»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version 


Laikraštis Diabetas
Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 4 (68) Lapkričio mėn., 2010

Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Bayer, Berlin Chemie Menarini Baltic, Corpus Medica, Interlux, MSD, Microlife, Miečys, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG.
Šio numerio pagrindinis rėmėjas - Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


      Lap­kri­čio 14 d. – Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na

Mokymas yra svarbiausia dia­be­to
komplikacijų profilaktikos priemonė

      Kam­pa­ni­ja, ku­riai va­do­vau­ja Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja

      2009–2013 me­tų kam­pa­ni­ja kvie­čia vi­sus, at­sa­kin­gus už dia­be­to prie­žiū­rą, su­pras­ti dia­be­tą ir jį kon­tro­liuo­ti. Dia­be­to ligonius ji ska­ti­na pa­ge­rin­ti sa­vo ži­nias apie li­gą. Vy­riau­sy­bėms ji pra­ne­ša apie bū­ti­ny­bę įdieg­ti efek­ty­vias dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos ir kon­tro­lės pro­gra­mas ir prie­mo­nes, ku­rios už­tik­rin­tų, kad vi­si, ser­gan­tys dia­be­tu ir tu­rin­tys ri­zi­ką su­sirg­ti, gau­tų ge­riau­sią įma­no­mą prie­žiū­rą. Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus kam­pa­ni­ja kvie­čia pa­to­bu­lin­ti sa­vo ži­nias ir moks­lu pa­grįs­tas nau­jau­sias re­ko­men­da­ci­jas pri­tai­ky­ti prak­ti­ko­je. Ji vi­sai vi­suo­me­nei skel­bia apie di­de­lę dia­be­to įta­ką ir tei­kia ži­nių, kaip at­pa­žin­ti li­gą, kaip jos iš­veng­ti, kaip ati­to­lin­ti kom­pli­ka­ci­jas.
      Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na (to­liau – PDD) yra ofi­cia­liai pri­pa­žin­ta Jung­ti­nių Tau­tų die­na, ku­ri mi­ni­ma nuo 2007 m. Tai pa­skel­bė JT Ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja, 2006 me­tų gruo­džio 20 die­ną pa­si­ra­šiu­si re­zo­liu­ci­ją 61/225. Šia svar­bia re­zo­liu­ci­ja pri­pa­žin­ta, kad dia­be­tas yra „lė­ti­nė, sun­ki ir bran­giai kai­nuo­jan­ti li­ga, su­ke­lian­ti sun­kias kom­pli­ka­ci­jas, da­ran­ti ža­lą šei­moms, vals­ty­bėms ir vi­sam pa­sau­liui.“
      Jung­ti­nės Tau­tos pa­rė­mė ko­vą prieš dia­be­tą, pa­brėž­da­mos pa­sau­li­nę dia­be­to grės­mę ir nu­švies­da­mos PDD reikš­mę. Re­zo­liu­ci­ja pir­mą kar­tą at­krei­pė dė­me­sį į lė­ti­nę ne­už­kre­čia­mą li­gą ir pri­pa­ži­no ją svar­bia pa­sau­li­nės svei­ka­tos ne­gan­da gre­ta to­kių in­fek­ci­nių epi­de­mi­jų kaip ma­lia­ri­ja, tu­ber­ku­lio­zė ir ŽIV/AIDS.
      Re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas yra di­de­lis pa­sie­ki­mas vi­siems žmo­nėms, ku­rie jau ser­ga ar ga­li su­sirg­ti dia­be­tu. Ta­čiau tai tik pir­mas žings­nis dia­be­to epi­de­mi­jai stab­dy­ti ir žmo­nių gy­vy­bėms gel­bė­ti.
      61/225 re­zo­liu­ci­ja su­da­rė pa­sau­li­nę ko­vos su dia­be­to pan­de­mi­ja dar­bo­tvarkę, ku­ri kvie­čia vi­sas tau­tas kur­ti na­cio­na­li­nes dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos, kon­tro­lės ir gy­dy­mo pro­gra­mas. Pa­sau­li­nė dia­be­to ben­druo­me­nė pri­va­lo bū­ti vie­nin­ga, kad vi­sos vals­ty­bės lai­ky­tų­si to­kios dar­bo­tvarkės.
      Re­zo­liu­ci­ja pa­skelb­ta in­ter­ne­te www.worl­ddia­be­tes­day.org, o lie­tu­viškas ver­ti­mas – 2007 m. laik­rašty­je „Dia­be­tas“ (Nr. 4(56) ir 2010 m. Nr. 3(67)).

      Kas yra dia­be­tas?
      Dia­be­tas yra lė­ti­nė li­ga, ku­ria su­ser­ga­ma dėl ne­pa­kan­ka­mos in­su­li­no ga­my­bos ka­so­je ar­ba su­tri­ku­sio jo vei­ki­mo au­di­niuo­se. In­su­li­nas yra ka­sos ga­mi­na­mas hor­mo­nas, ku­rio rei­kia, kad krau­jo gliu­ko­zė pa­tek­tų į ląs­te­les ir bū­tų pa­vers­ta ener­gi­ja. Tiek in­su­li­no sto­ka, tiek su­tri­ku­si jo veik­la gau­si­na gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je (hi­per­gli­ke­mi­ja). Dėl to il­gai­niui pa­žei­džia­mos or­ga­niz­mo krau­ja­gys­lės, įvai­rūs au­di­niai ir or­ganai.

      Dia­be­to po­žy­miai:
      • dažnas šlapinimasis,
      • besaikis troškulys,
      • didėjantis alkis,
      • svorio mažėjimas,
      • nuovargis,
      • negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,
      • suprastėjusi rega,
      • vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu),
      • plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas,
      • kiti požymiai: neryškus matymas, dažnos infekcijos, blogai gyja žaizdos.
      Ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu šie po­žy­miai ga­li bū­ti ne­ryš­kūs ar­ba jų ga­li iš vi­so ne­bū­ti.

      Dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos
      Dia­be­tas yra lė­ti­nė, vi­są gy­ve­ni­mą trun­kan­ti li­ga, ku­rią bū­ti­na kruopš­čiai ste­bė­ti ir kon­tro­liuo­ti. Tin­ka­mai ne­si­gy­dan­čio žmo­gaus krau­jy­je gliu­ko­zės es­ti per daug. Tai su­ke­lia kom­pli­ka­ci­jas. Su­sir­gu­sia­jam gre­sia:
      • širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas;
      • inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurios gali visiškai sunykti inkstai. Kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos;
      • nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančių opų, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis;
      • akių ligos (diabetinė retinopatija), pažeidžiančios tinklainę, netgi apakimas.

      Dia­be­to ri­zi­ka
      II ti­po dia­be­tu ri­zi­kuo­ja su­sirg­ti žmo­nės:
      • kurie turi antsvorio, yra nutukę;
      • kurie mažai juda;
      • kuriems anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas;
      • kurių mityba nesubalansuota;
      • vyresnio amžiaus;
      • kurių kraujospūdis arba kraujo cholesterolis per didelis;
      • kurių artimi giminės sirgo ar serga diabetu;
      • moterys – gestacinis diabetas.
      Daž­niau dia­be­tu ser­ga azi­jie­čiai, is­pa­nai, JAV vie­ti­niai, Ka­na­dos ir Aust­ra­li­jos gy­ven­to­jai, af­ri­ko­a­me­ri­kie­čiai.

      Dia­be­to pro­fi­lak­ti­ka
      Šiuo me­tu nė­ra I ti­po dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos. Ap­lin­kos veiks­niai, ku­rie, ma­no­ma, iš­pro­vo­kuo­ja in­su­li­ną ga­mi­nan­čių ląs­te­lių iri­mą or­ga­niz­me, vis dar ty­ri­nė­ja­mi. II ti­po dia­be­to ga­li­ma iš­veng­ti lai­kan­tis svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų, iš­lai­kant nor­ma­lų svo­rį ir pa­kan­ka­mai mankš­ti­nan­tis.
      1985 me­tais bu­vo gal­vo­ja­ma, kad pa­sau­ly­je dia­be­tu ser­ga 30 mln. žmo­nių, Pra­ėjus tik de­šimt­me­čiui, diag­no­zuo­to dia­be­to at­ve­jų skai­čius iš­au­go iki 150 mln., 2010 m., pa­gal TDF at­la­so duo­me­nis, ser­ga 285 mln. žmo­nių. Ne­si­i­mant įgy­ven­din­ti efek­ty­vių dia­be­to kon­tro­lės ir pro­fi­lak­ti­kos pro­gra­mų, prog­no­zuo­ja­ma, kad 2030 me­tais šis skai­čius iš­augs iki 430 mln.
      Lie­tu­vo­je, Svei­ka­tos in­for­ma­ci­jos cen­tro duo­me­ni­mis, 2009 m. įre­gist­ruo­ta dau­giau nei 72,5 tūkst. dia­be­to li­gonių.
      Jei­gu nors kar­tą nu­sta­to­ma pa­di­dė­ju­si dia­be­to ri­zi­ka, to­kiam žmo­gui tu­ri bū­ti at­lie­ka­mi pro­fe­sio­na­lūs krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mai, ku­rie ga­li iš­aiš­kin­ti su­tri­ku­sią gliu­kemiją ne­val­gius ar­ba su­tri­ku­sią gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ją. Abu šie su­tri­ki­mai ro­do la­bai di­de­lę II ti­po dia­be­to grės­mę. Pro­fi­lak­ti­kos pa­stan­gos tu­ri bū­ti su­telk­tos iš­veng­ti ar­ba ati­to­lin­ti II ti­po dia­be­to pradžią.
      Yra įro­dy­ta, kad nor­ma­lus kū­no svo­ris ir vi­du­ti­nis fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ga­li už­kirs­ti ke­lią II ti­po dia­be­tui iš­si­vys­ty­ti. Pir­miau­sia svar­bus vaid­muo ten­ka dia­be­to mo­ky­to­jui, ku­ris tu­ri pa­dė­ti to­kiems žmo­nėms su­pras­ti pa­dė­ties rim­tu­mą ir iškel­ti re­a­lius svei­ka­tos ge­ri­ni­mo tiks­lus. TDF re­ko­men­duo­ja ma­žiau­siai 30 min. per die­ną mankš­tin­tis vaikš­tant, plau­kio­jant, va­žiuo­jant dvi­ra­čiu ar šo­kant. Re­gu­lia­riai vaikš­čio­jant 30 min. kas­dien, rizika susirgti II tipo diabetu sumažėja net 35–40 proc.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja nuo 1993 m. or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nius, skir­tus Pa­sau­li­nei dia­be­to die­nai pa­mi­nė­ti. Kiek­vie­nais me­tais gvil­de­na­ma skir­tin­ga PDD te­ma. Šių me­tų te­ma – „Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka“. Kad bū­tų at­kreip­tas vi­suo­me­nės dė­me­sį į dia­be­tą, or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai, ei­se­nos.
      Ši­ais me­tais LDA, mi­nė­da­ma Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, kar­tu kvie­čia ap­žvelg­ti ir aso­cia­ci­jos veik­los 20-me­tį.

      Kvie­čia­me vi­sus Lie­tu­vos gy­ven­to­jus pri­si­jung­ti prie LDA or­ga­ni­zuo­ja­mų ren­gi­nių lap­kri­čio 12 dieną:
      10–12 val. – ei­se­na (Ge­di­mi­no pr., nuo Sei­mo rū­mų iki Ka­ted­ros aikš­tės);
      12–13 val. – dia­be­to klu­bų, ben­dri­jų ir LDA nuo­la­ti­nių rė­mė­jų sten­dų ap­žiū­ra, ka­va, pro­fi­lak­ti­niai krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mai;
      13–18 val. – kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta LDA 20-ties m. veik­lai ap­žvelg­ti ir Pa­sau­li­nei dia­be­to die­nai pa­mi­nė­ti.
      Kon­fe­ren­ci­ja ir sten­dų eks­po­zi­ci­ja vyks Vil­niu­je, Gedimi­no pr. 28/2, IV aukš­te (ša­lia LDA bu­vei­nės).

      Lau­kia­me Jū­sų at­vyks­tant.

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos inf.

Puslapis 2
Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo re­gio­ni­nis se­mi­na­ras

      Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo (EPF) kar­tu su Veng­ri­jos os­te­o­po-­ro­zės pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­ja 2010 m. spa­lio 25–27 d. or­ga­ni­za­vo me­ti­nį re­gio­ni­nį se­mi­na­rą Bu­da­peš­te (Veng­ri­ja). Dau­giau ne­gu 60 da­ly­vių iš Veng­ri­jos, Slo­va­ki­jos, Bul­ga­ri­jos, Ita­li­jos, Por­tu­ga­li­jos, Če­ki­jos ir Ru­mu­ni­jos mo­kė­si, kaip dirb­ti su ES ins­ti­tu­ci­jo­mis ir la­biau įsi­jung­ti į po­li­ti­kos kū­ri­mą ES ly­giu per Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mą.
      Pa­grin­di­nis šio se­mi­na­ro ak­cen­tas bu­vo jau­nų žmo­nių įtrau­ki­mas į pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą. Se­mi­na­re bu­vo mo­ko­ma ben­dra­dar­biau­ti ir pa­ta­rė­jų įgū­džių, da­ry­ti įta­ką po­li­ti­kai, ku­ri vei­kia jų as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą ir gy­ve­ni­mą vi­suo­me­nė­je. Pa­cien­tų gru­pių ge­bė­ji­mas įtrauk­ti jau­nus žmo­nes į pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jas lei­džia pa­cien­tams ne tik ge­riau jaus­tis pa­tiems, bet ir vi­sai ben­druo­me­nei. Tai pa­dės pa­cien­tams bū­ti svei­ka­tos sis­te­mos cen­tre ir gau­ti ly­gia­ver­tę svei­ka­tos prie­žiū­rą vi­so­je Eu­ro­po­je.
      Veng­ri­jos vals­ty­bės sek­re­to­rius svei­ka­tos klau­si­mams dr. M. Szoc­ska, kal­bė­da­mas se­mi­na­re apie ar­tė­jan­tį Veng­ri­jos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES, pa­sa­kė: „Mes no­ri­me siū­ly­ti te­mą, kad pra­dė­tu­me dirb­ti su pa­cien­tais.“ Tai yra aiškus po­žy­mis, kad Veng­ri­ja, pir­mi­nin­kau­da­ma ES, daug dė­me­sio skirs į pa­cien­tą orien­tuo­tai svei­ka­tos prie­žiū­rai ir pa­cien­tų įtrau­ki­mui. EPF dirbs šiuo klau­si­mu pir­mi­nin­kau­jant Veng­ri­jai, kad dar ak­ty­viau bū­tų in­teg­ruo­tas pa­cien­tų bal­sas į ES svei­ka­tos pri­ori­te­tus.
      Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie se­mi­na­rą ir Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo veik­lą ra­si­te in­ter­ne­te – www.eu-pa­tient.eu.

      In­for­ma­ci­ją pa­gal
      spau­dos pra­ne­ši­mą pa­ren­gė
      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė,
      EPF val­dy­bos na­rė


Puslapis 3
Brangūs skai­ty­to­jai!

      Mes vi­si no­ri­me iš ki­tų su­lauk­ti pa­gar­bos ir su­pra­ti­mo. At­ro­do, tai yra taip pa­pras­ta ir kiek­vie­nam pri­ei­na­ma. Net­gi la­bai nau­din­ga, nes pyk­čio ar pa­vy­do ne­bu­vi­mas har­mo­ni­zuo­ja gy­ve­ni­mą, su­tei­kia jam ko­ky­bės. Bet ar daž­nai tai pa­ti­ria­me? Tik­rai ne. Kas gi truk­do? Ri­bo­tu­mas. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vo su­pra­ti­mo ri­bas, ku­rias per­ženg­ti yra to­ly­gu pri­pa­žin­ti sa­vo ne­to­bu­lu­mą. Kiek­vie­nas lin­kęs sa­ve ver­tin­ti tik la­bai ge­rai. Toks ver­ti­ni­mas truk­do siek­ti lai­mės ir dar­nos, truk­do įsi­jaus­ti į ki­to žmo­gaus rū­pes­čius, išgy­ve­ni­mus ir ben­dro­mis pa­stan­go­mis siek­ti ge­res­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bės. Yra daug da­ly­kų, ypač iš­ori­nių, so­cia­li­nių, ku­rių ne­įvei­kus ben­dro­mis pa­stan­go­mis, ne­įma­no­ma ir as­me­ni­nė lai­mė. Jau nuo se­nų se­no­vės žmo­nės apie tai kal­ba, gin­či­ja­si, ka­riau­ja, ba­ra­si, bet tą ri­bo­tu­mo kliū­tį daž­niau­siai per­žen­gia se­nat­vė­je, kiek­vie­nas sa­vaip ir in­di­vi­­dua­liai, kai vi­siems at­lei­džia, su­si­tai­ko ir su­pran­ta, kad per daug jė­gų ir lai­ko pra­lei­do sau­go­da­mas ir gin­da­mas sa­vo ri­bo­tu­mo už­dan­gą. Pri­pa­žįs­tant tik sa­ve ir sa­vo tei­su­mą, pa­sau­ly­je gė­rio ir tei­sy­bės ne­dau­gė­ja. Nuo to vi­siems tik blo­giau. Gal apie tai kal­bė­ti yra be­pras­miš­ka? Bus, kaip ir bu­vo, vie­nas ne­pa­kei­si pa­sau­lio. Bet gi­li­nan­tis į sa­ve, daž­niau bū­nant su sa­vi­mi, leng­viau su­pras­ti ki­tus, grei­čiau su­ras­ti ben­drus, vi­siems nau­din­gus ir įgy­ven­di­na­mus spren­di­mus.

      Su ge­riau­siais lin­kė­ji­mais,
      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė


Puslapiai 4-5
Lietuvos diabeto asociacijos kronika

      »  2010 m. rug­pjū­čio 16 ir 26 d., spa­lio 14 d. ir lapkričio 4 d. Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų tiks­li­ni­mo ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šios ko­mi­si­jos na­rė, Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos (LPO­AT) pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nienė.
      »  Rug­pjū­čio 18 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos (LDA) dia­be­to mo­kyk­lo­je lan­kė­si Ša­kių ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Li­ne­lis“ vai­kai ir tė­ve­liai (19 as­me­nų).
      »  Rug­pjū­čio 18 d. in­ter­viu „Dėl nuo­lai­dų kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų prie­mo­koms vais­ti­nė­se“ Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos lai­dai „Pano­ra­ma“ da­vė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­pjū­čio 19 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je vy­ko LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dis, ku­ria­me pra­ne­ši­mą „2010 m. kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­ti­nių pre­pa­ra­tų kai­ny­nas, jo įta­ka Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tui ir pa­cien­tams“ skai­tė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė. LPO­AT na­rė, Par­kin­so­no li­gos drau­gi­jos pre­zi­den­tė V. Va­lei­kie­nė kal­bė­jo apie „Ser­gan­čių­jų Par­kin­so­no li­ga pro­ble­mas“. E. Kve­de­rai­tė skai­tė pra­ne­ši­mą te­ma „Nau­jo­sios vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo ir vais­tų iš­da­vi­mo tvar­kos įta­ka vais­tų pri­ei­na­mu­mui ir gy­dy­mo ko­ky­bei.“
      »  Rug­pjū­čio 20–21 d. Bač­ko­ny­se, Žiež­ma­rių sen., Kai­šia­do­rių r., ko­lek­ty­vi­nių na­rių va­do­vams vy­ko LDA mo­ky­mo se­mi­na­ras „Ra­jo­nų dia­be­to klu­bų fi­nan­si­nės veik­los or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mai“. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Rug­pjū­čio 23–29 d. Per­val­ko­je vy­ko jau­ni­mo dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la. Mo­ky­mo sto­vyk­los va­do­vė A. Da­ny­lie­nė. Pa­grin­di­niai rė­mė­jai: Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift ir LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
      »  Rug­pjū­čio 23 d. į ži­nių por­ta­lo „Pi­ni­gų kar­ta“ klau­si­mus „Dėl pa­pil­do­mo svei­ka­tos drau­di­mo“ at­sa­kė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­pjū­čio 24 d. su UAB Eli Lil­ly Lie­tu­va at­sto­ve D. Ja­ru­še­vi­čie­ne ap­tar­ti dia­be­to mo­ky­mo pro­gra­mos klau­si­mai.
      »  Rug­pjū­čio 25 d. pa­si­ra­šy­ta LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos su­tar­tis su LDA dėl vai­kų ir jau­nuo­lių dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los rė­mi­mo (4,7 tūkst. Lt).
      »  Rug­pjū­čio 30–rug­sė­jo 5 d. vyko I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių su­au­gu­sių­jų mo­ky­mo sto­vyk­la Per­val­ko­je. Mo­ky­mo sto­vyk­lų va­do­vė A. Da­ny­lie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift.
      »  Rug­sė­jo 3 d. LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė su LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­ta­rė­ju J. Ju­ču ap­ta­rė pla­nuo­ja­mo pa­cien­tų at­sto­vų su­si­ti­ki­mo su mi­nist­ru R. Šukiu klau­si­mus.
      »  Rug­sė­jo 3 d. Lie­tu­vos Eu­ro­pos Par­la­men­to in­for­ma­ci­jos biu­ro or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Eu­ro­pos Par­la­men­to tei­sė­kū­ros veik­la: Far­ma­ci­jos pa­ke­tas“ pra­ne­ši­mą „Dėl in­for­ma­ci­jos vi­suo­me­nei apie žmo­nėms skir­tus re­cep­ti­nius vais­tus“ skai­tė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­sė­jo 7 d. LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jos po­sė­dy­je ap­tar­tas Pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mo ir jų kai­nų ma­ži­ni­mo prie­mo­nių pla­no įgy­ven­di­ni­mas ir ap­žvelg­ta svei­ka­tos sis­te­mos re­struk­tū­ri­za­vi­mo III eta­po pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo ei­ga. Da­ly­va­vo Ko­le­gi­jos na­rė, LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­sė­jo 9 d. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos (PSDT) po­sė­dis. Da­ly­va­vo PSDT na­rė, LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­sė­jo 10 d. LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė ir val­dy­bos na­rys prof. J. S. Da­ni­le­vi­čius su­si­ti­ko su Kau­no dia­be­to ben­dri­jos „In­su­la“ na­riais dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­je Drus­ki­nin­kuose.
      »  Rug­sė­jo 13–15 d. Briu­se­ly­je (Bel­gi­ja) V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos, ku­rios na­re iš­rink­ta 2009 m., po­sė­džiuo­se ir Eu­ro­pos Par­la­men­te vy­ku­sia­me Euro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo ir Far­ma­ci­jos gru­pės ES ins­ti­tu­ci­jo­se (PGEU) ben­dra­me se­mi­na­re.
      »  Rug­sė­jo 20–24 d. Stok­hol­me (Šve­di­ja) vy­ku­sio­je 46-ojo­je Euro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos (EDSA) kas­me­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je sten­di­nį pra­ne­ši­mą „Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos veik­la“ eks­po­na­vo pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė ir slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė A. Da­ny­lie­nė. EDSA va­do­vai, ap­žiū­rė­da­mi sten­dus, la­bai ge­rai įver­ti­no LDA veik­lą.
      »  Rug­sė­jo 25 d. LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė pa­svei­ki­no Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo cen­tro ko­lek­ty­vą 15-kos me­tų veik­los ju­bi­lie­jaus pro­ga. Svei­ki­ni­mas iš­spaus­din­tas ir cen­tro lei­di­nė­ly­je „Bū­ti led­lau­žiu…“
      »  Rug­sė­jo 29 d. Anykš­čių dia­be­to klu­bas „At­ei­tis“ kar­tu su LDA or­ga­ni­za­vo mo­ky­mo se­mi­na­rą ra­jo­no ser­gan­tie­siems dia­be­tu. Pra­ne­ši­mus skai­tė LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė, vi­ce­pre­zi­den­tė gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė O. Jur­kaus­kie­nė, slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės A. Ja­ko­čiū­nie­nė, J. Ulec­kie­nė. Su dia­be­to klu­bo veik­la se­mi­na­ro da­ly­vius su­pa­žin­di­no nau­jai iš­rink­tas klu­bo pir­mi­nin­kas M. Pri­bu­šaus­kas.
      »  Rug­sė­jo 29 d. Vil­niaus mies­to ir ra­jo­no dia­be­to są­jun­gos su­si­rin­ki­me da­ly­va­vo LDA va­do­vė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­sė­jo 30 d. į Bal­ti­jos TV klau­si­mus apie li­go­ni­nių re­or­ga­ni­za­ci­ją ir pa­cien­tų skun­dus dėl pa­te­ki­mo į gy­dy­mo įstai­gas at­sa­kė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 1 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je vy­ko pa­si­ta­ri­mas dėl ser­gan­čių­jų dia­be­tu ap­si­rū­pi­ni­mo in­su­li­no pom­po­mis ir jų kei­čia­mo­mis da­li­mis pro­ble­mų. Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kų En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos Vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė dr. R. Ver­kaus­kie­nė ir LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 4 d. LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ku­sia­me Ko­le­gi­jos po­sė­dy­je pri­tar­ta 2014–2020 m. svei­ka­tos sis­te­mos plėt­ros met­me­nų ir Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to (PSDF) 2011 m. pro­jek­tams. Da­ly­va­vo Ko­le­gi­jos na­rė, LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 5 d. LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ku­sia­me Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­dy­je pri­tar­ta PSDF biu­dže­to 2011 m. pro­jek­tui. Da­ly­va­vo šios Ta­ry­bos na­rė, LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 7 d. į Vals­tie­čių laik­raš­čio žur­na­lis­tės klau­si­mus dėl slau­gy­to­jų skun­dų ir jų pla­nuo­ja­mo mi­tin­go at­sa­kė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 7 d. LPO­AT pir­mi­nin­kės V. Au­gus­ti­nie­nės ir at­sto­vės S. Kuz­ne­co­vos su­si­ti­ki­me su Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės va­do­vais įver­tin­ti pa­cien­tų tei­sių įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mai pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­go­je vyk­do­mą tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą.
      »  Spa­lio 8 d. Eli Lil­ly Lie­tu­va nau­jų vais­tų II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų gy­dy­mui pri­sta­ty­me da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė ir vi­ce­pre­zi­den­tė, gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė O. Jur­kaus­kie­nė.
      »  Spa­lio 13 d. Birš­to­ne vy­ko LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la „Gera cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“. Ren­gi­nį pa­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti Prie­nų ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Versmė“ pir­mi­nin­kė A. Sin­ke­vi­čie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift.
      »  Spa­lio 14 d. LR Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas prof. J. Pun­dzius skai­tė me­ti­nį pra­ne­ši­mą „Ur­ba­ni­za­ci­ja – nau­ji iš­šū­kiai žmo­nių svei­ka­tai“. Da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 17 d. LPO­AT pir­mi­nin­kės V. Au­gus­ti­nie­nės ir at­sto­vės S. Kuz­ne­co­vos su­si­ti­ki­me su Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės „San­ta­riš­kių kli­ni­kos“ va­do­vais įver­tin­ti pa­cien­tų tei­sių įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mai pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­go­je vyk­do­mą tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą.
      »  Spa­lio 20 d. LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to (SRK) po­sė­dy­je kalbėta apie 2010 m. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to vyk­dy­mą ir pristatytas 2011 m. ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Da­ly­va­vo SRK ne­eta­ti­nė eks­per­tė, LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 20 d. LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ko po­sė­dis „Dėl at­ran­kos pro­jek­tų“. So­cia­li­nio part­ne­rio tei­sė­mis da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 22 d. kon­fe­ren­ci­jo­je „Lie­tu­vos – Is­pa­ni­jos ben­dra­dar­bia­vi­mas, ver­ti­nant me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­jas“ dalyvavo LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 25–27 d. Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo re­gio­ni­nia­me se­mi­na­re Bu­da­peš­te (Veng­ri­ja) da­ly­va­vo ir pra­ne­ši­mą apie Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos veik­lą skai­tė LPOAT val­dy­bos na­rė U. Ša­kū­nie­nė.
      »  Spa­lio 27–30 d. Bledo mies­te (Slo­vė­ni­ja) vy­ko Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no dia­be­to eks­per­tų iš nau­jai įsto­ju­sių į ES ša­lių kon­fe­ren­ci­ja. Da­ly­va­vo šio ko­mi­te­to na­rė, LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lap­kri­čio 1–3 d. Mask­vo­je (Ru­si­ja) Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ir Ru­si­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos 20-me­čio mi­nė­ji­mo ren­gi­niuo­se da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lap­kri­čio 10 d. Ma­ri­jam­po­lės dia­be­to klu­bas „Dia­be­ti­kas ABC“ mi­nė­jo sa­vo veik­los 20-me­tį ir Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lap­kri­čio 12 d. Vil­niu­je vyks Pasaulinės dia­be­to dienos paminėjimas. Daugiau informacijos žr. 3 psl.
      »  Vi­są lap­kri­čio mė­ne­sį įvai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­se vyks Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos mi­nė­ji­mo ren­gi­niai. In­for­ma­ci­jos tei­rau­tis ra­jo­nų dia­be­to klu­buo­se ir LDA.
      »  Lapkričio 7 d. su Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo („DiaBitė Plius“) nariais susitiko LDA prezdentė.


Puslapiai 6-7
Val­dy­ki­te dia­be­tą spor­tuo­da­mi

      Sirg­da­mi dia­be­tu ga­li­te bū­ti ska­ti­na­mi šiek tiek pa­spor­tuo­ti. Re­gu­lia­rūs fi­zi­niai pra­ti­mai ga­li pa­ge­rin­ti svei­ka­tą, sa­vi­jau­tą ir pa­dė­ti kon­tro­liuo­ti svo­rį, ta­čiau ne­pa­mirš­ki­te, kad spor­tas ga­li bū­ti ir ge­ra pra­moga!
      Ka­dan­gi dia­be­tas yra li­ga, ku­rios kas­die­nį gy­dy­mą val­do­te pa­tys, tu­ri­te su­pras­ti, kas vyks­ta Jū­sų or­ga­niz­me spor­tuo­jant. Tre­ni­ruo­tės pa­dės už­tik­rin­ti op­ti­ma­lią gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je kon­tro­lę, pa­ge­rin­ti fi­zi­nę būk­lę, iš­veng­ti hi­pog­li­ke­mi­jos ir ga­liau­siai – su­si­kur­ti Jū­sų gy­ven­se­ną ge­riau­siai ati­tin­kan­tį pla­ną.


      Kas vyks­ta or­ga­niz­me spor­tuo­jant?
      Fi­zi­niai pra­ti­mai yra iš­šū­kis kū­nui, nes jam rei­kia di­de­lio kie­kio de­guo­nies ir ku­ro (to­kio kaip gliu­ko­zė ar rie­ba­lai). Kiek­vie­nas ži­no, kad spor­tuo­jant daž­nė­ja šir­dies rit­mas ir kvė­pa­vi­mas – į rau­me­nis pa­ten­ka dau­giau de­guo­nies. Kaip ug­niai rei­kia de­guo­nies, kad ji deg­tų, taip ir kū­nui rei­kia di­de­lio de­guo­nies kie­kio, ku­ris pa­dė­tų de­gin­ti ku­rą ir taip iš­skir­tų ener­gi­ją. Rau­me­nys gau­na ku­ro iš gliu­ko­zės at­sar­gų rau­me­ny­se (gli­ko­ge­no), rie­ba­lų san­kau­pų ir ke­pe­ny­se pa­ga­min­tos gliu­ko­zės.
      At­lik­da­mi fi­zi­nio la­vi­ni­mo pra­ti­mus, ne­ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu ga­li išlai­ky­ti sa­vo gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ga­na pa­sto­vų, rau­me­nų su­nau­do­ja­mą gliu­ko­zę kom­pen­suo­da­mi kū­no pa­ga­mi­na­ma gliu­ko­ze. Pro­ce­są val­do kaip at­sa­kas į fi­zi­nį krū­vį vei­kian­tys or­ga­niz­mo iš­ski­ria­mi hor­mo­nai: ad­re­na­li­nas, gliu­ka­go­nas ir au­gi­mo hor­mo­nas. Šiuos hor­mo­nus at­sve­ria la­bai ma­žas in­su­li­no kie­kis, ne­lei­džian­tis gliu­ko­zės kie­kiui krau­jy­je vir­šy­ti įpras­ti­nių normų.
      Ga­li­ma iš­skir­ti dvi fi­zi­nių pra­ti­mų gru­pes:
      • Ae­ro­bi­niai pra­ti­mai. At­lie­kant ae­ro­bi­nius pra­ti­mus, į rau­me­nis pa­ten­ka di­de­lis kie­kis de­guo­nies, lei­džian­tis de­gin­ti gliu­ko­zę ir rie­ba­lus tol, kol iš­si­ski­ria ener­gi­ja. Pa­pras­tai ae­ro­bi­niai yra iš­tver­mės pra­ti­mai.
      • Ana­e­ro­bi­niai pra­ti­mai. Ana­e­ro­bi­niai pra­ti­mai pra­de­da­mi ta­da, kai rau­me­ny­se nė­ra pa­kan­ka­mai de­guo­nies. Dėl to rie­ba­lai ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ener­gi­jos ga­my­bai, o gliu­ko­zė nė­ra vi­siš­kai su­de­gi­na­ma – su­si­da­ro šalu­ti­nis pro­duk­tas, va­di­na­mas lak­tatu.
      Trum­po­jo nuo­to­lio bė­gi­mo (sprin­to) tre­ni­ruo­tės yra ana­e­ro­bi­nės – daž­nai trum­po­jo nuo­to­lio bė­gi­kai įkve­pia tik kar­tą ar­ba nė kar­to. Bė­gi­mo pa­bai­go­je jų rau­me­ny­se la­bai trūks­ta de­guo­nies, to­dėl rau­me­nys dir­ba ana­e­ro­biš­kai ir ga­mi­na­si lak­ta­tas.
      Kai lak­ta­to kie­kis tam­pa per di­de­lis, tu­ri­te nu­trauk­ti tre­ni­ruo­tę, nes pa­jun­ta­te oro trū­ku­mą, gal­būt net­gi py­ki­ni­mą ir pa­spar­tė­ja šir­dies rit­mas (pa­pras­tai dau­giau kaip iki 140 kar­tų per mi­nu­tę).
      Tre­ni­ruo­da­mie­si ga­li­te vis pro­duk­ty­viau at­lik­ti ae­ro­bi­nius pra­ti­mus ir pa­ge­rin­ti ana­e­ro­bi­nių pra­ti­mų me­tu su­si­da­ran­čio lak­ta­to to­le­ra­vi­mą.

      Spor­tas ir dia­be­tas – kas nu­tin­ka?
      Ser­gant dia­be­tu, Jū­sų kū­nas ne­ga­li kon­tro­liuo­ti gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je, to­dėl spor­tuo­jant gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je ga­li di­dė­ti ar­ba ma­žė­ti, pri­klau­so­mai nuo at­lie­ka­mų pra­ti­mų ti­po:
      • Ana­e­ro­bi­niai pra­ti­mai: ana­e­ro­bi­nius pra­ti­mus at­lie­kant trum­pą lai­ką ar­ba at­lie­kant pra­ti­mus su trum­pais ak­ty­vu­mo mo­men­tais, gliu­ko­zės kie­kis ga­li iš­aug­ti.
      • Ae­ro­bi­niai pra­ti­mai: priešin­gai – at­lie­kant ae­ro­bi­nius pra­ti­mus il­ges­nį lai­ką, gliu­ko­zės kie­kis pa­pras­tai su­ma­žėja.

      Ko­kie pra­ti­mai la­biau­siai tin­ka Jums?
      Nau­din­gi vi­si pra­ti­mai, bet tu­rė­tu­mė­te pa­si­rink­ti to­kius, ku­rie ge­riau­siai ati­tin­ka Jū­sų tiks­lus ir Jums yra sau­gūs. Il­ges­nės truk­mės ir ma­žo in­ten­sy­vu­mo ae­ro­bi­niai pra­ti­mai la­biau­siai tin­ka svo­rio kon­tro­lei. Bet ko­kie „an­ti­gra­vi­ta­ci­niai“ ar „pa­si­prie­ši­ni­mo“ pra­ti­mai, pa­vyz­džiui, bė­gio­ji­mas ar­ba 40 mi­nu­čių truk­mės tre­ni­ruo­tės re­gu­liuo­ja­mo­jo nuo­ly­džio kam­po bė­gi­mo ta­ke­ly­je tre­ni­ruok­lių sa­lė­je pa­dės de­gin­ti rie­ba­lus. Va­ži­nė­ji­mas dvi­ra­čiu taip pat tin­ka, ta­čiau plau­kio­ji­mas yra ne toks efek­ty­vus, nes van­de­ny­je kū­no svo­ris ma­žes­nis. Bū­ki­te at­sar­gūs, jei­gu tu­ri­te dia­be­ti­nės pė­dos pro­ble­mų. To­kiu at­ve­ju ne­re­ko­men­duo­da­ma bė­gio­ti ir spor­tuo­ti ant bė­gi­mo ta­ke­lio. Jei­gu tu­ri­te šir­dies, akių ar kitų pro­ble­mų, pa­si­kon­sul­tuo­ki­te prieš pra­dė­da­mi tre­ni­ruo­čių pro­gra­mą.

      Tre­ni­ruo­čių pla­na­vi­mas
      Ge­riau pa­si­ruoš­ti tre­ni­ruo­tėms iš anks­to, nei vė­liau var­to­ti pa­pil­do­mą gliu­ko­zės kie­kį iš­ti­kus hi­pog­li­ke­mi­jai. Štai ke­le­tas pa­ta­rimų:
      • Prieš pra­dė­da­mi nau­ją tre­ni­ruo­čių pro­gra­mą, pa­si­tar­ki­te su svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tu. Ypač at­kreip­ki­te dė­me­sį į tai, kaip pri­tai­ky­ti prieš tre­ni­ruo­tę lei­džia­mą in­su­li­no do­zę ar tab­le­tes nuo dia­be­to.
      • Tu­ri­te ap­gal­vo­ti sa­vo tre­ni­ruo­tės lai­ką, truk­mę ir in­ten­sy­vu­mą, kad ga­lė­tu­mė­te pla­nuo­ti dia­be­to gy­dy­mą, mais­to su­var­to­ji­mą ir gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ma­ta­vi­mą.
      • Re­gu­lia­riai ma­tuo­ki­te gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je tre­ni­ruo­tės me­tu ir po jos ir ne­dels­da­mi spręs­ki­te ma­žė­jan­čio gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je pro­ble­mą.
      • Gliu­ko­zė (30–60 gra­mų per va­lan­dą) gė­ri­mo ar tab­le­čių pa­vi­da­lu ga­li Jus ap­sau­go­ti nuo hi­pog­li­ke­mi­jos.
      Dia­be­tas ne­tu­rė­tų bū­ti kliū­tis spor­tuo­ti. Fi­zi­nio la­vi­ni­mo pra­ti­mai ga­li bū­ti ir nau­din­gi, ir ma­lo­nūs. Tu­ri­te ge­rai ap­gal­vo­ti ir su­pla­nuo­ti op­ti­ma­lią gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je kon­tro­lę; gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ty­ri­mas tu­ri bū­ti at­lie­ka­mas ir prieš ir po tre­ni­ruo­tės. Ga­li pri­reik­ti pa­keis­ti mais­to su­var­to­ji­mą, kad su­ma­žin­tu­mė­te hi­pog­li­ke­mi­jos ri­zi­ką.

      10 ge­riau­sių bū­dų pra­dė­ti spor­tuo­ti
      Kaip ir dau­gu­ma žmo­nių, ži­no­te, kad spor­tas yra svar­bus svei­ka­tai – ypač jei­gu ser­ga­te dia­be­tu. Gy­ven­da­mi ak­ty­viai kiek­vie­ną die­ną, ga­li­te kon­tro­liuo­ti svo­rį ir val­dy­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Ta­čiau gal­būt iki šiol Jums ne­pa­vy­ko sėk­min­gai pra­dė­ti mankš­tin­tis taip, kad ga­lė­tu­mė­te tai da­ry­ti kas­dien.
      Jei­gu spor­tuo­ti dar tik pra­de­da­te, sun­kiau­sia tai da­ry­ti re­gu­lia­riai. Ga­li pri­reik­ti net še­šių sa­vai­čių, kad spor­tas tap­tų Jū­sų įpro­čiu. Jei­gu iš­si­de­ri­no Jū­sų tre­ni­ruo­čių rit­mas, pa­si­nau­do­ki­te ga­li­my­be su­grįž­ti į kas­die­ny­bę. Pri­si­min­ki­te ke­le­tą pa­pras­tų pa­ta­ri­mų, ku­rie pa­dės im­tis tre­ni­ruo­čių pla­no ir jo lai­ky­tis il­gą lai­ką.

      10 ge­riau­sių bū­dų pra­dė­ti as­me­ni­nę tre­ni­ruo­čių pro­gra­mą
      1. Pra­dė­ki­te lė­tai ir pa­laips­niui spor­tuo­ki­te vis dau­giau – pra­džio­je už­ten­ka ir 15 mi­nu­čių, kad iš­ju­din­tu­mė­te šir­dies dar­bą.
      2. Dė­vė­ki­te Jums tin­kan­čią ava­ly­nę, spor­tuo­ki­te pa­kan­ka­mai erd­vio­je ir to­kiai veik­lai tin­ka­mo­je vie­to­je.
      3. Su­si­ras­ki­te tre­ni­ruo­čių part­ne­rį – kar­tu leng­viau lai­ky­tis tre­ni­ruo­čių gra­fi­ko.
      4. Prieš tre­ni­ruo­da­mie­si, pen­kias mi­nu­tes apšil­ki­te, o po tre­ni­ruo­tės pen­kias mi­nu­tes at­si­pūs­ki­te.
      5. Spor­tuo­ki­te kas­dien ar­ba kas an­trą die­ną tuo pa­čiu lai­ku. Tre­ni­ruo­čių die­nas pa­si­žy­mė­ki­te ka­len­do­riu­je – taip bus ma­žes­nė ti­ki­my­bė pra­leis­ti tre­ni­ruo­tę.
      6. Pri­si­dė­ki­te prie tre­ni­ruo­čių gru­pės – tai pa­dės ge­riau pa­žin­ti sa­vo nau­ją­jį po­mė­gį.
      7. Tre­ni­ruo­ki­tės pa­čiais įvai­riau­siais bū­dais: tin­ka ir dar­bas so­de, au­to­mo­bi­lio plo­vi­mas (ran­ko­mis), gol­fas, siur­bi­mas, vaikš­ti­nė­ji­mas ar pie­ve­lės pjo­vi­mas (ne va­ži­nė­ji­mas žo­lia­pjo­ve).
      8. Pa­si­kal­bė­ki­te su svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tu apie ge­riau­sią lai­ką pa­si­tik­rin­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je, pvz., prieš ir po tre­ni­ruo­tės. Ne­pa­mirš­ki­te už­si­ra­šy­ti re­zul­ta­tų – taip mo­ty­va­ci­ja tik di­dės.
      9. Nau­do­ki­tės Go­og­le™ že­mė­la­piais pla­nuo­da­mi pa­si­vaikš­čio­ji­mų ar bė­gio­ji­mo marš­ru­tą.
      10. Ves­ki­te tre­ni­ruo­čių die­no­raš­tį. Pa­žvel­gę at­gal, džiaug­si­tės pa­žan­ga.
      Va­do­vau­da­mie­si šiais 10 pa­ta­ri­mų, gal­būt pa­ste­bė­si­te, ar pa­vy­ko su­si­kur­ti as­me­ni­nį veik­los pla­ną. Jums pa­laips­niui ap­si­pran­tant su nau­ją­ja die­no­tvarke, to­kie as­me­ni­niai pla­nai ga­li pa­dė­ti su­kur­ti nau­din­gą sis­te­mą. Prieš pra­dė­da­mi tre­ni­ruo­čių pro­gra­mą, ne­pa­mirš­ki­te pa­si­kon­sul­tuo­ti su svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tu.

      Šal­ti­nis: Ab­bott Dia­be­tes Ca­re

Puslapis 8
Klu­bas „Be­ta“ ir vėl ke­liau­ja


Klubo "Beta" nariai prie Rundalės rūmų.
      An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­kos dia­be­to klu­bas­„Beta“ šiais me-­tais lan­kė­si Lat­vi­jo­je.
      Iš­va­žia­vo­me iš Vil­niaus la­bai anks­ti, tad gi­dė eks­kur­si­ją pra­dė­jo gra­žio­mis Mai­ro­nio ei­lė­mis apie ry­tą. Jai įdo­miai pa­sa­ko­jant Lie­tu­vos (ir ne tik) is­to­ri­jos fak­tus, vi­si nu­si­tei­kė­me šau­niai ir tu­ri­nin­gai pra­leis­ti die­ną. Ne vel­tui sa­koma, kad pui­ki nuo­tai­ka – pu­sė dar­bo.
      Ne­su­kly­siu, sa­ky­da­ma, kad di­džiau­sią įspū­dį mums vi­siems pa­da­rė vie­nas iš nuo­sta­biau­sių Lat­vi­jos ba­ro­ko ir ro­ko­ko sti­liaus sta­ti­nių – XVI­II a. Run­da­lės rū­mai su pran­cū­ziš­ko sti­liaus par­ku prie jų. Tai Kur­že­mės her­co­go, Ru­si­jos ca­rie­nės Anos Jo­a­nov­nos fa­vo­ri­to Er­nes­to Jo­ha­no Bi­ro­no va­sa­ros re­zi­den­ci­ja. Run­da­lės rū­mus pro­jek­ta­vo bei va­do­va­vo jų sta­ty­bai žy­mus ita­lų kil­mės ar­chi­tek­tas B. F. Rast­re­lis. Rū­muo­se yra 138 kam­ba­riai. Ap­žiū­rė­jo­me apie 50 res­tau­ruo­tų, tarp jų puoš­nias Bal­tą­ją ir Auk­si­nę sa­les, val­go­mą­jį, her­co­go E. J. Bi­ro­no apar­ta­mentus, her­co­gie­nės mie­ga­mą­jį, mo­der­nų tų lai­kų her­co­gie­nės tu­a­le­tą. Už­su­ko­me ir į rū­mų vir­tu­vę, kur pa­ma­tė­me at­vi­rus ži­di­nius su ma­sy­viais žal­va­ri­niais puo­dais, ieš­mus, ant ku­rių kep­da­vo ver­šiu­kus.
      Ap­lan­kę Run­da­lės rū­mus, už­su­ko­me į ne­to­li nuo jos esan­čią XV a. Baus­kės pi­lį.
      Vė­liau ke­lias mus nu­ve­dė at­gal į Lie­tu­vą, į Bir­žus. Čia pa­ma­tė­me Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čią, Šir­vė­nos eže­rą, per ku­rį nuties­tas 500 m. pės­čių­jų til­tas, taip pat ap­si­lan­kė­me Bir­žų kraš­to mu­zie­ju­je, įsi­kū­ru­sia­me ku­ni­gaikš­čių Rad­vi­lų sta­ty­to­je XVII a. tvir­to­vė­je.
      Bu­vo eks­kur­si­jos me­tu ir links­mų nuo­ty­kių. Va­ka­ro pa­si­tik­ti ir drau­giš­kai pa­sė­dė­ti prie puo­de­lio ar­ba­tos už­su­ko­me į kem­pin­gą, bet ke­lią už­tvin­dė upe­lis. Kem­pin­go šei­mi­nin­kai jau ne­be pir­mą kar­tą sve­tin­gai mus pri­ėmė ir per­ve­žė sa­vo trans­por­tu per upe­liūkš­tį, o pas­kui – at­gal. Ši „ope­ra­ci­ja“ įam­žin­ta nuo­trau­ko­se.
      Į Vil­nių grį­žo­me kiek iš­se­kę, bet ku­pi­ni nau­jų įspū­džių ir idė­jų bū­si­moms ke­lio­nėms.

      Nel­li Ali­fa­no­va (Ne­lė Ne­sku­čai­tė)
      An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­kos
      dia­be­to klu­bo „Be­ta“ na­rė

      * * *
      Lai­kui bė­gant, lai­kui te­kant,
      Mū­sų vien se­nat­vė lau­kia.
      Mū­sų lau­kia, mū­sų gei­džia,
      Ne­svei­ka­tos smar­vę sklei­džia...

      Taip ma­ny­da­mas pa­sto­viai,
      Tu gy­ven­ti JAU nu­sto­jai.

      Gy­ve­ni­mas
      Aš pra­ran­du kaž­ką la­bai svar­baus,
      Žiū­rė­da­ma, kaip vė­jas la­pais žai­džia.
      Jie – lyg lais­vi – tarp že­mės ir dan­gaus,
      Be­veik gy­vi, kol vė­jas skris­ti lei­džia.

      Jie, kaip ir aš, – iš­al­kęs liū­dė­sis,
      Vai­duok­liš­kas, ne­tu­rin­tis ra­my­bės...
      Ką vė­jui reiš­kia la­pų šnabž­dė­sis?
      Ir la­pų aša­ros – lie­tus? O gal sil­pny­bė?

      Aš pra­ran­du kaž­ką la­bai svar­baus.
      Ne­grįž­ta­mai, mi­nu­tė po mi­nu­tės...
      Aš vė­jo la­pas, že­mės ir dan­gaus...
      O, Die­ve, leis­ki vel­tui ne­iš­džiū­ti!


Puslapis 9
Efek­ty­ves­nė dia­be­to kon­tro­lė

      Cuk­ri­nis dia­be­tas vis daž­niau sie­ja­mas su ne­ža­bo­ja­mu gy­ve­ni­mo rit­mu: ne­tin­ka­mais mi­ty­bos įpro­čiais, stre­su, ne­jud­ru­mu, ant­svo­riu. Sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­ga – ­mo­men­ti­nis gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ty­ri­mas yra neišven­gia­ma dau­giau kaip 100 tūkst. ser­gan­čių šia li­ga žmo­nių Lie­tu­vo­je kas­die­ny­bė.


Su ZipWik sparneliais kraujo gliukozės tyrimas neskausmingas, greitas, tikslus ir paprastas.
      Gy­dant dia­be­tą ir ver­ti­nant jo ei­gą, la­bai svar­bi gliu-ko­zės kie­kio krau­jy­je kon­tro­lė, kad ir ko­kia ne­ma­lo­ni ir var­gi­nan­ti pro­ce­dū­ra tai bū­tų. Vie­nos di­džiau­sių pa­sau­ly­je svei­ka­tos prie­žiū­ros ben­dro­vių Ab­bott La­bo­ra­to­ries pa­da­li­nys Ab­bott Dia­be­tes Ca­re ne vie­nus me­tus ku­ria spren­di­mus, ku­rie pa­dė­tų pa­pras­čiau ir efek­ty­viau kon­tro­liuo­ti cuk­ri­nį dia­be­tą. Nau­jau­sias ben­dro­vės lai­mė­ji­mas – Fre­eS­ty­le Li­te krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mo juos­te­lės. Jos su­kur­tos taip, kad ty­ri­mas bū­tų tiks­lus, ta­čiau dar ma­žiau skaus­min­gas, grei­tes­nis ir pa­pras­tes­nis.
      As­muo, at­lik­da­mas ty­ri­mą, Fre­eS­ty­le Li­te juos­te­lę krau­ju už­pil­do grei­tai ir pa­pras­tai: Zip­Wik spar­ne­liu pa­lie­tus smeig­tu­ko gal­vu­tės dy­džio krau­jo la­še­lį, rei­kia­mas jo kie­kis aki­mirks­niu įtrau­kia­mas. Dėl ne­gi­laus dū­rio pro­ce­dū­ra nė­ra skaus­min­ga.
      Pa­ly­gi­nus Fre­eS­ty­le Li­te krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lės sis­te­mą su ki­to­mis tri­mis sis­te­mo­mis pa­aiš­kė­jo, kad Fre­eS­ty­le Li­te už­tik­ri­na tiks­liau­sius ty­ri­mo re­zul­ta­tus ir aki­vaiz­džiai len­kia ki­tų ga­min­to­jų siū­lo­mus pro­duk­tus. Toks tiks­lu­mas pa­sie­kia­mas, nau­do­jant spe­cia­lų fer­men­ti­nį kom­plek­są, dėl ku­rio krau­jo ty­ri­mo re­zul­ta­tui įta­kos ne­tu­ri įvai­rūs var­to­ja­mi vais­tai ar mais­to pa­­pildai.
      Ši nau­ja tech­no­lo­gi­ja pa­leng­vi­na kiek­vie­no, ku­ris ser­ga dia­be­tu, ne­ma­lo­nią krau­jo ty­ri­mo pro­ce­dū­rą ir da­ro ją ma­žiau skaus­min­gą, taip pat už­tik­ri­na tiks­lų ty­ri­mo re­zul­ta­tą.
      Fre­eS­ty­le Li­te ty­ri­mo juos­te­lės jau pla­ti­na­mos Lie­tu­vo­je. Jos nau­do­ja­mos su vi­so­mis Fre­eS­ty­le krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lės sis­te­mo­mis.

      Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.abo­vi­ta.lt

Puslapis 10
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro
Į S A K Y M A S
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-881
"Dėl 2009 m. kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno patvirtinimo"
pakeitimo

2010 m. spalio 19 d. Nr. V-909
Vil­nius

      »  Įsakymo tekstas

Puslapis 11
Po­kal­bis su Co­rin­ne Blau­mei­ser

      Co­rin­ne Blau­mei­ser tu­ri 6 ir 9 me­tų duk­ry­tes. Ji gyvena Vokietijoje. Prieš ke­le­tą sa­vai­čių su­si­lau­kė tre­čio­jo vai­ke­lio. Prieš pen­ke­rius me­tus iš­si­sky­rė su sa­vo duk­rų tė­ve­liu, vie­na au­gi­na abi duk­ras, nu­trau­kė moks­lus. Su da­bar­ti­niu vy­ru su­si­pa­ži­no prieš pus­an­trų me­tų, jis vi­suo­met no­rė­jo tu­rė­ti šei­mą. Co­rin­ne ry­žo­si su vy­res­nė­lė­mis duk­ro­mis pa­keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir per­si­kraus­ty­ti pas nau­ją­jį drau­gą. Te­ko ieško­ti ir nau­jos in­su­li­no pompos.
      C. B.: Sa­vo pir­mą­ją in­su­li­no pom­pą įsi­gi­jau prieš 12 me­tų. Per tuos me­tus daug kas pa­si­kei­tė. Ką jau be­kal­bė­ti apie pom­pos dy­dį... Kiek­vie­nais me­tais in­su­li­no pom­pos to­bu­lė­ja. Švie­čian­tis ek­ra­nas man bu­vo tik­ra sen­sa­ci­ja! Nau­jo­ji pom­pa net nak­tį ro­do lai­ką!
      Iš kur gau­da­vai in­for­ma­ci­jos apie nau­jus in­su­li­no pom­pų mo­de­lius? Ko­dėl da­bar nau­do­ji pom­pą Da­na?
      C. B.: In­su­li­no pom­pa Da­na man iš kar­to pa­ti­ko. No­rė­jau ją įsi­gy­ti, nes ji yra be­veik per­pus leng­ves­nė už kitas pom­pas. Įvai­rios in­for­ma­ci­jos apie pom­pas ieško­da­vau pa­ti, ly­gin­da­vau. Vo­kie­ti­jo­je Da­na pom­pa kom­pen­suo­ja­ma nuo 2007 m. spa­lio mėn. Pa­si­kal­bė­ju­si su Da­na at­sto­vais, ga­vau išban­dy­ti mi­nė­tą in­su­li­no pom­pą. Šias pom­pas ga­mi­na Ko­rė­jos ben­dro­vė So­oil. Da­na pompos programavimas ir valdymas yra labai aiškus.
      Pom­pos Da­na ne­ga­liu val­dy­ti ak­lai. Nors dar ne visas jos ga­li­my­bes išnaudoju, ta­čiau pom­pa esu pa­ten­kin­ta. Ma­no mi­nė­ta ben­dro­vė kol kas ne­pre­ten­duo­ja čia, Vo­kie­ti­jo­je, už­im­ti di­delę rin­kos da­lį. Sma­gu, kad ben­dro­vės at­sto­vai la­bai sten­gia­si ir ski­ria daug lai­ko ir dė­me­sio sa­vo klien­tams Vo­kie­ti­joje.
      Ką rei­kia ži­no­ti apie in­su­li­no pom­pos te­ra­pi­ją?
      C. B.: Kiek­vie­nas, ku­ris ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, tu­ri pats nu­spręs­ti, kaip sa­vi­mi rū­pin­sis – ar tik da­rys tai, kas bū­ti­na, ar no­rės su­pras­ti, kas yra dia­be­tas ir iš­mok­ti šią li­gą val­dy­ti. Dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se išgir­dau daug nau­jo, man bu­vo pa­aiškin­ta, ką ir kaip da­ry­ti. Ma­no ma­ny­mu, dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los yra tam tik­ras so­cia­li­nis iš­šū­kis: tris sa­vai­tes žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu, yra kar­tu: mo­ko­si, ga­mi­na, val­go ir pan.
      Kaip re­a­ga­vo ta­vo vy­ras, kai pir­mą kar­tą pa­ma­tė in­su­li­no pompą?
      C. B.: „Tech­ni­nis nie­ku­tis!“ Kai aš pro­gra­muo­ju pom­pą, vy­ras nuo­lat sa­ko, kad „ji tu­rė­tų veik­ti taip, kaip aš no­riu!“ To­kiam jo po­žiū­riui įta­kos tu­ri pro­fe­si­ja – juk in­for­ma­ti­kai vis­ką da­ro geriau.
      Dė­ko­ja­me už po­kal­bį!

      Pa­reng­ta pa­gal žur­na­lo In­su­li­ner
      (Nr. 81, 2007, gruo­dis) inf.


Puslapis 12
Kau­no dia­be­to klu­bo „In­su­la“ na­riai ži­nias kau­pė Drus­ki­nin­kuo­se


Diabeto pamokėlė.
      2010 m. rug­sė­jo 8–12 die­no­mis klu­bo „In­su­la“ na­riai Drus­ki-nin­kų sa­na­to­ri­jo­je „Dai­na­va“ tu­ri­nin­gai ir svei­kai il­sė­jo­si, kau­pė ži­nias, ku­rių nie­ka­da ne­bū­na per daug. Da­li­jo­si pa­tir­ti­mi, no­rin­tys, tu­rė­jo pro­gą iš­ban­dy­ti sa­na­to­ri­jos „Dai­na­va“ pro­ce­dū­ras. Per tas die­nas iš­klau­sė­me ke­lias nau­din­gas pa­skai­tas. Daug nau­jo­vių pri­sta­tė J. Ši­mo­nie­nė (kal­bė­jo apie Ro­che diag­nos­ti­nes juos­te­les), taip pat Bio­eks­ma at­sto­vai (su­pa­žin­di­no su nau­jos kar­tos gy­do­mai­siais pleist­rais). Bu­vo at­lie­ka­mi gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1c) ty­ri­mai, kuriuos dovanojo LDA. Juos at­li­ko Abo­vi­ta fir­mos at­stovai.
      Se­mi­na­re da­ly­va­vo Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė V. Augus­ti­nie­nė. Jai esa­me la­bai dė­kin­gi už rū­pi­ni­mą­si mu­mis. Pro­fe­so­rius J. S. Da­ni­le­vi­čius be­veik 3 val. at­sa­ki­nė­jo į mū­sų klau­si­mus. Se­mi­na­rą už­bai­gė Ori­far­ma at­sto­vė ir mū­sų klu­bo ge­ra drau­gė Eg­lė Gaižauskaitė. Prak­ti­nius už­si­ė­mi­mus ve­dė Mic­ro­li­fe at­sto­vas D. Da­raš­ke­vičius.
      Lai­kas Drus­ki­nin­kų sa­na­to­ri­jo­je grei­tai pra­bė­go. Į Kau­ną grį­žo­me ku­pi­ni ener­gi­jos, links­mi, pail­sė­ję, su įspū­džiais.
      Dė­ko­ja­me klu­bo „In­su­la“ pir­mi­nin­kei L. Trakimienei už kū­ry­bin­gu­mą, ak­ty­vu­mą ir rū­pi­ni­mą­si klu­bo na­riais. Lin­ki­me jai svei­ka­tos, kan­try­bės ir iš­tvermės.

      Kau­no dia­be­to klu­bo „In­su­la“ na­riai


Puslapis 13
Pa­tys ge­riau­si pri­si­mi­ni­mai iš mo­ky­mo sto­vyklos Per­val­ko­je


Poilsio akimirka.
      Pas­ku­ti­nę va­sa­ros sa­vai­tę sto­vyk­la­vo­me Per­val­ko­je. Ga­li­me tvir-tai pa­sa­ky­ti, kad sto­vyk­la bu­vo nuo­sta­bi! Har­mo­nin­ga ap­lin­ka, ty­ras gai­vus oras, Kur­šių ma­rios, Bal­ti­jos jū­ra. Nuo­sta­būs ir drau­giš­ki bu­vo ir sto­vyk­lau­to­jai. Vi­si su­si­ben­dra­vo­me ir sma­giai lei­do­me lai­ką. Per vy­ku­sias pa­mo­kė­les su­ži­no­jo­me daug nau­jų ir nau­din­gų pa­ta­ri­mų. Daug svei­ka­tos ir iš­tver­mės pa­lin­kė­jo sto­vyk­lo­je vie­šė­ju­si Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, ją ly­dė­ju­sios fir­mos Abo­vi­ta at­sto­vės tik­ri­no sto­vyk­lau­to­jų gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną.
      Lais­va­lai­kiu lan­kė­mės Mi­nia­tiū­rų ir Gin­ta­ro mu­zie­juo­se, Ra­ga­nų kal­ne, ge­rė­jo­mės Par­ni­džio ko­pa ir sau­lės laik­ro­džiu. Pats įsi­min­ti­niau­sias pa­si­vaikš­čio­ji­mas bu­vo pa­žin­ti­niu ta­ku ko­po­mis, Nag­lių gam­tos re­zer­va­te, nuo ku­rių at­si­ve­ria vi­sas Kur­šių ne­ri­jos kraš­to­vaiz­dis. Bu­vo nuo­sta­bu! Su­ži­no­ję, kad Ni­do­je kon­cer­tuos An­drius Ma­mon­to­vas, lė­kė­me į jo kon­cer­tą. Bu­vo ne­pa­kar­to­ja­ma! Ši va­sa­ra bai­gė­si tie­siog nuo­sta­biai, su ma­lo­nu­mu grįž­čiau at­gal į sto­vyk­lą!
      Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tei Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei už mums, li­go­niams, su­teik­tą ga­li­my­bę sto­vyk­lau­ti Per­val­ko­je ir va­do­vei Al­do­nai Da­ny­lie­nei už pui­kiai pra­leis­tą lai­ką ir nau­din­gas pa­mo­kė­les!

      Ag­nė Gul­bins­ky­tė, Ed­var­das Aukš­ta­kis


Puslapiai 14-15
15-to­ji kas­me­ti­nė Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų kon­fe­ren­ci­ja Stok­hol­me

      Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų fe­de­ra­ci­ja (angl. Fe­de­ra­tion of Eu­ro­pe­an Nur­ses in Dia­be­tes) veik­lą pra­dė­jo 1995 m. Kas­met šios or­ga­ni­za­ci­jos na­riais tam­pa vis dau­giau slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų iš Lie­tu­vos. Šie­met rug­sė­jo mė­ne­sį Stok­hol­me (Šve­di­ja) vy­ku­sio­je 15-to­jo­je kas­me­ti­nė­je Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų moks­li­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo apie 600 da­ly­vių iš vi­so pa­sau­lio. Net 20 slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų iš Lie­tu­vos nu­vy­ko pa­si­sem­ti ži­nių ir ta­po fe­de­ra­ci­jos na­riais. Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos (LSDD) var­du no­rė­tu­me pa­dė­ko­ti Ab­bott, Abo­vi­ta, Ro­che Lie­tu­va ir Eli Lilly Lietuva va­do­vy­bei ir ko­lek­ty­vams už su­teik­tą ga­li­my­bę nu­vyk­ti į tarp­tau­ti­nį ren­gi­nį ir nuo­šir­dų rū­pi­ni­mą­si per vi­są ke­lio­nę.
      2010-ųjų me­tų Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų fe­de­ra­ci­jos (FEND) kon­fe­ren­ci­jos te­ma – „Cuk­ri­nio dia­be­to epi­de­mi­ja: iš­šū­kis Eu­ro­pai“. Ši pro­ble­ma bu­vo gvil­de­na­ma ne tik moks­li­niuo­se pra­nešimuo­se, bet ir per prak­ti­nius už­si­ė­mi­mus gru­pė­se. 13 pra­ne­šė­jų iš Ai­ri­jos, Aust­ra­li­jos, JAV, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Olan­di­jos, Pran­cū­zi­jos, Kro­a­ti­jos, Vo­kie­ti­jos, Šve­di­jos ir Švei­ca­ri­jos da­li­jo­si pa­tir­ti­mi apie pa­cien­tų mo­ky­mo svar­bą ir slau­gos as­pek­tus.
      FEND pre­zi­den­tė An­ne Ma­rie Fel­ton pa­svei­ki­no kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius ir pri­mi­nė apie ar­tė­jan­čią Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną (PDD), ku­rios 2009–2013 m. te­ma – „Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka“.
      Šve­di­jos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Mo­na An­der­son pri­sta­tė pa­cien­tų ir slau­gy­to­jų si­tu­a­ci­ją ša­ly­je. Šve­di­jo­je yra 350 000–400 000 ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu. Žmo­nės, su­sir­gę I ti­po dia­be­tu, pra­de­da­mi gy­dy­ti ir mo­ky­ti li­go­ni­nė­je, o su­sir­gę II ti­po dia­be­tu – pir­mi­niuo­se svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­truo­se. Kiek šaly­je yra slau­gy­to­jų dia­be­to prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų – tiks­lių duo­me­nų nė­ra. Yra ži­no­ma, kad 1 300 slau­gy­to­jų yra dia­be­to­lo­gų aso­cia­ci­jos na­riai. Slau­gy­to­jas dia­be­to­lo­gas Šve­di­jo­je yra svar­bus dia­be­to prie­žiū­ros ko­man­dos na­rys. Pa­cien­tų mo­ky­mas – jo pa­grin­di­nis dar­bas. Daug dė­me­sio ski­ria­ma Šve­di­jos na­cio­na­li­niam dia­be­to re­gist­rui, ku­ria­me yra įre­gist­ruo­ta 263 000 pa­cien­tų (apie 70 proc. vi­sų ša­lies ser­gan­čių­jų).
      Kro­a­ti­jo­je tai­ko­mą dia­be­to prie­žiū­ros mo­de­lį pri­sta­tė prof. Želj­ko Me­tel­ko iš Zag­re­bo. Na­cio­na­li­nis dia­be­to cen­tras ben­dra­dar­biau­ja su ke­tu­riais re­gio­ni­niais cen­trais, 21 apy­gar­dos cen­tru ir 1 300 pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­trų. Pro­fe­so­rius pa­mi­nė­jo, kad slau­gy­to­jo dia­be­to­lo­go vaid­muo Kro­a­ti­jo­je yra la­bai svar­bus. Slau­gy­to­jams šalia ant­ro­sios pa­ko­pos stu­di­jų yra ga­li­my­bė spe­cia­li­zuo­tis dia­be­to­lo­gi­jo­je.
      Cuk­ri­nio dia­be­to pre­ven­ci­jos ga­li­my­bes ap­žvel­gė dr. Ni­co­la Le­ech iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės. Eu­ro­po­je apy­tiks­liai 30–50 proc. dia­be­to at­ve­jų ne­diag­no­zuo­ja­ma. Pra­ne­šė­ja ak­cen­ta­vo gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je pro­fi­lak­ti­nių tik­ri­ni­mų svar­bą, svei­kos gy­ven­se­nos pro­pa­ga­vi­mą.
      Šir­dies ir krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu ap­žvel­gė prof. Pau­las Va­len­si iš Pran­cū­zi­jos. Kaip pre­ven­ci­jos ker­ti­nį ak­me­nį pra­ne­šė­jas nu­ro­dė pa­cien­tų mo­kymą.
      Apie dep­re­si­ją, ser­gant dia­be­tu, kal­bė­jo prof. Ri­char­das Holt iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės. Dep­re­si­ja – tai di­de­lė pro­ble­ma, tu­rin­ti įta­kos cuk­ri­nio dia­be­to li­go­nio gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, di­di­nan­ti vė­ly­vų­jų kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką. Pro­fe­so­rius ap­ta­rė ir me­di­ka­men­ti­nės te­ra­pi­jos ir psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos de­ri­ni­mą. Dia­be­to prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų ko­man­dos na­riai tu­rė­tų mo­kė­ti at­pa­žin­ti dep­re­si­jos po­žy­mius. Vie­nas slau­gy­to­jo vaid­me­nų – už­tik­rin­ti, kad pa­cien­to dep­re­si­ja ne­lik­tų ne­pa­ste­bė­ta.
      Prof. An­gus For­bes iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pa­si­sa­kė apie slau­gos moks­lo stra­te­gi­jas bei pa­žan­gą Eu­ro­po­je ir slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų pa­sie­ki­mus moks­lo sri­ty­je. Slau­gy­to­jus pra­ne­šė­jas api­bū­di­no, kaip nuo­lat ke­lian­čius kva­li­fi­ka­ci­ją, sie­kian­čius ži­nių edu­ko­lo­gi­jos sri­ty­je. Nuo­lat vyks­ta slau­gy­to­jo ži­nių at­nau­ji­ni­mo ir to­bu­li­ni­mo pro­ce­sas, ku­ria­mos nau­jos mo­ky­mo pro­gra­mų stra­te­gi­jos. Pa­cien­tų mo­ky­mas vyk­do­mas de­ri­nant te­ori­nes ži­nias ir prak­ti­nius įgū­džius.
      Apie tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) vaid­me­nį, ben­dra­dar­biau­jant su dia­be­to mo­ky­mo stra­te­gi­jas ku­rian­čio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, kal­bė­jo prof. Tris­ha Dun­ning iš Aust­ra­li­jos. Anot pra­ne­šė­jos, šiais me­tais mi­nint TDF veik­los 60-me­tį (TDF sa­vo veik­lą pra­dė­jo 1950 m.) yra ide­a­lus lai­kas ana­li­zuo­ti nu­veik­tus dar­bus, mo­ky­tis iš klai­dų, pa­to­bu­lin­ti šios die­nos dar­bus ir kur­ti at­ei­ties pla­nus. Pro­fe­so­rė pri­mi­nė, kad ben­dra­dar­biau­jant su TDF bu­vo ku­ria­mos mo­ky­mo pro­gra­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lams, dia­be­tu ser­gan­čio pa­cien­to prie­žiū­ros stan­dar­tai ir re­ko­men­da­ci­jos. Svar­biau­si do­ku­men­tai, reg­la­men­tuo­jan­tys ir pa­tvir­ti­nan­tys svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lų prak­ti­nę veik­lą, kom­pe­ten­ci­jas ir įtei­si­nan­čius dia­be­to mo­ky­mą įvai­rio­se pa­sau­lio šaly­se taip pat bu­vo su­kur­ti ben­dra­dar­biau­jant su TDF.
      Prof. Joh­nas No­la­nas iš Ai­ri­jos ap­žvel­gė ser­gan­čių dia­be­tu prie­žiū­ros pro­gre­są. Tai ne tik pa­to­bu­lė­jęs me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas (nau­jos kar­tos in­su­li­nas, tab­le­tės), bet ir nau­jas po­žiū­ris į pa­cien­to prie­žiū­rą (įskai­tant sa­vip­rie­žiū­rą ir gy­ve­ni­mo bū­dą). Pro­fe­so­rius kal­bė­jo apie moks­lo pa­žan­gą ir ga­li­my­bes at­ei­ty­je su­kur­ti dar grei­čiau vei­kian­tį in­su­li­ną, taip pat in­su­li­ną, ku­rio ne­rei­kė­tų švirkš­tis, o bū­tų ga­li­ma iš­ger­ti. Kal­ba­ma apie tai, kad at­ei­ty­je I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu se­gan­tiems pa­cien­tams bus ga­li­ma per­so­din­ti ka­sos ląs­te­les.
      Kon­fe­ren­ci­jos me­tu bu­vo pri­sta­ty­ti 33 sten­di­niai pra­nešimai. Per­trau­kų me­tu vei­ku­sio­je pa­ro­do­je bu­vo ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su nau­jau­siais gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ma­ta­vi­mo prie­tai­sais, in­su­li­no in­jek­to­riais, pom­po­mis, pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi su ko­le­go­mis iš ki­tų ša­lių.

      Vir­gi­ni­ja Bu­li­kai­tė
      Kau­no kli­ni­kų vai­kų En­dok­ri­no­lo­gi­jos sk. slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė,
      Lietuvos slaugytojų diabetologų draugijos pir­mi­nin­kė


Puslapiai 18-19
Pa­cien­tų sau­ga

      EU­Net­Pas pro­jek­to įta­ka pa­cien­tų sau­gos plėt­rai
      EU­Net­PaS (Eu­ro­pe­an Union Net­work for Pa­tient Sa­fe­ty) pro­jek­to įta­ka pa­cien­tų sau­gai (PS) vys­ty­ti Lie­tu­vo­je ver­ti­na­ma tei­gia­mai, nes su­kur­ta programa „Pa­cien­tų sau­gos plat­for­ma Lie­tu­vo­je 2010–2014“. Ja re­mian­tis pa­reng­tas ir LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) pa­tvir­tin­tas jos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­nas. Ja­me da­ly­vau­ja jau 4 įstai­gos: Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­ba, Vals­ty­bi­nė me­di­ci­ni­nio au­di­to ins­pek­ci­ja ir Hi­gie­nos ins­ti­tu­tas. Ti­ki­ma­si, kad, įvy­kus li­go­ninių re­struk­tū­ri­za­ci­jai, ak­ty­viau įsi­jungs ir svei­ka­tos prie­žiū­ros įstaigos.

      Pa­cien­tų pa­rei­gos
      Pa­cien­tų pa­rei­gos gims­ta iš jų tei­sių są­mo­nin­go su­pra­ti­mo: pa­cien­tas tu­ri tei­sę ži­no­ti apie sa­vo svei­ka­tą ir li­gą, pats pri­im­ti spren­di­mą apie jam tin­ka­mą diag­no­zę ir gy­dy­mo me­to­dą, pats spręs­ti apie to­les­nį sa­vo svei­ka­tos at­sta­ty­mą, sau­go­ji­mą ir li­gos pro­fi­lak­tiką.
      Tu­rė­da­mas to­kias di­de­les tei­ses, li­go­nis pri­si­i­ma ir vi­są at­sa­ko­my­bę už sa­vo svei­ka­tą, kad pa­si­tar­da­mas su gy­dy­to­ju, jis vyk­dys vi­sus jo nu­ro­dy­mus dėl dar­bo ir po­il­sio re­ži­mo, mais­to ir gė­ri­mų var­to­ji­mo, vais­tų do­zių, lai­ko ir pa­kar­to­ti­nių ty­ri­mų bei kon­sul­ta­ci­jų at­li­ki­mo.
      Nė­ra leng­va ri­bo­ti sa­ve die­to­mis, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ma­ži­ni­mu (dėl trau­mos) ar prie­šin­gai – di­di­ni­mu (sie­kiant vi­siš­kai at­sta­ty­ti są­na­rio funk­ci­ją lan­kant fi­zio­te­ra­pi­jos pro­ce­dū­ras po­li­kli­ni­ko­je ar tre­ni­ruo­tes spor­to klu­buo­se). Bet tik lai­kan­tis vi­sų gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų pa­sie­kia­mas mak­si­ma­lus svei­ka­tą grą­ži­nan­tis re­zul­ta­tas, dėl ku­rio prieš pra­de­dant gy­dy­mą, su­si­ta­rė li­go­nis ir me­di­kas. Prie­šin­gu at­ve­ju, pa­nau­do­tos nau­jau­sios me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­jos, įsi­sa­vin­ti gy­dy­to­jo nau­jau­si gy­dy­mo me­to­dai, su­gaiš­tas lai­kas, vais­tai ir kt., o tuo pa­čiu ir vi­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šos, bus pa­nau­do­ti ne­efek­ty­viai. Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad pa­cien­tas li­go­ni­nė­je ar po­li­kli­ni­ko­je, ben­drau­da­mas ar pri­žiū­ri­mas slau­gy­to­jų, pra­lei­džia ke­lio­li­ka die­nų ar ke­le­tą va­lan­dų, o na­muo­se svei­ka­ta rū­pi­na­si (vais­tai, die­ta, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, dar­bo ir po­il­sio re­ži­mas) vi­są gy­ve­ni­mą. To­dėl pa­cien­tas sa­vo pa­rei­goms tu­ri skir­ti daug dau­giau dė­me­sio, nei iki šiol. Ne pa­slap­tis, kad šei­mos gy­dy­to­jo ins­ti­tu­ci­ja Lie­tu­vo­je kol kas vei­kia sil­pnai, to­dėl pa­cien­tų sau­ga yra ypač to­bu­lin­ti­na pir­mi­nia­me ly­gy­je.

      Me­di­kų sau­ga
      Me­di­kų sau­ga Lie­tu­vo­je šian­dien ta­po ak­tu­a­liu reiš­ki­niu dėl ke­le­to prie­žas­čių: tei­si­nės ba­zės, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų in­fra­struk­tū­ros, to­bu­li­ni­mo­si sis­te­mos.
      Tei­si­nė ba­zė, pir­miau­sia Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo pa­grin­di­nės nuo­sta­tos, įgy­ven­di­na fi­lo­so­fi­ją, kad tei­kiant svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, nei klai­dų, nei ne­pa­gei­dau­ja­mų įvy­kių bū­ti ne­ga­li, o jei­gu jie at­si­tin­ka, tai dėl to kal­ti yra me­di­kai – siau­rą­ja pras­me, ar me­di­ci­na – pla­či­ą­ja pras­me. O pa­žan­giau­sias svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mas tu­rin­čios Skan­di­na­vi­jos ša­lys jau se­niai įgy­ven­di­no prin­ci­po „kal­tas be kal­tės“ tei­si­nes nuo­sta­tas. Tai reiš­kia, kad pa­si­tai­kan­čios klai­dos ir ne­pa­gei­dau­ja­mi įvy­kiai, tei­kiant svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, yra nag­ri­nė­ja­mi pa­gal vie­ną sis­te­mą, o ža­la pa­cien­tui yra at­ly­gi­na­ma pa­gal ki­tą sis­te­mą. Tai su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­goms to­bu­lin­ti, mo­ky­tis iš klai­dų, jas nag­ri­nė­jant ir jų ne­sle­piant, o tuo pa­čiu nu­ken­tė­ju­sia­jam pa­cien­tui at­ly­gi­na­ma fi­nan­siš­kai įsta­ty­mais nu­sta­ty­ta tvar­ka, bet be teis­mo.
      Šiuo me­tu svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų in­fra­struk­tū­ra ša­ly­je ne­ati­tin­ka nei eko­no­mi­nių, nei me­di­ci­ni­nių, nei fi­nan­si­nių, nei žmo­giš­kų­jų mū­sų iš­tek­lių. Dėl to pir­miau­sia ken­čia pa­cien­tai, po to – me­di­kai, vė­liau – vi­sa svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma, o ga­liau­siai – ša­lies eko­no­mi­ka. Da­bar vyks­tan­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų per­tvar­ky­mo re­for­ma yra pir­mas žings­nis, sie­kiant op­ti­mi­zuo­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų in­fra­struk­tū­rą, at­si­žvel­giant į anks­čiau mi­nė­tus iš­tek­lių trū­ku­mus. Ne pa­slap­tis, kad me­di­kai dir­ba po 18 val. per pa­rą, be­veik be iš­ei­gi­nių. Tam yra ke­le­tas prie­žas­čių: per ma­žas dar­bo įkai­nis, per ma­žas dar­bo in­ten­sy­vu­mas. Daž­niau­siai gy­dy­to­jas dir­ba sek­re­to­rės ar slau­gy­to­jos dar­bą, nors tin­ka­mai su­tvar­kius va­dy­bą svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je, tu­rė­tu­me ir pa­kan­ka­mai gy­dy­to­jų, ir pa­kan­ka­mai slau­gy­to­jų. Re­mian­tis ES sta­tis­ti­niais ro­dik­liais, pa­gal tu­ri­mą gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­jų skai­čių – esa­me ly­de­riai. De­ja, pa­gal pa­cien­tų pa­si­ten­ki­ni­mą – tarp aut­sai­derių.
      Me­di­kų mo­ky­mas pa­cien­tų sau­gos tu­ri pra­si­dė­ti nuo I kur­so, kai dės­to­ma fi­lo­so­fi­ja, me­di­ci­nos eti­ka. Vė­liau, stu­di­juo­da­mas ki­tus me­di­ci­nos moks­lus, bū­si­ma­sis me­di­kas tu­ri pa­sto­viai gal­vo­ti ir pri­si­min­ti – pri­mum – non no­ce­re (pir­miau­sia – ne­pa­kenk). De­ja, ne­re­tai nau­jos tech­no­lo­gi­jos, nau­ji vais­tai už­bu­ria gy­dy­to­jus, su­ma­ži­na jų bud­ru­mą: ge­rai ne­iš­mo­kęs ir ne­pa­si­tik­ri­nęs sa­vo ge­bė­ji­mų, jis ima tai­ky­ti nau­jo­ves sa­vo li­go­niams. Pir­mą­sias ke­lio­li­ka pro­ce­dū­rų me­di­ci­no­je vi­du­ti­nių ga­bu­mų žmo­gus at­lie­ka su klai­do­mis. Vai­ruo­to­jai, prieš gau­da­mi vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, ke­lias­de­šimt va­lan­dų vai­ruo­ja pri­žiū­ri­mi mo­ky­to­jo. Kiek pro­ce­dū­rų tu­ri at­lik­ti gy­dy­to­jas, ste­bi­mas pa­ty­ru­sių ko­le­gų, kad po to pats jau su asis­ten­tu re­zi­den­tu ga­lė­tų at­lik­ti są­na­rio per­so­di­ni­mo, kau­lo lū­žio at­sta­ty­mo ar ki­tas su­dė­tin­gas pro­ce­dū­ras ar ope­ra­ci­jas? Kol kas ši sri­tis yra „še­šė­lio“ zo­no­je, o ES į svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mą ša­ly­se na­rė­se tie­sio­giai ne­si­ki­ša. Bet tai ne­reiš­kia, kad mes pa­tys ne­ga­li­me be jų su­si­tvar­ky­ti. Ne pa­slap­tis, kad sa­va­moks­lių chi­rur­gų yra ne­ma­žai, to­dėl ir klai­dų bei ne­pa­gei­dau­ja­mų įvy­kių kol kas aps­tu. Su­re­gu­lia­vus šią svei­ka­tos prie­žiū­ros da­lį, ir me­di­kų, ir pa­cien­tų sau­ga žy­miai pa­ge­rė­tų.

      Pa­Sau­Lie­Tis
      Vie­nas bū­dų in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie pa­cien­tų sau­gą yra Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­bo­je įkur­tas Pa­cien­tų sau­gos Lie­tu­vo­je e. tin­klas – Pa­Sau­Lie­Tis.
      Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­bos sve­tai­nės www.vaspvt.gov.lt pir­ma­ja­me pus­la­py­je ga­li­ma jį ras­ti ir be pa­pil­do­mų slap­ta­žo­džių ati­da­ry­ti. Čia ra­si­te sri­čių pa­va­di­ni­mus, be­si­do­min­čių at­ski­ro­mis pro­ble­mo­mis kon­tak­ti­nius duo­me­nis, nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją pa­cien­tų sau­gos klau­si­mais. Be to, Jūs ga­lė­si­te už­duo­ti klau­si­mus Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­bos dar­buo­to­jams, ku­rie ar­ba pa­tys at­sa­kys, ar­ba nu­ro­dys in­for­ma­ci­jos šal­ti­nį, ar­ba kreip­sis su Jū­sų klau­si­mu į pa­cien­tų sau­gos eks­per­tus Eu­ro­pos ša­ly­se per EU­Net­PaS tin­klą. Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­ba yra šio tin­klo tik­ro­ji na­rė.
      Kvie­čia­me nau­do­tis ga­li­my­be gau­ti in­for­ma­ci­ją iš pir­mų lū­pų. To­liau vys­ty­da­mi pa­cien­tų sau­gą ir to­bu­lin­da­mi in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, ti­ki­mės su­kur­ti sis­te­mą, kad tin­kle Pa­Sau­Lie­Tis už­si­re­gist­ra­vę var­to­to­jai au­to­ma­tiš­kai gau­tų juos do­mi­nan­čią nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją. Ti­ki­mės tai įgy­ven­din­ti 2011 me­tais.

      Informacija iš Lie­tu­vos svei­ka­tos
      spe­cia­li­zuo­to prie­do Pa­cien­tų sau­ga


Puslapiai 20-21
Kon­fe­ren­ci­ja dia­be­to eks­per­tų iš nau­jai įsto­ju­sių į Eu­ro­pos Są­jun­gą
(DE­PAC) ša­lių 12-asis su­si­ti­ki­mas

      Spa­lio 28–30 die­no­mis Ble­do mies­te (Slo­vė­ni­ja) vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Slo­vė­ni­jos, Slo­va­ki­jos, Len­ki­jos, Mal­tos, Če­ki­jos, Ru­mu­ni­jos, Veng­ri­jos ir Kip­ro at­sto­vai. Kiek­vie­nai šaliai at­sto­va­vo 2 žmo­nės – pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas ir en­dok­ri­no­lo­gas. Taip pat į šį su­si­ti­ki­mą bu­vo pa­kvies­ti de­le­ga­tai iš Kro­a­ti­jos ir Ser­bi­jos. Ren­gi­nio da­ly­vius pa­svei­ki­no Slo­vė­ni­jos en­dok­ri­no­lo­gas M. Med­ves­ce­kas, Ble­do mies­to me­ras J. Faj­fa­ras, Slo­vė­ni­jos Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos Svei­ka­tos ir svei­kos gy­ven­se­nos sky­riaus va­do­vė V. K. Pet­rič, No­vo Nor­disk at­sto­vas D. Ba­bi­cas ir Slo­vė­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas J. Kušaras.
      Dr. M. Med­ves­ce­kas pa­tei­kė duo­me­nis apie dia­be­to si­tu­a­ci­ją Slo­vė­ni­jo­je. Ap­gai­les­tau­ta, kad ša­lis iki šiol ne­tu­ri cuk­ri­nio dia­be­to re­gist­ro. Jis pa­tei­kė pir­mo­jo DE­PAC ty­ri­mo duo­me­nis šaly­je ir pa­ly­gi­no si­tu­a­ci­ją su ki­tų ša­lių ty­ri­mo re­zul­ta­tais. Dau­gė­ja vai­kų, ku­riems tai­ko­mas gy­dy­mas in­su­li­no pom­pa, šiuo me­tu jų yra apie 600. Nuo 1967 m. or­ga­ni­zuo­ja­mos vai­kų va­sa­ros mo­ky­mo sto­vyk­los, ku­rioms ak­ty­viai tal­ki­na pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­ja – Slo­vė­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja. 2007 m. Slo­vė­ni­jo­je pa­tvir­tin­tos II ti­po dia­be­to gy­dy­mo kli­ni­ki­nės gai­rės, ku­rio­mis va­do­vau­ja­si vi­si me­di­kai. Ša­ly­je šiuo me­tu dia­be­to sri­ty­je dir­ba 4 at­ski­ros or­ga­ni­za­ci­jos: 1956 m. įsteig­ta Slo­vė­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja (SLO­DA), 1970 m. – Slo­vė­ni­jos en­dok­ri­no­lo­gų aso­cia­ci­ja, 1990 m. – Slo­vė­ni­jos slau­gy­to­jų dia­be­to mo­ky­to­jų aso­cia­ci­ja ir 2009 m. – Slo­vė­ni­jos gy­dy­to­jų dia­be­to aso­cia­ci­ja. To­dėl de­rin­ti veik­lą yra pa­kan­ka­mai su­dė­tin­ga.
      2009 m. Slo­vė­ni­jos Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­tvir­ti­no Na­cio­na­li­nę dia­be­to pre­ven­ci­jos ir vys­ty­mo pro­gra­mą 2010–2020 m. Su jos pa­grin­di­niais prin­ci­pais trum­pai su­pa­žin­di­no J. Za­la­tel.
      Apie Slo­vė­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos veik­lą iš­sa­miai pa­pa­sa­ko­jo jos at­sto­vas A. Ru­dol­fas, ku­ris yra ir Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rys, at­sa­kin­gas už bu­hal­te­ri­ją. Ži­no­ma, kad Slo­vė­ni­jo­je dia­be­tu ser­ga apie 125 tūkst. žmo­nių (apie 6,25 proc. ša­lies gy­ven­to­jų). Iš jų 4 proc. ser­ga I ti­po, 95 proc. – II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, 1 proc. yra ges­ta­ci­nio dia­be­to li­go­niai. SLO­DA vie­ni­ja 17,5 tūkst. na­rių (apie 14 proc. vi­sų li­go­nių), ku­rie yra su­si­bū­rę 40 ra­jo­no or­ga­ni­za­ci­jų. Aso­cia­ci­jos na­riai yra ne tik tie žmo­nės, ku­rie ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, bet ir jų šei­mų na­riai, me­di­kai, rė­mė­jai. Nuo 1985 m. lei­džia­mas dia­be­to laik­raštis (šiuo me­tu 17,7 tūkst. egz. ti­ra­žas). In­for­ma­ci­ja skel­bia­ma in­ter­ne­te www.dia­be­tes-zve­za.si. Įdo­mu pa­ste­bė­ti, kad pra­di­nė­se ir vi­du­ri­nė­se mo­kyk­lo­se nuo­lat ren­gia­mi kon­kur­sai „Ma­no ži­nios apie dia­be­tą“. La­bai ak­ty­viai juo­se da­ly­vau­ja tiek vai­kai, tiek ir mo­ky­to­jai. Nu­ga­lė­to­jai yra ap­do­va­no­ja­mi pri­zais. Taip pat yra ren­gia­mi mo­ky­mo se­mi­na­rai dia­be­tu su­sir­gu­siems žmo­nėms, II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems ir kt.; įvai­rūs žy­giai, sli­di­nė­ji­mo ir ki­tų spor­to ša­kų var­žy­bos. Aso­cia­ci­ja pa­lai­ko glau­džius ry­šius su vy­riau­sy­bi­nė­mis, drau­di­mo ir ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis. Dia­be­to prie­žiū­ros pa­slau­gas, vais­tus ir kon­tro­lės prie­mo­nes kom­pen­suo­ja Na­cio­na­li­nis svei­ka­tos drau­di­mas. Or­ga­ni­za­ci­ja veik­lai vys­ty­ti 80 proc. lė­šų gau­na iš įvai­rių fon­dų, 5 proc. su­da­ro na­rio mo­kes­tis, o 15 proc. – įvai­rių rė­mė­jų pa­ra­ma.
      Prof. H. Hen­rich­sas iš Vo­kie­ti­jos pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją, kaip ga­li­ma diag­no­zuo­ti dia­be­tą, ma­tuo­jant gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną (Hb1Ac). Jis trum­pai su­pa­žin­di­no su dia­be­to diag­no­zės nu­sta­ty­mo is­to­ri­ja nuo 1912 m. (Mail­lor­do me­to­das), nuo 1969 m. (Rah­ba­ro me­to­das), nuo 1979 m. (PSO – kai gliu­ko­zė ne­val­gius dau­giau nei 140 mg/dl (7,8 mmol/l), nuo 1997 m. (ADA/TDF – kai gliu­ko­zė ne­val­gius dau­giau nei 126 mg/dl (7mmol/l), nuo 2003 m. – kai gliu­ko­zė ne­val­gius dau­giau nei 110 mg/dl (6,1mmol/l). 2009 m. Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos (ADA), Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos (EASD) ir Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) eks­per­tai pa­siū­lė dia­be­tą diag­no­zuo­ti gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mu, kai HbA1c yra di­des­nis ne­gu 6,5 proc. Ka­dan­gi įvai­rio­se ša­ly­se yra va­do­vau­ja­ma­si skir­tin­gais dia­be­to diag­no­zės stan­dar­tais, to­dėl daž­nai moks­li­nin­kams ky­la ne­aiš­ku­mų, ku­riais ro­dik­liais ge­riau­sia va­do­vau­tis. Dėl to yra at­lie­ka­mos įvai­rios stu­di­jos ma­tuo­jant svei­kų žmo­nių ir ser­gan­čių HbA1c bei gliu­ko­zės ro­dik­lius. Ta­čiau jau yra įro­dy­ta, kad žmo­nėms, ku­rių HbA1c yra di­des­nis ne­gu 6,5 proc., spar­čiai vys­to­si cuk­ri­nis dia­be­tas. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je at­lik­tos dia­be­to stu­di­jos (UKPDS) ty­ri­mai pa­ro­dė, kad 1 proc. su­ma­ži­nus HbA1c ro­dik­lį, net 25 proc. ma­žė­ja mir­tin­gu­mas dėl dia­be­to, 18 proc. – in­fark­to, 15 proc.– šir­dies smū­gių, 35 proc. – mik­ro­an­gio­pa­ti­jos at­ve­jų. Pa­teik­ta HbA1c ir gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je vi­dur­kio pa­ly­gi­na­mo­ji len­te­lė:

      Cuk­ri­nio dia­be­to diag­no­zės nu­sta­ty­mas, ti­riant HbA1c, tu­ri daug pra­na­šu­mų, pa­ly­gin­ti su gliu­ko­zės nu­sta­ty­mu krau­jy­je. Pir­miau­sia, šį ty­ri­mą ga­li­ma at­lik­ti bet ku­riuo pa­ros me­tu, jam ne­rei­kia bū­ti ne­val­gius prieš ti­rian­tis. Kai HbA1c yra di­des­nis nei 6,5 proc., iš kar­to ga­li­ma diag­no­zuo­ti dia­be­tą. Ty­ri­mui pa­tvir­tin­ti ne­be­rei­kia da­ry­ti gliu­ko­zės ty­ri­mo krau­jo plaz­mo­je, kad jis bū­tų dau­giau ne­gu 11,1 mmol/l. Vie­nas iš šio diag­no­za­vi­mo me­to­do trū­ku­mų – ty­ri­mas yra bran­gus ir ne kiek­vie­no­je ša­ly­je dar pri­ei­na­mas. Šis ty­ri­mo me­to­das dar nė­ra stan­dar­ti­zuo­tas vi­so pa­sau­lio mas­tu. Kol kas moks­li­nin­kai ieško tiks­laus at­sa­ky­mo, o kas yra, kai HbA1c yra di­des­nis ne­gu 6 mmol/l, bet ma­žes­nis ar­ba ly­gus 6,5 mmol/l.
      Po ple­na­ri­nių se­si­jų vy­ko pa­si­ta­ri­mai pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vams ir dia­be­to sri­ties pro­fe­sio­na­lams. Pa­cien­tų at­sto­vų dar­bo gru­pė­je bu­vo ap­tar­ta ry­šių pa­lai­ky­mo tarp Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no biu­ro ir na­rių aso­cia­ci­jų. Bu­vo pa­teik­ta nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja apie ES di­rek­ty­vų dėl mais­to pro­duk­tų žen­kli­ni­mo, gy­dy­mo iš­lai­dų ap­mo­kė­ji­mo ke­liau­jant ES ša­ly­se bei in­for­ma­ci­jos tei­ki­mo pa­cien­tams apie vais­tus. Pa­brėž­ta TDF Eu­ro­pos re­gio­no In­tra­net svar­ba in­for­ma­ci­jos kei­ti­mui­si. Taip pat ap­tar­tos TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ge­ne­ra­li­nės asam­blė­jos ir kon­fe­ren­ci­jos „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni“, vyk­sian­čios Briu­se­ly­je (Bel­gi­ja) 2010 m. lap­kri­čio 27–28 d., dar­bo­tvarkės ak­tu­a­li­jos. Su­pa­žin­din­ta su TDF jau­ni­mo at­sto­vų pro­gra­ma.
      Taip pat dia­be­to aso­cia­ci­jos tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­si­keis­ti in­for­ma­ci­ja apie nu­veik­tus dar­bus po 11-ojo DE­PAC su­si­ti­ki­mo Lar­na­ko­je (Kip­ras, 2010 m. ko­vo 18–22 d.). Sa­vo pra­nešimu pa­si­da­li­jau in­for­ma­ci­ja apie Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos vyk­do­mą mo­ky­mo pro­gra­mą va­sa­ros sto­vyk­lo­se, ra­jo­nų se­mi­na­ruo­se. Pa­tei­kiau ži­nių apie ver­ti­ni­mo an­ke­ti­nę ap­klau­są ir HbA1c ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nors jie nė­ra džiu­gi­nan­tys. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad žmo­nės ne­tu­ri pa­kan­ka­mai ži­nių ir trūks­ta mo­ty­va­ci­jos tin­ka­mai val­dy­ti li­gai, nes iki šiol Lie­tu­vo­je nė­ra įtei­sin­tas slau­gy­to­jo dia­be­to­lo­go pa­slau­gos įkai­nis, o gy­dy­mo įstai­go­se li­go­niai prak­tiš­kai nė­ra mo­ko­mi. In­for­ma­vau apie pla­nuo­ja­mus 2010 m. Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­nius Lie­tu­vo­je, su­pa­žin­di­nau su­si­ti­ki­mo da­ly­vius su anks­tes­niais me­tais at­lik­tų pro­fi­lak­ti­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tais. Pa­tei­kiau LDA stra­te­gi­nes veik­los kryp­tis. Džiau­giuo­si, kad Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas C. De­li­ca­ta ir ry­šių su aso­cia­ci­jo­mis pa­lai­ky­mo va­do­vas C. An­dri­ciu­cas la­bai ge­rai įver­ti­no LDA veik­los re­zul­ta­tus, pri­sta­ty­da­mi dar­bo gru­pės in­for­ma­ci­ją ple­na­ri­nė­je se­si­jo­je.
      Ple­na­ri­nė­je se­si­jo­je pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ir apie pro­fe­sio­na­lų gru­pės dar­bą. In­for­muo­ta, kad nu­tar­ta iki ki­to DE­PAC su­si­ti­ki­mo, vyk­sian­čio 2011 m. ko­vo 31 d.–ba­lan­džio 2 d. Kro­ku­vo­je (Len­ki­ja), kiek­vie­no­je nau­jai įsto­ju­sio­je į ES ša­ly­je at­lik­ti ant­rą­jį dia­be­to si­tu­a­ci­jos šio­se ša­ly­se ver­ti­ni­mo ty­ri­mą. Vi­są ty­ri­mo me­to­di­ką pa­rengs or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas ir in­for­muos DE­PAC pro­fe­sio­na­lų at­sto­vus. Gai­la, kad šia­me su­si­ti­ki­me ne­da­ly­va­vo Lie­tu­vos at­sto­vas prof. A. Nor­kus.
      Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie su­si­ti­ki­mą ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­te www.idf.org (Eu­ro­pos re­gio­nas).

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė,
      DE­PAC gru­pės narė


Puslapis 22

Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos va­sa­ros dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los

      Šiais me­tais Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja or­ga­ni­za­vo 7 sep­ty­nių die­nų cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­las. Vi­sos sto­vyk­los vy­ko Per­val­ko­je. Joms va­do­va­vo slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Al­do­na Da­ny­lie­nė. Jai tal­ki­no gyd. Vy­tau­tas Da­ny­la ir slau­gy­to­ja Ele­na Mic­ke­vi­čie­nė. Sto­vyk­lo­se ži­nių sė­mė­si 42 vai­kai bei jau­nuo­liai ir 56 su­au­gu­sie­ji. Tai tik ma­ža da­lis Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tų dia­be­to li­go­nių. Lie­tu­vos svei­ka­tos in­for­ma­ci­jos cen­tro duo­me­ni­mis, 2009 me­tais Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ti net 72 445 žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu.
      Mo­ky­mo sto­vyk­los vai­kams ir jau­nuo­liams vy­ko bir­že­lio 7–13, lie­pos 10–16 ir rug­pjū­čio 23–29 die­no­mis. Jo­se da­ly­va­vo ma­žie­ji li­go­niu­kai iš Ma­ri­jam­po­lės, Vil­ka­viškio, Ute­nos, Jo­niškio, Rad­vi­liškio, Klai­pė­dos, Kau­no, Kė­dai­nių, Plun­gės, Pa­kruo­jo, Ra­sei­nių, Ro­kiškio, Tau­ra­gės, Ša­kių, Tel­šių, taip pat dvi mer­gai­tes iš Lat­vi­jos. Dau­gu­ma da­ly­vių tu­ri vi­du­ti­nį ne­įga­lu­mo ly­gį. Da­ly­vių am­žius svy­ra­vo nuo 10 iki 29 me­tų. Li­gos truk­mė nuo 0–1 m. iki 19 m. 95 proc. da­ly­va­vu­sių­jų apie cuk­ri­nį dia­be­tą jau bu­vo mo­kę­si, ta­čiau net 35,7 proc. sto­vyk­lau­to­jų ti­ki­na, kad tu­rė­ję pro­ble­mų dėl ži­nių apie cuk­ri­nį dia­be­tą sto­kos.
      Mo­ky­mas sto­vyk­lo­se vy­ko pa­gal LDA pa­reng­tą pro­gra­mą. Sto­vyk­lau­to­jų ži­nios bu­vo ver­ti­na­mos an­ke­ti­ne at­vy­ku­sių­jų ir iš­vyks­tan­čių­jų ap­klau­sa, or­ga­ni­zuo­tos kul­tū­ri­nė ir po­il­sio pro­gra­mos, sa­vi­kon­tro­lės mo­ky­mas, įvai­rūs su­si­ti­ki­mai su me­di­kais, li­gos kon­tro­lės prie­mo­nių spe­cia­lis­tais. Sto­vyk­lų da­ly­viai įgi­jo ne tik kas­die­nio li­gos val­dy­mo ži­nių, bet ir ben­dra­vi­mo įgū­džių, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, su­si­ra­do drau­gų, da­li­jo­si ži­nio­mis. Va­ka­rus lei­do kal­bė­da­mie­si, dai­nuo­da­mi, vai­din­da­mi. Sto­vyk­lau­to­jai tu­rė­jo ga­li­my­bę tar­tis su gy­dy­to­jais, me­di­ci­nos se­se­ri­mis dėl sa­vo li­gos kon­tro­lės: re­gu­liuo­jant in­su­li­no do­zę pa­gal krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, pa­si­ren­kant tin­ka­mą mais­to kie­kį, ver­ti­nant fi­zi­nio ak­ty­vu­mo įta­ką sa­vi­jau­tai.
      Ser­gan­tys dia­be­tu krau­jo gliu­ko­zę ty­rė kas­dien, ne ma­žiau kaip 4 kar­tus, duo­me­nis re­gist­ra­vo die­ny­nuo­se: prieš pus­ry­čius gliu­ko­zės svy­ra­vi­mai bu­vo nuo 5,5 iki 12,7 mmol/l (sto­vyk­lų vi­dur­kis – 8,1 mmol/l), prieš pie­tus – nuo 4,4 iki 13,8 mmol/l (7,7 mmol/l), prieš va­ka­rie­nę – nuo 4,6 iki 11,2 mmol/l (7,7 mmol/l) ir vė­lai va­ka­re – nuo 4,8 iki 9,7 mmol/l (7,0 mmol/l). Kiek­vie­nam sto­vyk­los da­ly­viui bu­vo at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas, ku­ris pa­ro­dė, ar dia­be­tas per pas­ku­ti­nius 3 mė­ne­sius bu­vo gy­dy­tas veiks­min­gai:
      • HbA1c < 6 % – tik 6,5 % sto­vyk­lų da­ly­vių;
      • HbA1c > 6 % < 7 % – 16,1 % da­ly­vių;
      • HbA1c > 7% < 8 % – 29,0 % da­ly­vių;
      • HbA1c > 8 % – 48,4% da­ly­vių;
      • vi­sų da­ly­vių HbA1c vi­dur­kis – 8,1 %.
      Kai gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no yra dau­giau nei 6,5 proc., vys­to­si ir pro­gre­suo­ja mak­ro­vas­ku­li­nės kom­pli­ka­ci­jos (iš­emi­nė sme­ge­nų ir šir­dies krau­ja­gys­lių li­ga, pe­ri­fe­ri­nių ar­te­ri­jų li­ga). Mik­ro­vas­ku­li­nės kom­pli­ka­ci­jos, le­mian­čios ak­lu­mą, ne­trau­mi­nes ko­jų am­pu­ta­ci­jas, inks­tų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mą, vys­to­si, kai gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ly­gis vir­ši­ja 7,5 proc. Kai blo­gi gliu­ko­zės ro­dik­liai lai­ko­si il­gai, žmo­gus tu­ri su­si­rū­pin­ti ir ati­džiai per­žiū­rė­ti ne tik mi­ty­bos pla­ną, bet ir gy­dy­mą.
      Sto­vyk­lau­to­jai ne tik atos­to­ga­vo ir pui­kiai lei­do lai­ką, bet ir rim­tai dir­bo: klau­sė pa­skai­tų, pil­dė ži­nių apie dia­be­tą įver­ti­ni­mo an­ke­tas, ap­ta­ri­nė­jo klai­das, mo­kė­si ge­riau kon­tro­liuo­ti li­gą. Pir­mą at­vy­ki­mo die­ną įver­ti­nus mo­ky­mų da­ly­vių ži­nias, pa­aiš­kė­jo, kad net apie 19,7% jų at­sa­ky­mų bu­vo ne­tei­sin­gi. Per 7 die­nas, pra­leis­tas mo­ky­mo sto­vyk­lo­se, ži­nios vi­du­ti­niš­kai pa­ge­rė­jo apie 20,6%.
      Šie me­tai bu­vo pir­mie­ji, kai LDA or­ga­ni­za­vo sto­vyk­las su­au­gu­sie­siems, ser­gan­tiems I ti­po dia­be­tu (ge­gu­žės 10–16 d., rug­pjū­čio 30–rug­sė­jo 5 d.). Su­au­gu­sie­siems, taip pat kaip ir vai­kams ir jau­nuo­liams, bu­vo at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas. Re­zul­ta­tai iš­gąs­di­no:
      • HbA1c < 6 % – 0 % sto­vyk­lų da­ly­vių;
      • HbA1c > 6 % < 7 % – 0 % da­ly­vių;
      • HbA1c > 7 % < 8 % – 40,0 % da­ly­vių;
      • HbA1c > 8 % – 60,0 % da­ly­vių;
      • vi­sų da­ly­vių HbA1c vi­dur­kis – apie 8,6%.
      Ži­nių ver­ti­ni­mas su klau­si­my­no pa­gal­ba – pir­mą at­vy­ki­mo die­ną – apie 21,8% ne­tei­sin­gų at­sa­ky­mų. Per 7 die­nas mo­ky­mo sto­vyk­lo­se ži­nios apie cuk­ri­nį dia­be­tą, jo val­dy­mą vi­du­ti­niškai pa­ge­rė­jo apie 20,2%.
      Ge­riau­si gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­liai bu­vo II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių sto­vyk­lų da­ly­vių:
      • HbA1c < 6 % – tik 3,2 % sto­vyk­lų da­ly­vių;
      • HbA1c > 6 % < 7 % – 51,6 % da­ly­vių;
      • HbA1c > 7 % < 8 % – 25,8 % da­ly­vių;
      • HbA1c > 8 % – 19,4 % da­ly­vių;
      • vi­sų da­ly­vių HbA1c vi­dur­kis – apie 7,1%.
      II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­los vy­ko ge­gu­žės 17–23 ir 24–30 d. Pil­dy­da­mi ži­nių ver­ti­ni­mo an­ke­tą, pir­mą at­vy­ki­mo die­ną ne­tei­sin­gai at­sa­kė į 22,8% klau­si­mų. Ta­čiau 7 die­nų mo­ky­mas da­vė ge­rus vai­sius – sto­vyk­lau­to­jų ži­nios vi­du­ti­niš­kai pa­ge­rė­jo 21,7%.
      Dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lų nau­da aki­vaiz­di. Re­zul­ta­tus ma­to­me iš sto­vyk­lau­to­jų an­ke­tų. Ser­gan­čio­jo dia­be­tu mo­ky­mas yra svar­biau­sias veiks­nys, sie­kiant tei­sin­gai kon­tro­liuo­ti dia­be­tą, taip pat no­rint, kad re­zul­ta­tai tiek gy­dant vien die­ta ir fi­zi­niu ak­ty­vu­mu, tiek tab­le­tė­mis ar in­su­li­nu, bū­tų ge­ri. Dia­be­to li­go­nių už­si­ė­mi­mai mo­ky­mo sto­vyk­lo­se dau­ge­liui yra vie­nin­te­lė ga­li­my­bė pra­dė­ti sa­va­ran­kiš­kai sa­ve pri­žiū­rė­ti. Pa­si­ti­kė­ji­mo su­tei­kia ne tik pro­fe­sio­na­li ko­man­da (kon­sul­tuo­ja gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jai, įvai­rių ben­dro­vių at­sto­vai), bet ir li­ki­mo drau­gai.
      Šir­din­gai dė­ko­ja­me sto­vyk­lų rė­mė­jams: Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie LR So­cia­li­nes ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift, Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Eli Lilly Lietuva, WÖRWAG Pharma GmbH&Co. KG ir dia­be­to klu­bams ir ben­dri­joms: Klai­pė­dos „Smal­su­čiams“, Kur­šė­nų „Ven­tai“, Ma­žei­kių „Že­mai­čių spė­kai“, Pa­sva­lio „Svei­ka­tai“, Ro­kiškio „Ro­kiškiui“, Ša­kių „Li­ne­liui“, Šiau­lių „Lem­čiai“, Ši­lu­tės „Dia­be­ti­kui ABC“, Tel­šių „Dia Tel­šiams“, Tau­ra­gės „In­su­lai“, Rad­vi­liškio „Line­liui“, Elek­trė­nų, Plun­gės mies­to, Ute­nos vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bams.

      Ap­žval­gą pa­ren­gė
      gyd. endokrinologė Ona Jurkauskienė,
      Aušra Rim­ku­tė ir Svet­la­na Kuz­ne­co­va


Puslapis 23
Dia­be­to pa­mo­kos Jo­nišky­je

      Į dia­be­to mo­ky­mus Jo­niš­ky­je at­vy­ko gru­pė dia­be­to klu­bo na­rių iš gre­ti­mo Pa­kruo­jo rajono. Pa­kruo­jie­čiai apgailes­ta­vo sa­vo ra­jo­ne ne­tu­rin­tys en­dok­ri­no­lo­go ir dia­be­to mo­ky­to­jo.

      Jo­niš­ky­je kiek­vie­ną sa­vai­tę tre­čia­die­niais ren­gia­mi dia­be­to klu­bo „Vil­tis“ na­rių su­si­ti­ki­mai ir mo­ky­mai. Šį kar­tą vy­ko dia­be­to mo­ky­to­jos ir klu­bo pir­mi­nin­kės Al­do­nos Goš­tau­tie­nės pa­moka.
      Pa­sak Pa­kruo­jo dia­be­to klu­bo pir­mi­nin­kės Ade­lės Do­bi­lie­nės, jų or­ga­ni­za­ci­ja spar­čiai au­ga, šiuo me­tu jun­gia apie 200 žmo­nių, bet ra­jo­no gy­dy­mo įstai­gos ne­tu­ri en­dok­ri­no­lo­go, dia­be­to mo­ky­to­jo. Pa­ti Ade­lė kon­sul­tuo­tis vyks­ta pas jo­niš­kie­tę gy­dy­to­ją, kai ku­rie ki­ti dia­be­to li­go­niai va­žiuo­ja į Šiau­lius ar­ba Pa­ne­vė­žį.
      „Be mo­ky­mų, be įgū­džių skai­čiuo­ti mais­tą ir in­su­li­no kie­kį žmo­gui, ser­gan­čiam dia­be­tu, sun­ku gy­ven­ti, – sa­kė vieš­nia iš Pa­kruo­jo ra­jo­no. – Prieš ku­rį lai­ką gu­lė­jau Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės Nef­ro­lo­gi­jos sky­riu­je, ku­rio gy­dy­to­jas, pa­ma­tęs ma­no būk­lę, nu­ve­dė į vie­tos dia­be­to mo­kyk­lą. Ten vie­na va­lan­da pa­mo­kos kai­na­vo 10 li­tų.“ Jei į Pa­kruo­jį kon­sul­tuo­ti at­vyks­ta en­dok­ri­no­lo­gas iš Pa­ne­vė­žio, to­kia pa­slau­ga at­si­ei­na 85 li­tus.
      Ne­mo­ka­mai dir­ban­ti Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos Joniškio diabeto klubo „Viltis“ pirmininkė slaugy­to­ja A. Goš­tau­tie­nė sa­kė, kad Jo­niš­ky­je šei­mos gy­dy­to­jai ser­gan­čius dia­be­tu ga­lė­tų nu­kreip­ti pas ją, nes mo­ky­mai už­ker­ta ke­lią kom­pli­ka­ci­joms, o pa­mo­kas ji ve­da ne­mo­ka­mai. Ti­ki­ma­si, kad ki­tais me­tais Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­tvir­tins dia­be­to mo­ky­to­jų pa­slau­gų įkai­nius.

      Lo­re­ta Rips­ky­tė,
      Šiau­lių kraš­tas


Puslapiai 24-27
Nau­ja gydymo galimybė sergantiesiems II tipo dia­be­tu

      Tarptautinės diabeto federacijos „Atlaso“ duo­me­ni­mis, dau­giau nei 285 mln. žmo­nių ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, iš jų 90–95 proc. ser­ga II ti­po dia­be­tu. Skai­čiuo­ja­ma, kad ser­ga­mu­mui di­dė­jant da­bar­ti­niu tem­pu, 2030 me­tais sirgs dvi­gu­bai dau­giau žmo­nių. Nu­tu­ki­mas, vi­suo­me­nės se­nė­ji­mas, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ne­bu­vi­mas – pa­grin­di­nės prie­žas­tys, le­mian­čios cuk­ri­nio dia­be­to pro­gre­sa­vi­mą. II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas pro­gre­suo­ja dėl be­simp­to­mės būk­lės, kai or­ga­niz­me at­si­ran­da at­spa­ru­mas in­su­li­nui, vė­liau di­dė­ja gliu­ko­zės kie­kis pa­val­gius, ir, ga­liau­siai, at­si­ran­da kli­ni­ki­niai dia­be­to simp­to­mai, nes pro­gre­suo­ja ka­sos be­ta ląs­te­lių in­su­li­no ga­my­bos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Iš­lai­ky­ti gliu­ko­zės kie­kį kuo ar­ti­mes­nį svei­ko žmo­gaus gliu­ko­zės kie­kiui yra la­bai svar­bu, nes tai pa­de­da su­ma­žin­ti lė­ti­nių cuk­ri­nio dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką. Ta­čiau, pro­gre­suo­jant dia­be­tui, pra­di­nis dia­be­to gy­dy­mas die­ta, fi­zi­niu ak­ty­vu­mu, met­for­mi­nu, sul­fa­nil­šla­pa­lo gru­pės vais­tais, gli­ta­zo­nais tam­pa ne­efek­ty­vus per ga­na trum­pą lai­ką ir gy­dy­ti ten­ka skir­ti in­su­li­ną. Dau­ge­lio gli­ke­mi­ją ma­ži­nan­čių vais­tų sky­ri­mą ap­ri­bo­ja jų su­ke­lia­mi ne­pa­gei­dau­ja­mi po­vei­kiai (svo­rio au­gi­mas, hi­pog­li­ke­mi­jos ri­zi­ka, tok­siš­ku­mas ke­pe­nims, kū­no ti­ni­mas, virš­ki­na­mo­jo trak­to simp­to­mai) ar­ba kon­train­di­ka­ci­jos (šir­dies, plau­čių li­gos, inks­tų funk­ci­jos su­tri­ki­mai), to­dėl ga­na daž­nai sun­ku pa­siek­ti op­ti­ma­lią gli­ke­mi­jos kon­tro­lę.
      1970 me­tais bu­vo at­ras­ti nau­ji hor­mo­nai, pa­va­din­ti in­kre­ti­nais. Bu­vo nu­sta­ty­ta jų reikš­mė dia­be­to iš­si­vys­ty­mui. Be jau ži­no­mų or­ga­niz­mo de­fek­tų, ser­gant dia­be­tu, – at­spa­ru­mo in­su­li­no vei­ki­mui ir ka­sos be­ta ląs­te­lių pro­gre­suo­jan­čio ne­su­ge­bė­ji­mo pa­ga­min­ti pa­kan­ka­mą in­su­li­no kie­kį, api­bū­din­tas dar vie­nas de­fek­tas – in­kre­ti­nų kie­kio su­ma­žė­ji­mas, pro­gre­suo­jant cuk­ri­niam dia­be­tui. In­kre­ti­nai – gliu­ko­zės apy­kai­tą re­gu­liuo­jan­tys žmo­gaus or­ga­niz­mo hor­mo­nai, ga­mi­na­mi žar­ny­ne. Tai į gliu­ka­go­ną pa­na­šus pep­ti­das-1 (GLP-1) ir skran­džio in­hi­bi­to­ri­nis po­li­pep­ti­das (GIP). Šie du hor­mo­nai grei­tai išski­ria­mi virški­na­mo­jo trak­to ląs­te­lė­se, pa­te­kus mais­tui. Jie re­gu­liuo­ja gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ją po val­gio ke­liais bū­dais – pa­di­di­na ka­sos in­su­li­no sek­re­ci­ją, slo­pi­na gliu­ka­go­no sek­re­ci­ją, lė­ti­na skran­džio iš­tuš­tė­ji­mą, dėl to lė­tė­ja gliu­ko­zės ab­sorb­ci­ja ir lė­čiau di­dė­ja gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja krau­jy­je po val­gio. GLP-1 ma­ži­na ka­lo­ri­jų su­var­to­ji­mą ir di­di­na so­tu­mo jaus­mą, tai pa­de­da ma­žin­ti kū­no svo­rį. Re­mian­tis moks­li­nių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, šie hor­mo­nai vei­kia ka­sos be­ta ląs­te­les, ga­mi­nan­čias in­su­li­ną, iš­sau­go­da­mi ir ge­rin­da­mi jų funk­ci­ją. To­dėl in­kre­ti­nų pa­grin­du su­kur­ti vais­tai – tai nau­ja vais­tų nuo dia­be­to kla­sė, ku­rių vei­ki­mo me­cha­niz­mas ski­ria­si nuo anks­tes­nių vais­tų. Ši vais­tų gru­pė di­di­na or­ga­niz­mo ge­bė­ji­mą kon­tro­liuo­ti gliu­ko­zės pa­di­dė­ji­mą di­din­da­mi GLP-1 kie­kį or­ga­niz­me.
      In­kre­ti­nų kla­sei pri­klau­so 2 nau­jos vais­tų gru­pės. Vie­na – in­kre­ti­no mi­me­ti­kai, GLP-1 ana­lo­gai, ku­rių vei­ki­mas kaip en­do­ge­ni­nio GLP-1, tik il­ges­nis, nes jie at­spa­rūs jį ar­dan­čio or­ga­niz­mo fer­men­to di­pep­ti­dil­pep­ti­da­zės-4 (DPP-4) vei­ki­mui. Šis vais­tas jau yra pri­ei­na­mas ir Lie­tu­vo­je, lei­džia­mas į po­odį, po su­švirkš­ti­mo or­ga­niz­me at­si­ran­da far­ma­ko­lo­gi­nė GLP-1 kon­cen­tra­ci­ja. Ki­ta vais­tų gru­pė – DPP-4 in­hi­bi­to­riai, ku­rie di­di­na or­ga­niz­me ga­mi­na­mų in­kre­ti­nų kie­kį, slo­pin­da­mi juos ar­dan­čio fer­men­to DPP-4 vei­ki­mą, t. y. už­tik­ri­ną fi­zio­lo­gi­nį (įpras­tą or­ga­niz­mui) ak­ty­vių in­kre­ti­nų kie­kį. Tai ge­ria­ma­sis vais­tas nuo dia­be­to – si­tag­lip­ti­nas.
      Si­tag­lip­ti­nas – vais­tas, ku­ris pir­ma­sis pra­dė­tas nau­do­ti kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je iš DPP-4 in­hi­bi­to­rių gru­pės vais­tų, pa­sau­li­nė­je prak­ti­ko­je nau­do­ja­mas nuo 2006 me­tų. Tai ge­ria­ma­sis vais­tas nuo dia­be­to, iš­lei­džia­mas 100 mg tab­le­ti­nės for­mos do­ze. Jis ski­ria­mas gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jai krau­jy­je ma­žin­ti pa­cien­tams, ser­gan­tiems II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, ku­riems ne­pa­vy­ko kon­tro­liuo­ti gliu­ko­zės krau­jy­je die­ta ir fi­zi­niu krū­viu. Jis ga­li bū­ti ski­ria­mas vie­nas ar kar­tu su ki­tais vais­tais nuo dia­be­to – met­for­mi­no, sul­fa­nilšla­pa­lo, pe­rok­si­so­mi­nių pro­li­fe­ra­to­rių ak­ty­vuo­ja­mų ga­ma re­cep­to­rių ago­nis­to (t. y. tia­zo­li­di­ne­dio­no) ar jų de­ri­nių. Nors ir įro­dy­tas efek­ty­vu­mas ski­riant si­tag­lip­ti­ną kar­tu su in­su­li­nu (reikš­min­gai ma­žė­ja gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas, gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja ry­te ne­val­gius ir po val­gio, ma­žė­ja po­rei­kis in­su­li­no VV per pa­rą), šiuo me­tu toks de­ri­nys iš PSDF lė­šų ne­kom­pen­suo­ja­mas. Slo­pin­da­mas DPP-4 fer­men­tą, si­tag­lip­ti­nas di­di­na ak­ty­vių in­kre­ti­nų kie­kį or­ga­niz­me 2–3 kar­tus, dėl to pa­di­dė­ja in­su­li­no ga­my­ba ir iš­si­sky­ri­mas iš ka­sos be­ta ląs­te­lių, su­ma­žė­ja gliu­ka­go­no sek­re­ci­ja ka­sos al­fa ląs­te­lė­se, dėl to ma­žė­ja gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja.
      Šio vais­to la­bai svar­bi ypa­ty­bė yra ta, kad jo vei­ki­mas pri­klau­so nuo gliu­ko­zės, tai­gi jei jis var­to­ja­mas vie­nas ar kar­tu su met­for­mi­nu, nė­ra hi­pog­li­ke­mi­jos ri­zi­kos, tai sau­gus vais­tas. Ma­ža hi­pog­li­ke­mi­jos ri­zi­ka – ypa­tin­gas šio vais­to pri­va­lu­mas. Dėl šios sa­vy­bės jis ypač tin­ka gy­dy­ti vy­res­nius žmo­nes, ku­riems hi­pog­li­ke­mi­ja ga­li pro­vo­kuo­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos ūmią pa­to­lo­gi­ją. Hi­pog­li­ke­mi­ja – pa­vo­jin­ga, ūmi dia­be­to gy­dy­mo kom­pli­ka­ci­ja. Ser­gan­čius II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu ji ištin­ka la­bai griež­tai kon­tro­liuo­jant gli­ke­mi­ją, var­to­jan­čius sul­fa­nil­šla­pa­lo pre­pa­ra­tus (to­kius kaip glik­la­zi­dą, gli­me­pi­ri­dą, gli­pi­zi­dą) ar be­si­gy­dan­čius in­su­li­nu. Daž­nai pa­cien­tai ne­su­sie­ja sa­vo pa­ti­ria­mų simp­to­mų su hi­pog­li­ke­mi­ja, daž­niau­siai pa­ti­ria­mi simp­to­mai ir kaip juos val­dy­ti pa­teik­ti 26 puslapyje esan­čia­me pa­veiks­le.
      Ki­ta la­bai svar­bi si­tag­lip­ti­no sa­vy­bė – jį var­to­jant ne­di­dė­ja kū­no svo­ris. De­ri­ny­je su met­for­mi­nu – svo­ris ma­žė­ja iki 1,5 kg per 52 sa­vai­tes1.
      Pa­to­gi var­to­ji­mo for­ma – tai ge­ria­ma­sis vais­tas tab­le­tė­mis, var­to­ja­mas vie­ną kar­tą per die­ną, 100 mg do­zė. Vais­to eli­mi­na­ci­ja iš or­ga­niz­mo vyks­ta per inks­tus (79 proc.), ser­gant sun­kiu inks­tų, ke­pe­nų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mu jo var­to­ti ne­ga­li­ma. Ski­riant jį kar­tu su sul­fa­nil­šla­pa­lo pre­pa­ra­tu, rei­kė­tų ma­žin­ti jo do­zę, nes at­si­ran­da hi­pog­li­ke­mi­jos pa­vo­jus.
      Si­tag­lip­ti­nas, kaip ir vi­si re­cep­ti­niai vais­tai, ga­li su­kel­ti ne­pa­gei­dau­ja­mas re­ak­ci­jas. Var­to­jant si­tag­lip­ti­ną, ga­li pa­si­reikš­ti aler­gi­nės re­ak­ci­jos (ana­fi­lak­si­ja, dil­gė­li­nė, odos bė­ri­mas).
      Si­tag­lip­ti­nas ga­li bū­ti ski­ria­mas vie­nas, kai pa­cien­to ka­sos be­ta ląs­te­lių funk­ci­ja ne­iš­se­ku­si, tai yra anks­ty­vo­je cuk­ri­nio dia­be­to sta­di­jo­je. Mo­no­te­ra­pi­jos me­tu si­tag­lip­ti­nas su­ma­ži­na gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no kie­kį iki 1,5 proc. (pri­klau­so­mai nuo pra­di­nės reikš­mės vi­dur­kio)2, var­to­jant su met­for­mi­nu iki – 2,9 proc. per 24 sa­vai­tes3.
      Tai­gi si­tag­lip­ti­nas:
      • žen­kliai su­ma­ži­na gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no kie­­kį ser­gan­tiems II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, di­des­nis ser­gan­čių skai­čius pa­sie­kia tiks­li­nę jo reikš­mę < 7 proc.;
      • žy­miai su­ma­ži­na al­kio gli­ke­mi­ją ir gli­ke­mi­ją po val­gio;
      • ge­ri­na ka­sos be­ta ląs­te­lių in­su­li­no sek­re­ci­nę funk­ci­ją;
      • su­ke­lia ma­žai pa­ša­li­nių reiš­ki­nių, ma­ža hi­pog­li­ke­mi­jos ri­zi­ka, to­dėl tin­ka vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms;
      • neut­ra­liai vei­kia kū­no svo­rį;
      • yra ge­ria­ma­sis vais­tas tab­le­tė­mis, pa­to­gu var­to­ti vie­ną kar­tą per die­ną.
      Tai uni­ka­lus sa­vo vei­ki­mu vais­tas, ge­ra al­ter­na­ty­va in­su­li­no sek­re­ci­ją ska­ti­nan­čių sul­fa­nil­šla­pa­lo gru­pės vais­tų sky­ri­mui. At­ei­ty­je ti­ki­ma­si jį nau­do­ti dia­be­to pre­ven­ci­jai ir pre­dia­be­tui gy­dy­ti.

      Šal­ti­niai:
      1. Nauck M., Mei­nin­ger G., Sheng D. et al., for the 024 Stu­dy Group. Ef­fi ca­cy and sa­fe­ty of the di­pep­ti­dyl pep­ti­da­se-4 in­hi­bi­tor, si­tag­lip­tin, com­pa­red to the sul­fo­ny­lu­rea, gli­pi­zi­de, in pa­tients with ty­pe 2 dia­be­tes ina­de­qu­a­te­ly con­trol­led on met­for­min alo­ne: a ran­do­mi­zed, doub­le-blind, non-in­fe­rio­ri­ty trial. Dia­be­tes Obes Me­tab. 2007, 9: 194–205.
      2. As­chner P., Kip­nes MS., Lun­ce­ford JK. et al.; for the Si­tag­lip­tin Stu­dy 021 Group. Ef­fect of the di­pep­ti­dyl pep­ti­da­se-4 in­hi­bi­tor si­tag­lip­tin as mo­not­he­ra­py on gly­ce­mic con­trol in pa­tients with ty­pe 2 dia­be­tes. Dia­be­tes Ca­re. 2006, 29: 2632–2637.
      3. Gold­stein BJ. et al. Dia­be­tes Ca­re. 2007, 30(8): 1979–1987.

      Ra­sa Juš­kie­nė
      VU San­ta­riš­kių li­go­ni­nės gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė


Puslapiai 28-29
Ly­ti­niai san­ty­kiai ir dia­be­tas

      Ly­ti­niai san­ty­kiai, kaip ir kiek­vie­na ki­ta fi­zi­nė veik­la, tu­ri įta-kos gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je su­ma­žė­ji­mui. Tai­gi jei dia­be­tą gy­do­te in­su­li­nu ar tab­le­tė­mis, dėl sek­so ga­li su­ma­žė­ti gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je (hi­pog­li­ke­mi­ja). Nors tai ga­li šiek tiek su­trik­dy­ti aki­mir­kos spon­ta­niš­ku­mą, re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­tik­rin­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je prieš ly­ti­nius san­ty­kius ir po jų. Tai pa­dės iš­veng­ti hi­pog­li­ke­mi­jos. Prieš ly­ti­nius san­ty­kius rei­kė­tų pa­pil­do­mai už­kąs­ti krak­mo­lin­go mais­to, pa­vyz­džiui, su­val­gy­ti ja­vai­nių ba­to­nė­lį. Taip pat po ran­ka tu­rė­ki­te ke­le­tą gliu­ko­zės tab­le­čių, jei­gu kar­tais pri­reik­tų. Sa­vo part­ne­riui pa­sa­ky­ki­te, kad jums ga­li pra­si­dė­ti hi­pog­li­ke­mi­jos prie­puo­lis ir ko­kie jo simp­to­mai, įsi­ti­kin­ki­te, ar jis (ji) ži­no, kaip jums pa­dė­ti, jei tai at­si­tik­tų ne­ti­kė­tai.
      Ir mo­te­rys, ir vy­rai, ser­gan­tys dia­be­tu, ga­li pa­tir­ti tam tik­rų pro­ble­mų dėl ly­ti­nių san­ty­kių.
      Kai mo­te­rys tu­ri sun­ku­mų dėl sek­su­a­li­nių san­ty­kių, tai va­di­na­ma ly­ti­ne mo­te­rų dis­funk­ci­ja (to­liau – LMD). LMD yra ta­da, kai sto­ko­ja­ma ly­ti­nio po­trau­kio, sun­kiai su­si­jau­di­na­ma, ly­ti­nių san­ty­kių me­tu jau­čia­mas skaus­mas ar sun­ku pa­siek­ti or­gaz­mą.
      Dia­be­tu ser­gan­tiems vy­rams kar­tais ga­li bū­ti sun­ku pa­siek­ti erek­ci­ją ir ją iš­lai­ky­ti tiek, kiek rei­kia ly­ti­niam ak­tui. Tai va­di­na­ma erek­ci­jos dis­funk­ci­ja (to­liau – ED). Erek­ci­ja pra­si­de­da nuo fi­zi­nio ar psi­chi­nio su­ža­di­ni­mo. Dėl to sme­ge­nys per ner­vus ima siųs­ti sig­na­lus į pe­nio rau­me­nis. Šiais sig­na­lais rau­me­nys at­pa­lai­duo­ja­mi. To­dėl į pe­nį pri­te­ka dau­giau krau­jo ir įvyks­ta erek­ci­ja. Erek­ci­ja ga­li bū­ti sun­kiau pa­sie­kia­ma dėl bet ko­kių veiks­nių, truk­dan­čių krau­jo­ta­kai ar su pe­niu su­jung­tiems nervams.
      ED pa­si­tai­ko daž­nai – diag­no­zuo­ja­ma vie­nam iš de­šim­ties vy­rų, vy­res­nių ne­gu 40 me­tų am­žiaus, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis ser­ga dia­be­tu, ar ne. Ta­čiau, jei ser­ga­te dia­be­tu, ED ti­ki­my­bė, ži­no­ma, pa­di­dė­ja. Fak­tiš­kai pu­sei vi­sų dia­be­tu ser­gan­čių vy­rų per 10 me­tų nuo šios diag­no­zės nu­sta­ty­mo pa­si­reiš­kia erek­ci­jos dis­funk­ci­ja.
      Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės moks­li­nin­kų at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, dia­be­tas ga­li pa­kenk­ti vy­ro sper­mai ir su­ma­žin­ti vai­sin­gu­mą. Pa­žeis­tas sper­mos DNR – tai vie­na vy­rų ne­vai­sin­gu­mo bei mo­te­rų per­si­lei­di­mo prie­žas­čių. Ty­ri­mą at­li­ku­si moks­li­nin­kų gru­pė tvir­ti­na, kad gau­ti re­zul­ta­tai ke­lia ne­ri­mą, nes ser­ga­mu­mas dia­be­tu spar­čiai di­dė­ja. Moks­li­nin­kai iš­ty­rė 56 sper­mos pa­vyz­džius. Tai bu­vo pir­mas ty­ri­mas, ku­riuo siek­ta pa­ly­gin­ti dia­be­tu ser­gan­čių ir šios li­gos ne­tu­rin­čių vy­rų sper­mą. Dia­be­tu ser­gan­čių vy­rų gru­pė­je apie 52 proc. DNR sper­mos ląs­te­lė­se bu­vo pa­žeis­ta, o dia­be­tu ne­ser­gan­čių vy­rų gru­pė­je – 32 pro­cen­tai. Be to, dia­be­tu ser­gan­čių vy­rų sėk­los tū­ris kur kas ma­žes­nis, nors sper­mos kon­cen­tra­ci­ja, jos struk­tū­ra bei ge­bė­ji­mas ju­dė­ti prak­tiš­kai ne­si­sky­rė. Nors ty­ri­me da­ly­va­vę vy­rai sir­go I ti­po dia­be­tu (kai kū­nas ne­ga­mi­na in­su­li­no), pa­aiš­kė­jo, kad II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių vy­rų (tai daž­nes­nė li­gos for­ma, kai or­ga­niz­mas ga­mi­na ne­pa­kan­ka­mai in­su­li­no ar­ba tin­ka­mai į jį ne­re­a­guo­ja) sper­ma tu­rė­jo to­kius pa­čius DNR pa­ki­ti­mus.

      Ly­ti­nių san­ty­kių pro­ble­mų prie­žas­tys
      Ir dia­be­tu ser­gan­tiems vy­rams, ir mo­te­rims ly­ti­nių san­ty­kių pro­ble­mas pa­pras­tai su­ke­lia ne vie­nas, o ke­le­tas fi­zi­nių bei emo­ci­nių veiks­nių.
      Ate­ro­sklerozė (krau­ja­gys­lių su­siau­rė­ji­mas) su­trik­do ly­ti­nių or­ga­nų ap­rū­pi­ni­mą krau­ju, to­dėl sun­kiau pa­si­reiš­kia fi­zi­niai su­jau­di­ni­mo po­žy­miai – va­gi­nos su­drė­ki­mas mo­te­rims ir erek­ci­ja vyrams.
      Per il­ges­nį lai­ką di­de­li gliu­ko­zės kie­kiai krau­jy­je pa­ken­kia ner­vi­nio im­pul­so per­da­vi­mui į pe­nį vy­rams (tai su­ke­lia erek­ci­jos pro­ble­mas), dėl jų taip pat ga­li su­ma­žė­ti mo­te­rų kli­to­rio jaut­ru­mas.
      Dėl di­de­lio gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je mo­te­rims pa­di­dė­ja kai ku­rių in­fek­ci­jų, pa­vyz­džiui, pien­li­gės, ri­zi­ka. Tai taip pat kom­pli­kuo­ja ly­ti­nius san­ty­kius.
      Kai nuo ki­tų li­gų, pa­vyz­džiui, per aukš­to krau­jo­spūdžio ar dep­re­si­jos, var­to­ja­mos tam tik­ros tab­le­tės, tai taip pat ga­li su­kel­ti ly­ti­nę mo­te­rų dis­funk­ci­ją ar erek­ci­jos pro­ble­mas vy­rams.
      Ta­čiau ly­ti­nės dis­funk­ci­jos prie­žas­tys ga­li bū­ti ne tik fi­zi­nės. Emo­ci­niai su­tri­ki­mai, pa­vyz­džiui, ne­ri­mas ir stre­sas, dep­re­si­ja ir pro­ble­mos dėl san­tuo­kos, taip pat ga­li bū­ti ly­ti­nių san­ty­kių su­tri­ki­mų prie­žas­tis.

      Kaip gy­dy­ti ly­ti­nių san­ty­kių pro­ble­mas?
      Jei jus var­gi­na erek­ci­jos dis­funk­ci­ja ar ly­ti­nė mo­te­rų dis­funk­ci­ja, pro­ble­mą ap­tar­ki­te su sa­vo gy­dy­to­ju ar slau­gy­to­ju. Ne­si­var­žy­ki­te. Jie tik­rai pa­siū­lys ke­le­tą gy­dy­mo bū­dų. Vi­sų pir­ma, jie pa­tik­rins jū­sų svei­ka­tą, nu­sta­tys, ar dia­be­tui kon­tro­liuo­ti jums ne­rei­ka­lin­gas pa­pil­do­mas gy­dy­mas, ar jums ne­rei­kė­tų skir­ti spe­cia­laus gy­dy­mo dėl pa­di­dė­ju­sio cho­les­te­ro­lio kie­kio, per aukš­to krau­jo­spūdžio ar dep­re­si­jos. Jei erek­ci­jos dis­funk­ci­ją ar ly­ti­nę mo­te­rų dis­funk­ci­ją jums iš da­lies su­kė­lė emo­ci­nės pro­ble­mos, gy­dy­to­jas ar slau­gy­to­jas jums re­ko­men­duos ati­tin­ka­mas kon­sul­ta­ci­jas (kaip at­ski­rą gy­dy­mą ar de­ri­nant su ki­to­mis te­ra­pi­jos rū­ši­mis). Nuo erek­ci­jos dis­funk­ci­jos ken­čian­tiems vy­rams gy­dy­to­jas ga­li skir­ti gy­dy­mą tam tik­ro­mis tab­le­tė­mis, pa­vyz­džiui, Viag­ra, Cia­lis, Le­vit­ra ir kt. Jos pa­de­da at­pa­lai­duo­ti pe­nio rau­me­nis, dėl to į jį pri­te­ka dau­giau krau­jo. Kad šios tab­le­tės su­veik­tų, rei­ka­lin­ga ir ly­ti­nė sti­mu­lia­ci­ja. Svar­biau­sia, kad tab­le­tes skir­tų gy­dy­to­jas ar slau­gy­to­jas. Jos ne vi­siems vie­no­dai tin­ka, to­dėl, jei jas var­to­si­te pats, be gy­dy­to­jo prie­žiū­ros, ga­li­te smar­kiai pa­kenk­ti svei­ka­tai. Yra ir ki­tų prie­mo­nių erek­ci­jai su­kel­ti, pa­vyz­džiui, va­ku­u­mi­niai prie­tai­sai, pri­trau­kian­tys krau­jo į pe­nį, ma­žos tab­le­tės, de­da­mos į pe­nio šla­pi­mo ka­na­lą, pe­nio in­jek­ci­jos. Mo­te­rims kol kas nė­ra vais­tų nuo ly­ti­nės dis­funk­ci­jos, ta­čiau ga­li­ma nau­do­ti spe­cia­lų va­ku­u­mi­nį prie­tai­są krau­jo pri­te­kė­ji­mui ir kli­to­rio bei va­gi­nos su­drė­ki­mui pa­ska­tin­ti.
      Yra dau­gy­bė da­ly­kų, ku­riuos ga­li­te pa­tys at­lik­ti, siek­da­mi įveik­ti įvai­rias ly­ti­nių san­ty­kių pro­ble­mas.
      Pir­mas da­ly­kas, ku­rį ga­li­te pa­da­ry­ti – tai pa­ge­rin­ti gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je kon­tro­lę, pa­de­dan­čią ap­sau­go­ti ner­vus ir krau­ja­gys­les.
      An­tra, jei rū­ko­te, pats lai­kas bū­tų mes­ti. Dėl rū­ky­mo su­siau­rė­ja krau­ja­gys­lės ir su­trin­ka krau­jo pri­te­kė­ji­mas į pe­nį ar kli­to­rį.
      Ven­ki­te ger­ti per daug al­ko­ho­lio. Tai taip pat pla­čiai ži­no­ma erek­ci­jos dis­funk­ci­jos prie­žas­tis. Mo­te­rims al­ko­ho­lis ir­gi ga­li pa­kenk­ti ner­vams bei hor­mo­nams, re­gu­liuo­jan­tiems jų ly­ti­nę funk­ci­ją.
      Pa­ga­liau da­ry­ki­te vis­ką, ką ga­li­te, rū­pin­da­mie­si sa­vo krau­ja­gys­lė­mis, ypač tin­ka­mai mai­tin­ki­tės ir re­gu­lia­riai mankš­tin­ki­tės.

      Pa­reng­ta pa­gal Ab­bott Dia­be­tes Ca­re inf.,
      www.abo­vi­ta.lt


Puslapiai 30-31
Ge­ra gli­ke­mi­ja – ge­ra sa­vi­jau­ta

      Šiuo me­tu cuk­ri­niu dia­be­tu pa­sau­ly­je ser­ga dau­giau nei 285 mln. žmo­nių.
      Lie­tu­vo­je ši li­ga diag­no­zuo­ta per 72 tūkst. žmo­nių, maž­daug 2,2 proc. ša­lies gy­ven­to­jų.
      Spė­ja­ma, kad dar tiek pat žmo­nių ne­ži­no, kad jau ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu.

      I ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas – tai jau­nų žmo­nių li­ga, kai ka­sa vi­siš­kai ne­ga­mi­na in­su­li­no, ku­ris bū­ti­nas, kad su mais­tu gau­ta gliu­ko­zė pa­tek­tų į ląs­te­les ir au­di­niuo­se vyk­tų me­džia­gų apy­kai­ta. Jis pa­si­reiš­kia ūmi­niu sa­vi­jau­tos blo­gė­ji­mu (di­de­liu silp­nu­mu, nuo­var­giu, dar­bin­gu­mo ma­žė­ji­mu, troš­ku­liu, daž­nu šla­pi­ni­mu­si ir spar­čiu svo­rio kri­ti­mu). Žmo­nėms, ser­gan­tiems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, gy­dy­mas in­su­li­no pre­pa­ra­tais yra gy­vy­biš­kai bū­ti­nas ir pra­de­da­mas tik nu­sta­čius diag­no­zę.
      II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas – su­da­ro iki 90 proc. vi­sų dia­be­to at­ve­jų, tai yra vy­res­nių, daž­nai tu­rin­čių ant­svo­rio žmo­nių li­ga, kai ka­sa ga­mi­na ne­pa­kan­ka­mai in­su­li­no or­ga­niz­mo po­rei­kiams pa­ten­kin­ti ar in­su­li­nas ne­tin­ka­mai vei­kia au­di­niuo­se. Li­gos pra­džio­je daž­nai jo­kių li­gos simp­to­mų ne­bū­na, ir dia­be­tas diag­no­zuo­ja­mas tik ra­dus pa­di­dė­ju­sį cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Kai gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je nuo­lat, nors ir ne­daug, pa­di­dė­jęs, vys­to­si stam­bių­jų krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mai: ko­jų krau­ja­gys­lių skle­ro­zė, sme­ge­nų krau­ja­gys­lių skle­ro­zė, šir­dies krau­ja­gys­lių skle­ro­zė (anks­ty­vų in­sul­tų ir in­fark­tų ri­zi­kos veiks­nys), vė­liau – ner­vų, inks­tų ir re­gos pa­žei­di­mai. Diag­no­za­vus II ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą, daž­nai bū­na pa­žeis­tos ir smul­kio­sios krau­ja­gys­lės.
      Išaiški­nus II ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą, ski­ria­mas ne­me­di­ka­men­ti­nis (die­ta, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, li­go­nio mo­ky­mas ir sa­vi­kon­tro­lė) ir me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mai. Pa­grin­di­nis tiks­las – steng­tis pa­lai­ky­ti nor­ma­lų gliu­ko­zės ir li­pi­dų kie­kį krau­jy­je, nor­ma­li­zuo­ti svo­rį, nes tik tai stab­do krau­ja­gys­li­nių kom­pli­ka­ci­jų vys­ty­mą­si. To­dėl re­ko­men­duo­ja­ma ma­tuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je ry­te at­si­kė­lus ir 2 va­lan­dos po pa­grin­di­nių val­gy­mų.
      Pa­grin­di­nis cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo tiks­las yra „ge­ras cuk­rus“. Ką tai reiš­kia? Cuk­raus kie­kis krau­jy­je (iš piršto) ne­val­gius tu­ri bū­ti nuo 3,33 iki 5,55 mmol/l, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu kri­te­ri­jai ne to­kie griež­ti, ne­val­gius tu­ri bū­ti iki 6,7 mmol/l, 2 val. po val­gio – iki 8,9 mmol/l, tri­jų mė­ne­sių cuk­raus vi­dur­kis, ki­taip va­di­na­mas gli­kuo­tu he­mog­lo­bi­nu, tu­rė­tų bū­ti ne dau­giau kaip 7 proc. Jei pa­mi­nė­ti ro­dik­liai yra aukštes­ni, rei­kia gy­dy­mą ko­re­guo­ti, per­žiū­rė­ti die­tą, di­din­ti vais­tų do­zę ar tai­ky­ti ati­tin­ka­mą gy­dy­mą in­su­li­nu.
      Cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo es­mė – gy­dant pri­va­lo ak­ty­viai da­ly­vau­ti pats pa­cien­tas, o gy­dy­to­jas tu­ri jam pa­dė­ti. Jei pa­cien­tas daž­nai ti­ria sa­vo cuk­rus kie­kį krau­jy­je, jis pats pa­ma­to, ka­da blo­gė­ja li­gos kon­tro­lė. Tuo­met ne­lauk­da­mas jis tu­rė­tų kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją ar en­dok­ri­no­lo­gą. Pas en­dok­ri­no­lo­gą pa­cien­tai tu­ri ap­si­lan­ky­ti bent kar­tą per me­tus, kad bū­tų lai­ku pa­ste­bė­tos ir įver­tin­tos cuk­ri­nio dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos. O jei­gu cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mas ne­pa­kan­ka­mas, cuk­raus kie­kis krau­jy­je aukštas ir ne­kren­ta, blo­ga sa­vi­jau­ta, rei­kia kon­sul­tuo­tis su en­dok­ri­no­lo­gu tiek kar­tų, kiek rei­kia. Dia­be­to li­go­nio gy­dy­mą rei­kia nuo­lat ste­bė­ti. Gal­būt anks­čiau pa­skir­to gy­dy­mo jau ne­pa­kan­ka, gal­būt rei­kia in­ten­sy­vin­ti gy­dy­mą. II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas ypa­tin­gas tuo, kad pa­laips­niui blo­gė­ja ka­sos funk­ci­ja. Jei iš pra­džių pa­kan­ka lai­ky­tis die­tos, vė­liau pra­de­da­mas gy­dy­mas tab­le­tė­mis (vie­nu vais­tu ar jų kom­bi­na­ci­ja), tai, ga­liau­siai, išse­kus ka­sos funk­ci­jai, rei­kia pra­dė­ti leis­tis in­su­li­ną. Ty­ri­mai ro­do, kad tai įvyks­ta apie 5–7 li­gos metus.
      Gy­dy­mas in­su­li­nu na­tū­ra­li gy­dy­mo ei­ga, ku­ri pa­de­da už­kirs­ti ke­lią kom­pli­ka­ci­joms. At­lik­ta UKPDS stu­di­ja pa­ro­dė, kad kiek­vie­nas 1 proc. HbA1c su­ma­žė­ji­mas ma­ži­na mir­čių nuo cuk­ri­nio dia­be­to ri­zi­ką net 21 proc., šir­dies li­gų – 14 proc., mik­ro­krau­ja­gys­lių (akių, inks­tų, ner­vi­nio au­di­nio pa­ken­ki­mo) kom­pli­ka­ci­jų – 37 proc., pe­ri­fe­ri­nių krau­ja­gys­lių li­gų – 43 proc. Šiuo me­tu esan­tys in­su­li­no ana­lo­gai yra sau­gūs, leng­vai pri­tai­ko­mi prie li­go­nio gy­ve­ni­mo re­ži­mo, aukš­tos ko­ky­bės, ge­rai to­le­ruo­ja­mi. Ir svar­biau­sia pa­cien­tui – pa­pras­tai nau­do­ja­mi. In­su­li­no in­jek­to­riai yra tiek išto­bu­lin­ti, kad te­rei­kia pa­suk­ti ran­ke­nė­lę in­su­li­no do­zei nu­sta­ty­ti ir su­švirkš­ti. Taip pat ypač pa­to­gios ir pa­pras­tos yra švirkš­ti­mo prie­mo­nės – la­bai plo­nos ada­tė­lės, ku­rias jau da­ro­si net sun­ku įžiū­rė­ti, to­dėl in­jek­ci­jos yra vi­siš­kai ne­skaus­min­gos. Pa­pras­tai pa­cien­tai tei­gia, kad, pra­dė­jus leis­ti in­su­li­ną, sa­vi­jau­ta pa­ge­rė­ja. Svar­bu su­vok­ti, kad kom­pli­ka­ci­jos vys­to­si ne nuo in­su­li­no, o at­virkš­čiai – nuo per aukšto cuk­raus kie­kio krau­jy­je.
      Lie­tu­vo­je ga­li­ma įsi­gy­ti nau­jau­sių vais­tų cuk­ri­niam dia­be­tui gy­dy­ti. Dau­gu­mą iš jų kom­pen­suo­ja vals­ty­bė. Kiek­vie­no pa­cien­to gy­dy­mas yra in­di­vi­du­a­lus. Tik glau­dus pa­cien­to ir gy­dy­to­jo ben­dra­vi­mas pa­de­da nor­ma­li­zuo­ti pa­di­dė­ju­sį gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ir už­tik­rin­ti ge­rą sa­vi­jau­tą.

      Rū­ta Du­bo­sie­nė
      Kau­no Dai­na­vos po­li­kli­ni­kos en­dok­ri­no­lo­gė


Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, A. Rimkutė, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 5000 egz.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.
Rodoma versija 16 iš 21 
20:55:20 Mar 19, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba