SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-03-21 nr. 794

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Lijana Šatavičiūtė
Menas, sukurtas širdimi
2
• Sveiki sulaukę šv. Velykų!1
• Ištikimieji savaitraščio skaitytojai5

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Virtuozų dovana klausytojams
5
• Juliaus Juzeliūno kompozicijos mokykla kaip istorijos liudijimas1
• Paslaptingoji vienovė7
• KONCERTAI

Dailė 
• Vidas Poškus
Klimato atšilimas
12
 Neringa Černiauskaitė
Tylinti masė
27
• Viktorija Šiaulytė
Užsakyti dienoraščiai
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Audronis Liuga
Ateis ir sąžinei pavasaris?
• KVDT Palėpėje – vedybinis detektyvas
• „Auksinio scenos kryžiaus“ premijos2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Cenzūros įspėjimas1
• Tyliai išėjusi
• Neatlikta misija1
• Retrospektyva „Civilizacijos iššūkiai gamtai... ir mums patiems“
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Vaizdajuosčių nostalgija

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Tylinti masė

Kęstučio Grigaliūno paroda „Akademijos“ galerijoje

Neringa Černiauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kęstutis Grigaliūnas. „Tylėjimo forma – stabilus tapatybės jausmas“ (175 šilkografijos). 2008 m.

Fotografija yra bene labiausiai kitų disciplinų eksploatuojama sritis. Ir nenuostabu, nes juk fotografija yra trumpiausias kelias nuo „realybės“ iki jos reprodukcijos: „klik“, ir turi tikrovės kvadratą. Tačiau, žinoma, tikėjimas objektyviu tikros tikrovės įamžinimu vis sparčiau nyksta iš mūsų galvų. Mus pasiekiančios fotografijos yra autentiški modifikuotos ir iš ankstinių nuostatų sukonstruotos realybės atvaizdai. Daugelis fotografų tą „objektyviai fiksuojamos realybės“ idėją pasirenka visos savo kūrybos leitmotyvu. Šaltu ir bejausmiu žvilgsniu žvelgdami į fotografuojamą objektą, jie nuolat siekia sukurti mechaniško žvilgsnio fotografas-objektyvas įspūdį. Geriausiai tai pavyksta fotoateljė fotografams, „kuriantiems“ pasines ir kitas dokumentines fotografijas. Griežti standartai neleidžia improvizuoti su fotografuojamais objektais, o šiems taip pat tenka „žiūrėkite tiesiai į kamerą!“ vaidmuo. Tą akimirką fotografuojamojo žvilgsnis užrakinamas objektyve ir išleidžiamas tik atvaizdo pavidalu. Tačiau žvilgsnis išlieka.

Apie tai ir kalba Kęstučio Grigaliūno šilkografijų ciklas. Tik va, į pasines mūsų nuotraukas žvelgia muitininkai ir norintys pasilinksminti artimieji, o į K. Grigaliūno šilkografija perdirbtus veidus žvelgia kritiški meno gerbėjai. Tokie patys gerbėjai keitėsi žvilgsniais ir su vienu žymiausių vokiečių fotografo Thomo Ruffo portretuojamais (be)asmenimis. Tačiau iš esmės Th. Ruffo ir K. Grigaliūno „modeliai“ skiriasi tuo, kad vokiečių menininkas objektyviai, standartizuotai mėgino įamžinti savo pažįstamų veidus, o lietuvių grafikas rinkosi personažus iš internetinės lavinos. Ir šioje vietoje, manau, pastarasis pralaimėjo. Visi pasirinkti jo portretuojamieji yra Personažai iš didžiosios raidės: įsimintini, juokingi, keisti. Būtent jų gausa parodoje ir sukelia abejingumą, net nuobodulį. Pranešimas kartojamas ir kartojamas, tačiau informacija jame vos kinta. Ima panašėti į vaikišką žaidimą „surask dešimt skirtumų“, už ką, beje, neretai kritikuotas ir pats Th. Ruffas. Pagrindinis jo argumentas kritikams būdavo nuostata, kad vienoje ar dviejose fotografijose nepakanka informacijos apie pasirinktą fotografijos kryptį ir suformuotą koncepciją. Jo parodose dažniausiai kabodavo apie keturiasdešimt gąsdinančiai didelio formato portretų, kurie sodria kokybe „iškaldavo“ unifikuotą portretuojamųjų tapatybę.

Šis fotografavimo metodas sukuria išankstines nuostatas. Tai institucinė fotografija. K. Grigaliūno pasirinktas portretavimo standartas naudojamas dokumentuojant nusikalstamo pasaulio veikėjus, todėl atėjęs į parodą imi stebėtis, kaip tokia jauna simpatiška mergina ar ramaus veido vyresnio amžiaus juodaodė galėjo padaryti kažką už įstatymo ribų. Šį nesąmoningą pirminį suvokimą ir siekė pabrėžti autorius: pats realybės dokumentavimo būdas dažnai savaime sukuria išankstinį, dirbtinėmis konstrukcijomis paremtą tikrovės įsisąmoninimą. K. Grigaliūnas dar kartą pirštu baksnoja į mūsų deklaruojamą „individualų“, „subjektyvų“ pasaulio suvokimą.

Tačiau įtampos tai nesukelia. Veikiau smalsumą, nes internete rasti Personažai neretai akivaizdžiai nesijaučia nejaukiai priešais objektyvą. O būtent taip jautėsi Dariaus Žiūros fotografuotos mergaitės ar Rinjeke Dijkstra jūros fone susikūprinę paaugliai. Antisentimentalūs abiejų fotografų žvilgsniai verčia nejaukiai jaustis patį žiūrovą, tarsi tavo paties žvilgsnis pliko jautrių paauglių asmenybes...

Fotografijų „grūdo“ galimybes lietuviams puikiai atskleidė Redas Diržys, performatyviai gręžiodamas skylutes ir taip sukurdamas išdidintus spaudoje rastų svarbių politikų portretus. Šis jo metodas, kuriame brutalumas puikiai dera su tikslumu, aktualus ir savo kuriamais kontekstais, ir tarpdiscipliniškumu. Kęstutis Grigaliūnas, „grūdą“ išdidindamas iki maksimumo, tartum siekė nutrinti portretuojamųjų bruožus, transformuodamas juos į juodų taškelių kompozicijas (jei tai būtų buvusi skaitmeninė fotografija, tektų raižyti kvadratėlius). Šis menininko pasirinkimas galėjo sukurti tikrai paveikius ar bauginančius kūrinius, keliolika svarių kvaziportretų. Deja, jų kiekybė stipriai sumenkino kokybę. Žinoma, kiekybė dažnai gali svaiginti, kai standartizuoti vaizdai nenutrūkstamai persekioja iki beprotybės. Tačiau šiuo atveju pritrūko ne pačios produkcijos, bet to maniakiškumo, kuris suteikia jėgos kiekybe paremtiems kūriniams. Šilkografijose vaizduojami žmonės autoriui tokie pat tolimi, kaip man Sudano ar Čado problemos... Ir būtent todėl šiame cikle trūksta asmeninio autoriaus santykio su pasirinktu motyvu, pati ciklo idėja atrodo kiek sintetinė, paviršutiniška. Kai žvelgi į ankstesnius menininko darbus, kuriuose jis koketavo su fluxus išraiškos priemonėmis ir idėjomis, akivaizdžiai matai nuoširdų jo domėjimąsi ir žavėjimąsi. Būtent dėl to jie buvo stiprūs (tai yra pilni jėgos) kūriniai ir būtent todėl K. Grigaliūnas iki šiol laikomas vienu geriausių ir šiuolaikiškiausių lietuvių grafikų.

175 jo šilkografijų tyli savo žvilgsniais, tačiau tylėjimas kupinas ne įtampos, o veikiau tuštumos, būdingos pramogoms. Na, bent jau taip pasirodė mano žvilgsniui.

 

Skaitytojų vertinimai


13288. miska2008-03-24 10:55
Cia kaip pas kiniecius - vogti,kopijuoti idejas,gaminti pigiai ir daug.

13289. aqva2008-03-24 11:11
kas kur ka pavoge? meto akmesis kaip kukuruzus. is minios zinoma geriausia rekti vagia, vagia. POlitikoj kitaip ir nebebuna. Bet gal konkreciau ?

13290. man2008-03-24 11:16
tai atrodo , kad Kestutis Fuko Panoptikumo prisiskaite ir vaizduoja kaip mus sukausto zvilgsnis ir kaip nulemia tai kaip matom. Man primena - 7 ryto, ziema, mazi vaikuciai su didelem kuprinem eina i stotele - atrodo kazkas surezge samoksla pries vaikus. Pardoj visi atrinkti veidai atrodo nekalti. Gal cia toks atrankos budas buvo. Ar gal mes visi ``nekalti`` arba mes prie ``sieneles`` atrodom nekalti.

13291. to aqvai2008-03-24 11:46
grigaliunas N-asis warhol klonas.

13293. aqva2008-03-24 13:52
del to kad naudoja silkografija? Grigaliunas visai neiskrypes kaip warholas

13294. aqva2008-03-24 13:52
beje warholas nuobodus nes jam viskas nuobodu

13296. miska to agva2008-03-24 18:05
warholas dare fotkiu silkografija su nusikalteliams budingom kodinem lentelem,enfas/profilis ....

13300. aqva2008-03-24 21:35
o kiek tapytoju tape sonu gulincias nuogales - fu - vieni klonai

13303. to aqvai2008-03-24 23:21
beprasmiska diskutuoti su taim jei neskiri motyvo nuo formos.

13304. aqva2008-03-25 00:29
o nusikalteliu foto is priekio ir sonu - tai jau ne motyvas?

13305. miska to aqva2008-03-25 01:10
portretas yra motyvas,o policijos kartotekose naudojama tradicine foto-kortele ( enfas/profilis,juoda balta,pavarde ir kiti asmens duomenys,veidas be israiskos....) yra forma.knyga apie menus geriau nusipirk ir pasiskaityk ....nereikes cia i pievas eiti.

13306. aqva2008-03-25 03:14
tai sakai - portretas yra motyvas. as maniau zanras. ir dar maniau kad kartoteku ir dokumentu foto yra formatas. Dar Manau Grigaliunas si formata naudoja del konceptualiu priezasciu, o Warholas del kitu irgi konceptualiu. Grigaliunui rupi kaip jauciasi ziurintysis ziuredamas i apziurimaji ir atvirksciai. O Warholui bele kas slykstesnio, mirtimi ir skandalu trenkencio, kazko kas kelia siurpa, stumia i ribines situacijas, jam smagu isgyventi ir kitus versti isgyventi traumas. Ta prasme jis nykus sado/mazohistas. Ju kalbejimo pozicijos is esmes yra skirtingos. Taciau sutikciau su Neringa, kad kai medziaga yra isvis isvalyta nuo istoriju - jie kazkaip maziau veikia. Nutolsta ir atrodo, kaip gali asmeniskai jaudinti? labiau intelektualiai (todel saltokai). Ir Miska, prasau neizeidineti, as irgi zmogus ir man nemalonu kai taip tiesiogine agresija demonstruojama, na nelyginkite su savim, ne visi gali buti tokie protingi.

13308. miska to aqva2008-03-25 09:20
nenorejau tamstos izeisti,paprasciausiai uzdavinejot nuobodzius klausimus apie gulincias nuogales.tai nesusilaikiau.sorry.griztant prie parodos noreciau jusu paklausti,nes matau skiriate zanra,motyva,forma,formata...jei staiga ir netiketai tarp grigaliuno darbu sioje ekspozicijoje atsirastu "warholo nusikaltelis" .ar suabejotumeme jog cia ne vieno autoriaus ranka?kalbeti apie koncepsijos grazu ir idomu,bet ar ne per daug skoliniu jose?ir ar tos koncepsijos tokios jau aiskios ir svarbios ziurovui jog jomis galima butu pateisinti israiskos formu skolinimasi?man kartais atrodo,kad "koncepsijos" yra tiktai priedanga paslepti savo kurybiskumo trukuma.

13309. aqva2008-03-25 11:39
Aciu. atleisti yra gera. cia jau butu jusu Mishka meno kurinys. Manau galima daug tokiu smagiu prigalvoti. Atvezti ir prie Abakanivic savo akmeni pastatyti (ne suo nesulos), galima Diushampo kabyklas pastatyt ikejoje, galima Ciurlionio paveiksliuka ikisti i pigia lenkiska vaikiska knygute ir visi raukysis. Daug ka galima ir ATRODYS. Bet konceptualiu darbu nera atrodymo uzdavinys. O Warholas nenusipirko sito formato, jis jam nepriklauso, kaip kad Clainui tam tikra melyna spalva. O apie nuogales. Tos visos meno istorijos veneros jos gi is esmes skiriasi tik kaip ir kam jos pavaizduotos. gerai blogas pvz., cia modernizmas. Sutinku sitas kurinys nera geriausias Grigaliuno, bet priekaistai tikrai ne tie.

13310. miska to aqva2008-03-25 12:58
gal mano priekaistai ir ne tie,bet grigaliuno koncepsijom netikiu todel gal ir perdaug kabinejuosi.as i ji ziuriu kaip i kitu autoriu ideju (pop meno,fluxus) "interpretatoriu","kopijuotoja", siekanti vizualines kokybes-kas beje konceptualiam mene dazniausiai neaktualu.pas ji vienok , visos tos estetines grozybes akcentuojamos ,o koncepsijos labai silpnos.sutinku,kad warholas nenusipirko "to" fotmato,bet as duodu pirmuma tiems menininkams kurie interpretuoja tam tikras ikonas radikaliau ir su aiskia koncepsija.pvz.Bacon nuziuretas velaskeso innocent X portretas. kas leistina jupiteriui,nebutinai leistina jauciui.Kesta priskirciau deja prie jauciu,o jupiteriai tebunie tie, kas nesistengia vienu metu sedeti ant dvieju kedziu. p.s.ikyrejo socialdemokratiska ideologija mene....

13313. Trys šimtai dešimt 2008-03-25 18:07
Man labai patiko miskos ir aqva diskusijos - argumentuotos ir islaikiusios kulturinga tona. Tai reta komentaruose - verta pagirti pagirti autorius! === Dar noretusi, kad ir dailiniku pavardes butu rasomos kaip turi buti, nes ir taip Lietuvoje kiekvienas menininkas turi simta vardu. Tai juk taip paprasta: Foucault, Abakanowicz, Duchamp`as, Kleinas, Warholas, Baconas... Ak, ir dar - KONCEPCIJA, ne koncepsija ir KINAI, ne kinieciai:)

13315. etc2008-03-25 21:52
Dailininkų, o ne dailiniku... :)

13316. aqva2008-03-25 22:17
aciu uz komlimentus. Miska, mes suzibejom:) man patiko tavo paskutinis atsakymas. ne tai kad pilnai sutinku, bet nuomone yra nuomone.Interpretacija, apropriacija ir panasus dalykai labai budingi siems laikams. Reiktu paklausti Grigaliuno koks jo santykis su Warholu, ar is vis jis apie ji pagalvojo.

13317. miska 2008-03-26 01:39
juokinga,bet gramatiskai neteisingas zodis "kinieciai" man kazkodel asocijuojasi su didesniu skaiciumi zmoniu negu "kinai".asocijacija-kinieciu koks 1,5 milijardo,o kinu tik koks 500 milijonu.idomu cia man vienam taip?

13318. Raimis2008-03-26 03:57
Mėginama kritikuoti argumentais nesiekiančiais daugiau autorės asmeninio skonio. Reiktų suprasti, kad straipsnio autorei "tylėjimas kupinas ne įtampos, o veikiau tuštumos, būdingos pramogoms" yra mažiau meniškai vertingas ir aktualus (?)... Taip pat, kai "brutalumas puikiai dera su tikslumu" yra gerai, o kai nedera? Arba: "maniakiškumo" ir "asmeninio autoriaus santykio" trūkumas įvardijama kaip nesėkmė. Tuo būdu lyg ir norima primesti tradicinės "lietuviškos" ekspresijos trūkumą renkantis motyvą ( internetinius veidus ), ir nesiekiant "nejaukiai jaustis patį žiūrovą". O jeigu lyginama su Thomas`u Ruff`u, reiktų plačiau pristatyti patį diskursą, pavyzdžiui: portretuojamųjų laikmetį, vietovę. Galbūt tai ir padėtų suprasti K.Grigaliūno kūrinį.

13322. toto2008-03-26 16:59
Ne, Raimi, Neringa Černiauskaitė savo skonio tikrai neprimeta. Ji aiškiai įvardino straipsnio temą, puikiai apsiribojo ir puikiai sutilpo.

Nemaloni tiesa yra ta, kad tema liečia ne tik K. Grigaliūno saviraišką. Ji apie metodą - banalias mechanines masturbacijas aplamai. - Švelniai tariant, prieš plauką keletui ambicingų neįgaliųjų, savo sektos vartojimo reikmėm sintetinančių savo pačių kretinizmą.


13323. Rineke Dijkstra2008-03-26 20:19
Hi, correct my name, please!

13325. Lapė2008-03-26 22:50
Nuėjau šiandien į “Akademiją“, ir išėjau su vienu klausimu - kam visa tai? Pats Grigaliūnas vargsta, naujus “veidus“ klijuoja... bet... ar jų 10, ar 100, ar 200 - koks skirtumas? Ar lipote į antrą aukštą žiūrėti ekspozicijos tęsinio? Mėgau Grigaliūną, nors kartais labai Frank Stella ar Andy Warhol primindavo, bet bent jau nebuvo nuobodus. Dabar gi totali “depresucha“, užsiciklinimas kažkoks...Ką daryti su tais darbais po parodos? Toto taiklus - “savo sektos vartojimo reikmėm“... Nebent...

13326. kiskis p - lapei2008-03-26 23:59
o juk galejote iseiti su atsakymu: ne man visa tai. ir taskas. kazkodel itarinejate menininkus "depresucha", nebe pirma karta. gal pati uzsiciklinote?

13328. agava2008-03-27 09:25
toto labai nemandagi/us , nes kazkaip geda, visai nevaldo emociju. rekomenduoju sporto sale, seksa, nu ka nors ...........

13343. Siulas lapei :-) 2008-03-29 11:23
na ir klausimas ,,kam visa tai?,, o tai kam apskritai tas menas? lape paklause ne kaip lape, o kaip nutriususi papuga:)) Matyt kazka Grigaliunas norejo pasakyt savo situo kuriniu;) tikekimes, kad ne tik, jog negali gyventi be silkografijos. Mano galvoje kilo daug minciu po sios Grigaliuno parodos. Ir nuo ju pagavau kaifa, tiesa, lengva kaifa;))) bet tai ir yra meno esme. Koks jis bebutu, jei proteli trikdo neigiamai, o tuo labiau teigiamai? ta ko daugiau reikia?:))

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
8:01:17 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba