ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-03 nr. 799

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (46) • RYTIS RADAVIČIUS. Vasaros istorijaJAMES BARTHOLOMEW. Turėtume pasikartoti, kodėl kapitalizmas yra gerai-gk-. Sekmadienio postilėJONAS KUBILIUS. Pirmieji metai universitete (6) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiAGNĖ NARUŠYTĖ. Reikia, kad išskalbtų (13) • IGNĖ AIDUKAITĖ. Eilės (5) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbisGINTARAS BERESNEVIČIUS. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (1) • EVALDAS DIRGĖLA. Būtinas peizažasBIRUTĖ ADOMĖNIENĖ. Jei ne klebonas...Loreta Lapaitė. Koks vargas su tuo "Poezijos pavasariu"!-ab-. Kai praskrenda lėkštėWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozė (1) • LAIŠKAI (185) •

Arklių užkalbėtojai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2004

Žmonės apie Šustauską

Kartoja, kartoja... O dievino!

Pas ubagą ir kelnėse ubagas. Ubagas tada, kai jis ubagauja. Ubagas yra ubagas į pavasarį.

Čia, matyt, vis ta išmintis, kuri buvo primiršta, o dabar išlenda. Apie tai yra rašęs Vaižgantas, analizavęs liaudies magiją, prietarus, užkalbėjimus.

Bėgant amžiams žmonės pakliūdavo ir pakliūva į keisčiausias situacijas. Toji patirtis įvardijama, paskui pasimiršta.

Dar sykį japonų poezija

Haiku, tarkim, trieiliai, bet principas čia – "surasti septyniolika sakralinių skiemenų, suvienijančių muziką, šokį, kaligrafiją".

Tai, kad versdami į Europos kalbas mes laikomės trijų eilučių schemos, labai "mizernai" atrodo. Nors kaži koks akibrokštas išlieka.

Pavyzdžiui:

        Pirmas žiogas,
        – Ištarė Issa
        Ir nusišlapino.

Issa (šalia Basio) – vienas didžiausių ir subtiliausių haiku poetų.

        Jaunos mergaitės,
        Jos dar nekaltos.
        Sugula po vyšniomis.
        Praskečia kojas.

Vėliau jau poetas Tangy sumodernins šį haiku, antroje eilutėje įvesdamas "žaidžia badmintoną".

Keista, kad 17 skiemenų apima ir grožį, ir "nepadorumą". Savotiška erotika.

        Jaunos moterys.
        Sutūpė sniege.
        Šlapinas ir tirpdo sniegą...

Arba dar:

        Moterų oda.
        Kokia ji karšta,
        Paslėpta po drabužiais.

        Koks žvarbus šaltis.
        Bučiuoju žydinčią slyvą
        Savo sapne.

(Šiuos trieilius susirasti mane paskatino M. Fermine’o knyga "Sniegas", toks skaitalėlis iš prancūzų kalbos, vertė V. Bikulčius.)

Vasario 26, ketvirtadienis

Artišokas – daugiametė daržovė, bet užmušk neatsimenu, kaip atrodo...

Atsimenu tik sakinį apie vyrą, gulėjusį po vyšnios laja (su pana).

"... kol jo varpa pasidarė kaip senas artišokas, o panos lytis – kaip pamėlusi vagelė".

Vasario 27, penktadienis

Viena A. Baricco istorijų išties verta dėmesio. Jis nusivedė savo penkiametį sūnų į Šv. Petro baziliką Romoje. Norėjo parodyti šią įspūdingą vietą, o sūnus tempia jį už rankos ir rodo į žemę:

– Tėti, tėti, žiūrėk!

Žeme ropojo vabaliukas...

Iš to Baricco šokteli prie rašytojų, pasakotojų – jie dažniausiai kaip tas vaikas. Žiūri, stebi, klauso, tačiau neseka to, ką iš tikrųjų turėtų sekti. Aplinką studijuoja labai keistu būdu. Tai tarsi išprotėjusio mokslininko žvilgsnis.

Frédéricas Beigbederis –

Vilniaus knygų mugėje:

– Esu tikras, kad gerai paieškojęs gali sutikti ir simpatišką estą, reiktų labai pasistengti, bet įmanoma. Nepasitikiu tais "anti" priešdėliais.

Vasario 28, šeštadienis

Moterų reikia klausyti

Šiandien perskaičiau a. a. Vytauto Kubiliaus žmonos pasakojimą apie detales V. žūties dieną.

Iš ryto jie tarėsi eiti į šeimos draugo Donato Saukos namus. Susiginčijo dėl dovanos. Žmona (Janina Žėkaitė) sakė, kad yra butelis itališko vyno. Vytautas užsispyrė – reikia dar gėlių...

Tada, kai perėjoj link instituto jį partrenkė mašina, grįžo su gėlėmis, kurių pirkti buvo išbėgęs.

Antra vertus, vis labiau imu tikėti (turiu fatališkų pavyzdžių), kad prieš savo mirtį žmogus "viską daro" nesąmoningai tam, kad ją priartintų.

Beje, velionis tik juokdavosi iš kalbų apie mirtį. Jo motina mirė 92, o tėvas – sulaukė 100 metų.

Ar giltinė kaži kokiu būdu juokiasi iš žmogaus, prisitraukdama jį savęsp?

Dar iš jo gyvenimo: 1946 metais, taigi 20-metis vaikinukas, buvo išmestas iš Kauno universiteto už J. Kossu-Aleksandravičiaus poezijos ir vokiečių filosofų skaitymą.

Prisimenu, jog mūsų kelionės metu minėjo ir skundikus, tuos pačius kolegas.

Po neilgos pertraukos stojo, eksternu išlaikęs egzaminus, į Vilniaus universitetą. Neturėjo pinigų užsimokėti – paskolino būsimoji žmona, spėjusi įsidarbinti buhaltere. Jau studijuodama. Donatas Sauka, mano bendraamžiams dėstęs folklorą, tapytojo Šarūno Saukos tėvas, tų pačių metų gimimo – 1926-ųjų.

Atrodo, V. D., kalbėdama per radiją apie V. K. mirtį ir jo asmenybę, buvo teisi – velionis labiausiai mėgo J. Kossu ir V. Mačernio eiles. Nei pirmas, nei antras (ir dar daug poetų) niekad nesužinos, kiek žmonių po karo nukentėjo dėl jų. Pavyzdžiui, dėl B. Brazdžionio.

Mūsų generacija, tiesa, jau dėl F. Kafkos...

Ar čia tinkamas žodis "nukentėjo"?

Vasario 29, sekmadienis

Tie, kur neišmoks prekiauti

(Aktorės Rūtos Staliliūnaitės istorija)

Jinai gimė Kėdainiuose, prie geležinkelio. Pro šalį lėkdavę traukiniai, o jiems sustojus vaikai prekiaudavę obuoliais, uogomis ir agurkais. Rūtai tai labai patikę, bet parduoti jų šeima neturėjusi ką. Priprašė, kad motina nupirktų jai tų "prekių", o ji pardavinėsianti.

Motina neatsilaikė prašoma, Rūta susidėjo viską į pintinėles, dar skarelėmis pridengė ir – koks paradoksas! Kiek traukinių sustodavo, kiek žmonių išlipdavo, bet iš jos – nė vienas nepirko...

Matyt, ant kaktos "ne tai" buvo parašyta.

Kai prasidėjo Kauno dramos teatro "reformos" (prieš 10–12 metų), negalėjo ištverti ir išėjo. Šiaip taip pragyvena iš apgailėtinos pensijos. Viena jauna vadybininkė (ar žurnalistė) sykį paklausė:

– O jūs savo agento neturite?

Moteris buvo apstulbinta.

Žmonių dainos

Dainavo ją tokia pyplė (iš Varėnos?), ir aš pagalvojau, kad visad yra liaudies dainų, kurios pagauna už širdies. Ir ne tik tai – jų struktūra, jų poetika, jų nuotaika yra be galo grakšti, nepralenkiama.

        Sodai, sodai, sodai žalieji, leliūmai,
        Jau jūs neišsprogsit, leliūmai.
        Ateis žiema, iškris sniegas, leliūmai,
        Jau jūs nežydėsit, leliūmai.
        Zuiki, širmi, leliūmai,
        Zuiki trumpakoji, leliūmai,
        Jau tu neišbrisi leliūmai,
        Neiššokinėsi, leliūmai.

Apie ką ta daina? Apie laiko slinktį, gyvenimo praeinamumą, liūdesį, kuris nubloškiamas nuo širdies, t. y. išplečiamas.

Viskas permetama sodams, laukams, o ir tas "zuiki, širmi" – kreipinys, kai lyrizmas virsta netiesioginiu.

Ir dar: kaži kas labai sava, šiauriška, lietuviška.

Galop: apie lemtį, žmogaus dalią, neišvengiamą mirtį.

Mažaūgių klausimu

Dar prieš karą Kaune sklandęs posakis, kad prezidentui Smetonai labiausiai trukdo trys mažiukai: Voldemaras, Šilingas ir Krėvė...

A. Medalinskas užsimindamas apie tai, kad mūsų užsienio reikalų ministrui tiktų dirbt Kinijoj, žinoma, nieko naujo neatrado.

Antra vertus, A. Zalatorius savo monografijoje "Vincas Krėvė" (2003) primena, kad dievai žino kaip atsitiktų, jeigu aukštos pareigos būtų pasiūlytos 10-iai aukštaūgių...

Tiesa, jis sutinka su tuo, kad mažas ūgis traukia į valdžią.

"Idealus" valdovas – karalius Molio Motiejukas.

Apie artimus dievus

Neabejotinai – Merkurijus! Iš Hanso Baldungo (1485–1545) paveikslo, kabančio Stokholmo nacionaliniame muziejuje. Mačiau jį pirmąkart 1994-ųjų pavasarį, bet ir dabar akyse stovi.

Nuogas vyras su šalmu ir vešlia garbanota barzda. Neskaitant visos ginkluotės ir šuns, gulinčio prie kojų, kriauklė (beveik "lietuviška" dešinėj, laumžirgis prie (ant) šlaunies), paukštis, plunksnuotas, nusvarinęs galvą tarp kojų...

Ne tas, kuris galėjo lemti turtus, pelną, o vėlesnis, sutapęs su Hermiu, – sielų palydėtojas į mirusiųjų karalystę.

Kriauklė, laumžirgis, nuolankus šuo.

Kovo 1, pirmadienis

Žmogus, kuris pasinėrė į fotografavimą.

Kompiuteris pilnas nuotraukų.

Iš tiesų – tai gyvenimo kapinės?

Kaži koks apmaudas, kaži kokios "plėvelės" užsitraukia man ant veidų, kaži kokia nuoskauda širdyje – po to, kai žiūrinėju fotografijas.

Kapinės ore, kapinės stalčiuje, kapinės internete.

Žmonės, kurių atvaizdai neišliko. Nei portretuose, nei nuotraukose, – ką tatai reiškia?

Kad jų iš viso nebuvo?

Kam visa tai? Gyviesiems?

Iš tiesų gal teisus buvo J. M., andai siejęs tuos daiktus su nebranda.

Subrendęs žmogus neturėtų būti itin jausmingas, sentimentalus.

Kovo 2, antradienis

Tai, kas verčia iš koto

Per kokius 6–7 metus siaubingai išburko valdininkija. Čia tai, ką buvo pastebėjęs ir aprašęs dar V. Krėvė – kaip pasikeičia žmogus, užsibuvęs valdžioj!

Netgi jei pabandysite kreiptis ne savo, o žinybos reikalais (dėl laikraščių finansavimo, dėl premijų, dėl leidybos, dėl stipendijų), pamatysite, kad kokio nors atsakymo, reagavimo sulaukti beprasmiška.

Paprastai esti taip. Prisiskambini sekretorei, toji smulkiai iškvočia, tada pasako, kad "anas" šią savaitę labai užsiėmęs, o kitą savaitę į Briuselį...

Tada paprašo palikti telefoną, dar kartą iškvočia ir – amen.

Laukite nelaukęs. Jūsų reikalai palaidoti.

T. y. ne jūsų, o valdiški, kuriais ta institucija turėtų būti suinteresuota. Valdininkai sprendžia tik savo reikalus. Užtat jų algos nuolat didėja.

Jie užsitvėrė nuo mūsų aklina siena.

Ilgainiui suprasiu, ką sakė Lena P. Visbyje:

– Palaukit, netrukus ir jums kasmet teks rašyt po 1,5 kg prašymų ir pareiškimų į tą patį Briuselį.


    Atitaisymas
    "Š. A." Nr. 17 spausdintuose dienoraščiuose įsivėlė klaida. Fragmente apie Tadą Kosciušką minimas caras turėtų būti Aleksandras I. Už pastabą dėkoju p. Jauniui Kulniui iš Šiaulių.
    Autorius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 24 iš 24 
8:28:12 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba