ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-09-10 nr. 764

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (30) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Rašytojas ir alkoholis: kuris kurį? (1) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Tekstą apraizgę voratinkliai (456) • LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Praskrendantys paukščiaiTOMAS VENCLOVA. Vilniaus vardai (1) • ELISABETH GERLE. Kultūros ir religijų globalizacijaSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiOLIVIER CULLIN. Muzika ir pasaulio sandaraVALDAS DAŠKEVIČIUS. EilėsGINTARĖ ADOMAITYTĖ. Apie duobes ir tylą (23) • VALDAS STRIUŽAS. Visiems – saugų eismą-vp-. VoraiGINTARAS BERESNEVIČIUS. Tove Jansson, skaitymai ir rašymaiVIDAS POŠKUS. DurysGILBONĖ. Mano pirmoji meilėRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (63) • LAIŠKAI (192) •

Tove Jansson, skaitymai ir rašymai

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Taip jau susiklostė, kad pusmetis prabėgo rašant gana didelį daiktą, skaitymai, savaime suprantama, susilpnėjo. Nebepajėgiu į rankas paimti jokios knygos. Na, tarp darbo priepuolių internete skaitau komentarus, naujienas ir horoskopus. Jei horoskopas būna netinkamas, tiesiog einu į kitą portalą, kuris teikia daug palankesnę prognozę. Jie ten kažkaip pasidaliję ir gan rimtai skiriasi. Horoskopai, turiu omenyje. Vieni paprastai būna optimistiškesni, kiti grūmoja dangaus ir faraonų bausmėmis kaip tik šiandien ir liepia šiukštu nekelt kojos iš namų, nes mažų mažiausia užkris plyta ant galvos. Tokių horoskopų aš nemėgstu, bet jau išmokau, kur susirasti geresnių, optimistiškesnių.

Rimta gi literatūra per sunki, neįveikiama. Ne tai, kad trukdo, ją išties sunku įkąsti, kai visos savos mintys važinėja visai kita vaga. Be to, kyla pavojus, kad skaitoma rimta knyga gali permušti darbo ritmą. Atitraukti. Sugadinti nuotaiką. Štai Jaroslavą Hašeką moku atmintinai. Kaip ir visas savo bibliotekėlės fantastines knygas. Kaip ir visas senąsias kronikas. Tad įsiknisau į savo vaikų bibliotekėlę. Hansas Christianas Andersenas su savo kraupiais vaizdiniais manęs nebetraukia, niekada netraukė, aš jo pasakų bijojau ir vaikystėje. Ir dabar manau, kad didysis danas buvo ne pasakininkas, o neįvertintas didysis siaubų rašytojas ir jo pasakos baisesnės už Mary Shelley "Frankenšteiną" du sykius. Tad kapsčiausi lentynėlėje nuodugniau.

Surijau visą Astridą Lindgren, viskas buvo pusė bėdos. Tačiau suaugusio žvilgsniu permetęs Karlsoną buvau pritrenktas. Karlsonas ne šelmiškas draugas, o įtartinas nenuspėjamas tipas, kurį reiktų uždaryti į daboklę. Bet kur ten jį pagausi. Karlsonas tikrai nedaro Mažyliui teigiamos įtakos. Nepedagogiška. Ir pasirodė kiek nuobodoka, – bet vis vien padoriau už sunkius manęs laukiančius Faulknerius ir vasarai atsidėtus "Paštą" bei "Molojų". Bet vaikų bibliotekėlė, prisiartinus prie britiškai sausos ir įžūlios "Merės Popins", vėl pasirodė nuobodoka. Laimė, įlindau į suomiškai švedišką Tove Jansson ir apspangau iš malonumo. Štai kas yra Literatūra iš didžiosios raidės.

Vėl sekundėlei užlėkiau į kelis portalus, permečiau akimis žinias. Bet portalai apsunkę savaitgaliais, bemaž nieko naujo, tad grįžtu prie trolio Mumio, tikrojo mūsų laikų herojaus ir jo aplinkos. Šiltos, alsuojančios fjordais ir šcherais, jūra ir salomis, grotomis ir herojais, kurie tikrai turi savo veidus, charakterius, yra neabejotinai mieli, šiurkštoki, svajotojai, nutrūktgalviai ir disciplinuoti vienu metu. Galima pasakyti, kad mano skonis suprimityvėjo, kad man reikia schematiškų dalykų, bet ten nieko paprasto nėra. Toks trolių pasaulis. Trolių Mumių slėnis. Jame viskas nepaprasta. Ar veikiau stebuklai prijaukinti iki paprastumo. Ar tiesiog traukia noras pabūti vaiku. Kai tiki, kad viskas įmanoma, bet dar nežinai.

Pirmoji pasitaikė troliškų apsakymų knygelė "Tėtis ir jūra". Paskui dar kelios, ir galiausiai surijau trijų apysakų rinktinę: "Burtininko skrybėlė", "Muminuko tėčio memuarai" ir "Baisus vidurvasaris". Iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė, 1992 metais išleido "Vyturys". Ten išties herojai rašo memuarus, šaltais nervais kalbasi su vaiduokliais ir šiaip svaidosi šauniomis replikomis. Muminuko tėtis savo memuaruose pasakoja apie jaunystės krizę ir tarp kitko priduria: "Man buvo bloga. Siaubinga. Buvau toks nelaimingas, kad beveik nepastebėjau, kaip pastačiau dviejų aukštų namą!" Tėčio susitikimas su vaiduokliu irgi aprašytas techniškai puikiai. Pasirodęs vaiduoklis persišaldęs sučiaudi, tėčio pagarba jam kiek sumažėja ir išlindęs iš po lovos jis atsako: "Į sveikatą". "Šią niūrią lemtingą naktį dejuoja tarpeklių fantomai!" – pykteli vaiduoklis. "Ar galiu kuo nors padėti?" – paklausia tėtis. "Tokią lemtingą naktį pamiršti griaučiai daužosi ant jūros kranto!" – atkakliai varo savo vaiduoklis. "Kieno griaučiai?" – pasidomi tėtis. Persimetus dar keliomis tokiomis frazėmis vaiduoklis pasistengia pasišalinti nepraradęs savigarbos. O tėtis pasakoja: "Vaiduoklis išsitiesė ir, persmeigęs mane kraupiu žvilgsniu, nuskrido pravirų durų link. Kitą akimirką jis smarkiai kaukštelėjo pakaušiu į durų staktą ir, surikęs: "Oi, popa!", nuskriejo laiptais žemyn ir lauke, apšviestas mėnulio, triskart sustaugė kaip hiena. Bet truputį pavėlavo, tai nepadarė jokio įspūdžio". Ir vaikams susitikimas su tuo pačiu vaiduokliu nepadaro norimo įspūdžio, jie vaiduoklį net pamoko kelių gudrybių, susidraugauja, kaip susidraugaujama beveik su visais Mumių slėnio gyventojais, keistoko charakterio Mora ar net su tais, su kuriais neįmanoma susidraugauti – hatifnafais. Tai amžini jūreiviai, tarsi be tikslo klaidžiojantys jūromis, baltos figūros, nekreipiančios į nieką dėmesio, tik plaukiančios ir plaukiančios, nors neatrodo, kad turėtų tikslą, išskyrus paprastą ramų plaukimą be tikslo (ar kur pats plaukimas yra tikslas). Arba teta Filifjonka, vienišė senmergė, savotiškas žąsies ir senstelėjusios švediškos laumės hibridas: visą gyvenimą ji gyvena pedantiškai tvarkingai, vieniša ir nelaiminga, kaip bjauraus charakterio dama; visą gyvenimą ji baiminasi kažkokios atbėgsiančios ar atplauksiančios nelaimės, katastrofos, ir taip bijo, kad tai tampa jos gyvenimo didžiąja baime ir drauge prasme – ji laukia, kad kažkas nušluos, sužlugdys jos tvarką ir saugumą. Ir pagaliau senatvėje ji išties sulaukia baisaus uragano, jis sugriauna jos būstą iki pamatų, ką jau kalbėti apie puodelius ir staltiesėles – ir šit jai ima ir palengvėja. Ji pagaliau sulaukia. Keisti padarai hemuliai, patys troliai, Snifas, mažylė Miumla ir, žinoma, smalsusis išdaigininkas Muminukas – jie taip gražiai gyvena, kad pats užsinori būti vienas iš jų. Vaikystėje, skaitydamas knygelę "Trolis Mumis ir kometa", suprantama, tapatinausi su mažuoju Muminuku, dabar man artimiausias personažas – Muminuko tėtis, kuriam, kaip visi šeimoje žino, sykiais "užplaukia", ir jis išvyksta į kelionę be tikslo ir be geografinių nuorodų, bet visada ką nors nuveikia, pavyzdžiui, sėda į hatifnafų laivą ir su jais leidžiasi į bežadę kelionę jūromis mariomis, kol galiausiai pamato tą tikslą. Nesvarbu, ar pasidaro geriau, bet svarbu pats įsėdimas į baltų vaiduokliškų hatifnafų laivę. Plaukti svarbu, išdykauti svarbu, kalbėtis su kitais svarbu. Atgyja prasmės. Prisiskaičiau aš Tovės Jansson ir man, garbės žodis, pagerėjo. Pagerėjo tiek, kad dabar jau supratau, jog galiu grįžti prie sunkios literatūros.

Tovės Jansson ciklai savaime išvaduoja, ko gero, ir iš depresijų. Paprasta pasaka su figūromis, mitų, šiaurietiškos mitologijos herojų sklaida? Ir viena, ir kita, vieni kitiems čia netrukdo, telpa papildydami vienas kitą. Ir mūsų tautiniai kaukai turėtų žaisti mėnesienoje su skiedromis, apsimesdami nematantys viršuje skriejančių pusbrolių ugninių aitvarų, ar geranoriškai kivirčytis su barzdukais... Kuo mes blogesni už skandinavus... Ir, mea culpa, jau gerokai įsivariau šitokiame pasakų vaikams cikle. Su maumais ir bezdukais. O ką? Jei negali rašyti, nerašyk, tai aš ir negaliu. Juolab viena leidykla paskambino dvejus metus išjungtu telefonu, kuris negalėjo veikti, – matyt, tai buvo kaukų telefonas, – ir pasiūlė rašyti, iliustruoti ir išleisti. Ačiū Maumui su Babaušiu. Kol kas tiek.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 22 iš 22 
8:46:18 Mar 7, 2011   
Mar 2010 Mar 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba