SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-03-21 nr. 794

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Lijana Šatavičiūtė
Menas, sukurtas širdimi
2
• Sveiki sulaukę šv. Velykų!1
• Ištikimieji savaitraščio skaitytojai5

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Virtuozų dovana klausytojams
5
• Juliaus Juzeliūno kompozicijos mokykla kaip istorijos liudijimas1
 Paslaptingoji vienovė7
• KONCERTAI

Dailė 
• Vidas Poškus
Klimato atšilimas
12
• Neringa Černiauskaitė
Tylinti masė
27
• Viktorija Šiaulytė
Užsakyti dienoraščiai
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Audronis Liuga
Ateis ir sąžinei pavasaris?
• KVDT Palėpėje – vedybinis detektyvas
• „Auksinio scenos kryžiaus“ premijos2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Cenzūros įspėjimas1
• Tyliai išėjusi
• Neatlikta misija1
• Retrospektyva „Civilizacijos iššūkiai gamtai... ir mums patiems“
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Vaizdajuosčių nostalgija

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Paslaptingoji vienovė

Atsisveikinant su Margarita Dvarionaite

[skaityti komentarus]

iliustracija
G. Narijausko nuotr.

„Kraujas – didis dalykas.“ Aišku, daug kam tie žodžiai iš Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ seniai pažįstami. „Laki frazė?“ Bet juk būna, kad be ilgų mąstymų išnyra paralelės, kuriose kraujo vaidmens nepaneigsi. Balys ir Margarita – dėdė ir dukterėčia Dvarionai. O Kazys Dvarionas? Taip, dukters dievinamas Margaritos tėvas, nuostabus žmogus, irgi galėjęs sakyti muzikai „tu“ (tą ir darė).

Dėdė Balys... Kažkada jis su šeima gyveno tame pačiame name, kaip ir Margarita, tik kitame aukšte. Lukiškių aikštėje. Idilė tarp jų būdavo retoka viešnia, nors dukterėčia, dirbdama operos teatre, labai nuoširdžiai dirigavo dėdės „Dalią“. Nujausdama juos siejančius prigimties bendrumus? Kas žino... Kadangi abu buvo nepakartojamos individualybės, tų akivaizdžiai giminingų bruožų jie gal stengdavosi (veikiau nesąmoningai) nepastebėti.

Bet pirmoji Jos Vilniuje padiriguota opera buvo „Rigoletas“. Jau po studijų Leningrade, po prieš porą metų patirto, filharmonijos orkestrantų jai surengto „krikšto“. Tą jie sugeba, o išvydę sijonuotą dirigentą sugebėjo dvigubai. Bet netrukus muzikantai įsitikino puikia Margaritos klausa, vaizduotės galia, tad operos „chebra“ (kaip Ji pati pasakytų) tapo sukalbamesnė, o po puikiai pavykusio „Rigoleto“ net ketino Dirigentę iš orkestrinės išnešti ant rankų.

Prisimintinos šventę ir dvasios atgaivą teikusios Margaritos simfoninės programos (reikės surasti tokį susižavėjimą išreiškusią Eduardo Balsio rašytą recenziją). Kaip Dirigentė joms ruošdavosi! Tada būdavo kalbama apie Jos studijas Leningrade – dirigavimą, vargonus ir kompoziciją. Nors Lietuvoje Margarita jau buvo įsigijusi pianistės diplomą, viską nustelbė pašaukimu tapęs dirigavimas. Gal čia kalta ir batutos meistrų ugdytojo Iljos Musino iškili asmenybė? Kad ir kaip būtų, po pirmų mokslo metų, 1953-ųjų pavasarį, Vilnių pasiekė tenykštės konservatorijos rektoriaus charakteristika, kurioje minima, kad nuo revoliucijos laikų jie tokios gabios studentės neturėję. Esu tikras, kad Margarita niekam apie tai nebuvo prasižiojusi. Pirmą kartą tą papasakojo dirigentas Vytautas Viržonis – prie Jos kapo duobės, 2008 metų kovo septynioliktąją.

iliustracija
Lili Paškauskaitės grafika. 1962 m.

Sankt Peterburgo Ermitaže išlavinusi akį, Margarita buvo jautri dailės vertintoja, kartu turėjusi ir savitus kriterijus. Literatūrinius irgi. Tų dalykų Jai reikėjo nelyginant oro, kaip ir bendravimo su žmonėmis bei mūsų „mažesniųjų brolių“ – keturkojų ir skrajūnų – draugystės. Įtariu, kad ilgainiui jie vis dažniau prakalbindavo Margaritos širdį negu mes, toji nenuovoki, daug kam abejinga dvikojų padermė.

Vilnius! Daugybę kartų jos apvaikštinėti visi to magiško miesto užkaboriai, priemiesčiai. Kažkada paskambino paklausti, ar esu buvęs Filaretų gatvės gale esančiame kieme. Ten netikėtai atrandi kalvą, o nuo jos – vaizdą, kurį reikia stebėti saulei leidžiantis.

Margarita daug rašinėjo. Dažnai apie nepelnytai primirštus arba ir visiškai užmirštus žmones, apie kitokias praėjusio laiko akimirkas. Yra ten unikalių, „dvarioniškų“ perliukų, tik dėdei ir Jai būdingų taiklių pastabų. Ar surinksime visa tai krūvon, ar išleisime? Ar pasirūpinsime jos globotų „mažųjų brolių“ tolesniu likimu? Užuot atsisveikindami su Margarita Dvarionaite nešę mūsų abejingumą dangstančias gėles, gal verčiau būtume tiems globotiniams suaukoję šiokią tokią sumelę. O jei tokiems atsirastų prieglaudėlė, Margarita – būkime tuo tikri – pasijustų devintame danguje. Ir mielai jai dovanotų savo vardą. Utopija? Kaip neatskiriamai ji Didžiosios Muzikės gyvenime buvo susijusi su realybe...

Kai Ją lydėjome į liūdnai iškalbingą Paskutiniąją Kalvą, prie eisenos prisigretino juodas katinėlis. Ėjęs su visais, jis paskui taip tyrinėjo kapo duobę, kad vos į ją neįsmuko. Gal tai Margaritos globojami gentainiai jam pasiuntė žinią? Šitie Jos draugai jautė, kad išmintingoji jų bičiulė ką ne ką nutuokia apie Didžiąją Vienovę. Apie paslaptis, kurias žmonėms kartais primena Muzika, – tiems, kurie ją, kaip ir pasaulį, pajėgia suvokti širdimi.

Edmundas Gedgaudas

 

Skaitytojų vertinimai


13295. :)))2008-03-24 14:49
labai apie gyvulius idomiai. tai kokia ji ten ferma uzveisus buvo?

13368. zose :-( 2008-03-30 21:19
o.gerai pastebeta.na sis laikrastis tik pletkais ir uzsiima.bet del gyvunu reikia teirautis gedgaudo.jis pats yra senas nukrioses asilas.jo fermoj baisi sena ozka-zmona.na tai ir raso ka pasejo.suda.pagal juos lietuvos meninikai yra kosmoso ateiviai,neaiskus.jie pasizymi tik gyvunais`drapanom;nieko nesugeba.bet uzsienieciai taip pat neitinka,o sudas.ka daryti/reikia tadzikijos varijanto.uzdrausti viska.klausysim palmyros.jeigu gedgaudas nenumirs.

13369. ?2008-03-30 21:31
Zose, tu girta?

13370. zose :-( 2008-03-30 22:18
man patiko.deja ne.as gerai zinau ta terpe.pati ten sudalivauju.man gaila naiviu meninku,kurie galvoja kad viskas labai paprasta.pagrindines babkes paima zmones su menu nesusije.tokie meno leidiniai .o gedgaudas yra raudonoji pereinama veliava.grazu.tur but nereikia aiskinti kad pasaulije visi meninikai suskirstyti pagal lygi.ir visus atatinkamai kritikuoja.lietuvoje visi lyginami su pavarociu.taip ir gaunasi kad lietuviai ne gabus.

13371. pavasaris2008-03-30 22:28
Nu bet siaubas, kokie Lietuvoj pikti žmonės... Atseit kultūros, meno pasaulyje - o keikiasi, žemina kitus.. Baisu, Zose. Kas jus gyvenime taip nuskriaudė, kad liejat tokią tulžį ant kitų?

13372. zose2008-03-30 22:37
siaip tai legalizuociau parnucha.kaip visam pasauly.tie intelektualai taip ir dairosi ka isdulkint.o zmones galvoja kad mene zmones nesika ir nemiza.labai svaru.tiesiog juokinga kaip visi apsimeta kristaus mokiniais.

13373. zose2008-03-30 22:41
na tai jus skaitot 7 meno dienas.muzikos barus.visi yra nevykeliai.,ar pavasaris niekur nevaiksto oklauso kas ka pasake/ar teisybe bado akis .o gal cia zyrnalu vadybininkai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
8:01:09 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba