ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-09-27 nr. 670

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Rūkas (433) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Seserys kaip rugiagėlės (7) • MIGUEL DE UNAMUNO. Poezija (3) • JEVGENIJ GRIŠKOVEC. Ašara (16) • MOHAND K. GANDHI. Kelias Dievo link (17) • IGNAS NARBUTAS. Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis (30) • PETRAS DUMBLIAUSKAS. Knygotyros konferencija (8) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (14) • SAULIUS MACAITIS. Kaip išsidrabstė sovietinių respublikų kinas (11) • TEODORAS ČETRAUSKAS. Šalis, kurioje būna pavasaris (18) • JŪRATĖ BARANOVA. Meilės kaip komunikacijos nesėkmė (13) • Kulinarinio paveldo fondo direktorę BIRUTĘ IMBRASIENĘ kalbina Juozas Šorys. Keli diemedžio lapeliai (13) • ANTANAS LAPINAS. Mano televizorius – blogų sapnų fabrikas... (16) • AVROM KARPINOVIČ. Mano gimtasis miestas Vilnius (41) •

Kelias Dievo link

MOHAND K. GANDHI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Werner Bischof. Indija. 1951

M. K. Gandhi gimė 1869 m. Indijoje. Nuo 1915 m. – Nacionalinio Indijos judėjimo siekiant nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos vadovas. Kovai už laisvę ir tiesą pasirinkęs nesmurto būdą, Gandhi tėvynėje nusipelnė Mahatmos (Didžioji siela) vardo. Dėl tolerancijos visiems tikėjimams ir religijoms propagavimo 1948 m. nužudytas hinduistų fanatikų. M. K. Gandhi knygą "Kelias Dievo link" rengiasi išleisti Dialogo kultūros institutas.

Siela

1. Dieviškumo kibirkštis

Mes negalime būti Dievas, bet esame iš Jo, kaip mažas vandens lašelis yra iš vandenyno. Įsivaizduokite, kad jis paimamas iš vandenyno ir nusviedžiamas už milijonų mylių. Išplėštas iš savo aplinkos, jis tampa bejėgis ir negali jausti vandenyno galybės ir didybės. Bet jei kas nors jam pasakytų, kad jis yra vandenynas, jo tikėjimas atgimtų, jis šoktų iš džiaugsmo, ir visa vandenyno didybė bei galybė atsispindėtų šiame lašelyje.

2. Žmogus yra Dievo paveikslas

Tik žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. Nesvarbu, kad kai kurie iš mūsų nesupranta šio statuso – nesuprasdami jie tiesiog negali pasinaudoti jo teikiamais pranašumais, taip kaip tarp avių užaugęs liūtas negali suprasti, kas jis yra, ir nepasinaudoja turimais pranašumais. Tačiau jis yra liūtas, ir tą akimirką, kai tai suvokia, jis ima naudotis savo valdžia avims. Tačiau jokia liūtu apsimetanti avis niekuomet neturės liūto statuso. Norint pagrįsti teiginį, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, nebūtina pademonstruoti, kad šis paveikslas neabejotinai atsispindi kiekvieno žmogaus asmenyje. Pakanka parodyti, kad bent vienas žmogus yra jį atspindėjęs. Ar galima paneigti, kad visi didieji religiniai žmonijos mokytojai savo asmeniu atskleidė Dievo paveikslą?

3. Gyvenimas yra tik burbulas

Mūsų, kūniškų būtybių, gyvenimas trunka tik akimirką. Ką reiškia šimtas metų amžinybėje? Bet jei nutrauksime egoizmo grandines ir ištirpsime žmonijos vandenyne, dalysimės jos kilnumu. Jaustis kažkuo – tai statyti sieną tarp savęs ir Dievo. Nustoti taip jaustis – tapti viena su Dievu. Lašas vandenyne dalyvauja savo protėvio didybėje, nors to ir nesuvokia. Tačiau, nusprendęs atsiskirti nuo vandenyno, jis akimirksniu išgaruoja. Neperdedame sakydami, kad gyvenimas tėra burbulas.

4. Gyvenimas ir mirtis

Man aišku kaip dieną, kad gyvenimas ir mirtis yra dvi to paties reiškinio fazės, dvi tos pačios monetos pusės. Tiesą sakant, išmėginimų ir mirties fazė dabar man atrodo kur kas turtingesnė už laimę ar gyvenimą. Ko vertas gyvenimas be vargų ir išmėginimų – gyvenimo druskos? [...] Norėčiau, kad mirtį ir kančią brangintumėte labiau negu gyvenimą ir kad įvertintumėte apvalančią ir išgryninančią jų prasmę.

Kūnas privalo kentėti dėl savo blogų darbų. Mirštame, kad vėl gyventume, nors gyvename, kad galiausiai mirtume. Vis dėlto gyvenimas nėra proga džiaugtis, o mirtis nėra proga sielvartauti. Bet vieno dalyko reikia. Turime atpažinti savo pareigas gyvenime ir vykdyti jas iki mirties.

Mirtis visada yra palaiminga, bet ji dvigubai palaiminga kovotojui, kuris miršta dėl savo tikslo, pavyzdžiui, tiesos. Mirtis nėra demonas, ji – tikriausias mūsų draugas. Ji išlaisvina mus iš kančios. Ji padeda mums prieš mus pačius. Ji netgi suteikia mums naujų galimybių, naujų vilčių. Ji yra tarsi miegas, saldus stiprinantis vaistas. Vis dėlto mirus draugui įprasta gedėti. Šis paprotys negalioja, kai mirštama kankinio mirtimi.

5. Pasirinkimo laisvė

Žmogus turi protą, sugebėjimą skirti ir laisvą valią. Gyvulys to neturi. Jis negali laisvai rinktis, nežino, koks skirtumas tarp dorybės ir ydos, gėrio ir blogio. Galėdamas laisvai rinktis, žmogus šiuos skirtumus pažįsta, ir jei gyvena pagal savo aukštesniąją prigimtį, jis atsiskleidžia kaip esantis daug aukščiau už gyvulį, bet kai gyvena pagal savo žemesniąją prigimtį, žmogus gali nusiristi net žemiau už gyvulį.

Tačiau ši laisva valia, kuria mėgaujamės, yra ne didesnė negu keleivio, esančio perpildytame denyje. Žmogus yra savo likimo kalvis dėl to, kad jis yra laisvas rinktis būdą, kaip panaudoti savo laisvę. Tačiau rezultatai nėra jo valioje. Tą akimirką, kai jis ima manyti kitaip, prasideda jo vargai.

Ypatinga žmogaus privilegija ir garbė yra tai, jog jis yra apdovanotas proto ir sykiu širdies galiomis, kad jis yra tiek pat mąstantis, kiek ir jaučiantis gyvūnas. [...] Žmogaus protas skatina jausmus ir jiems vadovauja. Gyvulio siela yra mieganti. Pažadinti širdį – tai pažadinti miegančią sielą, pažadinti protą – įdiegti gėrio ir blogio skyrimą.

Meilė

1. Tiesa ir meilė

Meilė ir tiesa – dvi tos pačios monetos pusės, jas abi labai sunku praktikuoti, bet abi jos yra vieninteliai dalykai, dėl kurių verta gyventi. Žmogus negali būti teisingas, jei nemyli visų Dievo kūrinių. Taigi meilė ir tiesa yra visiška auka. Be tiesos nėra meilės. Be tiesos tegali būti prisirišimas – kaip prisirišama prie savo šalies, neįvertinant kitų; arba susižavėjimas, kokį jaučia jaunuolis merginai. [...] Meilė peržengia gyvūniškumo ribas ir niekuomet nėra dalinė.

Tikra meilė beribė kaip vandenynas. Augdama žmogaus viduje ji vis labiau skleidžiasi ir peržengdama visas sienas bei ribas apglėbia visą pasaulį.

2. Meilė jungia

Mokslininkai teigia, kad jei tarp atomų nebūtų mūsų visatą palaikančios traukos jėgos, ji subyrėtų į gabalėlius ir mes nustotume egzistavę; ir net jei ši viską susiejanti jėga tėra aklas atsitiktinumas, ji turi egzistuoti ir tarp visų gyvų būtybių. Šios visas gyvas būtybes susiejančios jėgos vardas ir yra meilė. Jaučiame ją esant tarp tėvo ir sūnaus, tarp brolio ir sesers, tarp dviejų draugų. Tačiau turime išmokti šią jėgą naudoti viso, kas gyva, atžvilgiu. Naudodami ją pažįstame Dievą.

3. Meilė yra gyvenimas

Jei meilė nebūtų gyvenimo dėsnis, gyvenimas neprasiskverbtų į patį mirties centrą. Gyvenimas yra nuolatinė pergalė prieš mirtį. Jei yra esminis skirtumas tarp žmogaus ir gyvulio, tai tik toks, kad pirmasis šį dėsnį pripažįsta ir praktiškai taiko jį savo gyvenime. Visi pasaulio šventieji – senovės ir šiuolaikiniai – kiekvienas pagal jam suteiktą šviesą ir sugebėjimus yra gyvi šio svarbiausio mūsų būties dėsnio pavyzdžiai. Tiesa, taip dažnai gyvulys, esantis mumyse, atrodo, lengvai nugali. Bet kaip kitaip gali būti, jei reikalavimas yra toks didelis kaip ir pati tiesa? Kai šio dėsnio praktinis taikymas taps visuotinis, Dievas viešpataus Žemėje taip pat kaip ir Danguje. [...] Man nereikia priminti, kad Žemė ir Dangus glūdi mūsų viduje. Mes pažįstame Žemę, tačiau esame svetimšaliai Danguje, kuris mumyse.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad būtent meilė palaiko Žemę. Gyvenimas yra tik ten, kur yra meilė. Gyvenimas be meilės yra mirtis. Meilė yra kita pusė tos monetos, kurios vienoje pusėje yra tiesa.

Neapykanta visuomet žudo; meilė niekuomet nemiršta. Tai yra didžiausias jų skirtumas. Kas įgyjama mylint, lieka visiems laikams. Tai, kas įgyjama nekenčiant, gyvenime tampa našta, nes padaugina neapykantą. Žmogaus pareiga – mažinti neapykantą ir skleisti meilę.

4. Meilės įstatymas

Meilės dėsnis, kurį galime vadinti potraukiu, artimumu, ryšiu, valdo pasaulį. Visata tebeegzistuoja, nepaisant nepaliaujamo naikinimo. Tiesa švenčia pergalę prieš melą. Meilė nugali neapykantą. Amžinasis Dievas nugali šėtoną.

Turėsime pakankamai pagrindo pasveikinti patys save, jei išmoksime visuomenėje džiunglių įstatymą pakeisti meilės įstatymu ir širdyje nekaupsime priešiškumo bei piktumo tiems, kuriuos laikome savo priešais, o mokysimės juos mylėti ir priimti kaip draugus ar bent galinčius jais tapti.

5. Ahimsos religija

Pasaulis pilnas smurto, himsos, ir atrodo, kad jo prigimtis tokia, jog turime kautis "dantimis ir nagais". Tačiau jei žmogus yra aukščiau už gyvulį, tuomet jis geresnis negu gamta. Jei žmogus atlieka dieviškąją misiją, misiją, su kuria susitapatina, tai ir yra nesmurtas, ahimsa.

Aš nesu regėtojas. Vadinu save idealistu praktiku. Nesmurto religija be prievartos nėra skirta vien riši ir šventiesiems. Ji skirta ir paprastiems žmonėms. Prievarta yra gyvulių įstatymas, o mūsų giminės įstatymas yra nesmurtas. Žmogaus orumas reikalauja klusnumo tokiam kilniam įstatymui, kad sustiprėtume dvasia.

Kaip gyvūnas, žmogus yra agresyvus, bet, kaip dvasiai, agresija jam nebūdinga. Tą akimirką, kai jis pabunda savo viduje esančiai dvasiai, jis nebegali likti agresyvus. Jis arba kyla ahimsos link, arba ritasi į pasmerkimą. Štai kodėl visi pranašai ir avatarai mokė tiesos, harmonijos, broliškumo, teisingumo ir panašiai – to, kas yra ahimsa.

Taigi tegu nelieka abejonių, kad visų žemės prispaustųjų, taigi pačios žemės, išsigelbėjimas yra visiškas pasitikėjimas ta moneta, kurios vienoje pusėje didžiosiomis raidėmis užrašyta "tiesa", kitoje – "nesmurtas". Šešiasdešimt patirties metų neišmokė manęs jokio kito metodo.

Tikėjimas

1. Netikėjimas yra liga

Šiandien yra madinga visiškai išbraukti Dievą iš gyvenimo ir primygtinai teigti apie galimybę siekti aukštesnės gyvenimo kokybės be gyvo tikėjimo gyvuoju Dievu būtinybės. Turiu prisipažinti, jog nepajėgiu rasti tiesos taisyklėse, kuriose nebėra tikėjimo ir net poreikio tikėti nepalyginamai aukštesne jėga negu mes patys. Mano patirtis suteikė man žinojimą, kad gyvenimo pilnatvė neįmanoma be nepajudinamo tikėjimo gyvuoju Dėsniu, kuriam paklusdama juda visa visata. Kiekvienas lašas vandenyne pilnas Jo didybės ir turi garbę teikti mums gyvybės ozoną.

Ganėtinai lengva pasakyti: "Aš netikiu Dievu", nes Dievas leidžia nebaudžiamai bet ką apie Jį kalbėti. Jis žiūri į mūsų veiksmus. Kiekvienas Jo įstatymo sulaužymas baudžiamas ne kerštaujančia, o išgryninančia ir ugdančia bausme. Dievo buvimas neįrodomas ir jo nereikia įrodinėti. Dievas yra. Jei mes Jo nejaučiame, tuo blogiau mums. Pojūčio nebuvimas yra liga, nuo kurios vieną dieną pasveiksime nolens volens.

2. Reikia gyvo tikėjimo

Joks ieškojimas neįmanomas be keleto galiojančių prielaidų. Jei niekuo netikime, nieko ir nerasime. Nuo pat pradžios pasaulis ir visi jame gyvenantys protingieji ir kvailiai rėmėsi prielaida, kad jei esame mes, yra ir Dievas, o jei Dievo nėra, nėra ir mūsų. Ir kol kartu su žmonija egzistavo tikėjimas Dievu, Dievo egzistavimas buvo laikomas tikresniu už faktą, kad yra saulė. Šis gyvas tikėjimas padėjo išspręsti daugybę gyvenimo galvosūkių. Jis palengvino mūsų skurdą. Jis stiprina mus gyvenime, jis mūsų paguoda mirties valandą.

3. Šventųjų liudijimas

Tikras tikėjimas – tai įtikinanti patirtis, mūsų pasisavinta iš tų žmonių, kurie, kaip tikime, nugyveno maldos ir atgailos išgrynintą gyvenimą. Taigi tikėjimas pranašais ir prieš daugybę metų gyvenusiais avatarais yra ne tušti prietarai, o mūsų giliausio dvasinio troškimo patenkinimas.

Jie sako, kad kiekvienas, einantis jų pramintu taku, gali pažinti Dievą. Tačiau tiesa yra tokia, kad mes nenorime eiti pažinimo link vedančiu keliu ir nepriimame patyrusiųjų liudijimo apie tuos dalykus, kurie yra iš tiesų svarbūs.

4. Tikėjimas ir protas

Yra dalykų, kurių negalime pažinti protu, todėl turime priimti juos tikėjimu. Taigi tikėjimas neprieštarauja protui, bet išeina už jo ribų. Tikėjimas yra tarsi šeštasis pojūtis, kuris padeda tais atvejais, kai susiduriame su tuo, ko mūsų protas neaprėpia.

Tikėjimas prasideda tuomet, kai baigiasi argumentai. Tačiau pasaulyje yra labai nedaug dalykų, kuriems nebūtų galima rasti protingo paaiškinimo.

Patirtis padarė mane pakankamai nuolankų, kad galėčiau suvokti proto ribas. Kaip pamestas daiktas tampa šiukšle, taip protas, kuriuo piktnaudžiaujama, tampa pamišimu. Tačiau jei atiduosime ciesoriui tai, kas ciesoriaus, viskas bus gerai.

5. Intelekto ribos

Mus visus, net ir skeptikus, valdo kai kas nepalyginamai aukštesnis už intelektą. Skeptikų skepticizmas ir filosofija kritiniu gyvenimo laikotarpiu jiems nepadeda. Jiems reikia kažko geresnio, to, ko jie neturi. Ir jei kuris nors iš jų pateikia man šį galvosūkį, atsakau jam: "Nesuprasi Dievo ir maldos prasmės, jei pats netapsi niekuo. Turi būti pakankamai nuolankus, kad pamatytum, jog, nepaisant tavo didybės ir milžiniško intelekto, esi tik dulkelė visatoje. Nepakanka pasaulio dėsnius suvokti vien protu. Yra dar ir dvasinis suvokimas, kuriam intelekto nereikia, tačiau būtent jis teikia žmogui pasitenkinimą".

Net piniguočiai išgyvena kritinius laikotarpius. Nors ir apsupti visko, ką galima nusipirkti už pinigus ir gauti iš turėjimo, tam tikromis akimirkomis jie pamato, koks nedarnus jų gyvenimas. Ir tai yra būtent tos akimirkos, kai mes išvystame Dievą, viziją To, kuris lydi kiekvieną mūsų žingsnį.

Iki tam tikros ribos intelektas mus veda į gyvenimo kovą, tačiau lemiamu momentu nuvilia. Tikėjimas pranoksta intelektą. Būtent tada, kai horizontas tamsiausias ir mūsų žmogiškasis protas parblokštas ant žemės, tikėjimas šviečia ryškiausiai ir ateina mums į pagalbą. Ir mūsų jaunimui reikia tikėjimo, kuris ateina tada, kai išsižadame visos intelekto puikybės ir visiškai atsiduodame Jo valiai.

Vertė Inga Buškutė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


6831. zqna2003-09-28 02:32
siandien indijoje manoma kad europoje gyvena zmones turintys geresne karma, o kai kurie indai isvaziavo i uzsieny ir ten megaujasi kuniskaisiais malonumais. mahatma gandis isbarstytas gange. o kur dievas?

6832. acht2003-09-28 02:43
kiekviename iš mūsų

6843. zqna2003-09-28 15:58
cia pagal mahatma taip yra, o ta jo tolerancija vis tiek neperzengia kastisko pavaldumo ir nuolankumo, jei nejauti dievo tai esi nesveikas, cia man kazkuom panashu i sektantu poziuri, gal jie patys nesveiki, svaigstantys apie tai ko nera. tekstas toks.. be kompromisinis. idealistinis todel tuscias.

6863. varna2003-09-28 23:43
Kalėdų senelis. Mano darželio auklėtoja panašius pamokslus ``varinėdavo``. Bet man Andersenas labiau prie širdies: kur šiandien Indija ir kur Danija?

6873. Sventasis2003-09-29 02:12
Vienas faktelis is Gandi gyvenimo (perskaitytas "TIME" zurnale - neabejotinai rimtas saltinis). Budamas "teenager"-iu (kazkur apie 16 m., nors nesu tikras) viena nakti vietoje to, kad budetu prie mirstancio tevo patalo, nuejo pasidulkinti su savo drauge (ar tai suzadetine - ne tame esme). Ta nakti tevas mire. Toks skausmingas zmogaus, vienu is savo idealu laikiusio L.Tolstoju patyrimas, kai `kuniskas malonumas iveike pareiga, meile ir dieviska tiesa`. Gandi tikrindavo ir redaguodavo visus uzrasytus savo paties pasakymus ir pamokslus (ji sloves metais sekiodavo istisa kanceliarija), sakydamas, kad po saves nori palikti viena mokyma, be jokiu dviprasmybiu. O tos virsuje pateiktos jo sapaliones tinka buti pavartotos nebent kaip vaistas nuo nemigos.

6879. lietuvis2003-09-29 10:48
Na ir pamokslai. Nieko nesuprantu. Paskaitai, atrodo lyg ir perfrazuotos vedos. Atidžiau paskaitai, kone kiekviename skyriuje prieštaravimai vedoms. O vedos visokiems ten induistinės pakraipos religijų fanatams yra aukščiausia ir nenuginčyjama tiesa. Nelogiškumai - "...ir jei gyvena pagal savo aukštesniąją prigimtį, jis atsiskleidžia kaip esantis daug aukščiau už gyvulį..." Tai kas čia ta aukštesnioji prigimtis ? Ar ši sąvoka nevartojama pabrėžti žmogaus išskirtinumą iš gyvulių ? Jei jau gyvenu kaip keulė, tai ką tada reiškia atsiskleisti kaip keulei ? Ir apskritai, veiklos rezultatai yra karma. Vedose tik ir aiškinama kaip pakeisti ją. Ir, kad jos pakeitimas yra kiekvieno žmogaus reikalas. O šis pranašas sako - "Tačiau rezultatai nėra jo valioje". Šūdai, žodžiu.

6891. varna (blaivi)2003-09-29 12:21
Va, va. " Tikėjimas prasideda tuomet, kai baigiasi argumentai." Sako Mokytojas-Beraštis-Bekraštis. O Beraščiui-Bekraščiui argumentai baigiasi tut-kak-tut. Dar vienas...Ar jau vienas... Ar vis dar vienas...

6909. kekšė2003-09-29 15:54
Turėjau klientą, kuris panašiai kalbėjo. Tai kai reikėjo mokėti, pradėjo aiškinti, kad neturi pinigų. Pasiskundžiau Kumščiui. Tai kaip dėjo jam į galvą. Nuo to laiko ir nebemačiau.

6950. Reinas2003-09-30 16:36
tekstas tikrai ne Sateniskas, ir komentarai ta pati byloja.

6973. zhiburinis2003-10-01 13:34
gera nuotrauka...

6980. cikada2003-10-01 16:36
uzhuot kritikave, "imkiet ir skaitykiet, o tatai skaitydami- permanykiet"

7008. gabi :-) 2003-10-02 15:39
vel tas lietuviskumas, linkes kritikuoti viska, kas sveika ir nsveika, islindo it pilypas is kanapiu.. O kai kritikos vandenys issenka, musu tautieciai depresuoja.. Daugiau tolerancijos linkiu visiems jums.

7035. Fanatikas :-) 2003-10-03 13:59
Negi Satenus skaito ir cia atsiliepineja tie patys, kurie komentuoja ir Lietuvos Ryto sedevrus? Nuotaikos ir nuostatos labai jau panašios. Nelinkeciau uzsukti Gandziui pas sita chebra...

7038. Edma2003-10-03 15:25
Manau, kad tai puiki Žmogaus ir kovotojo knyga. Perskaitykime ją, o kad suvoktume Dievą, pamatytume Dieviškąją pasaulio realybę bei žmogaus dvasinę evoliuciją, skaitykime URANTIJOS Knygą (THE URANTIA BOOK) - http://www.urantia.org/

7056. saimhe2003-10-05 11:14
Oi, Edma, na ir mestelėjai... :) Dienos citata-atsiliepimas tenai:

(...) "The URANTIA Book." It has killed forever the fears that my thinking was unconventional; since my way of thinking was the same that "The URANTIA Book" expounds.>>

Opiumas liaudžiai, tfu. Atmušė norą gilintis. Nors, ko gero, čia kalta ne knyga, bet liaudis...


7057. saimhe :-) 2003-10-05 11:27
Grįžkim prie Gandžio. "Dievo buvimas neįrodomas ir jo nereikia įrodinėti. Dievas yra. Jei mes Jo nejaučiame, tuo blogiau mums. Pojūčio nebuvimas yra liga, nuo kurios vieną dieną pasveiksime nolens volens." Genialu!

7063. white2003-10-05 14:49
Tiesa sakant, Gandi buvo nuzudyta ne hinduistų fanatikų, o Sikizmo fanatikų (sudaryta is hinduistų ir musulmonų).

Rodoma versija 27 iš 27 
8:43:12 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba