SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-10-29 nr. 634

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Živilė Ambrasaitė
Scenos alchemikas

Muzika 
• Kęstutis Mikeliūnas
Iš tvirto kamieno
2
• Vytautė Markeliūnienė
Įkūnyta vizija
• "Gaidos" finale – pažintis su kamerine opera iš JAV
• "Don Karlas", skirtas scenografo Liudo Truikio šimtmečiui
• Aldonos Dvarionaitės jaunųjų pianistų konkursas1
• KONCERTAI

Dailė 
• Aurelija Jasaitė
Meninis polilogas
• Aušra Trakšelytė
Supriešinti vaizdai
1
• Rūta Taukinaitytė
Skulptūriškos formos su stalčiukais arba litoralė
• Jolanta Zabulytė
Šilko spindesys ir spalvos
• Telesforo Valiaus sugrįžimas
• Inauguruotas VDA rektorius1
• Lytis ir populiarioji kultūra
• PARODOS

Literatūra 
• Prikeltas iš užmaršties1
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Mirė dramaturgija, tegyvuoja dramaturgija!
• Antonine’as Artaud: pamišęs genijus1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Tikros istorijos, ir nieko daugiau
• Kapinėse dar nėra ekranų
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Scenos alchemikas

Liudo Truikio 100-osioms gimimo metinėms skirti renginiai

Živilė Ambrasaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Liudas Truikys. G. Verdi operos "Don Carlos" I paveikslo dekoracijų eskizas. 1978 m.

Spalio 8 d. Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyko mokslinė konferencija "Dailininkui Liudui Truikiui – 100". Pranešimuose buvo plačiai aptariama ir įvairiais aspektais nagrinėjama L. Truikio kūryba bei gyvenimo epizodai. Pvz., dr. Giedrė Jankevičiūtė skaitė pranešimą apie L. Truikio studijų metus, praleistus ne tik Kaune, bet ir užsienyje – Berlyne ir Paryžiuje; Vida Mažrimienė pristatė L. Truikį kaip tapytoją, iliustratorių ir karikatūristą. Netikėtame Rūtos Samuolytės-Navardauskienės pranešime ieškota paralelių tarp L. Truikio ir Salvadoro Dali asmenybių. Išgirdome prisiminimų apie dailininko gimtąjį Pagilaičių kaimą ir Truikių giminę, skambėjo citatos iš dailininko pasisakymų, pokalbių, buvo pristatyti L. Truikio ir Marijonos Rakauskaitės namų-muziejaus Kaune ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Vilniuje rinkiniai, demonstruoti filmai.

M.K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta pirmoji L. Truikio kūrybai skirtos parodos "Scenos alchemikas" dalis, kurioje eksponuojami dramoms kurti scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, tapybos ir grafikos kūriniai. Čia iš šiuo metu remontuojamų L. Truikio ir M. Rakauskaitės namų-muziejaus trumpam atkeliavo asmeniniai dailininko ir jo žmonos daiktai, laiškai, dokumentai, suteikiantys galimybę arčiau susipažinti su L.Truikio asmenybe – stebėti užgimstantį dailininko talentą, žvilgtelėti į jį supusį pasaulį, spinduliuojantį ramybe ir apgaubtą paslapties skraiste, užmesti akį į meile ir pagarba alsuojančius laiškus gyvenimo ir kūrybos palydovei, mūzai, žmonai, operos solistei Marijonai Rakauskaitei.

Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, lankytojus kviečia antroji parodos dalis, supažindinanti su L. Truikio darbais, skirtais muzikiniams spektakliams. Vilniaus operos scenai skirtuose scenovaizdžių ir kostiumų eskizuose aiškiausiai atsiskleidė nepakartojamas dailininko sugebėjimas vizualizuoti garsus, o vaizdą priversti skambėti. Galimybės sujungti muzikos skambesį ir vaizdinį L. Truikys sąmoningai ieškojo pačios pirmosios savo dekoruotos operos – B. Smetanos "Parduotosios nuotakos" (1934) – scenovaizdžiuose. Pagrindinis šias skirtingos prigimties meno šakas jungiantis elementas buvo ornamentas.

Sintezės siekis buvo pagrindinė tolesnės L. Truikio kūrybos problema. 1982 m. dailininkas rašė: "Nuo mūsų šimtmečio pradžios, kada gimė naujosios XX amžiaus meno srovės, garsų ir formų poveikis, sintezės suvokimo tebeieškoma kaip didžios neišvengiamybės, todėl 1935 m. užsidėjau savo amžiaus tikslu dasikasti konkrečių sintezės pagrindų" (L.Truikio rankraštis, 1935 04 14, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniai).

XX a., režisieriui tapus tam tikros idėjinės-estetinės teatro krypties kūrėju arba pasekėju, atsirado poreikis visas teatro meno išraiškos priemones pajungti spektaklio kaip meninės visumos idėjai. Harmoningos visų spektaklio komponentų jungties ieškojo ir Mstislavas Dobužinskis, L. Truikio vadinamas mokytoju. Apipavidalindamas operos, dramos, baleto kūrinius, M. Dobužinskis stengėsi naudoti kuo mažiau butaforijos, pasikliovė vien tapybos priemonių teikiamomis galimybėmis ir nenorėjo scenovaizdžiais iliustruoti spektaklio veiksmo vietos. Atkurti laiko ir vietos dvasią jis bandė spektaklio foną glaudžiai susiedamas su turiniu ir muzika, o kostiumais siekė atspindėti vaizduojamą laikotarpį ir pabrėžti personažų charakterį bei savitumus. M. Dobužinskis naudojo visas įmanomas išraiškos priemones, vizualų poveikį stiprino pasitelkdamas apšvietimą, tačiau jo sceninio apipavidalinimo pagrindas paprastai būdavo grafika. Retrospektyvistinės idėjos, į Lietuvos teatrą atkeliavusios kartu su "Meno pasaulio" grupei priklausiusiais dailininkais bei jų pasekėjais L. Truikiui didelės įtakos nepadarė. Tiesa, jis žavėjosi senųjų civilizacijų menu ir filosofija, naudojo istorinius laikotarpius charakterizuojančius elementus, bet nesistengė remdamasis vien tik jais scenovaizdžiuose įkūnyti praėjusiųjų laikų dvasią. Dailininkas "skolinosi" tik esminius dėsnius, kuriais remiantis buvo kuriama Rytų muzika, Egipto, antikos architektūros šedevrai. Charakteringiausius motyvus, plastinius pavidalus nežymiai transformavo ir įterpė kryptingų, ritmingų linijų sraute, ilgainiui visiškai užgožusiame atpažįstamus daiktiškus pavidalus. 1983 m. publikuotame pokalbyje su T. Sakalausku L. Truikys kalbėjo apie G. Verdi operos "Aida" (1975 m.) scenovaizdžius: "Perkėliau egiptiečių plastikos formas (kiek patiesindamas kontūrus, kai kur linija pabrėždamas vertikalumą) ir sudariau linijų sroves – sukūriau jų ritmus, kryptis, susidūrimus, kampus, įtampas... Egipto formos ir, antra vertus, jas skrodžiantys, dengiantys spalvų ritmai, kryptys, kurių reikėjo Verdžio muzikai. Tai muzikinio sprendimo plastinės formulės (juk kitaip skamba toji pati muzika, žiūrint į skirtingų linijų kryptis ir susikirtimus), kurios eina per visus operos veiksmus ("Problemos", Nr. 30, 1983, 55–56 p.). Šių linijų, pakartojančių muzikos ritmą ir sustiprinančių jo poveikį, srautuose pasirinkti daiktiškieji pavidalai ištirpo arba susitapatino su jais, padėję dvimatėje dailės kūrinio erdvėje įkūnyti skambančią muziką (pavyzdžiui, G. Verdi operos "Traviata" scenovaizdžių eskizuose pasikartojantis žvakių motyvas). "Rasti muzikos garsams rezonuojančių plastinių formų nėra sunku. Bet nedera tokį sustingusį motyvą kišti po bėgančių muzikos garsų srautu. Todėl ypatingai svarbu pajusti srauto krypties pobūdį ir tai, kas išeina jam susikertant su regimų formų kryptimis… (Problemos Nr. 30, 1983, 55–56 p.).Tokiu būdu sklindantys garsai įgavo regimą pavidalą. Vizualaus skambesio efektą sustiprino, garso ir vaizdo sintezę pasiekti padėjo spalva ir apšvietimas.

iliustracija
Liudas Truikys. G. Verdi operos "Aida" I paveikslo dekoracijų eskizas. 1975 m.

Nors L. Truikys – scenovaizdžių kūrėjas dažnai nustelbdavo L. Truikį – kostiumų dailininką, į ekspoziciją patekę kostiumai liudija, jog jie anaiptol nebuvo laikomi antraeiliais: visi preciziškai pasiūti (tai nėra dažnas reiškinys XX a. pabaigos teatrų scenose), o jų puošyba – kruopštaus darbo rezultatas (pvz., "Aidai" skirti kostiumai dekoruoti nedidelių metalinių plokštelių ornamentais, atskiros kostiumų dalys puoštos iš dažyto medžio kvadratėlių ar spalvoto kartono juostelių sudėtais ritmiškais raštais).

Ekspozicijoje rodomos spektaklių scenų fotografijos suteikia galimybę pamatyti scenovaizdžius ir kostiumus.

L. Truikio kūryba svarbi ne tik kaip XX a. Lietuvos teatro istorijos dalis. Šio dailininko iškeltos spektaklio elementų sintezės idėjos aktualios ir XXI a. pradžios teatrui, kur harmoningos visumos paieškos neretai baigiasi kurio nors vieno elemento dominavimu, ardančiu spektaklio visumos įspūdį. L. Truikio darbuose įkūnytas plastinės formos ir muzikos ryšys unikalus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinės teatro dailės kontekste.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 180 iš 203 
0:18:41 Mar 14, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba