ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-09 nr. 923

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ELIZABETH BISHOP. Stebuklo reikmenys (13) • MINETTE MARRIN. Pinteris ir keistas literatūros dėsnis: genijai su beprotiškom politinėm pažiūrom (12) • -js-. Sekmadienio postilė (5) • RIČARDAS ŠILEIKA. Aktualijos (27) • SERGEJUS KANOVIČIUS. Pasų kontrolė Kalėdų Vilniuj (5) • Su psichologu profesoriumi BOGDANU WOJCISZKE kalbasi Marcinas Rotkiewiczius. Vyrai nėra protingesni, o moterys – geresnės (7) • SAULIUS ŠALTENIS. Kalbėk, Lola, kalbėk... (16) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Paribių idėja parodoje: migla ar tinklas? (1) • VIKTORIJA SAKAITĖ. Eilės (6) • ILONA JANULIENĖ. Eilės (3) • ALBERTAS ŽINEVIČIUS. Eilės (4) • RASA PEKARSKAITĖ. Eilės (1) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • RASA BALOČKAITĖ. Antrosios lyties liudijimai sovietmečio tema (12) • EGLĖ SAKALAUSKAITĖ. Sutartiniai ženklai (1) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Literatūrinė kaukė (9) • INGA MIGŪNAITĖ. Miniatiūros (2) • MARIUS ABRAMAVIČIUS. Miniatiūros (2) • HANS-HORST SKUPY. AforizmaiPETRAS RAKŠTIKAS. Narvas (15) • Kur esi, kad nepripėdavai (557) • 2009 m. sausio 16 d. Nr. 2 (924) turinys (3) •

Sekmadienio postilė

-js-

[skaityti komentarus]

Kristaus Krikštas (Mk 1, 7–11)

    Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia.“

    Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.“


Įdomioji chemija

Man patinka Jėzui taikyti vardai ir apibūdinimai, kuriuos palieka advento liturgija. Kad jis yra tas, kurį išlyja debesys, išdaigina žemė, kurį prisišaukia mūsų skurliais pavirtusios dienos. Kad jis savo tautai kaip žaliuojantis kadagys. O Senojo Testamento pranašas Malachijas, kai kalba apie nepakeliamą jo atėjimo dieną, grėsmingai mini lydytojo ugnį ir skalbėjų šarmą. Šis sulyginimas ypač stiprus. Iškart prisimenu šventąją Teresėlę, ji dirbo vienuolyno skalbykloje, todėl rankos, turėjusios barstyti rožių žiedus, nuolat būdavo raudonos, suskirdusios, šarmo nugraužtos. Visoms anų laikų skalbėjoms panašiai. Prieš dovanodamas skalbiniams sniego baltumą, šarmas negailestingai suėda žlugtą velėjančias rankas. Pranašui būsimasis Izraelio gelbėtojas irgi reiškė tokį nutvilkymą, nuvalymo ir išbalinimo skausmą.

Tol, kol Viešpats, kaip dera kiekvienam kūdikiui, guli lopšelyje ir žaidžia trijų karalių lauktuvėmis, nė neįtarsi, kad jis sumanęs mus deginti ir kankinti. Visas jo baisumas ateis vėliau, jam paslapčia užaugus ir nežinia kur išmokus žmonių gelbėjimo darbo. Kai Jonas Krikštytojas bakstels pirštu ir praneš, kad tai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę. Pats Jonas taikėsi susidoroti su nuodėme ir atversti tautą, bet Jordano vanduo pasirodė per silpnas elementas. Gal nuo tada pradėta jį pilstyti į buteliukus ir dalyti kaip šventą suvenyrą. Tik tiek, krikštyk nekrikštijęs. Nusipurtęs bergždžią Jono vandenį, Jėzus imsis Dvasios krikšto. To paties, kurį pranašas pavadino lydytojo ugnimi ir skalbėjų šarmu. Braidžiojimai po gaivią rasą su nuodėmės užkalbėjimais ir dvasinio apsivalymo šūkiais palikti prisiminimams.

Populizmo kerų paveikti nesiliausime žavėjęsi, kad mūsų Gelbėtojas savo krikšto dieną pasirodęs toks žmogiškas, toks be galo panašus į mus, perėjęs paprastiems nusidėjėliams skirtą ritualą. Žinoma, bristi į Jordaną kartu su minia geriau negu duoti pamokymus nuo kranto. Bet išgelbės Judėjos gyventojus ir patį Joną Krikštytoją ne Jėzaus solidarumas. Ir ne atsivertimo vaisiai, kuriuos skubiai planuos Dievo teismu pagąsdinti žmonės. Balsas iš dangaus vienu akimoju atskiria Jėzų nuo nusidėjėlių procesijos: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.“ Visi kiti taip ir liks per amžius neverti atrišti jo kurpių dirželio. Pergalė prieš nuodėmę – jo rankose. Veikiant lydytojo ugnimi ir skalbėjų šarmu. Tik tai neatlaikoma ir veiksminga.

Evangelijose lyg ir nerasime tos vietos, kuri rodo Jėzaus atneštą Dvasios krikštą. Ritualas čia nebus svarbiausias dalykas kaip antai Jonui prie Jordano upės. Tiesa, Viešpaties mokiniai pils naujatikiams ant galvų krikšto vandenį, tarsi kartos anas apeigas nuodėmėms atleisti, tačiau išvien su žinia apie naują gyvenimą Kristuje eis perspėjimas apie kryžių ir kraują. „Kurie esate suaugę su jo mirties paveikslu“, – sakys Paulius prieš pažadėdamas krikščionims Prisikėlimo garbę. Dvasios krikštui neišvengiamai reikės kruvino panašumo į mylimąjį Sūnų.

Jis pats, kai pagalvoji, dangaus iškeltas į mums nepasiekiamas šlovės aukštumas, kartu buvo padarytas pirmąja skalbėjų šarmo auka. Vėl atskirai nuo mūsų, nes mes tebesidairėme į Jordano pusę. Senojo Testamento pranašas veltui nuogąstavo, kad neatlaikysime jo pasirodymo, kad jis sugrauš mus ir sulydys. Planas, kurį Dievas buvo pasirinkęs žmonių giminei išgryninti, reikalavo, kad pirmiausia būtų sugraužtas mylimasis Sūnus. Iki laikų pabaigos kiekvienas išganymas ir išgelbėjimas, kiekvienas nuodėmės atpirkimas galų gale pasuks ta pačia šiurpą keliančia mylimojo Sūnaus kryptimi.

Galbūt per menka tokiame kontekste minėti šarmo suėstas Teresėlės rankas ar kitus pavyzdžius iš palaužtų, sueikvotų gyvenimų, bet nematau kitos galimybės išskelti naujos vilties prasidėjusiems metams, nujausdamas, kiek sykių bus į šipulius daužomi ir paneigiami šventiniai linkėjimai. Tik tas Kristus, kuris yra be gailesčio sugraužtas mūsų drabužiams išbalinti, leidžia jį toliau išpažinti ir visose krizės metų formulėse tikėtis bent lašelio prasmės, bendrojo gėrio, gal net naudos sielų išganymui.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


146360. cc2009-01-13 22:39
Krikštijimas vandeniu,ugnimi, berods, buvo atliekamas žymiai anksčiau nei atsirado krikščionybė.

146362. uuu2009-01-13 22:58
turėtų taip būti, nes kaip tada kiti būtų supratę ką jonas iš viso daro

146769. Gerai2009-01-16 17:26
Kai susimąstai... Gerai,kad anais Jono Krikštytojo laikais nebuvo skalbimo mašinų... O tai nežinia kaip tas jo krikštas galėjo atrodyti...

147308. Albertas :-) 2009-01-20 15:13
uuu, pakelei man nuotaika. geras pastebejimas, matyt vienuolynai apie tai nepagalvojo kai perrasinejo sventrasti.

147392. uuu2009-01-20 23:38
o kaip vienuolynai turėjo perrašinėti?

Rodoma versija 28 iš 28 
8:18:25 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba