Ir takūs
lašų hieroglifai per stiklą
šalti kaip šaltas stiklo veidas žiemą
šalti lyg svetimėjanti klajūno siela
kai žiemą lyja viršum šlapio sniego
kai nykumos ir vėjo pokalbiai per naktį
ir takūs
lašų hieroglifai per šaltą stiklą
tau apgaulingą laiko sagą seka
kai tiesos nyksta lyg pavasarėjant sniegas
tarp tų krantų kur žymi tėkmę stikso
lašų hieroglifai anapus mano stiklo