ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-03 nr. 799

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (46) • RYTIS RADAVIČIUS. Vasaros istorijaJAMES BARTHOLOMEW. Turėtume pasikartoti, kodėl kapitalizmas yra gerai-gk-. Sekmadienio postilėJONAS KUBILIUS. Pirmieji metai universitete (6) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiAGNĖ NARUŠYTĖ. Reikia, kad išskalbtų (13) • IGNĖ AIDUKAITĖ. Eilės (5) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbisGINTARAS BERESNEVIČIUS. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (1) • EVALDAS DIRGĖLA. Būtinas peizažasBIRUTĖ ADOMĖNIENĖ. Jei ne klebonas...Loreta Lapaitė. Koks vargas su tuo "Poezijos pavasariu"!-ab-. Kai praskrenda lėkštėWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozė (1) • LAIŠKAI (185) •

Eilės

IGNĖ AIDUKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Iliustracija: Frederick Gutekunst. Lapai. 1873


      ir aš nežinau, ar verta ką rimto galvoti:
      vasara trenkia medum
      kaitra – paprikos

      juodi taškučiai virpteli ore, – tik dėl grožio boružės
      pasidabino muselėmis ir paraudo nuo savęs pačių
      tad štai jos – baroko skrajojančios damos

      pievose man lengva būti: čia apsieinama be ceremonijų
      ir žvilgsniai iki galo išsiskleidžia, jei ką ir kalbu
      tai šiaip sau, per daug nesvarstydama: nesinori atsipeikėti
      nuo įsiaistrinusių pievų drieksmo – į pašalius, į pašalius
      kol vos ne vos susitvardo, užleisdamos vietą kukliam miškui
      ar mąslume skendinčiam ežerui, pirmenybę teikiančiam gelmei ir tylai
      nei plynoms, zvimbiančioms plokštumoms

      žuvų žvynams vandenyje tvyksint, – laumžirgių sparneliams ore
      telieka kartoti tą patį: komunikuoti be žodžių visuomet šį tą reiškia

      ir jei vabzdžių vasara nenueis perniek, mūsų
      tuo labiau nenueis

      sveiki sulaukę obuolių kryčių, rudens
      nuošalume užsilikę
      murmėsim sau

      Viešpatie, vasara buvo graži




Tulpės šalia greitkelio


        pavojingos saugiam eismui pagundos
        išraugi aromatus kupinus atsainos

        Hado seserijos kariauna –
        teikia atkirtį aršiai dangaus apgulčiai

        palenkia galvas karšty
        o maldų nemurma

        apie jas galima ištarti – psichiškai nesveikos
        beprotnamio pacientės blunkančiais drabužiais

        liguistos melancholikės laibais kotais
        abejingos viskam kas gali atsitikti

        jei kas gali atsitikti labiau už buvimą
        nieko baisaus – teima ir atsitinka

        o čia yra tulpės
        paliegėlės kamuojamos alpulio

        tylos ir tuštumos
        urnos

        ne, tulpės nemoka užsimerkt ir mirti
        jos viso labo – tik grimzta

        tik nyksta ir grimzta nemelsdamos amžinybės






Birželio alyvos


        Nuo kokio jaudulio raustelėjo kuproti vakaro debesys?
        ar nuo blyškaus alyvų rusenimo?

        žvelk, kaip alyvos violetu šiurpsta, jos tik šiurpsta ir šiurpsta!

        nes čia viskas iš meilės, kvapiuojančios meilės

        ko jos ilgis?
        ko įmanoma taip be saiko ilgėtis?

        kad tiek ant savęs užsikrovė, o dabar
        viską ištveria

        alyvos, alyvos!
        ar žydėdamos kenčiat?

        ar tie kvapų spiečiai pačioms malonūs?
        ar vien vargas ir ištisi nusivylimai?

        norėčiau ir aš
        taip labai tyliai kęsti

        iš meilės, karščiuojančios meilės

        norėčiau, kad išvydusios mane atvertumėt savo švelnius glėbius
        ir laikytumėt kaip tai, kas brangu

        bet neatrodo, kad būtumėt palankios
        ar kad bemintės?

        jūs visos iš ūkanų, iš blyškaus alsavimo
        jūsų aromatai siekia toli – jūs daug ką galit

        žvelgdama į jus aš nežinau ar ką nors išvis suprantu

        vėlei!
        nepaliekate nė trupučio vilties

        pamažėl gręžiuosi ir tolstu

        lyg nuo meilės, šiurpiuojančios meilės




Šerkšnas


        ugnis ir ta
        nepajėgtų sutramdyti

        šįryt
        įsiplieskusio šerkšno

        kuris įsimetė į medžių šakas
        kad akina –
        aš čia nematau jokių ydų!

        būčiau linkusi viso šito išvengti
        tų regėjimų
        tos baltakraujystės

        to medžių dangun žengimo

        to gryno, to gryno!

        nesu tokia gryna nei išbaltėjusi
        kad žengčiau šiuo taku nedūsaudama
        atgal nesigręždama

        kad visam tam atsispirčiau
        ir ištarusi ne ramiai užmerkčiau akis

        o kaip tie medžiai ir beatlaiko
        tuos angelų apsėdimus?

        tas baltų blakstienėlių apgultis?

        tas balčiausias atakas?!

        kokias slaptas nuogybes
        jie pridengė tuo trapiu, kad dabar
        bijo krustelti?

        ir man paprasčiausiai pritrūksta jėgų įžvelgti
        ar tik nebus medžiai šįryt
        ištikti gražių nuodėmių?

        sniegas smelkiasi į mane pro vyzdžius it sveikas nuodas
        ir alina, ir blukina tamsiąsias mano puses
        iki paraustu

        aš jam pasiūlau savo delnus
        kuriuos jis pripildo savo ašaromis, įsitikinęs
        kokie tie tušti

        antai kelios uogos
        švyti raudoniu it mažytės žaizdukės
        atsivėrusios ore nuo to balto gaisro, to gryno!

        išties, išties
        kažkas čia nenustoja žeisti

        ir nesiteikia
        ir niekaip nesiteikia...

        jei tik pajėgčiau!

        raudona žaizda pražysčiau

        kad patikčiau

        kad tik patikčiau

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


57212. xX2006-06-05 00:10
Viešpatie, vasara bus graži

57243. Eglė2006-06-05 18:55
Viešpatie, vel sugrįžta sentimentalizmas! Ir džiugu - siela atsigauna- ir keista: pernelyg paprasta, pernelyg akivaizdu, o juk jau esame pratę prie daug šiurkštesnės kalbos, nihilistinių, egzistencialistinių, šleikščiai, sartriškai postmodernių alegorijų... O čia autorės eilės kažkaip net vaikiškai, naiviai, manyčiau, net sąmoningai... tiesiai į mūsų prarastą lengvumą, tiesiai į gėdą, į netikėjimą...

57252. eglei2006-06-05 21:06
Maoistas Sartre-Sutkas - pomodernistas? How come?!

57253. o jeigu tik tiek2006-06-05 21:09
tulpės nemoka užsimerkt ir mirti jos viso labo – tik grimzta tik nyksta ir grimzta nemelsdamos amžinybės

57310. Eglė2006-06-06 21:57
Atsiprašau, tik dabar pastebėjau, kokį nesąmoningą žodžių junginį parašiau! Galbūt todėl, kad Sartre`o "Šleikštulys" man labiau siejasi su postmodernaus kūrinio idėjomis. Galbūt todėl, kad jo nesugebu visiškai suprasti egzistencializmo kontekste... Bet čia ne vieta apie tai kalbėti. Ar įmanoma kokiai literatrūrinei srovei priskirti poetės eiles? Ir ar verta tai daryti?

Rodoma versija 24 iš 24 
8:28:09 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba