ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-03 nr. 799

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (46) • RYTIS RADAVIČIUS. Vasaros istorijaJAMES BARTHOLOMEW. Turėtume pasikartoti, kodėl kapitalizmas yra gerai-gk-. Sekmadienio postilėJONAS KUBILIUS. Pirmieji metai universitete (6) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiAGNĖ NARUŠYTĖ. Reikia, kad išskalbtų (13) • IGNĖ AIDUKAITĖ. Eilės (5) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbisGINTARAS BERESNEVIČIUS. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (1) • EVALDAS DIRGĖLA. Būtinas peizažasBIRUTĖ ADOMĖNIENĖ. Jei ne klebonas...Loreta Lapaitė. Koks vargas su tuo "Poezijos pavasariu"!-ab-. Kai praskrenda lėkštėWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozė (1) • LAIŠKAI (185) •

Verba de verbis

CASTOR&POLLUX

[skaityti komentarus]

iliustracija
Poezijos pavasaris. Almanachas. Sudarė Dovilė Zelčiūtė ir Agnė Biliūnaitė. V.: Vaga, 2006. Apipavidalinimas – Linas Spurga

Korporacinis menžmogių vakarėlis

Kartais sėdėdavau kokioje nors menininkų knaipėje. Prie manęs dažnai prieidavo koks nors įkaušęs didis arba nedidis kūrėjas ir įžūliai paklausdavo: kas tu toks? Prisipažinsiu, visada ištardavau tą patį žodį: žmogus. Visi kiti atsakymai man atrodydavo (atrodo ir dabar) mažų mažiausiai klaidingi. Tada šis dausose sklandantis žmogėnas paniekinamai mane nužvelgdavo arba ruošdavosi duoti į snukį. Atseit įžeidžiau. Atseit priminiau jo prigimtį, jo, kuris manėsi esąs antžmogis.

Panašiai elgdavausi ir Vokietijoje. Į tradicinį klausimą "Was machst du beruflich?" (pažodžiui verčiant išeitų: "Ką veiki profesiškai?") atsakydavau: "Ich lebe" ("Aš gyvenu"). Tarp vokiečių irgi neturėjau nei daug bičiulių, nei kolegų. Dabartinėje amerikanizuotoje Lietuvoje panašūs klausimėliai jau tapo nekorektiški. Lyg kvailai teirautumeisi: "Kiek uždirbi?" O atsakymai – "esu vargšas menininkas", "kūrėjas", "rašytojas", "poetas" – skamba lyg bepročio kliedesiai.

Todėl LRS vadovai nutarė keisti padėtį – baigiamąją PP vakaronę surengti ne visiems jau įgrisusiame "Trečiame brolyje", o buržujiškoje "Marceliukės klėtyje". Tegul nors kartą per metus menžmogiai (kaip ir J. Kunčinas, siūlyčiau taip vadinti visus meno žmones) pasijunta tikrais šio pasaulio žmonėmis! Prisigers brangvynių, prisikimš skrandžius didkepsnių – žiūrėk! – gal ims geriau rašyti. (Kitas variantas – apskritai uždrausti PP šventes. Tegul jie (poetai) negeria, kankinasi, depresuoja ir daug rašo...)

P. S. Į vakarėlį pateko tik tie, kurie gavo lapelius su užrašu "Įėjimas tik su kvietimais". Saviškiai. O jie, įtariu, ir rašys "saviškai". Todėl nieko naujo tikėtis neverta...

Blogis

Poezijos pavasaris. Almanachas. Sudarė Dovilė Zelčiūtė ir Agnė Biliūnaitė. V.: Vaga, 2006.

Baltame fone raidinis poetinių iškrypėlių paukščiukas iš vaivorykštės spektro spalvų – visai kaip homoseksualistų vėliava. Ką gi. Galima ir taip.

Naujasis "Poezijos pavasaris" savo naivia šviesos imperatyvo tema galėtų būti dedikuotas žmonėms, kurie amžinai kliedi apie visokias šviesos visuomenes, šviesos partijas, kol galop patys išvysta šviesą tunelio gale. Ką gi. Galima ir taip. Matyt, tokio mąstymo neūžaugų Lietuvoje pakanka, tad nenuostabu, kad praktiško proto termometras rodo gan žemą visuomenės mentalinio atšalimo laipsnį.

Rinkinys, patikėkit, labai silpnas. Daugiausia kaimietiška sovietinė poezija. Kas antras lietuvis – grafomanas, kas trečias užsienietis – irgi. Net poeto laurus šiemet gavo (ir visai nenuostabu kodėl) grafomanofilitikas. Jis nurungė tokius dar gyvus ir dabar bene geriausiai rašančius poetus: Venclovą, Braziūną, Kukulą. Šio žmogaus pavardės neminėsiu, nes, tikėkimės, jį greitai užmirš. O ir paminėta pavardė vargu ar kam nors ką nors sakys. Sveikinu. Galima ir taip.

Matyt, susvetimėjęs ir užsifrustravęs nuo savo nevisavertiškumo komplekso Kaunas nuo šiol teiks premijas bet kam – tik ne Vilniuje gyvenantiems. Nors visai ne vilniečiams. Ką gi, gal kada nors pagaliau sprogs hesas ir problemos išsispręs savaime? O gal tikrai reikia kurti Vilniaus ir Kauno dvimiestį ir taip persėklinti laikinąją sostinę? O jei įvyks atvirkštinis procesas ir visas Kauno brudas suplūs į Vilnių? Kas tada? Ne. Jau geriau tegu Kaunas miega ir lyg koks nukaršęs šuo rakalį sapnuoja. Retkarčiais pamėtėkim jiems porą apgraužtų biudžeto kaulų, kad bent jau ne taip dažnai darytų gėdą Lietuvai, ir bai bai...

Ką gi. Gerai būtų, jeigu taip būtų. Bet. Ką daryti, jei dauguma obskurantiškos Lietuvos poetų armijos linksta ing masių meną? Ir taip, kaip buvo anksčiau: vos tik priartėja prie realybės – išsigąsta. Klausimas vienas. Kiek knygos erdvė užgula šiuolaikinį gyvenimą? Labai mažai. Matyt, poetai lygiai taip pat paveikti (o gal ir daugiau) visuotinės civilizacijos krizės, kai vartotojų visuomenės realybė parsiduoda fikcijai ir yra jos suryjama. Manyčiau, dabartinis mentalinis ir diskursyvinis krachas veši todėl, kad išliko tos pačios prisitaikėliško gyvenimo vertybės, o atsiradusios naujos kultūrinės galimybės jų nesugebėjo pakeisti. Ką gi. Švelni tezė. Gerai ir taip.

Kūrėjai, atrodo, paprasčiausiai užmiršo senas esmines meno taisykles. Nes vis dėlto reikia (išgirskit, svolačiai!) išradinėti naujus rašymo būdus. Jie turi būti nesuprantami. Jie neturi priminti kažko jau žinomo. Reikia kurti tokį savo asmeninį pasaulį, kurio negalima su niekuo sulyginti. Tokį, kuriam netiktų seni vertinimo kriterijai. Kriterijai irgi turi būti nauji. Svarbiausia – atrodyti tobulam, nes tobulas tik tas, kuris gyvena ir kuria tik pagal jam vienam žinomas taisykles. Tada juk ir teisti neįmanoma, nes dėsniai – nežinomi. Kas netrokštų, kad taip būtų? Svieskit į mane akmenuką! Visi kūrėjai tik apie tai ir svajoja. Bet išeina vis tas pats šūdas, ir nieko daugiau.

Dar šiek tiek paprieštarausiu vienos iš sudarytojų įsitikinimams. Galima teigti, kad kūryba – nebūtinai sielos vertikalė šviesos link. Jei norite – labiau vertikalė tamsos link. Nes per savo ilgą gyvenimą Lietuvoje nesutikau nė vieno šviesaus poeto. Poetai nuo pat seniausių laikų – blogio pranašai. Kas to dar nesupranta, tas apgaudinėja tik pats save. Kiekvienas idealistinis mąstymas be galo slidus, o tai jaučiama iš sudarytojos klausimų, užduotų keliems įžymiems lietuvių eiliakaliams, konteksto.

Ką galima būtų paskaityti almanache? Vieną mongolą iš dviejų, vieną škotą, vieną amerikoną, vieną prancūzą ir interviu su kadaise buvusiais didžiais, o dabar smarkiai degradavusiais trimis poetais paliegėliais (K., G., P.).

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 24 iš 24 
8:28:09 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba