SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-03-25 nr. 654

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Vida Mažrimienė
Kylant savais sparnais
6

Muzika 
• Milda Čiučiulkaitė
Retai skambančių kūrinių popietė
• Jūratė Vyliūtė
Tradicija, išsauganti kultūrinę atmintį
1
• Tarptautinis muzikos festivalis "Sugrįžimai 2005"1
• Kviečia "Beatričės muzikinis klubas"1
• Didžiojo šeštadienio koncertas
• Bacho muzika Velykoms
• Projektas "Jaunimas"
• KONCERTAI

Dailė 
• Goda Giedraitytė
Medžio paviršiuje apgyvendintos mintys
1
• Dialogas tarp Vakarų ir naujų ES narių
• PARODOS

Literatūra 
• Išminčiaus patarimai4
• VAKARAI

Teatras 
• Einu kitokiu keliu26
• Klaipėdos dramos teatre – Neilo Simono "Banketas"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Vaidas Jauniškis
Alyvmedžiai pagal "Kino pavasarį"
• Laukiant paskutinės bangos
• Kultūros ministerija griežtins lėšų paskirstymo kinui tvarką3
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Elona Lubytė
Menas, demokratija ir viešoji erdvė
1

Anonsai 
• Lietuvos istorijos ir kultūros sričių leidinių konkursas

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Kylant savais sparnais

Latvijos dailės paroda Kaune

Vida Mažrimienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
A. Romanas. "Peizažas su raiteliu". 1910 m.

Taip pavadinta XX a. pradžios latvių dailės paroda, iš Rygos atkeliavusi į Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų* (prieš tai ji buvo Ščecine ir Varšuvoje). Pasak muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio, ji puikiai atitinka M.K. Čiurlionio epochą. Eksponuojama ne tik tapyba, grafika, piešiniai, bet ir nuotraukos su Rygos architektūros vaizdais. Žiūrovo laukia daug netikėtumų: šalia chrestomatinių latvių dailės pavyzdžių atrasime Baltijos vokiečių, rusų autorių, prieš Pirmąjį pasaulinį karą aktyviai dalyvavusių parodose Baltijos šalyse. Folklorinių personažų ir romantinių peizažų fone skleidžiasi savitos kultūros dalis, alsuojanti Šiaurės Europos mentaliteto bruožais. "Turime pripažinti, kad latviai, be techninių sugebėjimų, su mumis rungiasi meno kultūra, rimta mokykla, didele valia sukurti pastovias vertybes", – 1937 m. rašė Justinas Vienožinskis, aptardamas apžvalginę latvių dailės parodą Kaune. Po pusšimčio metų latvių mokyklos brandumu bus įsitikinęs ir knygos "Lietuvių tapybos raida. 1900–1940" autorius Jonas Umbrasas: "Žvelgdami į latvių tapybą iš istorijos perspektyvos, aiškiai matome solidžios mokyklos išugdytas tradicijas, didelius užmojus…"

Tarp Latvijos ir Lietuvos

Kultūriniai ryšiai tarp abiejų šalių užsimezgė jau pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. P. Kalpokas mokėsi Rygoje pas V. Blumą ir J. Valterį, P. Puzinas – pas V. Purvitį. Rygos meno mokykloje kartu su V. Tone ir K. Ubanu profesines žinias gilino V. Eidukevičius, su V. Didžioku ir A. Galdiku Štiglico mokyklą lankė U. Skulmės dailininkų karta. Kaip ir Lietuvoje, XX a. pradžios Latvijoje kūrėsi savomis programomis paremtos dailininkų grupuotės, 1909 m. buvo įsteigta Rygos meno mokykla, pirmasis Baltijos krašte meno muziejus. Apsilankiusi Rygoje, H. Kairiūkštytė-Jacinienė 1934 m. "Naujojoje Romuvoje" paskelbė straipsnį "Iš Latvijos sostinės meninio gyvenimo", kuriame pasakojo apie valstybinius kultūrinius renginius. Įsibėgėjus latvių dailės gyvenimui, viena po kitos buvo rengiamos apžvalginės parodos: Helsinkyje, Taline, Varšuvoje, Krokuvoje (1936); Vienoje, Budapešte, Prahoje, Kaune (1937); Kopenhagoje (1939). Beje, Kaune taip pat įvyko bendra Lietuvos ir Latvijos žydų dailininkų meno paroda, kūrinius eksponavo Rygos karikatūristas ir plakatistas S. Civinskis-Civis (1931). Latvijos nepriklausomųjų dailininkų draugijos parodoje Rygos miesto dailės muziejuje tais pačiais metais dalyvavo ir V. Eidukevičius. Netrūko bendradarbiavimo ženklų ir bendrose pasaulinėse parodose: Trokadero muziejuje Paryžiuje, Pabaltijo tautų knygų parodoje Prahoje, Lietuvos ir Latvijos keramikos parodoje Paryžiuje. Po parodų Kaune M.K. Čiurlionio galerija nupirko V. Purvičio, R. Tilbergo, R. Sutos kūrinių, kurie dabar eksponuojami M. Žilinsko galerijoje. XX a. pradžios Latvijos plakatai saugomi muziejaus grafikos rinkiniuose. Knygoje "Dailė ir valstybė" G. Jankevičiūtė mini, jog po 1926 m. Kaune parodytos latvių porceliano parodos Aleksandros Belcovos darbų įsigijo prezidentas Kazys Grinius ir operos dainininkas Kipras Petrauskas.

Tarp secesijos ir simbolizmo

Į dabartinę latvių ekspoziciją įžengi truputį pavydėdamas kaimynams, kad jie turi G. Škiltersą ir T. Zalkalnį, studijavusius vienoje Rodino studijų, kur praktikos užsiėmimams vadovavo Emile’is Bourdellis. Kita vertus, atvežtinėje ekspozicijoje dominuoja tapyba bei grafika, turinti mažai bendra su Rodinu. Jos šaknys glūdi XIX–XX a. lūžyje užsimezgusiuose art nouveau stiliaus vandenyse, išsiliejusiuose klasikiniais J. Rozentalio, A. Romano, J. Tilbergo, P. Krastinio, A. Dmitrijevos ir kitų kūrybos pavyzdžiais. Latvijoje modernas plėtojosi sugerdamas vokiškojo simbolizmo, iš Paryžiaus atsivežto impresionizmo, prerafaelitų dailės įtakas. Palaipsniui vaduojantis iš svetimų stilių poveikio buvo siekiama atskleisti nacionalinį charakterį. Tačiau vargu ar rasime bent vieną latvių autorių, paveiktą tik vieno stiliaus. Tikėtina, kad tam turėjo reikšmės ir mokyklų įvairovė: Imperatoriškoje Peterburgo dailės akademijoje mokėsi B.C. Borchertas, V. Purvitis, A. Romanas, J. Rozentalis, R. Tillbergas, J. Valteris, Štiglice – P. Krastinis, R. Perle, T. Uderis, R. Zarinis. Kai kurie jų studijas tęsė Berlyne, Romoje, asmeninių inspiracijų vedami atsidūrė Suomijoje ar Švedijoje.

iliustracija
J. Rozentalis. "Princesė su beždžionėle". 1913 m.

Latvių tapybos patriarchu galima laikyti Janį Rozentalį. Žanrinei kompozicijai "Princesė ir beždžionėlė", 1913 m. eksponuotai secesijos meno parodoje Miunchene, būdinga silueto deformacija, amžiaus pradžios formų plastika ir ornamentiškumas. Palyginę šį darbą su W. Morriso "Karaliene Guenievre", atrasime daug bendrų sąlyčio taškų. J. Rozentalio "Malvinos Vigneres-Grinbergos portretas" – labiau išgrynintas. Niuansuotam pilkam koloritui, regis, turėjo įtakos Whistlerio "Motinos portretas". Madoniškai švelni vokiečių impresionizmo tapysena dvelkianti žanrinė kompozicija "Motina su kūdikiu". Biblinė drobė "Gundymas" gimsta vokiečių simbolizmo tradicijų sandūroje. Impresionistinė vaizdo struktūra ženklina lyrišką alegorinę Rozentalio kompoziciją "Piemens sapnas" ryškėja freskiško kolorito erdviniai planai, tarsi Fellini filmuose lėtai juda figūros, skendinčios pavasario laukime. Tobulai interpretuotos peizažo detalės ištirpsta dailininko vizijose arba, panašiai kaip Makso Klingerio paveiksluose, daug kartų piešiamos iš natūros, atgyja naujo dialogo pavidalu. Vienas paslaptingiausių dailininko darbų – "Juoda gyvatė miltus daro" – monochromiška kompozicija, balansuoja mistinių išgyvenimų jūroje. Iškamuoto veido moteris roplio kūnu simbolizuoja Latviją, 700 metų praleidusią vokiečių nelaisvėje. Įdomu, jog pačiame darbe akivaizdi vokiečių dailės tradicijų įtaka, primenanti šveicarų tapytojo Arnoldo Böcklino manierą. Neįtikėtinai platus ir J. Valterio kūrinių spektras: nuo postimpresionistinių peizažų iki nacionalinio romantizmo gelmių.

Iš tautinių ir Europos meno klodų

Tautinis romantizmas būdingas ne tik latvių dailei. Žvilgsnis į istorinę praeitį, mistinis simbolizmas, grotesko elementai – charakteringi secesinės dailės bruožai. Pasak D. Sarabjanovo, tai dualistinis stilius, kuriame darniai dera ironija ir sentimentalumas, melancholija ir dramatizmas. Šiomis savybėmis pasižymi R. Zarinio "Poeto kapas", E.H. Gaehtgenio "Eva". Vieno kito latvių grafiko darbuose šmėsteli A. Ostroumovos-Lebedevos, o tapytojų – A. Kuindžio, V. Borisovo-Musatovo šešėlis. Akivaizdu, jog Rusijoje studijavusius latvius veikė "Mir iskusstva" tendencijos, čia itin populiarių žurnalų – anglų "The studio", vokiečių "Pan" ir "Jugend", prancūzų "Art et Decoration" – vaizdai. 1897 m. Sankt Peterburge įvyko Tarptautinė afišų paroda, leidusi susipažinti su garsiausiais art nouveau dailininkų darbais.

Prabilus apie tautinį meną, visu ryškumu iškyla V. Purvičio figūra. Jis – Rygos dailės mokyklos ir miesto muziejaus direktorius, 1900 m. pasaulinėje parodoje pelnęs III laipsnio bronzos medalį, 1901 m. VIII Miuncheno secesijos parodoje – aukso medalį, XIV tarptaunėje Liono parodoje – aukso medalį ir "Croix de Merete". Latvijos dailės kontekste šis autorius prilygsta estui E. Wiiraltui. Būdamas Latvijos dailės akademijos rektoriumi, jis padėjo išaugti naujai latvių peizažistų kartai. Nenuostabu, kad ir P. Kalpoko "Pavasaris", "Peizažas su upeliu" mena V. Purvičio braižą, išsiskiriantį elegancija, subalansuotomis erdvinėmis plokštumomis, ramia epiška nuotaika. Latvijos dailė alsuoja profesine savastimi, migruojančia nuo patriarchalinio suvokimo modelio link Vakarų Europos kultūros. 1937 m. gretindamas kaimyninių šalių parodas Rygoje ir Taline L. Sonbergas teigė: "Iš to, kas buvo matyta, vis dėlto negalima nė vienam kaimynui duoti vainiko. Vieni turi viena, kiti kita… Latviai, be abejo, technikos atžvilgiu yra stipresni…" Tuo tarpu U. Skulmei atrodo, jog lietuvių tapyboje daugiau jausminių inspiracijų, jie labiau linkę laikytis "tapybiškumo principų".

Paroda "Kylant savais sparnais" – puiki galimybė paklaidžioti giminingos kultūros tradicijų takais, kurie iš pažiūros tokie panašūs, bet iš tiesų labai skirtingi.

Vida Mažrimienė

_______________

* Dėl techninių kliūčių paroda perkelta į A. Žmuidzinavičiaus muziejų.

 

Skaitytojų vertinimai


4727. Kestutis Rastenis-Rasten2005-03-30 14:53
Puiku!O dabar atvežk[t estus, kokia puiki jų dailė: Juri Arrak, Viiralt, P.Muudist ir kiek dar kitų. Paskui suomių. Gerai buvo anais laikais, kai ŠMC rengė Pabaltijo bienales. O dabar jos daug reikalingesnės būtų, nei tarybiniais.Baltijos kely tai stovėjome kartu, o dabar vii kas sau. Ne mano pupos... Be to, Čiurlionio muziejuj pataisykit vertimus į anglų k.:Žinia erskita ne News kaip dabar, o Message. Mokinuko aklauswkit. Ir Perkūną verskit ne germanų dievu, o Thunder God. Sakiu jau, bet neklau

4740. Rasteniui2005-03-31 17:46
Perkunas angliskai paprastai yra Thor.

4750. e.Redakcija informuoja2005-04-01 06:59
Prasnešame, jog nuo kitos savaitės automatiškai bus naikinami visi komentarai, kuriuose nėra lietuviškų diakritinių ženklų.

5052. Pic2005-06-01 11:13
Kur žemėlapis!!!!!!!!!!!!!!!!!!????????????????????????!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 178 iš 201 
0:19:42 Mar 14, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba