ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-09-27 nr. 670

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Rūkas (433) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Seserys kaip rugiagėlės (7) • MIGUEL DE UNAMUNO. Poezija (3) • JEVGENIJ GRIŠKOVEC. Ašara (16) • MOHAND K. GANDHI. Kelias Dievo link (17) • IGNAS NARBUTAS. Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis (30) • PETRAS DUMBLIAUSKAS. Knygotyros konferencija (8) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (14) • SAULIUS MACAITIS. Kaip išsidrabstė sovietinių respublikų kinas (11) • TEODORAS ČETRAUSKAS. Šalis, kurioje būna pavasaris (18) • JŪRATĖ BARANOVA. Meilės kaip komunikacijos nesėkmė (13) • Kulinarinio paveldo fondo direktorę BIRUTĘ IMBRASIENĘ kalbina Juozas Šorys. Keli diemedžio lapeliai (13) • ANTANAS LAPINAS. Mano televizorius – blogų sapnų fabrikas... (16) • AVROM KARPINOVIČ. Mano gimtasis miestas Vilnius (41) •

Knygotyros konferencija

PETRAS DUMBLIAUSKAS

[skaityti komentarus]

Jau trečius metus iš eilės vyksta tarptautinė knygotyros konferencija, skirta daugiausia bibliofilijos klausimams. Visai neseniai sužinojau, kad 2000 m. tarptautinis knygotyros seminaras vyko ir Alytuje, miesto viešojoje bibliotekoje. Gaila, kad šiais laikais informacija apie įdomius renginius pasiekia adresatą tik po trejų metų, bet suprantu, kodėl – reikalingą ir prasmingesnę informaciją užgožia dirbtinai suaktualinta, kuri turi nuslėpti tikrus dalykus ir maitinti liaudį pigiomis dešrelėmis, kad ši nepradėtų galvoti.

2003 m. knygotyros konferencija "Knygos nuosavybės ženklai kaip knygos kultūros paveldas" vyko rugsėjo 18–19 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje. Tradiciniais knygos nuosavybės ženklais laikomi: ekslibrisai, superekslibrisai, įrašai ranka, antspaudai ir reljefiniai spaudai. Ilgainiui labiausiai kito ekslibrisas, tapdamas savarankišku mažosios grafikos kūriniu, kartais gerokai nutolstančiu nuo pačios knygos ir savo tiesioginės paskirties (kuriami ekslibrisai asmenims, neklausiant, ar jie to nori, pavyzdžiui, J. Gagarinui ar popiežiui). Savitas reiškinys yra ekslibrisų kolekcionavimas. Organizatorių teigimu, dideles ekslibrisų kolekcijas turi Josifas Šapiro, Vacys Milius ir Jonas Nekrašius. Kai kuriose iš šių kolekcijų yra daugiau nei 100 000 ekslibrisų. Knygotyros konferencija organizatorių kreipta knygos ženklo istorijos ir teorijos apibendrinimų linkme. Dėl to telkti pranešėjai, galintys teikti įžvalgas knygos nuosavybės ženklų atskirų rūšių raidos, funkcijų, klasifikavimo, kolekcionavimo, sklaidos visuomenėje, informavimo priemonių ir tyrimo metodikos klausimais. Pagal programą turėjo būti pristatomi šie pranešimai: "Knygos nuosavybės ženklas kaip knygos bibliofilinės vertės rodiklis: Kazio Varnelio bibliotekos pagrindu" (Alma Braziūnienė, Vilniaus universitetas), "Knygos nuosavybės ženklų atribucijos problemos" (Larisa Petina, Estijos nacionalinė biblioteka), "Knygos nuosavybės ženklai ir įrašai jose kaip knygos ir skaitytojų istorijos šaltinis: XV–XVIII a. Silezijos pavyzdys" (Krzysztofas Migonas, Vroclavo universitetas), "Knygos nuosavybės ženklai ir jų savitumai šaltinotyros požiūriu" (Aušra Navickienė, Vilniaus universitetas), "Šiuolaikinis ekslibrisas – meninės komunikacijos forma" (Ieva Pleikienė, Vilniaus dailės akademija), "Knygos nuosavybės ženklai kaip knygos kultūros istorijos šaltinis" (Sigitas Lūžys, Kauno apskrities viešoji biblioteka), "Knygos nuosavybės ženklų ir įrašų jose bibliofilinė reikšmė" (Vilijus Petrickis, Sankt Peterburgo miškų technikos akademija), "Ekslibriso klausimai Vinco Kisarausko laiškuose" (Vytenis Rimkus, Šiaulių universitetas), "Senųjų knygos nuosavybės ženklų tipologija" (Arvydas Pacevičius, Vilniaus universitetas), "Karininko knygos ženklai: Petras Jakštas" (Domas Kaunas, Vilniaus universitetas), "Istorinė superekslibrisų kaita: Tartu universiteto bibliotekos kolekcijos tyrimų pagrindu" (Kadri Tammur, Tartu universiteto biblioteka), "Senųjų knygų antspaudai Latvijos nacionalinėje bibliotekoje" (Lilija Limane, Latvijos nacionalinė biblioteka), "Brolijų knygos: istoriniai dokumentai ar atskiri dailės kūriniai?" (Jolita Liškevičienė, Vilniaus dailės akademija), "Lietuvos sakraliniai knygos ženklai XVI–XX a." (Jonas Nekrašius, Šiaulių universitetas), "Baltijos centrinės bibliotekos knygų nuosavybės ir dovanojimo ženklai" (Viesturas Zanderis, Latvijos universitetas), "Užrašas autoriaus dovanotoje knygoje: autografas ar donacinis įrašas?" (Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka), "Lietuvių knygos ženklai Jungtinėse Amerikos Valstijose" (Vitolis Vengris, JAV maisto ir vaistų administracija), "Lietuviški nuosavybės ženklai Estijos knygų rinkiniuose" (Tiiu Reimo, Estijos akademinė biblioteka), "Knygų nuosavybės ženklų istorija: Šiaurės Estijos regiono dvasininkų rankraštiniai įrašai" (Liivi Arma, Talino pedagoginis universitetas), "Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Senosios periodikos skyriaus fondo knygų ženklai" (Aida Grybienė, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka), "Knygos nuosavybės ženklų kaupimo, populiarinimo ir klasifikavimo ypatumai P. Višinskio viešojoje bibliotekoje" (Laima Naujokienė, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka), "Vytauto Steponaičio knygos nuosavybės ženklų kolekcija" (Jolita Steponaitienė, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka), "Šešių kartų knygos nuosavybės ženklai: von Pahlen šeimos biblioteka" (Mare Luuk, Estijos akademinė biblioteka), "Asmeninių ekslibrisų kolekcijų integracija į knygos kultūros paveldą: Leono Jonaičio rinkinys" (Nijolė Lietuvninkaitė, Kauno technologijos universiteto biblioteka). Gaila, kad dalis pranešėjų neatvyko į konferenciją. Ši problema buvo išspręsta trejopai: dalis pranešėjų atsiuntė įgaliotus asmenis perskaityti savo pranešimą (kaip Sigitas Lūžys), vietoj kitų kalbėjo organizatorių paprašyti asmenys (vietoj Vilijaus Petrickio kalbėjo Januszas Duninas), o kai kurių pranešimų niekas nepristatė.

Kaip teigė Arvydas Pacevičius, nuo senų laikų Lietuvos knygų savininkai įrašydavo savo knygose įvairius prakeiksmus. Dažniausiai nuosavybės liudininku ir sargu pasitelkiamas Dievas. Tačiau kartais knygos apsauga patikima demoniškoms būtybėms: grasinama, kad velnias knygos vagiui nulauš sprandą ar akis iškapos varnai. Knygos buvo saugomos prirakintos grandinėmis. Lietuvoje knygų su išlikusiomis grandinėmis nėra, yra tik su grandinių prikabinimo žymėmis.

Ieva Pleikienė pasakojo, kad Lietuvos dailininkai su savo ekslibrisais dalyvaudavo ir užsienio parodose. Sovietmečiu juos tekdavo siųsti net iš Baltarusijos arba privatiems asmenims, nes parodų organizatoriams adresuotų laiškų saugumas nepraleisdavo. Ekslibrisus tekdavo siųsti atvirukų pavidalu, kad muitininkai nesusiorientuotų.

Apie ekslibrisus įdomiai kalbėjo Januszas Duninas iš Lodzės universiteto. Vieną asmeninį ekslibrisą jam nupiešė dailininkas Wojciechas Jakubowskis. Dailininkas klausė kolekcininko, kas turi būti pavaizduota ekslibrise. Duninas pasakė, kad knyga ir jis, skaitantis tą knygą, nes šie dalykai labai svarbūs jo gyvenime. Greitai jis gavo tą ekslibrisą, bet jam nepatiko tai, kad ekslibrise jis buvo nupieštas beveik kaip šventasis. Tuomet jis pasikvietė dailininką ir pasakė: "Žinai, aš visai nesu toks šventas". Dailininkas šią problemą išsprendė tradiciškai – pripiešė velnią ir dabar visi patenkinti.

Domas Kaunas papasakojo apie Petro Jakšto ekslibrisą. Tuo metu ekslibrisas kainavo apie 250 litų, taigi jį užsisakyti galėjo sau leisti nebent karininkas, juo ir buvo Jakštas. Mokytojui tokia prabanga tais laikais vargiai buvo prieinama. Nors Smetona ir skeptiškai žiūrėjo į valstybės apsigynimo galimybes, tačiau karininkams algelių negailėjo. Be abejo, karininkai jautėsi išskirtine kasta, net fotografuotis kartu su kareiviais jiems buvo draudžiama, išskyrus keletą išimčių. Tačiau jų garbei tenka pasakyti, kad tarp jų buvo daug išsilavinusių žmonių, rinkusių savo bibliotekas, taigi jie labai skyrėsi nuo mūsų laikų karininkijos. Ryškus karininkų vaidmuo ir Dvidešimt septynių knygų mėgėjų draugijos veikloje. D. Kaunas pristatė ir naują leidinį – Petro Jakšto "Knygas", parengtas kolekcininko rankraščių pagrindu. Šis leidinys – turtas besidomintiems bibliofilija. Domas Kaunas papasakojo, kad jam už didelius pinigus norėta parduoti Petro Jakšto ekslibriso falsifikatą, pagamintą moderniomis dauginimo priemonėmis ant popieriaus, kurio nebuvo tarpukariu. Domas tik apgailestavo, kad jo nenupirko, tuomet būtų galėjęs parodyti falsifikatą konferencijos dalyviams.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


6837. Nagine :-) 2003-09-28 12:35
Ar konferencijos medžiaga publikuojama atskiru leidiniu?

6867. p22003-09-29 00:27
Konferencijos medžiaga atskiru leidiniu nepublikuojama. Kiek žinau, dalis pranešimų - tie, kuriuos autoriai parengia spaudai, skelbiami Knygotyros žurnale. 1 konferencijos, vykusios 2001 metais paskelbta 38 tome, o 2 -sios 39 tome. Taigi šios, 3 -ios turėtų būti 40 tome.

6919. ji2003-09-29 16:55
D.Kauna gerbiu kaip asmenybe ir mokslininka, bet, Dieve apsaugok,nuo knygotyros sausumo.Zinau, kad knygos turi savo likimus, bet svarbu netapti ju vergais, nes po to palieki popierinis zombis, kuris leidzia laika biblioteku rusiuose ir kaip Sartre`o herojus lauki sleikstulio.Beje,knygotyros konferencijos buna nuobodzios ir yra gera intelektualinio kankinimo priemone.

6931. p22003-09-29 23:35
Jei tapsi knygos vergu, tai jau būsi bibliomanas. O bibliofilas - knygos valdovas, turi bandyti kontroliuoti padėtį, kad netaptų popieriniu zombiu. Bibliofilui - didžiausia laimė numirti skaitant knygą. Bet kaip nužudyti popierinius zombius? Sidabro kulkos gal čia nepadės, gal reikia bandyti ugnimi, vandeniu - tuo, ko bijo knygos. Vanduo turi būti šventintas. Man nuobodesnė konferencija būtų aplinkos apsaugos temomis - kiek karvė per dieną suėda šieno ir panašiai.

6944. varna - p22003-09-30 14:08
Nu, na p2. Tai aplinkos apsauga - kiek karvė šieno suėda? Ir dar vadini save bibliofilu! Esi snobas ir tiek. O paprasčiau - egoistas savimyla kvailys. Lietuviškai - išgama.

6954. p2 - varnai2003-09-30 18:04
Esu tikras išgama, bet to labai ir neslepiu. O kai kurie tai slepia. Aplinkos apsaugos reitingas mano akyse pakiltų, jei būtų padarytas koks nors menkas darbelis - kad ir Alytaus hidroelektrinės statybos pristabdymas. Aplinkos apsauga - viena labiausiai degradavusių sričių. Nemune sugauti žuvį - retenybė. Aš, kad ir išgama - nežvejoju su elektra ir ultragarsais. Dar ir butelius aprenku, neleidžiu kitiems rasti ir sudaužyti - ant kaukės pasidarau. Jei nesisarmatinčiau - aprinkčiau ir mieste - tai ir tavo batams būtų saugiau - neatsirastų skylių - ypač jei naktį mėgsti vaikščioti - nešviečiant sudaužytiems žibintams.

6995. varna - p22003-10-02 00:08
Atsiprašau, pasikarščiavau. Bet vistiek "sudaužyti žibintai" su aplinkos apsauga nieko bendro neturi. ne aplinkos apsauga degradavusi, o žmonės, nuo kurių priklauso sprendimų priėmimas. Galų gale, viskas susiveda į pinigus ( ir Alytaus hidroelektrinė).

6996. p2 - varnai2003-10-02 00:59
Nėr čia ko atsiprašinėti, Petras mėgsta kartais pajuokauti. Sutinku, kad viskas priklauso nuo žmonių. Policijos nepristatysi prie kiekvieno šiukšlintojo ir kenkėjo. O dėl Alytaus hidroelektrinės - gal verslininkų galybė nepasirodys bent šiuo atveju visagalė. Mačiau filmą Kartą laukiniuose vakaruose, kaip tokiais atvejais daroma, bet čia gi ne geležinkelis, bet tik muilo burbulas. Gal susprogs.

Rodoma versija 27 iš 27 
8:43:13 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba