ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-09-27 nr. 670

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Rūkas (433) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Seserys kaip rugiagėlės (7) • MIGUEL DE UNAMUNO. Poezija (3) • JEVGENIJ GRIŠKOVEC. Ašara (16) • MOHAND K. GANDHI. Kelias Dievo link (17) • IGNAS NARBUTAS. Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis (30) • PETRAS DUMBLIAUSKAS. Knygotyros konferencija (8) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (14) • SAULIUS MACAITIS. Kaip išsidrabstė sovietinių respublikų kinas (11) • TEODORAS ČETRAUSKAS. Šalis, kurioje būna pavasaris (18) • JŪRATĖ BARANOVA. Meilės kaip komunikacijos nesėkmė (13) • Kulinarinio paveldo fondo direktorę BIRUTĘ IMBRASIENĘ kalbina Juozas Šorys. Keli diemedžio lapeliai (13) • ANTANAS LAPINAS. Mano televizorius – blogų sapnų fabrikas... (16) • AVROM KARPINOVIČ. Mano gimtasis miestas Vilnius (41) •

Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis

IGNAS NARBUTAS

[skaityti komentarus]

Gintaras Beresnevičius. "Eglė žalčių karalienė" ir lietuvių teogoninis mitas: religinė istorinė studija. V.: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. 120 p.

Tarp daugelio G. Beresnevičiaus knygų, kuriomis jis per šiuos metus pradžiugino savo gerbėjus, nepastebimai pasirodė ir rimta, etapinė studija, atverianti naujus lietuvių mitologijos tyrinėjimų horizontus. Ji, tiesa, nėra tokia didelė kaip M. Gimbutienės ar N. Vėliaus darbai, nėra išleista tokiu dideliu tiražu kaip A. J. Greimo studijos (matyt, laikai nebe tie), bet jos įtaka tolesniems senųjų lietuvių (ir baltų) religijų tyrinėjimams neabejotinai bus didelė. Tai iš tiesų gražus tekstas, kuris įtraukia skaitytoją kaip detektyvas. Kelionės iš Lietuvos į Vakarų Europą, į Viduržemio jūros regioną ar Rytus – Iraną ar Indiją – autoriui reikalingos, kad padėtų paaiškinti, suvokti interpretacijas, hipotezes ir atradimus, kurie be visos šitos žosmės būtų pasmerkti nesupratimui ar net atmetimui kaip nemoksliniai.

Norėčiau pasidalyti mintimis, kurios kilo perskaičius šią knygą.

Nors pirmoji knygos dalis įvardyta "Lietuvių dievų ketvertas", joje atsiranda skyrius "Zuikių dievas" panteone. Penktasis asmuo". Zuikių dievas, apie kurį užsimenama Ipatijaus metraštyje pasakojant apie Mindaugo garbintus dievus, kaip parodo G. Beresnevičius, turi analogų Europoje – autorius nurodo (nors galėjo paminėti ir šaltinį, kuriame pateiktas šis pavyzdys) keltų dievo atvaizdą iš Le Touget. Dievas čia vaizduojamas su gyvu zuikiu, be baimės žvelgiančiu į šunį, kurį G. Beresnevičius sugretina su Žvorūna, kitame baltų religijos ir mitologijos šaltinyje vadinama kale. Toliau jis pereina prie dar tolimesnių analogijų su Apolonu ir Artemide, Silvanu ir Diana. Šios analogijos gali būti gražios, bet sunkiai įrodomos.

Rašydamas apie Zuikių dievą autorius pamini, kad folklorinio velnio vardas šaltiniuose atsiranda tik XVI a. kaip krikščioniškosios piktosios dvasios vardas, o dievų sąrašuose, net ir vėlyviausiuose, tokio dievo nėra. Tad kyla įtarimas, kad senieji lietuviai iš tikrųjų nė neturėjo tokio dievo – Velnio, ir galbūt nėra reikalo kalbėti, kaip daro G. Beresnevičius, apie tai, ar Zuikių dievas buvo atskiras, ar sutapo su folkloriniu Velniu, nes suirus senajai religijai velniais galėjo būti vadinami (krikščionybės požiūriu) daugybė – ir ne tik chtoninių – senųjų baltų dievų, taip siekiant sumenkinti jų statusą. XVI a. krikščionybės skleidėjams velnias tėra patogus žodis išreikšti "piktosios dvasios", "demono" sąvokoms. Tad G. Beresnevičiui sprendžiant folklorinio velnio sinkretiškumo klausimą galima patarti neužmiršti J. Balio priekaišto N. Vėliui, kad šis vengdamas pabrėžti artimą ryšį tarp besivaidenančių numirėlių ir velnių savo knygoje apie Velnią ignoravęs jo paskelbto rinkinio "Dvasios ir žmonės" medžiagą. Pati hipotezė apie Zuikių dievo ir Žvorūnos porą suteikia galimybių į mitologijos tyrinėjimų lauką įtraukti lietuvių pasakas, kuriose veikia medžiotojas ir ragana.

Abejonių gali sukelti tik pats autoriaus tikslas – spręsti lietuvių teogonijos problemą. Ši problema išsprendžiama tuo atveju, jeigu lietuviai turėjo bendrą panteoną. Tačiau veikiausiai to nebuvo, nes lietuvių religijos ir mitologijos šaltiniai mums kalba apie skirtingas dievų grupes, kurių hierarchijos nesutampa. Dievų hierarchija uždarose bendruomenėse yra reikalinga kaip žemiškosios tvarkos pateisinimas ir modelis. Kol baltų teritorijose nebuvo bendrų politinių struktūrų, tol negalėjo būti ir bendrų panteonų, kurie būtų sujungę visus aukščiausius baltų (lietuvių) genčių dievus. Prūsiją, kaip mums parodė G. Beresnevičius, į bendrą politinę religinę struktūrą veikiausiai sujungė Vaidevučio ir Brutenio reforma – ir prūsai turėjo bendrą panteoną, kuris galėjo daryti įtaką kaimyninių baltų genčių (tarp jų ir lietuvių) kultams. Visose senosiose religijose galime regėti, kaip panteono struktūra yra susijusi su visuomenės politine situacija. Ryškus pavyzdys gali būti senojo Egipto religija. Joje vienu metu funkcionavo ir Heliopolio eneada, ir kitų miestų dievų grupės, kurių bendrumas rėmėsi veikiau devyneto simbolika, o ne bendra teogonija. Galima įžvelgti, kad senosiose graikų, egiptiečių ir galiausiai indų kultūrose žmogaus ir uždaros bendruomenės religinis gyvenimas visada buvo susijęs su konkrečios dievybės kultu ir ta dievybė jam asmeniškai buvo aukščiausia, svarbiausia ir tam tikra prasme vienintelė dievybė, kuri per kosmogoninius ir teogoninius mitus buvo neatsiejamai susijusi su kitomis jam ne tiek aktualiomis dievybėmis ir likusiu pasauliu. Visus daugialypius dievus sieja bendra mitinė istorija ir bendra kilmė. Tad vieno bendro teogoninio mito baltų žemėse galėjo ir nebūti. Todėl reikėtų ieškoti teogoninių mitų grupės.

G. Beresnevičius atkreipia dėmesį į vieną pasaką, kurioje veikia gana margas herojų būrys, jie transformuojasi, keičia pavidalus ir juda tarp kosmoso sferų. Įdėmiau pasikapsčius lietuvių tautosakos lobyne, tokių siužetų galima rasti ir daugiau, tad autorius galės parašyti knygą "Lietuvių teogoninis mitas-2". Autorius sau ir skaitytojams užduoda tokius klausimus: ar pasakos "Eglė žalčių karalienė" teogoninio mito herojai – lokalinės dievybės, kurios buvo žinomos tik tam tikrame rajone, ar visoms baltų gentims žinomi dievai? Kokie tų herojų santykiai su mite nepaminėtomis dievybėmis? Kokias konkrečias apeigas ar šventes galima susieti su šiuo mitu?

G. Beresnevičius ir bando atsakyti į šiuos klausimus. Kyla tik klausimas, kodėl nebūtų galima sieti Saulės vadavimo žygio su Eglės išlaisvinimu. Juk ir N. Vėlius pasakos "Eglė žalčių karalienė" veiksmo laiką – pirmąjį Eglės ir Žilvino susitikimą – sieja su vasaros švente, ir G. Beresnevičius mano, kad tai Joninės – šventė, susijusi su saule. G. Beresnevičius, kaip atrodo, tapatina Eglę su Ragana, bet mitinė Ragana lietuvių tradicijose kažkodėl dažnai būna susijusi su kalendorinėmis saulės šventėmis – Kalėdomis ir Joninėmis: per Kalėdas raganos kažkur skrenda žirniauti, Joninės ypač palankios raganų burtams, bet per Jonines jos deginamos Joninių laužuose (simbolinis deginimas, kuris gali būti siejamas su aukomis). Dar daugiau, kartais pasakose minima, kad Saulė gyvena (nakvoja) miške – ten, kur gyvena ir ragana. Saulės ir mitinės Raganos ryšį nurodo ir netiesioginiai duomenys, pavyzdžiui, "raguoto" kryžiaus su pusmėnuliu vadinimas "saulute". Galima būtų spėti, kad pasakojimas apie Saulės vadavimą ir Eglės išlaisvinimą atspindi tą patį teogonijos momentą, tik iš skirtingų gentinių kultų pozicijų: iš Saulės garbintojų ir iš Ąžuolo (Perkūno) garbintojų. Tada nebūtų nuostabu, kad Saulė virsta kerėtoja, įgauna chtoninės būtybės bruožų. Toks dievų judėjimas tarp skirtingų sferų nėra išskirtinis reiškinys: graikų Apolonas, pradžioje chtoninė dievybė, vėliau tapo saulės dievu.

Tad G. Beresnevičiaus knyga duoda daug peno tolesnėms hipotezėms ir atveria naujus kelius senosios religijos tyrinėjimams.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


6865. varna2003-09-29 00:12
Viskas iš piršto laužta. Taip norėtumet sukurti darnią sistemą, knaisodamiesi po lietuvių tautos mitologinių liekanų šiukšlyną-savartyną. Spėliojate, kaip burėja iš kavos tirščių. Turite rankose pastato skeveldrą ir bandote jos pagalbą atstatyti ištaigingus rūmus. Kurių galbūt niekada ir nebuvo. Tai kas belieka? Ogi ``susikurti`` Raganos ir Saulės ryšius, nes ``raguotas`` kryžius vadinamas ``saulute``. O Biblijos Šaul vadinamas Sauliumi. Gal čia yra koks paslėptas ryšys? Štai jums ir tema dar vienam analfabetiškam ``traktatui``.

6884. Maja2003-09-29 11:10
Varna, krankse tu, tai ką daryt? verkti ant griuvėsių?

6897. Majai - varna2003-09-29 13:57
Ir vėl verkti. Manau, kad šis amžius bus pavadintas "lietuvių verksmo amžiumi". nei verkti reikia, nei krykštauti. reikia blaiviai pažiūrėti į save ir džiaugtis tuo, kuo esi ir kuo būsi. Tai ne, reikia dar susikurti tai, kuo nesi buvęs. Visaip kaip anekdote apie žydą, atvažiavusio į New Yorką: "Įlipa izraelietis į taksį ir vairuotojas tuoj pat pradeda pliurpti. matai šitą tiltą? Klausia jis, rodydamas į Bruklino tiltą. Tai mano senelis pastatė! Matai šitą namą ( rodydamas į dar tada stovėjusius Dvynius), tai mano dėdė suprojektavo! Matai šitą parką ( Central Park ) - tai mano tėvas pasodino! Neapsikenčia izraelietis ir sako: "Apie negyvą jūrą girdėjai? Tai va, čia mano brolis užmušė!". Tai apie tokią "mitologiją" ir mūsiškiai plepa. Tad prie ko čia griūvėsiai?

6903. Maja2003-09-29 15:17
Taig pati, Varnele, kranksėjai: "Turite rankose pastato skeveldrą ir bandote jos pagalbą atstatyti ištaigingus rūmus. Kurių galbūt niekada ir nebuvo." O jei nebuvo, tai skeveldra nuo ko?

6907. varna -Majai2003-09-29 15:38
Tame ir reikalas - "nuo ko!" Gal tai viso labo trobelė? O gal žeminė? O gal ir rūmai. Niekas nežino, bet praeitis visada atrodo "didi". Romantizmas dar gajus mūsuose.

6917. Maja2003-09-29 16:51
Jau kokia baisi didybė Raganos ir Saulės ryšiai, jetau jetau.

6943. Majai - varna2003-09-30 14:02
Didybė nebaisi. Baisus profanavimas.

6969. varnai ir Majai2003-10-01 13:01
$%*& @#$^^#%*&!@%$^ *@#$^%@$%@#*&^R@#$ !!!

6971. Maja-6969-am2003-10-01 13:17
"QŠÆῳ‽‽◊#≥%©@® !!!

6989. varna - 6969-am2003-10-01 23:10
לא הבנתי

7002. Ignas Narbutas2003-10-02 12:35
Mieloji varna, nėra gėdinga kapstytis po šiukšlyna, kai nėra kitų šaltinių. Norėdami išspręsti įvairias problemas po praėjusių laikų šiukšlynus kapstosi archeologai, ieškodami nusikaltėlių - detektyvai, tad jeigu tame šiukšlyne galima rasti bent kruopelę reikalingos informacijos, tai kapstosi ir religijotyrininkai. Atstatinėjami ne didingi rūmai, kurių gal ir nebuvo spėta pastatyti, bet senųjų baltų pasaulėžiūra, pasaulio modelis. Netgi vargingiausia beraštė gentis senovėje dažnai turėjo tokį turtingą pasaulio modelį, kurio dažnai negali susikurti persisotinę civilizacijos dovanomis vadinamieji intelektualai, tad Gintaras ėmėsi nedėkingo, bet reikalingo darbo.

7021. zvierius :-) 2003-10-03 03:44
klausyk varna, nereiktu aiskint apie romantizmo gajuma. baltai (lietuviai) prosenoveje buvo velniskai idomus. teko karta bendraut su GB, tai jis man tokiu dalykeliu papasakojo, kad vajezau marija. jei trumpai, tai esme tokia: lietuvoje buvo rasta kazkokia perkuniskai sena gyvenviete, kuri savo amziumi pranoxta senoves egiptieciu pastatus. bet idomiausia tai, kad atkurus architektura paaiskejo, kad egiptieciu kulto pastatai buvo tixli sios gyvenvietes namu kopija... acizvelgiant i tai ka pasakiau, domejimasis ir DIDZIAVIMASIS musu senaja istorija turetu isaugti... o gal vel imkim mastyti tik apie dabarti ir ateiti? butu visai kaip prie komunizmo...

7052. Arilas :-) 2003-10-04 21:14
Mielas Ignai, Jūs taip gražiai rašote, jog panorau ką nors daugiau sužinoti apie Jus. Kokius dabar pasaulio modelius kuriate? Gal ruošiate savo knygą, kurioje bus nušviesta nauja modelio koncepcija? Jūsų stilius man labiau patinka už Gintaro."Eglė" mane nuvylė: silpna argumentacija, blaivaus mąstymo stoka, ir tas pats pagyrūniškumas, trykštantis per abu Gintaro šonus... O kaip atrodo Jums?..

7141. Ignas Narbutas2003-10-07 08:30
??

7197. Arilas :-) 2003-10-08 00:21
Ačiū, supratau! Jūs pasaulio modelių kūrybą paliekate Gintarui...

7205. Ignui Narbutui nuo varnos2003-10-08 02:06
Intelektualai ne nuo nieko "dovanų" negauna. Aš Jus tokiu laikau, bet gal Jūs ir gaunate? Antra, intelektualai visai neprivalo "kurti pasaulio modelių" - ir senovės Graikijoje mitologija ir intelektualai puikiai sugyveno, pastariesiems nebandant kurti "naujų modelių". Juo labiau tai teisinga šiems laikams. O dėl "šiukšlyno", tai aš Jums štai ką pasakysiu. Autorius ( Gintaras) stato savo rūmus dažniausiai numodamas ranka į egzistuojančius šaltinius: Velnio "išbraukimas" iš lietuvių panteono atrodo mažiausiai naivus, kai jo etimologija atsekama iki pat Indijos indoeuropiečių; Raganos ir saulutės "ragų" sulyginimas ( kai daugelis sutinka, kad tai Saulės valtelė - irgi pilna analogijų svetur ). Betgi daug kas teigia, kad žodžio Ragana kilmė nuo "regėti, žinoti" ( analogiškai rusų vedma nuo vedat - žinoti). Visai tai Jūs ir pats pastebėjote. Bet Gintarui tai nė motais - jis kuria "savo" mitologiją. Be šaltinių. Todėl ir panaudojau žodį "šiukšlynas"- nes visa tai kvepia profanacijomis ir sensacijų ieškojimais. O dėl "vargingų beraščių genčių". Ką aš galiu pasakyti, ir dabar randamos tokios gentys, taip, jos turi gana išvystytą mitologiją. bet tai greičiau reliatyvumo reikalas - kai matai skurdžiame Afrikos kaime vaiką, kuris moka parašyti savo vardą, tai baisiai stebina ir žavi. Bet kai esi Vilniuje, tokį vaiką palaikytum beraščiu. Manau, kad supratote, ką norėjau pasakyti.

7286. XIX a. pirmojo trečdalio kartos atstovas :-) 2003-10-11 00:39
Fantastiška makalynė. Turbūt neįmanoma didesnės košės užmaišyti. Modeliai ant modelių, ir iš keturių, iš penkių, iš šešių, iš vieno, iš dviejų. Ir betikslis lyginimas su skandinavais,iranėnais, graikais... Tačiau Beresnevičius užmiršo pirmiausia sudėlioti į vietas elementarias Eglės figūras. Jeigu ji ragana, tai kur ji stovi pasaulio modelyje? Danguje, žemėje, vandeny? Kur stovi kitos figūros? Eglės vaikai, Žilvinas, bobutė ragana, Eglės broliai, Eglės seserys, Eglės tėvai. Kol kas nematau šitų figūrų išdėstymo. Nematau jokio modelio. O gal Beresnevičius nesupranta kas yra modelis? Jeigu jis Eglę gali modeliuoti iš bet kokio skaičiaus elementų? Gaila autoriaus įdėto triūso, nes nepasiektas rezultatas.

7297. atstovui nuo varnos2003-10-12 10:49
Rezultatas pasiektas - šnekame apie knygą taip, lyg ji būtų kažko verta. Ir jokie "modeliai" Beresnevičiaus nedomina - visa jo kūryba panaši į kūdikio "atpylimą". Grynai fiziologinis reiškinys, nieko bendro su "trūsu" ir "mąstymu" neturintis.

7298. Varnai nuo atstovo :-) 2003-10-12 14:02
Sutinku su Jūsų taikliomis pastabomis. Jeigu, pavyzdžiui, Eglė yra ragana, tai kur dėti tikrąją bobutę raganą? Pas kurią eina Eglė, ieškodama pagalbos. Esu perskaitęs labai daug pasakų, turbūt daugiau už GB, bet nepastebėjau, kad mergelė, kuri teka, turėtų raganos statusą. Ragana yra žymiai vyresnio amžiaus. Šioje pasakoje tai bobutė žiniuonė. Tačiau GB nenori to pastebėti...

7299. Actas :-) 2003-10-12 15:02
Gal Jums pavyko iššifruoti Beresnevičiaus lenteles (44 ir 47 psl.)Pirmojoje lentelėje Žilvinas lyginamas su jūros dievu Njordas (kas visiškai logiška), o antrojoje kažkodėl su abstrakčiu Dangumi? Į vieną lentelę niekaip nesutelpa visos pasakos figūros. Jas sutalpinti prireikia dviejų lentelių.Keliaujama per visą žmonijos istoriją. Pradedama nuo paties seniausio pirmapradžio dievo (Žilvino). Vargšelis Žilvinas. Kaip jam ilgai reikėjo laukti, kol atsirado kiti dievai: Eglė ir jos broliai.Ar aš ne taip supratau?.. Padėkite išspręsti šį rebusą?.. Kodėl Dangus ir Žemė atsiduria viename lygmenyje (47 p.), kur dingsta Požemis? Jo nėra, ar jis laikinai kur nors išėjęs? Juk neseniai buvo jūros dievo Njordo analogas... Nežinau kokiam gudragalviui skirta ši knyga? Kaip ją naudotis?.. Na, jeigu autorius norėjo visus apkvailinti, tai jis savo tikslą pasiekė...

7300. Actas :-) 2003-10-12 15:03
Gal Jums pavyko iššifruoti Beresnevičiaus lenteles (44 ir 47 psl.) Pirmojoje lentelėje Žilvinas lyginamas su jūros dievu Njordas (kas visiškai logiška), o antrojoje kažkodėl su abstrakčiu Dangumi? Į vieną lentelę niekaip nesutelpa visos pasakos figūros. Jas sutalpinti prireikia dviejų lentelių.Keliaujama per visą žmonijos istoriją. Pradedama nuo paties seniausio pirmapradžio dievo (Žilvino). Vargšelis Žilvinas. Kaip jam ilgai reikėjo laukti, kol atsirado kiti dievai: Eglė ir jos broliai.Ar aš ne taip supratau?.. Padėkite išspręsti šį rebusą?.. Kodėl Dangus ir Žemė atsiduria viename lygmenyje (47 p.), kur dingsta Požemis? Jo nėra, ar jis laikinai kur nors išėjęs? Juk neseniai buvo jūros dievo Njordo analogas... Nežinau kokiam gudragalviui skirta ši knyga? Kaip ją naudotis?.. Na, jeigu autorius norėjo visus apkvailinti, tai jis savo tikslą pasiekė...

7301. Actui nuo varnos2003-10-12 15:44
Atsiprašau, kad negaliu patyrinėti menamų lentelių, nes knygą "skolinausi" iš draugo - tad neturiu jos po ranka. Padirbtų "diskų", lygiai kaip ir padirbtų "mitologijų" neperku iš principo. Geriausia būtų šituos klausimus užduoti Ignui Narbutui, šito atraipsnelio autoriui. O šiaip knygą perskaičiau ir pasistengiau užmiršti, kaip sekančios dienos vakare užmirštama vakarykštė oro prognozė: gaila vietos dėžutėje.-:)

7513. Ignas Narbutas2003-10-15 13:59
Perskaitinėjau diskusijas, komentarus ir dar kartą - savo straipsnelį. Pastebėjau, kad komentarų autoriai dažnai supina G.B. ir mano mintis į vieną: ką aš parašiau apie G.B. primetama pačiam G.B. - nors teigia perskaitę G.B. knygelę. Varnai: Velnią iš panteono norėtų išimti ne G.B., o aš, nes mano nuomone vardo senumas dar neįrodo dievybės senumo. Lietuvių folkloro klasikas J.Balys jau kritikavo N.Vėlių už velnio pakėlimą į dievų statusą: nė viename šaltinyje nėra kalbama apie velnio garbinimo apeigas ar ką nors panašaus, velnių yra bijomasi, jie pašiepiami, jų saugojamasi - tad lietuvių religijoje jie užėmė tokią pat vietą kaip kitų tautų demonai. Dėl raganos etimologijos: šiuo metu yra iškelta nauja hipotezė dėl jos vardo - pagal ją, egzistuoja dvi tikėtiniausios vardo perskaitymo galimybės: (1) kaip "reginys, tai kas matoma regima", vienu žodžiu, vaiduoklis; (2) kaip "tai kas veda, valdo", plg. lotynų "regina". (Pastaroji gal paaiškintų tą faktą, kad pasakų karalių žmonos dažniausiai raganos - juokauju). Patys galite pasirinkti kokią norite versiją. Dėl pačios knygos: kiek žinau redakcijai ji buvo atiduota gana seniai, gal būt dėl to ji nebeatrodo tokia "šviežia", kaip norėtume, bet tai nesumenkina jos vertės.

7535. I. Narbutui nuo varnos2003-10-15 20:19
Taip, truputi painiavos gavosi, Jūs teisus. Bet dėl Velnio\Vels? O kaip su slavų Велес ir jo "statula" Kijeve ( prieš pat įvedant krikščionybę?). Juk ir slavų ir baltų mitologija turi tas pačias šaknis (na kad ir dėl Raganos - juk paminėjau, jog rusai žodį ведьма veda iš ведать, žinoti, arba видеть, matyti, - ką Jūs ir rašote.) O juk ir baltų Velnias\Vels ir slavų Велес turi tą pačią šaknį -vel- (hetitų -uel-) ir tas pačias funkcijas. O gal aš kažką painioju? Nors man atrodo, jog Velnio "demonizavimas" įvyko jau po krikščionybės įsigalėjimo - juk jis taip "tiko" šitai rolei - plaukuotas gyvulių dievas.

7573. Ignas Narbutas2003-10-16 12:54
Ir vėl grįžtame prie to paties... Kaip žodžio senumas, taip ir bendra kilmė su slavų dievo vardu dar neįrodo, kad lietuviai turėjo dievą vardu Velnias. Toks dievas neminimas ankstyviausiuose lietuvių mirologijos ir religijos šaltiniuose. Turime tik krikščionišką Mažvydo "velniuvą". Greičiau senojo lietuvių mirusiųjų pasaulio valdovo vardas buvo Velionas (Veli(u)ona...). Velnias, nors ir kilęs iš tos pačios šaknies, bet jo veikimas J.Balio nuomone gali būti siejamas su *velioniu*, t.y. numirėlio dvasia. Apie visą tai užsiminiau G.B. knygos recenzijoje. Mes turime remtis ne tik teorijomis apie velnio vardo kilmę, bet ir tuo, kaip tas teorijas paremia ar paneigia lietuvių tautosaka ir tradicija. N.Vėlius gerai išnagrinėjo XVIII-XIX a. medžiagą, bet tai, kaip jis tos medžiagos šviesoje interpretuoja ankstyvuosius duomenis, kuriuose jokio velnio nėra, gali būti diskutuojama.

7597. I. Narbutui nuo varnos2003-10-17 00:07
Ačiū. Einu mokytis. :)

23307. lol2004-10-19 18:04
lopai jus visi nieko nesuprantate nx

24062. judy :-) 2004-11-09 16:47
buvo įdomu skaityt straipsni, vertintoju gincus, bet...visada ir liks gincai, nes interpretaciju galimybe neribota.ir nuomoniu.ir suvokimu .tai va taip

47303. yilgliguJei as buciau angeliukas ir tupeciau danguje, zinociau ka tu myli ir kas vaiksto pas tave. :-( 2005-11-22 19:15
nu ka as galiu pasakyci. nu nigirai, nigirai...........

Rodoma versija 27 iš 27 
8:43:13 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba