ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-09-10 nr. 764

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (30) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Rašytojas ir alkoholis: kuris kurį? (1) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Tekstą apraizgę voratinkliai (456) • LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Praskrendantys paukščiaiTOMAS VENCLOVA. Vilniaus vardai (1) • ELISABETH GERLE. Kultūros ir religijų globalizacijaSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiOLIVIER CULLIN. Muzika ir pasaulio sandaraVALDAS DAŠKEVIČIUS. EilėsGINTARĖ ADOMAITYTĖ. Apie duobes ir tylą (23) • VALDAS STRIUŽAS. Visiems – saugų eismą-vp-. VoraiGINTARAS BERESNEVIČIUS. Tove Jansson, skaitymai ir rašymaiVIDAS POŠKUS. DurysGILBONĖ. Mano pirmoji meilėRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (63) • LAIŠKAI (192) •

TURINYS

[skaityti komentarus]


KĘSTUTIS NAVAKAS. Rašytojas ir alkoholis: kuris kurį?
Neįtikėtinas tas Steinbeckas, tačiau neįtikėtinas ir Tėtušis Hemas, apie kurį šaltiniai rašo štai šitaip: "Iš ryto jis pusryčiaudavo arbata su džinu, paskui vis "pasistiprindamas" absentu, viskiu ir degtine, o pagrindinis jo pietų patiekalas būdavo trys ar keturi dideli martiniai, kuriuos jis užsigerdavo penkiais ar šešiais buteliais vyno". Tvirtindavo, kad tai padeda jam rašyti. Rašytojams apskritai padeda patys keisčiausi dalykai. Schilleris rašydavo laikydamas kojas šaltame vandenyje, Ibsenas, norėdamas nusiteikti kūrybai, plėšydavo laikraščius, o Rousseau ilgai stovėdavo saulėje be kepurės. Tad Hemingwayaus stimuliatoriai ne tokie originalūs, originalesnis jų kiekis. Niekaip juo nepatikėčiau, tačiau mano draugė yra pasakojusi, kad sykį parsinešiau namo septynis butelius šampano ir tą patį vakarą visus išgėriau. Dėl įmanomų suvokti priežasčių mano atmintis šio fakto neužfiksavo, bet esu tikras, kad tą vakarą nieko nerašiau. Nebuvo kada.

RASA DRAZDAUSKIENĖ. Tekstą apraizgę voratinkliai
Taigi interneto komentatoriai komentuoja ne tekstus ar bent jau, švelniau pasakius, ne tuos tekstus, kurie iš tikrųjų rūpi. Bet gal tada vertybė yra pati diskusija, atviras ir laisvas tapatybės nesuvaržytų asmenų bendravimas ir keitimasis nuomonėmis? Akivaizdu, kad irgi ne. Internete diskusija nevyksta. Tokia diskusija, kokią esame pratę matyti – kuriai būdingas keitimasis argumentais, nuomonėmis, pažiūromis, konsenso ieškojimas ar stengimasis suprasti oponentą. Interneto komentarų virtinėse vyrauja ne pagarba argumentams ar pagaliau pačiam tekstui, o paprasčiausia dedovščina – laimi tie, kurių daugiau, kurie seniau rašo toje svetainėje ir dėl to yra nusipelnę, ir tie, kurie nesilaiko civilizuotos diskusijos taisyklių, tai yra puola ne argumentus, bet argumentuotoją. Toje pačioje "Šiaurės Atėnų" komentarų erdvėje galima rasti ne vieną klasikinį pavyzdį, kaip komentatorius, drįsęs pasipriešinti bendrai komentarų dvasiai (pavyzdžiui, suabejoti kelių "autoritetų" giriamos esė pranašumais), buvo tuojau pat nutildytas, nedviprasmiškai paliepus "eiti iš čia – tu ne savas". Tokia nuomonių raiška gali būti vadinama kaip tik nori, bet diskusija čia nė nekvepia. Pokalbių svetaine – taip. Bet tai juk kiek kitas žanras?

LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Praskrendantys paukščiai

Iš Azijos,
iš Tolimųjų Rytų
plinta labai pavojingas
migruojančių paukščių gripas.


TOMAS VENCLOVA. Vilniaus vardai
Vilniaus žemėlapyje Mykolo Kazimiero Paco vardas pastebimas labiau negu kitų ano meto didikų. Netoli rotušės (Didžioji g. 7) jis pastatydino ligi šiol išlikusius rūmus, kuriuose apsistodavo atvykę į Vilnių valdovai, pradedant jo priešininku Janu Sobieskiu, baigiant Napoleonu I. Kitas Paco pėdsakas dar reikšmingesnis. 1664 m. jis įsigijo Antakalnį ir, pažymėdamas Vilniaus išvadavimą iš maskvėnų bei savo paties išsigelbėjimą nuo sukilusių kareivių, liepė ten pastatyti Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią – tobuliausiąjį baroko paminklą ne tik mieste, bet ir visoje Šiaurės Rytų Europoje. Bažnyčia, pradėta 1668 m., įgijo dabartinį pavidalą 1676 m., tačiau jos skulptūrinis dekoras baigtas tik 1704 m., 22 metai po Paco mirties. Pats Mykolas Kazimieras liepė jį palaidoti po bažnyčios slenksčiu ir antkapyje lotyniškai įrašyti "Hic iacet peccator" ("Čia guli nusidėjėlis"). Tą antkapį perskėlė žaibas (ko gero, Pacas tikrai buvo didis nusidėjėlis!), ir lenta su įrašu buvo perkelta ant sienos ties durimis. Beje, Pacas atsigriebė už savo nusižeminimą, įsakęs fasade didelėmis raidėmis įrašyti "Regina Pacis funda nos in pace" (tai barokinis konceptas – sakinys gali būti suprastas dvejopai: "Taikos karaliene, saugok mus taikoje" ir "Paco karaliene, saugok mus taikoje"). Bažnyčiai jis dovanojo du didžiulius būgnus, atimtus iš turkų prie Chotino.

ELISABETH GERLE. Kultūros ir religijų globalizacija
Globalioje arenoje religijos grįžta kaip politiniai veikėjai. Maxas Weberis nurodė modernybės atneštą pasaulio "atkerėjimą", o dabartinėje kultūroje akivaizdžiai regime jo "užkerėjimą iš naujo". Šiandien negalima pasakyti, kad politika būtų nereliginga. Tikrasis iššūkis yra atpažinti, kokios politikos siekia skirtingi religingi balsai.

SIGITAS GEDA. Karalienės sekretai
Seksas ir karas
Kai buvo pats kariavimo įkarštis Irake, lietuvių deputatė Vėsaitė (nieko dar pažiūrėt!) iškėlė tokį šūkį:
– Jei mūsų Seimas balsuos siųsti vyrus į Iraką kariaut, tai mes sukelsim moteris, kad jos neduotų...
Kur tau neduos! Kai karas, moterys dar labiau duoda.
Adrenalino daugiau pasaulyje. Tai jau tiesa, žinoma nuo Aleksandro Makedoniečio laikų.

OLIVIER CULLIN. Muzika ir pasaulio sandara
Iš esmės harmonijos samprata atspindėjo grynai skaičių santykiais grįstą akustinio rezonanso dėsnį: kuo paprastesnis santykis, tuo malonesnis garsas. Garsų menas – tai proporcijų dermės, kurių jėga ir grožis atskleidžia klausytojui grynųjų skaičių pasaulį, skaičiaus ir kiekio, lygybės ir nelygybės ryšį. Kitaip tariant, Pitagoro mokyklos tradicijoje tai įvairių formų vienybe grindžiama dviejų pirmapradžių priešingų pradų – "savo" ir "svetimo" – samprata. Šią vienybės ir įvairovės, pastovumo ir kaitos tradiciją "Timajuje" tęsė ir komentavo Platonas. Platono komentarai savo ruožtu tapo nuolatinių diskusijų objektu vėlyvosios antikos laikais – ypač šv. Augustino (354–430 m.), Marciano Kapelos (V a. pr.), Boecijaus darbuose, o dėl Chalkidijaus (apie 350 m.) vertimo į lotynų kalbą plačiai pasklido ir viduramžiais (Gijomas iš Konšo ir visa XII a. Šartro mokyklos filosofija). Šv. Augustinas pirmoje De Musica knygoje, muziką siekdamas paversti nuo empirinio pažinimo atsietos filosofinės kalbos mokslu, teigia, kad "siela – vienintelė pažinimo buveinė". Muzikinės harmonijos šaltiniu ir matu tampa skaičiais grįsta racionaliosios žinijos visuma. Tuomet muzikos Grožis, estetinį vertinimą išreiškus matematine formule, tampa apčiuopiamas protu. Muzika tampa ir Gėrio šaltiniu, nes tokiai nuostatai būdingas ir etinis matmuo: "Muzika kaip moduliacija" – iš žodžio modus kilęs Varono ir graikų filosofų vartotas terminas – čia yra ne kas kita, kaip harmoningų garsų seka, kurios vienintelis tikslas yra pačių garsų tobulybė – "darnus procesas, arba tai, dėl ko objektas tampa geras". Akivaizdu, kad šv. Augustinas nenukrypdamas plėtoja "Timajuje" ir "Valstybėje" Platono išreikštas mintis. Skaičiaus ir jo savybių (tiesa, pastovumas, amžinybė) pažinimas virsta svarbiausiu visų mokslų ir juolab muzikos mokslo tikslu, nes muzikos harmonija tampa garsine dieviškojo Kūrimo metafora, vedančia į dieviškųjų slėpinių atodangą ir kontempliaciją. Be to, šv. Augustinui toks mielas pats garsų poveikio reiškinys, kuriam jis paskyrė pirmąją šeštosios De Musica knygos dalį, lėmė dar vieną filosofinį klausimą: paties garsų suvokimo mechanizmų ir jų pažinimo problemą. Šis suvokimas – tai ne tiek materijos poveikis pasyviai sielai, kiek savin nukreiptas pačios sielos veiksmas: "Suvokimo ritmai yra ir pačios sielos judesiai. Jie leidžia patirti muzikos prigimtyje glūdintį būties vienį". [...]

VALDAS DAŠKEVIČIUS. Eilės
Jie mato takelį, išnykstantį tolumoje,
keliauninkų mąžtančias figūrėles.
Jų akys – per silpnos įžvelgti,
jog slėnis irgi žiūri į juos...


GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Apie duobes ir tylą
Jei Lietuvos snobai kurtų himną, užtektų vieno žodelio: fui. Fui, Palanga ir galbūt Šventoji. Fui, Kaunas, fui, cirkas ir operetė, fui, Lietuvos lenkų tarmė ir visas jų gyvenamas kraštas, fui, pigios kavinės ir Stakliškių gėrimai, fui, gatvės prekeiviai, fui, skaitalas – detektyvai, fantastika, pasakos, fui, kaimo poetai ir memuarų kūrėjai, fui, žmonės, auditorijose su mumis nesėdėję – tiek daug to margaspalvio, aromatingo, slaptingo, iš paraščių smagiai besidairančio "fui".

VALDAS STRIUŽAS. Visiems – saugų eismą
Melancholiška prigimtis jos nežavėjo. Slankiodavo pavėpusi, prie kompiuterio užsisvajodavo arba prisnūsdavo. Bendradarbiai patyliukais vadindavo ją sraige. Išsiruošė kartą pavakare pasivaikščioti, nuotykiauti. Įgriso vienai gyventi. Neaiškios prasmės pavienės išvykos šiek tiek pavojingos, bet traukia, vilioja nežinomybe.
Automobilių spiečiai įkyriai zvimbė garuojančiu plentu. Kliūtis po kliūties – švilpiantys ratai, ypač pavojingi priekabų. [...]

-vp-. Vorai
Edvardui buvo įdomu stebėti šią retą gyvūnų rūšį. Sėdėdavo viduryje kambario, sukiodavo galvą ir sekdavo akimis po patalpas migruojančius voragyvius. Šnekindavo. Tik kad tie bjaurybukai nelabai mėgdavo bendrauti! Jie mieliau ropšdavosi šviesiai geltona spalva (mėgstama, nes priminė delikatesą – pjuvenas) dažytomis sienomis, tysodavo ant minkštų, iš ryškiaspalvių skudurėlių supintų kilimų arba iškišę mažas galveles pro orlaides ir balkonų plyšius stebėdavo aplinką (patys į lauką eidavo retai, nes žvarbus, drėgnas tuometinės vasaros oras gadindavo jų voratinklių užtiesalus). Edvardas gyvūnus visaip kalbindavo. Rytais, per pietus, vakarais (kartais neapsikentęs ir naktimis) bandydavo užmegzti pokalbį. Apie bet ką – pačiomis įvairiausiomis temomis. Foteliniai vorai nekalbėdavo. Visą laiką būdavo įsigilinę į save. Šis dalykas labai erzindavo (gal net ne erzindavo – siutindavo) namų šeimininką. "Kas čia per padarai? – kalbėdavo jis įpykęs, nusivylęs. – Mano namuose kalba visi – puodeliai, laikrodžių dirželiai, net aliumininiai kibirai. O šitie tyli, ir viskas".

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Tove Jansson, skaitymai ir rašymai
Taip jau susiklostė, kad pusmetis prabėgo rašant gana didelį daiktą, skaitymai, savaime suprantama, susilpnėjo. Nebepajėgiu į rankas paimti jokios knygos. Na, tarp darbo priepuolių internete skaitau komentarus, naujienas ir horoskopus. Jei horoskopas būna netinkamas, tiesiog einu į kitą portalą, kuris teikia daug palankesnę prognozę. Jie ten kažkaip pasidaliję ir gan rimtai skiriasi. Horoskopai, turiu omenyje. Vieni paprastai būna optimistiškesni, kiti grūmoja dangaus ir faraonų bausmėmis kaip tik šiandien ir liepia šiukštu nekelt kojos iš namų, nes mažų mažiausia užkris plyta ant galvos. Tokių horoskopų aš nemėgstu, bet jau išmokau, kur susirasti geresnių, optimistiškesnių.

ANDRIUS MARTINKUS. Švytėjimas, arba Balta Europos vasara
Apie demokratiją ir Turkiją kalbėti nebėra vietos ir laiko. Galima tik pažymėti, kad jei Lietuva su savo uspaskichais, zuokais ir rezervininkais sėdi privilegijuotoje dvidešimt penkių pusėje, tai nepriimti į ją Turkijos būtų tikrai akiplėšiškas dvejopų standartų taikymo pavyzdys. Pastarieji treji Lietuvos politinio gyvenimo metai akivaizdžiai parodė, kad jei pasitelksime klasikinę Aristotelio valdymo formų klasifikaciją, demokratijos Lietuvoje rasime gal kokį ketvirtadalį. Kitas ketvirtadalis būtų oligarchija, o pusė mūsų šalies politinės tikrovės, be abejonės, tektų timokratijai, t. y. turtingųjų valdžiai. Kiek šioje šalyje nugriauta apeinant įstatymus pastatytų pilių, kiek stambių sukčių iš verslo ir iš įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių pasodinta už grotų? Nedaug. Ten, kur valdo įstatymai, o ne pinigai, t. y. demokratijoje, taip nebūna. Bet švytėjimo apraiškos šioje Europos provincijoje būtų jau kito rašinio tema.

VIDAS POŠKUS. Durys
Senajam Vilniui savotiško žavesio suteikia ankstesnės kasdienybės dvasią geriausiai išsaugoję kiemai ir kiemeliai. Beveik kiekvienas kiemelis apstatytas, tiesiog užgrioztas iš pirmų po ranka pasitaikiusių medžiagų – apipuvusių lentgalių, surūdijusių skardų, plokščių, faneros gabalų, ruberoido skiaučių – suręstais sandėliais sandėliukais. Tokios pačios ir jų durys. Kreivos, šleivos, vos besilaikančios. Dauguma sandėliukų statyti ne anksčiau kaip XX a. viduryje. Simptomiška, kad visame Vakarų pasaulyje būtent tuo metu kilo susidomėjimas visuomenės autsaiderių – nepasiturinčių žmonių, valkatų, kalinių, psichikos ligonių – kuriamu brutaliuoju menu (art brut). Tokiai dailei būdingas visiškas laisvumas, spontaniškumas, jokių profesionaliojo meno normų ir kanonų nepaisymas. Patys geriausi egzemplioriai dabar jau aptinkami tik Vilniaus paribiuose – geležinkelio stoties rajone, kai kur Užupyje. Neretai durys nuspardytos, nudaužytos kumščiais, kreida ir aliejiniais dažais išpieštos, išrašinėtos pirmykščių olų piešinius ir psichodelines vizijas primenančiais piešiniais, užrašais. Šmėžuoja archetipiniai veidų, plaštakų atvaizdai. Keista, kai įėjęs į apšnerkštą kiemą pamatai paties didžiausio brutaliojo meno apologeto – Jeano Dubuffet – kūriniams niekuo nenusileidžiančių egzempliorių.

GILBONĖ. Mano pirmoji meilė
Taigi dabar mano pirmoji meilė sėdi prie lošimo automato dideliame prekybos centre. Meluoju, jog neinu prie jo dėl to, kad esu labai azartiška lošėja. Iš tiesų aš laukiu žiemos. Nusilipdysiu didelę didelę ledinę sniego gniūžtę, prieisiu prie lošimo automato, pakišiu savo pirmajai meilei ją po nosimi ir pasakysiu: "Jeigu dar čia sėdėsi, užbombarduosiu. Atnešiau tau parodyti bombos pavyzdį".

RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s

Nuostabiausi įvardijimai yra neįvardyti.
Gintautas Trimakas, menininkas

Auklėjimas yra lašelis.
Danguolė Nekrašienė, buhalterė

Su mumis bėda: mes per daug kultūringi.
Augustinas Burba, dizaineris

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


41563. ??2005-09-09 00:02
O kur Martinkus? Praeitam numeryje sakė, kad bus tęsinys?

41564. toto2005-09-09 00:08
Įdomu "kuris kurį" nuspręs Kęstutis. Paminėtojo E. Hemingway nevargindavo eretiška mintis, girdyti Pegasą ar skaičiuoti baltus arklius ant tuščio, laiku nesudrėkinto balto lapo. Jo nuoseklų rūpestį menininko siela mena viloje Kuboje ant laiptų, kambariuose (t.sk. ir WC) lentynose tarp knygų, visur kur tik jis mėgo skaityti/rašyti, tuntais išdėlioti buteliai su muziejiniais prierašais "mėgstamiausias E.H. gėrimas".

41567. IVS2005-09-09 03:44
Apmaudu bus, jei negausiu visų. Galiu derėtis tik dėl Pirmosios meilės. Be to, praktiškai patvirtinta, kad anonsas kartais būna ir blogesnis už straipsnį, nors paprastai geresnis. Ir dėl poezijos labai sunku spręsti. Poeziją visada reikia turėti po ranka, kaip kokį aspiriną ir piramidoną - negali žinoti, kada pravers.

41594. mg2005-09-09 13:28
reks nusipirkti visa

41610. dalgis2005-09-09 16:55
naujiena - GB internete skaito komentarus; ne, tai ne GB, tikriausiai jo personazas, ar klonas

41826. ežeras2005-09-12 11:13
girdejau kestucio navako opusa jo pacio atlikime per "klasika" - praskaidrino visa sekmadienio popiete-:). ypatingai ten kazkas patiko moterims/merginoms - jos prunkste garsiausiai.

41866. miestiete2005-09-12 17:19
tur but ikaususios gerbejos. Juokesi, kur visai nejuokinga.

42278. korna2005-09-15 11:27
Išsirinkau DURIS.

42343. toto2005-09-16 11:40
VIDAS POŠKUS. DURYS: "Architektūrinius orderius, apskritai graikų ir romėnų meną ir jų paveiktą renesansą, baroką norinčiam pažinti meno mėgėjui ar net architektūros studentui siūlyčiau pirmiausia gerai išanalizuoti tokias duris. Iš jų jis suvoks, kuo skiriasi jonėninis orderis nuo korintinio, kas yra frontonas, timpanas, sandrikas, baliustra, akroterijas ar apvadas, perpras voliutų, meandrų, antemijų, palmečių, akantų, astragalų, maskaronų prasmę. Bet ką ten elementai ir detalės! Istorizmo epochos durys kiekvienam - ir profesionalui, ir mėgėjui - tiesiog galėtų būti komponavimo pagrindų, jautrumo medžiagoms ir gero skonio pavyzdžiai."

- Don`t try it at home! :)
Akivaizdu, Vilniaus senamiestis pilnas kičo minėtų orderių apibrėžiamų taisyklių nepaisymo prasme. Straipsnio autorius sau leidžia grubiai nusišnekėti.
Mokytis, kaip ir viską gyvenime, taip ir toskaninį, jonėninį, dorėninį, korintinį orderius reikia ne iš šešto vandens nuo kisieliaus (interpretatorių interpretacijų), o iš meistrų-autoritetų parašytų vadovėlių.

42359. korna2005-09-16 13:39
Apibrėžiamų taisyklių + mokytis + reikia + meistrų-autoritetų + vadovėlių = toto. Neįdomu. Tingiu ginčytis. Geriau lėksiu šeštadienį į Vilnių, paieškosiu senamiesty Vido Poškaus DURŲ.

42367. a propos2005-09-16 14:28
O kur naujo numerio turinys?

42375. ernestas2005-09-16 15:46
Bezdalai,iskyrus Toma Venclova...

42390. Birželio rytas2005-09-16 19:36
užknisa visokie totai savo visažinyste(profanizmu).

42450. Tvora2005-09-18 20:53
"Taip susispardė du nevalytų batu,/ bekybodami vėjuj ant virvelės, kol supos kartu..."

42455. davaite žyt družno2005-09-18 21:38
ernestui babkių pritrūko, todėl ir lenda Tomukui į užpakalį be vazelino; o jūs čia pešatės.

42461. Į teismą paduoti maža2005-09-18 22:47
siaubas, pradėjo vėl cenzūruoti - ateinu parodyti fainus komentarus, o jų jau nėra. Į teismą paduoti maža - pažeistos mano teisės, mane juk laiko melagiu - prestižas smukęs.

42463. >42461. Į teismą paduoti maža2005-09-18 22:50
Konspektuok: save page as --> name="durakazz" :)))

42464. >424632005-09-18 23:02
perspėt reikia dažniau, kad save as page -

teko būti civilizuotuose kraštuose TEN DAUG KELIO ŽENKLŲ, nors žmonės labai išsilavinę. O rusijoj ir tarp tokių kaip tu, jei būtum savo vietoj, tipo, asfaltininkas/buldozerininkas, perpspėjimų jokių keliuose nebūtų - būtų tik vienas - "sam durakazz", kaip pas čiukčias. Matyt iš elito tamsta.

42467. fetrutis2005-09-18 23:17
Taip. Labai svarbu "buti is elito". Elitas yra Nyciskas. Nyce yra elitiskas, nes skleide sava idejas tarp arkliu.:D Arkliai, sava ruoztu, yra runkeliu irankiaiai. Koaniski. Be arkliuka - bulbeliu nenukasi:D

42468. >42464. >424632005-09-18 23:23
Rusijoje labai gerai žinomas toks vienas posakis - "Ne stoi pod streloi!" (Kažkodėl autoriumi Robinhudą nurodo?) O apie "durakoustočivas" sistemas, matau, mažai ką nutuoki. Kitaip būtume kartu smagiai pasijuokę, o dabar atleisk, kad neįspėjęs ant pėsčiųjų perėjos ženklo iš lietuviškų bulvių vokišką kugelį kepu... :)))))

42470. ne tik perspėti dažnai reikia, bet ir cenzūruoti yra labai pavojinga (visokių apsaugų reikia, kad apsaugot žmones)2005-09-18 23:31
o taip, žinau vieną džentelmeną, kuris moka pagaminti nuostabų kugelį - nuostabus žmogus. O aš moku puikiai kavą virti užtai.

42471. >42470.2005-09-18 23:36
Deja. Arbatikę tegeriu. Ir tik žolelių. Ir tik, dažniausiai, savo rinktų. Vėl pralėkiau psicologiniam teste? ;))) P.S.: Matai, kiek nedaug kartais žmonės nuo stabų skirias? :)

43632. hm2005-10-02 23:29
labai noreciau pasidalinti kazkuo graziu, romantisku. kazkaip nesigauna siuomet. gal Adele P. ka nors tokio man parasys?

44930. Domas2005-10-18 11:09
Aikit visi naxui:(

Rodoma versija 22 iš 22 
8:46:15 Mar 7, 2011   
Mar 2010 Mar 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba