SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-01-28 nr. 646

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rita Mikučionytė
Sutapčių pasaulyje
1

Savaitė 
• "Dienos akys"
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Lietuvos Jeruzalės aidai
3
• Kaunas turės simfoninį orkestrą
• Kino juostos jau archyve
• Italų kinas be sienų
 "Skalvijos" kino centre – kultiniai skirtingų kartų filmai

Muzika 
• Margarita Dvarionaitė
Tarsi gyvas spektaklis
5
• Vaclovas Juodpusis
Gyventa tautinei muzikai
• Filharmonijoje koncertuos garsusis "King’s Singers" ansamblis
• "Susipažinkime" Operos teatre
• Improvizacijos "Ad libitum" visai šeimai
• KONCERTAI

Dailė 
• Lijana Šatavičiūtė
Racionalus jausmingumas
3
• Ramutė Rachlevičiūtė
Dailininkas ir jo modelis
9
• Nijolė Nevčesauskienė
Žaisminga žmogaus idėjos vizija
• PARODOS1

Literatūra 
• Liudvikas Jakimavičius
Šarūno Saukos užkratas
28
• Lietuvos leidiniai tarptautinėje muzikos mugėje "Midem"5
• VAKARAI

Teatras 
• Micką Gordoną kalbina Ervinas Koršunovas
Teatro esė režisierius
• Nekrofilai mauzoliejuje5
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pirmas žingsnis
• Pasiklydę pagiežoje1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Savaitė

"Skalvijos" kino centre – kultiniai skirtingų kartų filmai

anonsai

[skaityti komentarus]

Visi girdėjo posakį "kultinis filmas", tačiau iki šiol netyla ginčai, kas iš tikrųjų jis yra. Ar tas, kuris labiausiai atspindi savo laiką? Tas, kuris labiausiai atitinka kurios nors kartos idealaus filmo modelį? Tas, kuriame sutilpo būdingiausi populiaraus filmo požymiai?.. Tačiau kritikai sutaria, kad kiekviena karta turi savo kultinius filmus. Deja, Lietuvoje vis dar nėra nei kino kulto, nei jo ritualų, todėl "Skalvija" paprašė kino kritikų įvardyti filmus, kurie, jų galva, gali pretenduoti į kultinių rangą. Pasirinkimą ribojo vienas Lietuvos sąlygomis svarbus faktorius: ar yra kino kopija. Šalyje, kuri bene vienintelė Europoje neturi nacionalinės filmotekos, kino teatre parodyti visų laikų ir šalių kultinius filmus "Kasablanka" ar "Pilietis Keinas" galima tik svajoti.

Sausio 28–31d. "Skalvijos" kino centre bus parodyti septyni filmai, parinkti į "Skalvijos" kvietimą atsiliepusių kritikų. Nijolė Andrijauskienė pasirinko Milošo Formano filmą "Skrydis virš gegutės lizdo" ("One Flew Over the Cuckoo’s Nest", JAV, 1975) – "Oskarais" apdovanotą Keno Kesey romano ekranizaciją, kurioje vieną geriausių savo vaidmenų sukūrė Jackas Nicholsonas. Jo herojaus, psichiatrinėje ligoninėje atsidūrusio maištininko, frazė "Aš bent jau pabandžiau pabėgti" tapo ne vienos kartos devizu. Rūta Birštonaitė savo kultiniu filmu laiko gruzinų režisieriaus Otaro Joselianio juostą "Gyveno strazdas giesmininkas" ("Igo šašvi mgalobeli", 1971). Joje parodyta viena jauno Tbilisio muzikanto diena. Filmo herojaus gyvenimas kupinas nepailstamos veiklos: susitikimų su draugais, įvairiausių – dažniausiai svetimų – reikalų tvarkymo. "Strazdui giesmininkui" atrodo, kad vieną dieną jis pradės gyventi sau. Tačiau tai tik iliuzija. Vaidas Jauniškis pasiūlė bene dažniausiai prisimenamą ir cituojamą 9-ojo dešimtmečio sovietų filmą – Romano Balajano "Skrydžiai sapnuose ir tikrovėje" ("Polioty vo snie i najavu", 1982). Olego Jankovskio suvaidintas gyvenimo krizę išgyvenantis trisdešimtmetis, besiblaškantis tarp dviejų moterų, įkūnijo ne vieną "prarastosios stagnacijos kartos" bruožą. Beje, šiame filme epizodiniu vaidmeniu debiutavo garsusis Olegas Menšikovas. Rūta Oginskaitė išskyrė kontroversiškąjį Nagisos Oshimos filmą "Jausmų imperija" ("Ai No Corrida"/"L’Empire des sens", 1976). Jo režisierius septynerius metus teisėsi dėl kaltinimų obsceniškumu ir pornografija. Filmo pagrindas – reali istorija, sukrėtusi 4-ojo dešimtmečio Japoniją, o jo herojė – savo meilužį nužudžiusi prostitutė Sada – yra naujųjų laikų japonų mitologijos veikėja, apie ją iki šiol kuriami filmai. Rasai Paukštytei svarbus pasirodė kultiniu režisieriumi vadinamo Jimo Jarmuscho "Negyvėlis" ("Dead Man", JAV, Vokietija,1996). Veiksmas nukelia į XIX a. vidurį. Johnny Deppo vaidinamas Viljamas Bleikas keliauja į JAV vakarus. Pakeliui jis sutinka indėną, kuris yra įsitikinęs, kad naujasis draugas – garsus anglų poetas vizionierius. Aplinkybių verčiamas Bleikas tampa žudiku, žmogumi, kurio kūniškasis pavidalas pamažu liaujasi egzistavęs. Živilė Pipinytė prisiminė vieną populiariausių 7-ojo dešimtmečio filmų – Egipte sukurtą melodramą "Juodi akiniai" (rež. Husam Edin Mustafa, 1964). Filmas apie viskuo nusivylusią merginą, kuri į gyvenimą demonstratyviai žvelgia pro juodus akinius, paveikė ir to laikotarpio madą, nes egiptiečių kinas tada populiarumu prilygo indų filmams. "Juodi akiniai", be abejo – kičo "grynuolis". Lino Vildžiūno išrinkta vengrų režisieriaus Istvano Szabo juosta "Pulkininkas Redlis" ("Colonel Redl"/"Redl ezredes",Vengrija, Austrija, Vokietija, 1984), nors nukelia į XX a. pradžią, yra aktuali ir tragiška. Jos herojus – realiai egzistavusi asmenybė. Darbštumas, kalbų mokėjimas ir lojalumas iškėlė pulkininką Redlį (Klaus Maria Brandauer) į Austrijos ir Vengrijos imperijos elitą. Tačiau jis nuolat priverstas slėpti savo homoseksualumą. Tapęs šantažo auka, jis pasirenka savižudybę... Skirtingos istorijos, skirtingi filmai, tačiau juos sieja ištikima žiūrovų ir vertintojų atmintis. Filmas yra gyvas, kol kas nors jį prisimena ir nori dar kartą (ir dar kartą) pamatyti.

"Skalvijos" inf.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
8:00:39 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba