ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-03 nr. 799

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (46) • RYTIS RADAVIČIUS. Vasaros istorijaJAMES BARTHOLOMEW. Turėtume pasikartoti, kodėl kapitalizmas yra gerai-gk-. Sekmadienio postilėJONAS KUBILIUS. Pirmieji metai universitete (6) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiAGNĖ NARUŠYTĖ. Reikia, kad išskalbtų (13) • IGNĖ AIDUKAITĖ. Eilės (5) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbisGINTARAS BERESNEVIČIUS. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (1) • EVALDAS DIRGĖLA. Būtinas peizažasBIRUTĖ ADOMĖNIENĖ. Jei ne klebonas...Loreta Lapaitė. Koks vargas su tuo "Poezijos pavasariu"!-ab-. Kai praskrenda lėkštėWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozė (1) • LAIŠKAI (185) •

Turėtume pasikartoti, kodėl kapitalizmas yra gerai

JAMES BARTHOLOMEW

[skaityti komentarus]

Kaip "kapitalizmas" tapo blogu žodžiu? Jam teikiama neigiama reikšmė įslinko be pasipriešinimo ir tapo dominuojanti.

Šitoks suvokimas pasiekė net sportą. "Radio 4" programos korespondentas kalbėjo apie Europos Sąjungos pasiūlymą apriboti maksimalius futbolininkų atlyginimus.

Šį pasiūlymą korespondentas pristatė taip, tarsi tai būtų neblogas dalykas. Ir nė menkiausios užuominos, kad taip būtų kišamasi į rinką, o tai savo ruožtu galėtų sukelti nenumatytų žalingų padarinių, kaip dažniausiai nutinka ėmus kištis į rinką.

Anglijos bažnyčia (anglikonų) prie šios antikapitalistinės zeitgeist prisidėjo itin entuziastingai. Ji paskelbė pranešimą, pavadintą "Ištikimieji miestai", kuriame keliamos abejonės dėl "mūsų kliovimosi rinka pagrįstu kapitalizmu". Pranešime kalbama apie tai, kaip kapitalizmas "skatina nelygybę".

Pranešimo autoriai nė neketina pateikti tai įrodančių faktų. Jie tai laiko savaime suprantamu dalyku. Toliau teigiama, kad skirtumą tarp turtingųjų ir "esančiųjų skurde" būtina sumažinti. Taigi Bažnyčiai atrodo, kad kapitalizmas kuria nelygybę ir kad ši nelygybė yra blogai. Tad galima padaryti tik tokią išvadą: Anglijos bažnyčia iš esmės mano, kad kapitalizmas yra blogai.

Čia derėtų atlikti kultūrinį tyrimą. Visuomenė, kurioje plačiai paplitusi nuomonė, kad kapitalizmas yra blogai, kada nors jį sunaikins. Neįtikėtina, tačiau atrodo būtina iš naujo aiškinti, kad kapitalizmas yra ta žąsis, kuri deda aukso kiaušinius – pamatas tos nepaprastos gerovės, palyginti su visomis ankstesnėmis pasaulio istorijos eromis, kuria dabar džiaugiamės.

Ketinau tarti: "Pasikartokime kursą, kodėl kapitalizmas yra gerai". Bet, pasirodo, tik nedaugelis iš mūsų tą kursą yra išėję. Neteigiu, kad kiekvienoje mokykloje derėtų mokyti kapitalizmo pagrindų, tačiau šiuo metu jose mokoma kaip tik priešingų dalykų.

Jose mokoma, kad kapitalistai naikina atogrąžų miškus, klastingai kontroliuoja Amerikos užsienio politiką ir skleidžia godumo bei savanaudiškumo ydas. Antikapitalizmas dabar glūdi ne vien istorijos ir geografijos pamokų, bet ir politikos, ekonomikos bei sociologijos potekstėje. Teigiama, kad kapitalizmas paskatino vergovę. O valstybė vaizduojama tarsi didvyris, kuris įsikišo ir žiaurųjį kapitalizmo žvėrį pažabojo įstatymais ir taisyklėmis.

Jei leidi vaikus į mokyklą – valstybinę ar privačią, – šiandien tavo vaikas joje gaus dar vieną nedidelę antikapitalistinės propagandos dozę. Žinoma, ji pakrypusi iki absurdiškumo ir mūsų visuomenę nukreipia savigriovos taku.

Kas per pastaruosius du amžius sąlygiškai neturtingiems žmonėms buvo naudingiausia? Be abejonės, didžiulis maisto kainų sumažėjimas. Prieš du šimtmečius maistui buvo skiriama didžiausia šeimos biudžeto dalis. Neturtingai šeimai būdavo sunku pasisotinti. Atsiradus maisto stygiui, galėjo kilti badas, nuo kurio miršta tūkstančiai žmonių. Net 1920 m. apie trečdalį atlyginimo žmonės išleisdavo maistui.

Dabar maistui išleidžiama tik dešimtadalis atlyginimo. Pažvelkit į svarbiausių maisto produktų – kviečių, miežių, pieno – kainas ir pamatysit, kad jos nuolat mažėja. Kas lėmė tokį masinį neturtingų žmonių padėties pagerėjimą? Vyriausybės potvarkiai? O gal koks gražios išvaizdos politikas su lengva šypsena ir "vizija"? Ne. Kapitalizmas.

Ir tai įgyvendino ne koks pavienis asmuo. To pasiekė tūkstančiai, milijonai. Ir jiems nevadovavo jokia centrinė agentūra. Jie tiesiog veikė kapitalistinėje sistemoje. Jie išrado žemės ūkio techniką, kuri pakeitė daugelio vyrų darbą ir šitokiu būdu labai sumažino maisto kainas. Ūkininkai pasinaudojo technika. Kiti išrado laivus, kuriais javų buvo galima pigiai ir greitai atsigabenti iš tolimų žemių, kuriose maistą auginti pigiau. Dar kiti sugalvojo, kaip pigiau vykdyti tiekimą – keliais ir geležinkeliais, naujai išrastais traukiniais ir sunkvežimiais.

Jie tai padarė, kiekvienas gyvendamas savo gyvenimą ir niekieno nevadovaujamas. Jie pakeitė situaciją. Vargingiesiems buvo duota apsčiai maisto. Tokia kaina, kokia jie pajėgė įpirkti. Nepriteklius, alkis ir badas tapo praeitimi. Štai ką padarė kapitalizmas. Šaipytis iš jo yra tas pats, kas šaipytis iš bado išgyvendinimo Britanijoje.

Tai, ko gero, ir būtų didžiausias kapitalizmo pasiekimas. Tačiau tai buvo tik pradžia. Panašias permainas kapitalizmas įgyvendino ir aprangos srityje. Prieš du amžius daugybė žmonių kojas būdavo apsimuturiavę skudurais. Ir drabužiams neturtingieji turėjo išleisti didžiulę atlyginimo dalį. Nye Bevanas, Britanijos kairiųjų lyderis, vaikystėje į mokytoją metė rašalinę, nes šis iš berniuko pasišaipė dėl to, kad iš neturtingos šeimos kilęs vaikas su broliu turėjo dalytis viena batų pora.

Štai iš kokio skurdo esame išsikapstę. Štai iš kokio skurdo kapitalizmas pakėlė šią šalį. Nauji ir daug pigesni gamybos metodai buvo įgyvendinti žmonių, kurie importavo medvilnę, tobulino tekstilės gamybos būdus, naudojo naujas transporto rūšis ir daug pigiau tiekė tiek žaliavas, tiek galutinį produktą. Vaikams nebereikėjo dalytis batais.

Kapitalizmas padarė mus turtingesnius ir suteikė plačias galimybes. Net per savo gyvenimą galėjau pamatyti, kaip atostogų trukmė nuo dviejų savaičių išaugo iki keturių ar penkių. Prieš du šimtus metų daugumai darbo žmonių kelionės į užsienį buvo nežinomas dalykas, o dabar tai yra kasdienybė. Ar tai tapo įmanoma vyriausybės sprendimu? Žinoma, ne.

Šiandien dauguma šeimų turi automobilį. Paskaitykite Thomo Hardy romanus ir pastebėsite, kad žmonės ten visada vaikšto pėsti. Vaikščioti gali būti malonu ir sveika, tačiau vidutinė šeima minėto rašytojo laikais neturėjo kito pasirinkimo.

Kas išrado mašinas? Kas patobulino jų dizainą ir gamybą taip, kad jas įsigyti gali sau leisti milijonai žmonių? Ne vyriausybės. Tai įgyvendino nevienalytė, išradinga, ryžtinga kapitalizmo galia.

Kodėl ši sistema veikia? Nes ji suteikia paskatinimą ir motyvaciją. Ką nors išradęs, gali pelnyti šlovę ir praturtėti. Jei maistą ar mašinas parduodi pigiau, turi daugiau pirkėjų. Gan paprasta. Pasiūlyk gerą produktą ar paslaugą už mažą kainą ir turėsi verslą. Ši paprasta logika reiškia, kad kapitalizmas siekia gerus produktus ir paslaugas pasiūlyti geresne kaina.

O kaipgi teiginys, kad kapitalizmas skatina nelygybę? Dar prieš imdami atsakinėti, prisiminkime, kokios siaubingos buvo XX a. pastangos įgyvendinti lygybę. Lenininėje Rusijoje ūkininkai būdavo baudžiami, o daugeliu atvejų – žudomi.

Dešimtys milijonų žmonių žuvo komunistinėje Kinijoje. Ir net po visų kančių ir priespaudos lygybė vis tiek nebuvo pasiekta. Radosi privilegijuota valdančioji klasė, kuri Rusijoje naudojosi specialiomis užmiesčio vilomis ir specialiu transportu mieste. Įgyvendinti lygybę nėra lengvas pasivažinėjimas. Lygybės įgyvendinimas remiasi prievarta ir yra pasmerktas žlugti.

O kapitalizmas bent jau gali pretenduoti laikui bėgant nelygybę sumažinti. Kai 1806 m. Jurgis III sėdėjo savo paauksuotame soste, nelygybė buvo milžiniška, tūkstančiai tarnų, žemės ūkio darbininkų ir visokių valdininkėlių buvo pasirengę vykdyti kiekvieną nurodymą vos jam ranka pamojus, o visoje šalyje daugybė žmonių stokojo maisto, kartais net mirdavo badu.

Šiandien daugiau nei devyni iš dešimties jaunų žmonių turi mobiliuosius telefonus, 99 procentai šeimų žiūri spalvotą televiziją, dauguma namų ūkių turi automobilius. Taip, tarp mūsų esama ir turtingųjų. Tačiau pamažu finansinės gerovės skirtumai akivaizdžiai mažėja. Ir tai ne kokios nors vyriausybės, kuri sąmoningai stengtųsi skatinti lygybę, nuopelnas. Visa tai įgyvendino kapitalizmas.

Kodėl tad į šią sistemą dabar žiūrima kaip į savaime suprantamą dalyką, kurį galima niekinti? Galbūt todėl, kad, žlugus komunistinėms valstybėms, iš mūsų regėjimo lauko pradingo aiškūs ženklai, rodantys, kaip smarkiai kapitalizmas pranašesnis už valstybinę kontrolę. Turėtume būti atidūs.


"The Daily Telegraph", 2006.V.24
Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 24 iš 24 
8:28:11 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba