eglė Kačkutė.
RUSIŠKAS FESTIVALIS PRANCŪZIJOS PROVINCIJOJE

DAILĖ 
• Danutė Zovienė.
NESUINTERESUOTO ŽIŪROVO PASTABOS
3

FOTOGRAFIJA 
• Janušas Bulhakas.
MANO TĖVAS
1

PAVELDAS 
• Ėrika Striškienė.
VALSTYBĖS DIENAI ATNAUJINTA VALDOVŲ RŪMŲ RADINIŲ PARODA
1

POEZIJA 
• TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ1

PROZA 
• Rimantas Juodvalkis.
ŽŪKLONIŲ KAIMO GYVENTOJŲ IR IŠEIVIŲ KRONIKOS
2

ESĖ 
 Christopher Howse.
O VIS DĖLTO KRYŽIAUS ŽYGIŲ DALYVIAI BUVO TEISŪS
2

VERTIMAI 
• Tommy Jaud.
VISIŠKAS IDIOTAS
10

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Natalija Šrom.
"NEXT KARTOS" MENTALINIAI ŽEMĖLAPIAI

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JONI MITCHELL BOMBA: DIEVAS – BUGIO FANAS15
• LEDI, NESAKYKITE "GALBŪT"6

KRONIKA 
• KARŠTA!1
• IŠSKIRTINIAI PROJEKTO "VIZUALINIAI IR KULTŪRINIAI TYRIMAI: DALYKAS, METODAI IR MOKYMO STRATEGIJOS" SEANSAI
• DRUSKININKAI TEATRO MĖGĖJUS PAKVIES Į FESTIVALĮ
• Algimantas Žižiūnas.
DAILININKŲ PALETĖS – DRUSKININKUOSE
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA
• KULTŪRA, MENAS IR PYRAGAI IŠ RYTŲ EUROPOS
• STOVĖSENA. BŪSIU ATVIRAS KAIP SPINTA13

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
Į EL PASO
17

ESĖ

O VIS DĖLTO KRYŽIAUS ŽYGIŲ DALYVIAI BUVO TEISŪS

Christopher Howse

[skaityti komentarus]

1847 m. vasario 11 d. Milano operos "La Scala" rūmai su fantastiškomis arabeskų išraitomis, svogūno formos kupolais bei trapiomis medžio inkrustacijomis (vaizduojančiomis Antiochijos haremą) padabinta scena skambėjo nuo griaudėjančių plojimų, skirtų Verdi operos "Lombardai pirmajame kryžiaus žygyje" ("I Lombardi alla prima crociata") premjerai.

Operos lankytojus sužavėjo ne tiek muzika, kiek žiaurių saracėnų okupuotos Jeruzalės tapatinimas su tokių pat žiaurių austrų okupuotu Milanu. Lombardijos nacionalistai save tapatino su kryžiaus žygio dalyviais.

Be jokios abejonės, tai buvo absurdiškas modernių vertybių spraudimas į trūnijančius istorijos rėmus. Tačiau ta opera nė kiek neabsurdiškesnė nei naujasis sero Ridley’o Scotto filmas, vaizduojantis 1186 metus, kaip tik prieš Trečiąjį kryžiaus žygį. "Dangaus karalystė" pratęsia Orlando Bloomo (Legolaso iš "Žiedų valdovo") sėkmę. Naujajame filme jis vaidina kalvio sūnų, į rankas paėmusį kalaviją Jeruzalei ginti.

Paauglių auditorija, džiūgaujanti Legolasui žudant šimtus priešų didinguose Vidurio Žemės mūšiuose, "Dangaus karalystėje" raginama padaryti išvadą, kad nėra nieko, dėl ko būtų verta kautis. Bloomo personažas Balianas, matydamas Šventojoje Žemėje vykstančias skerdynes, pareiškia: "Jeigu tai yra dangaus karalystė, lai Dievas ją turi sau".

Seras Ridley’s paaiškina: "Balianas yra agnostikas, toks kaip ir aš". Tačiau XII a. agnostikų nebuvo! Skambės juokingai, tačiau pats žodis "agnostikas" yra XIX a. išradimas (1869 m.), kaip ir žodis "homoseksualus" (1892 m.). Žinoma, ir viduramžiais būta lytinių santykių tarp vyrų, kaip būta ir savo tikėjimu abejojančių vyrų bei moterų, tačiau nė vienas šis reiškinys nenulėmė asmeninės ideologijos.

Sero Ridley’o problema ta, jog savo filme agnosticizmą ir toleranciją jis pasitelkia kaip jungtines gėrio pajėgas, o tikri tikintieji – tiek musulmonai, tiek krikščionys – filme vaizduojami kaip blogiukai. Tokios istorinės piliulės nuryti neįmanoma. Dar daugiau – riteriai tamplieriai (su visu "Da Vinčio kodo" bei "Šventojo kraujo ir šventojo gralio" bagažu), sero Ridley’o žodžiais tariant, filme tampa "anų laikų dešiniaisiais krikščionimis fundamentalistais".

"Jei tik pajėgtume čia nepainioti Dievo, – teigia seras Ridley’s, nelyg Johnas Lennonas dainoje "Imagine", – nebūtų ir jokios problemos". Tikroviškiau vaizduojant istoriją, reiktų mažiau retrospektyvios fantazijos ir daugiau protinio darbo. Tai reiškia, jog privalėtume pasukti galvas, kad suprastume, kas prieš šimtus metų vyrams ir moterims įkvėpdavo motyvus. Pamėginkit įsivaizduoti neįsivaizduojama – kad kryžiaus žygių dalyviai buvo teisūs ir kad turėtume būti jiems dėkingi.

Pirmuoju kryžiaus žygiu iš musulmonų valdžios 1099 m. buvo atkovota Jeruzalė (pro sola devotione, vien iš idealistinių paskatų, kuriomis buvo paremtas žygis). Tai nebuvo izoliuotas incidentas, o šimtmečių trukmės pastangos, kuriomis siekta atkovoti teritorijas, prarastas VII a. po karingojo islamo ekspansijos.

Mahometo pasekėjų džihadas pirmiausia apėmė Arabijos pusiasalį (nužudant bei pavergiant judėjų ir krikščionių valdovus bei gentis), o galutinis jo tikslas buvo – kad islamas valdytų visą pasaulį. Jokio tolerantiško agnosticizmo ten nebūta.

Atsakant į šią lygių neturinčią agresijos strategiją, svarbiausi "kryžiaus žygiai" buvo vykdomi ne Šventojoje Žemėje, o Ispanijoje, kur prireikė beveik aštuonių šimtų metų maurų interventams išvyti. Būtų maždaug tas pats, jei Prancūzijos pasipriešinimo judėjimui būtų prireikę šimtmečių, kad nusikratytų Vokietijos valdžia. Visų kovų sumaištyje netgi kultūringasis neilgai gyvavęs Kordobos kalifatas (929–1016 m.) toli gražu nebuvo taikaus koegzistavimo sodas, kokį dažnai linkstame jį įsivaizduoti.

Nereikia pernelyg didelių pastangų, kad numanytume, kas būtų nutikę, jei kryžiaus žygiais nebūtų anoms užmačioms pasipriešinta. Gibbonas yra labai taikliai pavaizdavęs, kaip atrodytų musulmoniška Anglija: "Oksfordo mokyklose dabar būtų dėstomas Koranas, o iš sakyklų apipjaustytiems gyventojams būtų skelbiamas apreiškimo Mahometui šventumas ir tiesa".

Galima pamanyti, kad tai nebūtų taip jau blogai. Tačiau šiandien nesiskųstume, kad rinkimai vyksta taip nuobodžiai. Nebūtų nei rinkimų, nei laisvos spaudos, kurioje galėtume skųstis.

"Dangaus karalystėje" Saladinas vaizduojamas kaip padorus ir išsilavinęs žmogus. Tiesą sakant, jis toks ir buvo. Saladinas, kurdas (t.y. indoeuropietis, o ne arabas), islamo imperiją valdė iš Egipto. Pradžioje Saladinas buvo sėkmingas karo vadas, mūšiuose išžudė gausybę kryžiuočių (pvz., Hatino mūšyje 1187 m. liepos 4 d.); į nelaisvę paimti krikščionių didžiūnai būdavo laikomi įkaitais ir paleidžiami už išpirką.

Kaip karys Saladinas buvo tarsi idealaus krikščionių riterio atspindys. Žinoma, šiandien galime ciniškai atmesti visokią kario kilnumo galimybę. "Monty Python"* kiekvieną riterį vaizduoja kaip negailestingą samdinį žudiką.

Tačiau tiesa ta, kad viduramžių Europa buvo karinga civilizacija, kurią Bažnyčia bergždžiai stengėsi pasukti taikos keliu. Mes esame šios karingos civilizacijos paveldėtojai. Riteris yra kariaujantis žmogus. Galiausiai ir pats seras Ridley’s Scottas į riterius įšventintas kalaviju.

____________________

* Didžiosios Britanijos juodojo humoro trupė. – Vertėjas.

Versta iš "The Daily Telegraph", 2005.V.4

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Skaitytojų vertinimai


18191. Brrrr2005-08-31 01:27
Meluoja lygindamas Ispanijos maurus su naciais, oi kaip meluoja!

49464. 310 :-( 2008-11-03 12:16
Raso lyg butu supykes ir pavydintis visiem. Geda.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 5 
5:41:11 Mar 21, 2011   
Mar 2010 Mar 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba