ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-03 nr. 799

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (46) • RYTIS RADAVIČIUS. Vasaros istorijaJAMES BARTHOLOMEW. Turėtume pasikartoti, kodėl kapitalizmas yra gerai-gk-. Sekmadienio postilėJONAS KUBILIUS. Pirmieji metai universitete (6) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiAGNĖ NARUŠYTĖ. Reikia, kad išskalbtų (13) • IGNĖ AIDUKAITĖ. Eilės (5) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbisGINTARAS BERESNEVIČIUS. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (1) • EVALDAS DIRGĖLA. Būtinas peizažasBIRUTĖ ADOMĖNIENĖ. Jei ne klebonas...Loreta Lapaitė. Koks vargas su tuo "Poezijos pavasariu"!-ab-. Kai praskrenda lėkštėWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozė (1) • LAIŠKAI (185) •

TURINYS

[skaityti komentarus]


RYTIS RADAVIČIUS. Vasaros istorija
Nutrūkus ryšiui įsisąmonini, kad esi truputį miręs. Pasaulis lieka toks pats, kūnas, oda, plaukai, kvapas, tik be galimybės prisiliesti ir pajusti. Taip atsiranda neviltis, įniršis ir gražūs pasakojimai. Panašiai atsitinka, kai pameti artimus daiktus, tapusius dalimi tavęs. Vaikystėje pamečiau senelio dovanotą seną kompasą, gulėjau palėpėje ir verkiau, tyliai, bet senelis išgirdo, stebėdavausi, kaip gerai jis girdi tai, kas darosi manyje. Iš jo žvilgsnio supratau, kad jam irgi gaila, ne kompaso, o kad aš jo neturėsiu. Tas žvilgsnis buvo trumpas, paskui jis nusišypsojo, paglostė man plaukus ir pasakė, kad pamesti daiktai visada sugrįžta, nepastebimai, kitu pavidalu, po daug metų prisiminiau tai klausydamasi vienos dainos. Neklausinėk "kodėl", pasakė jis, viso pasaulio neaprėpsi, užtenka suprasti, kad taip reikėjo, sunku, aš suprantu, bet tas daiktas buvo reikalingas kitur, kitam ir jis pradės įvykių grandinę, kurios pabaigoje vėl būsi tu. Kai tau bus gera, kai rasi kažką artimo sau, prisimink jį be gailėjimosi. Jis kalbėdavo su manim kaip su suaugusia ir tai mane labiausiai paguosdavo. Kiekvieną kartą stengiuosi prisiminti, kad kiti nusprendžia už mus, kas mums atsitiks pagal norus, kurių priežasties patys nežino. Mintys keičia pasaulį, tik nereikia ieškoti lengvai pastebimų įrodymų, skraidančios šakutės panašios į klounadą.

JAMES BARTHOLOMEW. Turėtume pasikartoti, kodėl kapitalizmas yra gerai
"The Daily Telegraph", 2006.V.24. Vertė Kęstutis Pulokas
Čia derėtų atlikti kultūrinį tyrimą. Visuomenė, kurioje plačiai paplitusi nuomonė, kad kapitalizmas yra blogai, kada nors jį sunaikins. Neįtikėtina, tačiau atrodo būtina iš naujo aiškinti, kad kapitalizmas yra ta žąsis, kuri deda aukso kiaušinius – pamatas tos nepaprastos gerovės, palyginti su visomis ankstesnėmis pasaulio istorijos eromis, kuria dabar džiaugiamės.

-gk-. Sekmadienio postilė
Tikiu tavim net sapnuose. Tik man keista, kad taip visą laiką ir buvai nematomas. Kai visiems labiausiai Tavęs reikėjo, siuntei Sūnų, lyg mes galėtume numirti nuo Tavo didybės. Juk Sūnus panašus į Tave? Pasak legendos, pats įkvėpei gyvybę molio gabalui, o dabar net nesirodai, lyg Tau būtų gėda vėl matyti nenusisekusį lipdinį.

JONAS KUBILIUS. Pirmieji metai universitete
Paskaita, skaityta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto absolventų draugijos "Alumni" susitikime 2006 m. gegužės 13 d.
Dar klausėme astronomijos įvadą. Jį dėstė doc. Bernardas Kodatis. Jis buvo gimęs Berlyne, ten baigęs universitetą. Lietuvoje jis atsirado per Pirmąjį pasaulinį karą kartu su vokiečių administracija. Vėliau jį vokiečiai pasodino į kalėjimą. Lietuvos valdžios pastangomis buvo išlaisvintas. Jo paskaitos buvo labai suprantamos. Žinote, kaip jis kariaudavo su vėluojančiais į paskaitą? Ateina studentas pavėlavęs į paskaitą. Doc. B. Kodatis nutraukia paskaitą (jis skaitydavo Didžiojoje fizikos auditorijoje), eina prie kriauklės, nusiplauna rankas, nusišluosto, prieina prie pavėlavusiojo, jam nusilenkia, pasisveikina ir atsiprašo per anksti pradėjęs skaityti paskaitą. Tas studentas daugiau nevėluodavo. Nemanau, kad šiandien studentas taip reaguotų. Na, bet ano meto, mano kartos, studentai buvo kitokie.

RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštis
Keista diena – graži, saulėta, rami. Būtų galima:
  • nueiti pas šipšandlerį atsiimti vakar užsakytų vantų tvirtinimo detalių,
  • kepykloje nusipirkti duonos kelionei,
  • susižinoti orų prognozę,
  • kuo greičiau baigti taisyti laivą. Ir išplaukti. Dar iki pietų.
    Tačiau ne. Pasirodo, kur kas svarbiau yra išsiskalbti savo priperstus apatinius ir kruopščiai, rūpestingai džiaustyti juos laivagalyje. O kad dar taip gaidelį ant skiedryno! (Atsiprašau, kad jį kur – ant bizanstiebio giko!) O jei dar kiek pasvajojus – kodėl negamina į vadeles panašių laivavirvių? Tampytum sau – kairėn, dešinėn, tpruuu, nuoaaaaa, – kaip viskas būtų paprasta!
    Jūrininkais netampama. Jais gimstama. Kaip ir žmonėmis. Arba zebrais. Negimei – ir nėra tavęs. Arba zebro. Gali nusipirkti kokio tik nori dydžio jachtą, kad ir lėktuvnešį – jūrininku negimęs, juo ir nebūsi.

    SIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojai
    Viena A. Baricco istorijų išties verta dėmesio. Jis nusivedė savo penkiametį sūnų į Šv. Petro baziliką Romoje. Norėjo parodyti šią įspūdingą vietą, o sūnus tempia jį už rankos ir rodo į žemę:
    – Tėti, tėti, žiūrėk!
    Žeme ropojo vabaliukas...
    Iš to Baricco šokteli prie rašytojų, pasakotojų – jie dažniausiai kaip tas vaikas. Žiūri, stebi, klauso, tačiau neseka to, ką iš tikrųjų turėtų sekti. Aplinką studijuoja labai keistu būdu. Tai tarsi išprotėjusio mokslininko žvilgsnis.

    AGNĖ NARUŠYTĖ. Reikia, kad išskalbtų
    Nežinau, kodėl mene reikia bent krislo negrožio. Kai objektas spokso ne akim, o kiaurymėm, kai jis visas iškraipytas ir dar "negražiai" užteptas, jis neleidžia miegoti minčiai. Nes toks negražumas visada yra arčiau mirties nei grožis. O tai jau, čia vėl pasitelkime Antanavičių, yra "vienas iš meno uždavinių – priminti žmogui apie mirtį". Kodėl apie tai reikia priminti? Štai kaip atsakytų į šį klausimą budistų vienuolis Kenko-chosi: "Jei žmogaus gyvenimas būtų amžinas ir neišnyktų vieną gražią dieną kaip rasa Adasi lygumoje ir neišsisklaidytų kaip dūmas virš Toribe kalno, jame nebūtų tiek paslėpto žavesio. Pasaulyje nuostabus būtent nepastovumas". Savo yrančiais, deformuotais, kraujuojančiais kūnais – netiesiogiai – Antanavičius vis primena apie būties, šios akimirkos laikinumą. Bet ne tik tai – mirties kvapas, tie asambliažuose pūpsantys rausvi skauduliai ir mirusių lėlių kūnai yra susisiekimo su anapusybe ženklai. Tuomet ir kūrinys neišsitenka šiapusybės plokštumoje – jis tampa durimis į nebūtį. Kaip tik dėl jos nežinomybės šis negrožis yra gražus.

    IGNĖ AIDUKAITĖ. Eilės
      [...]
      liguistos melancholikės laibais kotais
      abejingos viskam kas gali atsitikti

      jei kas gali atsitikti labiau už buvimą
      nieko baisaus – teima ir atsitinka
      [...]

    CASTOR&POLLUX. Verba de verbis
    Poezijos pavasaris. Almanachas. Sudarė Dovilė Zelčiūtė ir Agnė Biliūnaitė. V.: Vaga, 2006
    Matyt, susvetimėjęs ir užsifrustravęs nuo savo nevisavertiškumo komplekso Kaunas nuo šiol teiks premijas bet kam – tik ne Vilniuje gyvenantiems. Nors visai ne vilniečiams. Ką gi, gal kada nors pagaliau sprogs hesas ir problemos išsispręs savaime? O gal tikrai reikia kurti Vilniaus ir Kauno dvimiestį ir taip persėklinti laikinąją sostinę? O jei įvyks atvirkštinis procesas ir visas Kauno brudas suplūs į Vilnių? Kas tada? Ne. Jau geriau tegu Kaunas miega ir lyg koks nukaršęs šuo rakalį sapnuoja. Retkarčiais pamėtėkim jiems porą apgraužtų biudžeto kaulų, kad bent jau ne taip dažnai darytų gėdą Lietuvai, ir bai bai...

    GINTARAS BERESNEVIČIUS. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros
    Algirdas Julius Greimas. Lietuvių mitologijos studijos. Sudarė Kęstutis Nastopka. V.: Baltos lankos, 2005. 750 p.
    XIX–XX a. dažnai mokslininkas tiesiog atsiduria aklavietėje. O juk nuo XIX a. didžioji dalis profesionalių lietuvių tradicijos tyrėjų buvo būtent klasikiniai filologai, suteikę pozityvistinės filologijos matmenį visiems vėlesniems tyrimams. Tik Norbertas Vėlius, Vladimiras Toporovas sugebėjo prasimušti į kitokią stebėseną, bet kiekvienas jų grindė savo tyrimų strategijas. Greimas galėjo kalbėti garsiai, tačiau daugeliui jo ištarmių irgi reikėjo drąsos. Helsinkyje (liūto guolyje, pozityvistinių klasifikacijų ir katalogizavimų tėvonijoje), filologijos metodams skirtoje konferencijoje, išties reikėjo drąsos pranešti filologams tai, ką jis pranešė mandagioje, įžūlokoje ir teisingoje kalboje. Taigi 1987 m. Greimas kalbėjo: "...aš prieinu kiek netikėtą išvadą, jog, norint darbuotis folkloro srityje, norint tikrai jį mėgti, reikia būti neabejingam religijai. Reikia būti neabejingam visoms religijoms, suprasti religingumą kaip fenomeną ir pripažinti, jog religingumas yra visos kultūros dalis, labai svarbus jos komponentas. Ir nebūtinai išpažinti tą ar kitą tikėjimą – tai jau kitas klausimas. Bet aš manau, kad niekada neturėsime tikros mitologijos, folkloras niekada nebus vertinamas rimtai, jei čia nebus atpažinta ir pripažinta šventybės prasmė" (p. 702, vertė Jūratė Navakauskienė).

    EVALDAS DIRGĖLA. Būtinas peizažas
    Popierius, grafitas – bet kokio vaizdavimo pradžia. Piešimo būreliai, vaikų dailės mokyklų parengiamosios klasės, institutai, akademijos – saldi meno vergija, švelnus šviesos ir šešėlio jungas. Dailės istorija, teorija, rudens, žiemos, pavasario, vasaros ir vėl rudens, ir vėl žiemos dailės praktika... "Būtinas peizažas" – be herojaus. Kūrybos prieangis, motyvo paieškos nežinomybė, slenkant pažeme, skraidant padebesiais, krentant, keliantis. Monotonijos įvairovė, priešybių vienovė; juodo patamsinimas, balto pašviesinimas; kontrastų vienodumas, begalybės ankštumas, vaisingas ribotumo kapitalas. Nes žvaigždės šviečia visiems, kad ir iš nepasiekiamų tolių.Vis dar tebeskriejame kartu su Žeme per ledinę ir tamsią visatą, pirmyn į naktį. Kartu su begale rutuliukų (visais užmirštais pasauliais). Taip, pati tikrovė savaime ne kažin ko verta – tik sukurta, tik įsivaizduota, tik suvokta ir pavaizduota, ji įgyja reikšmę. Tai, kas suvokta pro tobuliausias ir jautriausias prizmes – vertingiausia. Todėl "Būtinas peizažas" kiekvieną mūsų imperatyviai įpareigoja kurti savąjį peizažą, įpareigoja, kaip kadaise sakė Aleksandras Blokas:
        Plieninį šalmo antveidį nuleisti
        Ir ginti rojų
        Nuo išprotėjusių vergų...

    BIRUTĖ ADOMĖNIENĖ. Jei ne klebonas...
    Mano laikais egzaminų laikymo technologijos būdavo daug pigesnės. Ką čia pigesnės, nieko jos nekainuodavo. Šiek tiek išmonės, šiek tiek triūso (paprastai dvi trys dienos prieš egzaminą) – ir viskas. Aš, pavyzdžiui, špargales už kojinių gumelių užsikišdavau. Suole sijonėlį kilsteli, atsiskaičiuoji lapelį, išsitrauki, įgrūdi jį arčiau, į rankovę, ir viena akimi stebi, ar pavojus nesiartina, kita gi – špargalę skaitai ir mikliai nurašinėji į juodraščiui skirtą lapą. Kas lapeliais naudodavosi, kas "armonikėles" pasidarydavo. Pasitaikydavo ir nesklandumų: kartą atiduodama komisijai egzamino lapą užsimiršau, ir špargalė nuplasnojo ant žemės. Ir ką manot – mokytojas ramiausiai primynė ją batu.

    Mums rašo Loreta Lapaitė. Koks vargas su tuo "Poezijos pavasariu"!
    Bet staiga pilnut pilnutėlės salės dalyviai scenos vidury, fotelių fone, pamatė aukštą krėslą blizgančiomis riestomis kojytėmis. Tikriausiai ant jo turėjo būti kažkas pakylėtas. Ir tikrai galų gale pasirodė taip ilgai lauktos krašto dainiaus garbanos, akį traukė baltasai jojo švarkas. Galų gale suskambo fonograma. Prasidėjo įprastai nuostabus miestelėnų vakaras.

    -ab-. Kai praskrenda lėkštė
    Tomis dienomis net nebūčiau nustebusi, jei vieną gražų pavakarį ant plokščių stogų būtų nusileidęs gausus ufonautų desantas. Nors preliudija, beje, ir įvyko vieną atmintiną ketvirtadienį, kai mes dar tik bandėme išsipakuoti daiktus. Kai viesulas, kokio paskui niekada šiame rajone neregėjau, kaip pūkelius nešiojo satelitines antenas, trimetis mūsų bičiulių bamblys uždusęs atlėkė į virtuvę ir, atgavęs kvapą, visa gerkle užriko: "Chana, dar vienas bliūdas nuskrido!"

    WILLIAM STYRON. Bjauri diagnozė
    Vertė Sigita Adomėnaitė
    Veneriniai ligoniai tam tikra prasme buvo atskirti ir nuo nelaimės bendrų savo skyriuje, ir nuo kitų ligoninės gyventojų. Mūsų pižamos ant krūtinės buvo pažymėtos didele geltona raide V. Tualete privalėjome naudotis atskirais unitazais ir kriauklėmis, valgykloje valgėme prie atskirų stalų. Kai kartą per dvi savaites mus vesdavo į bazės klubą žiūrėti filmo, eidavome atskira grupe ir susėsdavome specialioje sekcijoje, pažymėtoje geltona juosta. Nors ir žinojau, kokios klastingos yra venerinės ligos, sunku buvo patikėti, kad esame tokie pavojingi. Sanitaras, atsakydamas į mano dvejonę, paaiškino: sifilis ir gonorėja velniškai užkrečiami. Taip, dauguma užsikrečia lytiniu būdu, bet mažutėliai mikroorganizmai gali patekti į kraują per menkiausią įbrėžimą. Medikai nenorėjo rizikuoti; be to, reikšmingai pridūrė sanitaras, gydytojas Klotzas turi "šiokių tokių kompleksų". Ši mįslinga ir net grėsminga frazė paaiškėjo vėliau, tuomet, kai Klotzas visiškai užpildė savimi mano gyvenimą.
  •  

    Kultūros kalendorius
    nuo 2011 m. Kovo

    PATKPŠS

     1 2 3 4 5 6
    7 8 9 10 11 12 13
    14 15 16 17 18 19 20
    21 22 23 24 25 26 27
    28 29 30 31  

     1 2 3
    4 5 6 7 8 9 10
    11 12 13 14 15 16 17
    18 19 20 21 22 23 24
    25 26 27 28 29 30  

     1
    2 3 4 5 6 7 8
    9 10 11 12 13 14 15
    16 17 18 19 20 21 22
    23 24 25 26 27 28 29
    30 31  

    Nuorodos


    Kultūros diskusijų forumas,
    Kultūros vartai,
    Kultūros institucijos,
    Meno galerijos,
    Meno bankas 
    DAILĖ“, „VILNIUS“,
    7 MENO DIENOS“,
    ŠIAURĖS ATĖNAI“,
    LITERATŪRA IR MENAS“,
    NEMUNAS“,
    UŽUPIO ŽURNALAS
    Lietuva internete

     

    Skaitytojų vertinimai


    57118. varveklis2006-06-01 22:44
    lai lai lai laiiiiilaiiiila la atskrido atėnųnununu raketaaaaa lailaiaaai

    57121. ivs2006-06-02 07:53
    Žiebtelėjusi Cator&Pollux`o ironija ir sarkazmas pastaruoju metu išbluko ir virto paprasčiausia ciniška pagieža. Tut, kak tut, prisimenu abrės paaugliuką: "kritika kai iš skausmo, o ne iš pykčio".

    57122. rudra2006-06-02 08:11
    Bet šis PP išties nykus kaip niekad...

    57123. ivs2006-06-02 09:04
    Tikiu kad PP nykus, bet nejaugi viskas, kas vyksta Vilniuje yra aukštesnės prabos jau vien todėl, kad Vilniuje? Blefas. Nenoriu šia tema plėtotis. Kaunas, Vilnius - koks skirtumas - tai ne argumentas. Tai pjudymas. Dabar dar tik trūksta, kad kauniečiai pasakytų, kad nenori, kad Vilniaus brudas suplūstų į Kauną ir prasidėtų dar vienas beprasmis ginčas švaistantis įžeidimais, o ne argumentais. Gal ir gerai Amerikoje padaryta, kad sostinė ne valstijos didmiestis. Tokiu būdu politika, pinigai ir menai bei pramonė nesugrūdami į vieną vietą. Ot būtų LT valdžia kur nors Karmėlavoje - gal visiems būtų geriau: ir Karmėlava taptų prižiūrėta, ir miestams nereiktų aiškintis, kuris didesnė provincija Karmėlavos atžvilgiu. Mano galva bloga poezija yra bloga todėl ir anodėl, o ne todėl, kad kaunietiška, fast-food maistas blogas todėl, kad nesveikas, o ne todėl, kad amerikietiškas, prekės žemos kokybės todėl, kad žemos kokybės, o ne todėl, kad kinietiškos - lyg nebūtų prastų vokiškų prekių, prasto meno Vilniuje, prasto maisto Italijoje. Būtent tokiu epitetų klijavimu ir pasireiškia provincialumas, o ne profesionalumas, argi ne?

    57124. ivs2006-06-02 09:13
    Dar pamiršau kvailas mintis, kurios būna tiesiog kvailos, o ne bobiškos. Ir kad protas nėra vyro sinonimas, tik vyriškos giminės daiktavardis.

    57126. m2006-06-02 11:01
    sutikite, atsitinka kad provincija suvalgo zmogu.

    57134. m2006-06-02 12:14
    drauge pasakojo apie savo pazistama profesoriu B. Paryziuj. Vaiku gydytojas, izymybe. Be to, zydas, tevai stebuklingu budu issigelbejo per kara ir ji issinese. tai jo tevas kiekviena sekamdieni vesdavosi ji, vaika, i luvra pasiziureti triju paveikslu. taip ir sakydavo, siandien eisim ir pasiziuresim tris paveikslus. kartu juos aptardavo. B. prisimena kaip van gogho paveiksle jis pastebejo labai idomia geltona. tevas pagyre uz pastabuma. kartais vaikas paprasydavo: pasiziurekim dar viena paveiksla. tada pasiziuredavo ketvirta. po to eidavo i abu kavine ledu ar pyragaicio. gal ir gerai kad be mamos. dviese. koks protingas tas jo tevas. atsimenu, kai eidavom su vaikais i etnografini muzieju, kaskart pradedavom nuo pradziu. kirvuku akmenuku. i gala vaikai jau sunkiai iskencia, o tu sakai, nu tuoj, nu dar truputuka pasiziurekim. nemanau kad jie dar kada eis i ta muzieju.

    57146. pasi > m2006-06-02 21:38
    na, bet gi B. Paryziuj irgi netapo menu kritiku. Turbut savo vaikus vedzioja i anatomikuma, tai jie bus meno kritikais. Ir siaip, kazkokie kirvukai - tai jums ne Vanas Gogas, net gi ne Vanas Klibernas...

    57148. CyberAnthony2006-06-02 23:48
    Kiečiausias skaitalas - prieš porą min. perskaitytas abr komentaras kveerui. Siaubas, ir dar mane kaltino manierizmu. Paisto niekus, džiaugiasi kaip senolė sulaukusi (teisingos pakraipos) vaikinuko dėmesio...o tas ir atspėjo, kad čia abr. O jinai jį ir pagyrė :)))

    57163. Atanazas2006-06-03 15:50
    Antonijau, man ispudys, kat tu pavidi...nejaw tikraj?
    Prisimenu tave isdidu, o gal jau bajgesi seni geri lajkaj?
    Todel laikus senajs mes ir vadinam, nes buvo jie geri kadajs,
    Atsiminimajs juos palidim, tikejomes, kat niekat nesibaix.

    Jawnasis drauge, tu paliki, kas širgela tau inesa sirdin [-l. paetiska]
    Tegul visi dalykaj shudini - ir nemalonus- nugrimsta sperej nebutin,
    Pabųki su savim minute, nors gal geriau - su mergina graže,
    Kazkas pasake, kad vieni nemokam buti, nors aš manau, kat problema ne tše:

    Vieni mes gimstame, givename ir mirstam, vienatves turim, žodzhiu, da*uja,
    Bendravimas, gebeyimas mileti - stai ko, Antonijau, mums truxta visada.

    Ekspromtpas tče buvo.

    57166. dedamoji2006-06-03 17:09
    jo, ne viskas pelenai, kas ziba

    57192. dp2006-06-04 18:19
    C&P pradėjo vemti, to labiausiai bijojau. Nepadės nei Upsarin Upsa ir šito labiausiai bijojau. Beresnevičiaus straipsnis neblogas, tik kaip visada nebetelpa pačio mentalitetas...

    57237. IŠprotėjas2006-06-05 17:26
    Maloniai atsakAU Castorui ir Polluxui Įškart pereikim prie lytinių aspektų, nes Castorui ir Polluxui, atrodo, būten jie yra vieni svarbiausių vertinant bet kokią literatūrą. Pavadinimas "Litmenis" ar, kas dar žaviau jų pasiūlytasis - "Klitmenis", mūsų manymu, neabejotinai pasižymi tik tam tikru erotizuotu pranašumu. Atvirkščiai būtų, jeigu jūsų laikraštis vadintųsi "Falatėnai" ar "Penatėnai", o dabar jis vadinasi tik "Š... atėnai". Didžiuotis ekskrementų dydžiu ir traktuoti tai kaip pranašumą prieš moteriškąją lytį kažin ar gali tikri vyrai, čia matyt jau grynai ožiukų reikalas. Dėl to ir kažkaip labai neįtikimai skamba jūsų prisipažinimas, kad kadais "Nemuną" vartydavote vien dėl gausių erotiškų notraukų, nors aišku glėjo būti ir taip - paaugliai dar tik ieško savo tapatumo. Tad mes nesutikdami su jūsų graikiškojo sekso samprata bei žinodami, kaip baisiai esat užsiėmę literatūrinės kritikos kepimu vis dėlto norėtume pasiūlyti jums dar karta pasiskaityti Platono dialogus, kuriuose galima aptikti ir alternatyvų, heteroseksualųjį gyvenimo būdą propaguojančių žmonių, pvz. Sokratą, kurio ironija, beje, nėra tiesmuka, kaip jūsiškė. Tokius, kaip Sokratas tikrai maloniai įsileistume į savo kūrybinę virtuvę, nes juk svarbiausi yra ne receptai (kurie kaip tam tikros veikimo virtuveje taisyklės tikrai dažnai yra absurdiškai seni ir nuobodūs), o tai, ką kūrybiškai jais naudodamasis paruošia kulinaras. Ar tik nebus jūsų užvaldęs koks "Š...atėnų" bandos ir saviškių protegavimo jausmas, kad taip norite mus vyriškai pamylėti? Laikraščių kekšiškumo laipsnį galima lengvai nustatyti pasitelkus matematinę (kiekybinę) analizę. 1,90 yra mažiau už 2,50. "Š...atėnai" 24 procentais prieinamesnė kekšė, tačiau, kas keicčiausia, dar ir labai skūpi – virtualioje interneto erdvėje nepamatysi jos visais rakursais. Tikrai - "Š...atėnai". Tad kas labiau dirba dėl idėjų, (nors pripažystame, kad mūsiškės kartais būna ir nekokios) ne taip kreipdami demesi į finansinę kultūros pusę dar reikėtų pasvarstyti... Be to nebūtina gyventi vien tik pornografija ir tekstais, kurių vertė jūsų dažnai yra nustatoma tik emociniu pagrindu, juk galima surasti ir kitokios malonios veiklos... Jūs pabandykite paanalizuoti gerus tekstus, parodyti kodėl jie yra neišglebę, nesmulkmeniški, nepedantiški, nepaviršutiniški, nevegetariški, ne didaktinio pobūdžio ir t.t. Nestabdykite savo, kaip kūrėjo vystymosi prieš prastesnės kokybės literatūrą žodiškai onanizuodamasis - tam juk dažnai tikrai nereikia didelių kritinių intelekto pajėgumų – nors be šūdo nėr grūdo...

    57239. Saulius M.2006-06-05 17:45
    Įdomu: kiek reikia išgerti žibalo (ar pan.), kad sugebėtum taip rašyti kaip Castor&Pollux? Nedaro garbės "Šiaurės Atėnams" tokių nepraustaburniškų tekstų publikavimas. Tekstas (nuo pat pradžios) primena Richard Pryor mintį:
    ,,I never met anybody who said when they were a kid, "I wanna grow up and be a critic".`` --

    57259. Da Vinčis2006-06-05 22:20
    Norėjau ir aš įspirti C&P, nes to vertas, bet neblogai tai atliko kiti. Įdomu būtų sužinoti ar C&P kartais nėra vilnietis atvykęs iš kokio balbėriškio, nes labai jau pasipūtęs.

    57260. Atanazas2006-06-05 22:24
    Androgynogenesis, arba kast*ato poli*cyjaus pradžös

    Voliuminas pirmąs, suskirstimas nesvarbukoksaj


    Kadu kadajs, vienzo, senokai, šatenuos panika iviko,
    Nes komentaruosna staįga - ipuolė jis. Visi sutriko.
    Kas kur kada, niex nesuprato, ish kur pabira kejksmų srautaS?
    Ir del kalbos puikios romenu kekvenas yautesi abgautas :(

    Antonyjum jisaj vadinos, kuklus is pazhiuros ir mjelas,
    Jis klasikinis apsolventas, raštyngas ir grazus kajp djevas.
    Visus kvajleis vadinti mego, o autoriųs ishp*ist grasino -
    Ji demesio stoka, deja, kaip ir visus cionais, kankino.

    Ir ka jus manot, satenečiai, zidros padanges jus pilecej,
    Net ir devu vaikus laimingus, astri kandi šajpa palieče,
    Ir nors visu tatai patIrta, Antanas suvoke kam skirta
    Kvailos moteriskaitės tos "priesh anonimus" zodziu stirta.

    Tačeu nesibaige puolimas, gyvenimas - kaip karusele,
    Pajojes ant arkliuko karta, pabųk arkliuku pailsejes,
    Nesupratau, ka pasakeu tše, bet man smagej tai nuskambejo,
    Sugrizkim, broles ir seserej - prie pasakos, kuria pradejom.

    Tai štaj, gyveno senis ir senele - galvoti jie tikraj nebuvo,
    Antraip shatenams duotu meno, o ne kazkokia *ūdu kruva,
    Kalbu ape Antano klona, nepraustaburny nevidona,
    Kursaj pamegdzöti gedingai, bet stropei emes meistro tona.

    Kas nors sakis: Antanas kvajlas, nes elgiasi jis neprotingai,
    O va CP - ar koks jo vardas, - sarkastiskas ir dar stilingas,
    Jo komentaraj mum naudingi, je kupini kandzįu zodeliu,
    O ka Antanas? - pakeiksnojo ir dar pretenzijas tše kialia?

    O ne, sitajp jųs negalvokit, nes tai nuo mastimo taip toli
    Kaip Kastoras kad nuo Poliukso, arba nektaras kajp nuo molio,
    Ir pagaleu ar kas nors nejgia, kad tas CP - tai kolektivas?
    (Jei taip, draugaj, tuomet, o Dieve! - kokie ten skyrium primitivai? :))

    Esme musyyse, gerbiameji, o ne poliucijose vargšo,
    Ir ka paeta jumi teigia, nera iš yokö pirshto laušta
    Tai klausymas, kuri ushduoti jautšiu ash pareiga ne menka,
    O kam tše laurai atiteks, man nesvarbu, - man ju uztenka :)

    Tad klausiu drasej beigi tesiai, nes as uzuolanku nemegstu,
    Beje, jei pastebejot ponai, šis - ne blogiausias mano tekstu...
    AR REALEJ ANEDU SKYRIAS? --- Primesti nuomones nenoriu,
    Gal skirtumas: kad viens spausdinas, o kitas - komentuoja uolej?

    Bet draugai meli, nesupikit, as skirtumu to nevadinciau,
    Ir štaj todėl - neabejokyt - CP is puslapiu istrinceu,
    Nes tai ka raso sis subjektas, ir komentaruos gal`, sakytšeu
    - Net geresniu daznai daliku - atrast, pažvilgtšiojes netytše

    ------

    Moralo laukiat? Jo nebus tše, nes paema (visa) - moralas,
    Neben kas nesuprato josös - osobenno tupym - finalas:
    Nuo to, kad vadines žvaigzde, nuo to, kad ja tavę vadina,
    Spindet riskiau tu nepradesi, - net jei tave kas išspauzdina.

    O jei tu kartajs nesuvoxi, kad talentas nesi, - tik durnius,
    Tai siulaw bent nerodit to - tik patilet, uzciaubti burna,
    Nes shisįk bandant atgaivinti marsruta zymu VilniusKaunas,
    Kureju tu nepasirodej: visi pamate, kad tu - daunas.

    Jųsu,
    Atanazas arba tiesiog - Paeta (Perrenis Omnivmque Optimvs)

    57266. m2006-06-05 23:30
    linksmaj.

    57270. NaVa2006-06-06 04:46
    Kas?

    57271. VaNa2006-06-06 06:17
    Miau.

    57312. pasi2006-06-06 23:21
    Ji demesio stoka, deja, kaip ir visus cionais, kankino. hehe... o dar ji kankino seksualinis neigalumas ir gausiomis, bet neisisamonintomis, ziniomis isprievartautos seklaus protelio uzuomazgos... poeta idiota

    57319. m - pasi2006-06-07 09:56
    seksualinis neigalumas yra beda. liga, sakyciau. kazkodel is to iprasta saipytis. kodel?

    57328. Mumu2006-06-07 19:14
    Man galila ne Poluksų, man gala Šatėnų, kurie visai nusiš... Kertu lažybų - jei Šatėnų vadai nėra visai kvaili, šis Poluksų rašinėlis bus vienas iš paskutiniųjų.

    57331. po2006-06-08 00:41
    Polukso fekalijos be razinos

    57333. kodel nutrūko?2006-06-08 10:18
    O kur galvos keturi? Kodel nėra galvų, klausiu?

    57347. jechidna2006-06-08 12:02
    todel kad nutruuko, proto bokste.

    57350. rope :-( 2006-06-08 12:31
    ŠATĖNAI APSIKAKOJO IKI AUSŲ SU SAVO POLUKSU

    57364. gavėnas2006-06-08 17:16
    Ar tik po 2 graikiškais vardais nesislapsto koks vienas perspaustas šūdžius

    57365. George Orwell (to Castor&Pollux)2006-06-08 18:21
    In certain kinds of writing, particularly in art criticism and literary criticism, it is normal to come across long passages which are almost completely lacking in meaning.

    57367. to visiems2006-06-08 19:33
    ka jus cia varot ? jei jau taip tai jie C&P savo tiksla RYSKIAI pasieke.

    57384. sinmelia :-) 2006-06-09 12:29
    cia ne i straipsnio tema... seip ieskau kas geletu padeti. Ar lietuvoje yra knygu susijusiu su piesimo tutorial`sais (nezinau kaip lietuviskai pavadint), arba teorijos (Pvz.: "Drawing on the right side of the brain"), niekur nerandu, tai gal blogai ieskau... P.s. jei galite tai atsakyme rasykite i el. pasta ... aciu is anksto

    57385. to maniakas2006-06-09 13:05
    Spąstai, kuriais tikiesi sugaut miestę.;)

    57387. phrasal verbs to sinmelia2006-06-09 13:46
    "drawing on" = "using or exploiting sth" :experience, knowledge, wisdom, skill.

    57388. dovana brezento2006-06-09 14:04
    va paskambino varpai amžina atilsi, vidudienis tatai reiškia ir dar gal primena kad diena jau vakarop.o gal primena tylėkit tylėkit ; va kaip bus jums amžinai tylintiems. tai ar negeriau kad iškalba viską. ir tai dovana

    57449. Sirdele2006-06-10 00:04
    As cia irgi isiterpsiu. C&P turbut istisas dienas ir naktis sedi apsimyze ir apsiderge "Suokalbyje" ir ten pliurzija visokius niekus, kaip ir aprasyta "Velniuose baltais chalatais"

    57450. Labas2006-06-10 00:50
    Poluksai savo paieke. Satenu tirazas kaip krito, taip ir kris. Net tai, kas juose spausdinama rimto, jau nekelia pasitikejimo. Gavo tai, ko nesitikejo. Praktiskai neliko PATIKIMO leidinio. Ate!

    57454. to2006-06-10 07:50
    SA patikimi buvo gal pries 10 m. kad CP ten yra tai tai ne ligos priezastis bet naturali ishdava .bet kad kritikos nebuvo ir nera normalios be visokiu shvogeryschiu tai irgi taip

    57458. Atanazas2006-06-10 11:18
    Tykiosi kat jums bend trupųti patyko mano paezija nes be jųsū daugeu neko neturiu, milimi gerbejei. Atšiu. Šek tek sunkųs laikaj parejo netiketay bo leidikla bankrutoja. Sako: paeta Atanazaj, kat galetume ishsylaikyti "na plavu" turesite daugeu rashyti savo knigutšiu. Je mano kat tai labaj lengva, ipatš kai mane pasekė gandaj, jok butent del mano knigutšiu leidikla ir bankrutoja. Kajp ten bebutu, ash savo darba padarisiu, o jųs irgi nesnaųskite - pirkyte manes ko daugeu, nauyoji kniga vadinsis - Pietu Mikenai: savalajke mirtis. Ilyustratsijoj bus pa defoltu krutis (dgs.) ir dar shistas pykantishko ;) :@ :* Manau, kat knigos pabaigoj darkart paspardisiu kastrapoliuca bo jis labai zabavnaj vajtoja. shiamkartujtek.

    57472. taip,aš2006-06-10 13:43
    Žinot,į "Šiaurės atėnų" puslapį ateinu tik komentrų paskaityt. Per pusmetį dar nesugebėjau suvokt vieno dalyko: jie iš tikrųjų visiškai beprasmiai ar aš dar neriaugau iki tokio lygio, kad suprasčiau? Čia ne priekaištas ar šiaip koks neigiamas pareiškimas, tiesiog tikrai labai įdomu. Aš ne menininkas, tai įdomu...

    57478. idomu idomu2006-06-10 14:26
    tu gal geriau Taipas marskinius lyginkis ir kostiumus nesk y valykla negu kaisiok nosike kur y shudaicius

    57485. jech - taip, jus2006-06-10 15:28
    man tai nereikia ne pusmecio kad suvokciau: jus dar nepriaugote. o jeigu ne menininkas tai ir nepriaugsite.

    57489. m2006-06-10 15:48
    atrodo aisv vel mane isdure.

    57494. edva ( vardan paguodos) > m2006-06-10 16:51
    ...tai kad taip lengvai ir patikliai elgiatės (iš nuosavo vidinio intensyvumo ir dar intensyvesnės žodinės raiškos?). Nors... jokia čia bėda anei tragedija (rado kur edva tragediją!). Tas pidisokas niekur neišnyko iš mano portmanos, nekiršinu nė vieno mėlynėj, betgi būtų gera-a-a grįžti prie finansų - žinoma, gausinimo...

    57498. m2006-06-10 17:01
    tai aciu kad neuzskaitot prazangos.

    57509. CyberAnthony2006-06-10 19:48
    Manau, be reikalo, Atanazai, išsidavei, kas esąs - Antonijaus čia a priori niekas nemėgsta, tad susigadinai karjerą visiems laikams. Kurk naują produktą.

    57510. ivs2006-06-10 20:05
    Iš kur tu ištraukei, kad kažkas kažko nemėgsta? Čia kažkas kažką suranda vasarą rugiuos. O iškerpa tik tam tikro sukirpimo vyriškius, kurie apspjaudo konkrečius nickus. Nesvarbu kuriuos.

    57524. udra2006-06-11 13:59
    jei rasiu R.Rimso knyga... Pirksiu.

    Rodoma versija 24 iš 24 
    8:28:06 Mar 7, 2011   
    Jul 2008 Nov 2013
    Sąrašas   Archyvas   Pagalba