SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-01-28 nr. 646

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rita Mikučionytė
Sutapčių pasaulyje
1

Savaitė 
• "Dienos akys"
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Lietuvos Jeruzalės aidai
3
• Kaunas turės simfoninį orkestrą
• Kino juostos jau archyve
• Italų kinas be sienų
• "Skalvijos" kino centre – kultiniai skirtingų kartų filmai

Muzika 
• Margarita Dvarionaitė
Tarsi gyvas spektaklis
5
• Vaclovas Juodpusis
Gyventa tautinei muzikai
• Filharmonijoje koncertuos garsusis "King’s Singers" ansamblis
• "Susipažinkime" Operos teatre
• Improvizacijos "Ad libitum" visai šeimai
• KONCERTAI

Dailė 
• Lijana Šatavičiūtė
Racionalus jausmingumas
3
• Ramutė Rachlevičiūtė
Dailininkas ir jo modelis
9
• Nijolė Nevčesauskienė
Žaisminga žmogaus idėjos vizija
• PARODOS1

Literatūra 
• Liudvikas Jakimavičius
Šarūno Saukos užkratas
28
• Lietuvos leidiniai tarptautinėje muzikos mugėje "Midem"5
• VAKARAI

Teatras 
• Micką Gordoną kalbina Ervinas Koršunovas
Teatro esė režisierius
• Nekrofilai mauzoliejuje5
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pirmas žingsnis
• Pasiklydę pagiežoje1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Savaitė

Lietuvos Jeruzalės aidai

Lietuvos žydų kultūros klubo dešimtmečiui

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Sofija ir Markas Petuchauskai, prancūzų smuikininkas Pierre’as Amoyalis ir prof. Saulius Sondeckis

Praeitis skaitoma tik dabartyje. Kultūros atsivėrimai padeda mums suvokti įvairius jos klodus, kurie, kaip teigia profesorė Viktorija Daujotytė, "persunkia vienas kitą, vienas kitame išlieka; tų klodų pabudimas, pažadinimas, suaktyvinimas priklauso nuo impulsų, kurie iš dabarties yra siunčiami į praeitį". Lietuvos kultūrai reikšmingi visi kalbėjimai apie kūrybingumo atodangas, kurias yra palikę su šia žeme susiję kūrybingi žmonės: lietuviai, lenkai, vokiečiai, karaimai, žydai... Atėjo laikas monologinę kultūrą su deklaruojama meile tėvynei išplėtoti spalvingais dialogais. Vienas jų užsimezgė 1994 m., kai Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos žydų kultūros klubas. Jo pirmininko pareigas jau dešimt metų eina teatrologas, habilituotas daktaras, profesorius Markas Petuchauskas. Nemažiau reikšmingas ir jo žmonos Sofijos vaidmuo. Abiejų energija, sumanumas, darbštumas padėjo įkūnyti klubo idėją.

Programinis klubo tikslas – priminti Šiaurės Jeruzalės vardu vadintoje mūsų sostinėje gyvenusius kūrybingiausius žydus, nužudytus ar likimo išblaškytus po pasaulį, bet palikusius ir dar paliekančius reikšmingų pėdsakų įvairių kraštų kultūroje. Labai svarbus ir prasmingas dialogas, padedantis Lietuvoje gyvenančioms tautoms geriau suvokti vienai kitą, skatinantis atvirumą, pagarbą, ugdantis pilietinę savimonę. Šios dvi kryptys ir ženklino Žydų kultūros klubo veiklos dešimtmetį. Jis buvo minimas pernai lapkritį dideliu renginiu Vilniaus rotušėje. Pristatytas Lietuvos žydų kultūros klubo ir Lietuvos televizijos sukurtas filmas "Santarvės kaina" (scenarijaus autorius ir prodiuseris M. Petuchauskas, režisierė Lilė Kopač).

Klubo veikla prasidėjo 1994 m. gruodžio 22 d. susitikimu su Vilniaus mažojo teatro kolektyvu, pastačiusiu Grigorijaus Kanovičiaus pjesę "Nusišypsok mums, Viešpatie". Per dešimt metų Rotušės, Nacionalinės filharmonijos, Rusų dramos teatro, Žydų bendruomenės, "Lietuvos" ir "Skalvijos" kino teatrų, "Lėlės" (buvusio Vilniaus geto) teatro, Vilniaus universiteto teatro, Menininkų rūmų ir kitose salėse gausiai besirenkančiai Vilniaus publikai surengta daugybė vakarų, konferencijų, koncertų, spektaklių, atsiminimų popiečių. Įsimintinos filmų peržiūros, parodų pristatymai, diskusijos.

Klubo veikla priminė daug iškilių asmenybių, išryškino litvakų indėlio į pasaulio kultūrą reikšmes, atskleidė unikalius reiškinius. Vienas jų – Vilniaus geto teatras.

1942–1943 m. Vilniaus geto teritorijoje veikė įkalintos tautos teatras. Čia vyko vakarai, koncertai, pjeses režisavo aktorius Izraelis Segalis. Net mirties šešėlis neužgožė vaidinusiųjų kūrybiškumo. O gal pasmerkti žmonės taip bandė užsimiršti? Priešinosi hitlerininkų siautėjimui? Gal toks buvo laisvos dvasios skrydis? Kas buvo artistai? Tie, kurie dar buvo likę gyvi... Lietuvos archyvuose randamos Vilniaus geto teatro spektaklių, koncertų, scenos miniatiūrų, satyrinių skečų, marionečių spektaklių afišos. Dar galima išgirsti nedaugelio išlikusiųjų, daugiausia paauglių, atsiminimų. Kad ir apie fortepijoną, suneštą į getą po detalę.

1997 m. balandį Lietuvos žydų kultūros klubas surengė pirmąsias tarptautines meno dienas Vilniaus geto teatrui atminti. Jų atidarymas įvyko Oginskių rūmuose, dabartiniame "Lėlės" teatre, buvusioje Geto teatro scenoje. Prancūzija, Lenkija, Izraelis, Lietuva, Vokietija, JAV – tai valstybės, kurių atstovai savo kūryba tą kartą padėjo vis dar kraujuojančioje tautos žaizdoje įžvelgti šiandienos prasmes. Kalbėjo buvusi Kauno geto kalinė profesorė Irena Veisaitė, Izraelio ambasadorius Baltijos šalims Odedas Ben Huras, rašytojas Grigorijus Kanovičius, Lietuvos kultūros ministro pavaduotojas Faustas Latėnas ir kiti kultūros žmonės. Vakare dalyvavo Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, Lietuvoje akredituotų ambasadų vadovai, buvę geto kaliniai. Iš Izraelio atvyko pjesės apie Vilniaus getą autorius Joshua Sobolis. Jis pirmą kartą užlipo į savo pjesėje "Getas" aprašytą sceną...

Šiame mažame teatre anuomet tilpo ištisas žemynas. "Dvasia ir kūrybos jėga įaugęs į Vilniaus kultūrą teatras, kurio pirmojoje eilėje sėdėjo mirtis..." – 2002 m. atidengiant atminimo lentą, skirtą Geto teatrui, kalbėjo Justinas Marcinkevičius. Atminimo lenta ant buvusių Oginskių rūmų sienos atidengta klubo iniciatyva ir jo surinktomis lėšomis.

Meno dienų Vilniaus geto teatrui atminti metu "Skalvijos" kino centre pirmąkart Lietuvoje parodytas garsaus prancūzų filosofo, žurnalisto, režisierius Claude’o Lanzmanno filmas "Skiah", skirtas katastrofai. Jį pristatė autorius. Meno dienų metu skambėjo iš Vokietijos atvykusių artistų atliekamos Vilniaus geto dainos, Marburgo teatras parodė spektaklį "Atrankos aikštė. Bėgte. Pimpalų paradas. Vokiškas originalas". M. Petuchauskas surengė teatralų ir klubo narių susitikimą-diskusiją apie meną ir gyvenimo tiesą su teatro vadovu Bernhardu Mayeriu ir aktoriais.

Kita atminimo lenta 2001 m. sausį buvo atidengta ant namo, kuriame veikė Vilniaus muzikos mokykla. Joje XX a. pradžioje mokėsi Vilniuje gimęs pasaulinio garso smuikininkas Jascha Heifetzas. Tai kiek primena Beethoveno buvimą Bonoje, tik mes nei patys mokame tuo faktu didžiuotis, nei kitiems pasigirti. O juk Vilniaus batsiuvio ir smuikininko Ruvimo sūnus vunderkindas Jascha, Leopoldo Auerio mokinio profesoriaus Elijahu Malkino auklėtinis, 1909 m. pirmąkart pasirodė plačiajai visuomenei grodamas su simfoniniu orkestru tuometinėje Miesto salėje, dabartinėje Nacionalinėje filharmonijoje. Smuikavo F. Mendelssohno-Bartholdy Koncertą smuikui. Minint garsaus smuikininko šimtąsias gimimo metines Žydų kultūros klubas, bendradarbiaudamas su profesoriumi Saulium Sondeckiu, Lietuvos nacionaline filharmonija ir Lietuvos muzikos akademija, J. Heifetzo gimtinėje surengė jo atminimui skirtas tarptautines Vilniaus smuiko dienas. "Lietuvos" kino teatre apie didįjį smuikininką ir jo kūrybą parodytas dokumentinis filmas, įvyko konferencija, atminimo vakaras, koncertai. Pirmąjį viešą vunderkindo pasirodymą priminė F. Mendelssohno-Bartholdi Koncertą smuikui griežęs J. Heifetzo mokinys – smuikininkas iš Prancūzijos Pierre’as Amoyalis, Rotušėje dosniai dalijęsis prisiminimais apie savo didįjį mokytoją. Jau vėliau klubą pasiekusiame laiške jis rašė: "Visada atsiminsiu jaudinančius susitikimus J. Heifetzo gimtinėje, koncertus, kuriuose patyriau įdomaus menininko profesoriaus Sondeckio žmogišką šilumą ir profesionalumą. Tikiuosi, likimas mus dar suves."

Nuo 1994 m. Žydų kultūros klubas plėtoja "Sugrįžimų" programą. "Mums labai svarbūs nuoširdūs žmogiški ir muzikiniai kontaktai su kraštu, kurio negali pamiršti, nes jis – tavo gimtieji namai", – po koncerto su smuikininku Jurijumi Mazurkevičiumi bei Lietuvos kameriniu orkestru Vilniuje kalbėjo jo žmona, M.K. Čiurlionio menų mokyklos absolventė, Kipro Petrausko išgelbėta ir užauginta smuikininkė, dabar profesorė Danutė Pomerancaitė (JAV).

Ilgai niokota kultūra Žydų kultūros klubo iniciatyva grįžta programomis "Lietuvos žydų bibliotekų likimai", "Klasikiniai žydų tekstai nuo Tanacho iki Bialiko", koncertais "Vilniaus geto dainos", dokumentinių filmų (Jono Morkaus ir Vaidoto Reivyčio "Lietuviai. Žydai. Kaimynai", M. Petuchausko ir Juozo Javaičio "Įveikiant mirtį") rodymais. Svarbiausia – nauji iškilių Lietuvos ir užsienio menininkų kūrybos projektai padeda plėtoti tautų dialogą.

Buvo prisiminti menininkai, be kurių kūrybos dabar neįsivaizduojama tam tikro laikotarpio Lietuvos kultūra. Skambėjo Benjamino Gorbulskio dainos, magnetofono juosta priminė talentingos dainininkės, daugiametės Lietuvos filharmonijos solistės Nehamos Lifšicaitės balsą. Prisimintas prieškario artistas, Kauno "Versalio", "Metropolio" pažiba, vienas lietuviškos estrados pradininkų Danielius Dolskis. Jo dainos bei kupletai skamba ir šiandien.

Nepamiršti talentingi broliai Leiba ir Mikas (taip lietuviai vadino) Hofmekleriai. Leiba – prieškario Valstybės teatro koncertmeisteris, dirigavęs Kauno ir Vilniaus radijo orkestrams, nužudytas 1941-aisiais. Miką visad primins 1946 m. Niurnbergo operos teatre įvykęs žydų muzikos koncertas, kuriame skambėjo ne tik orkestrui pritaikytos liaudies dainų melodijos, bet ir Miko Hofmeklerio "Žydiškoji fantazija" bei kiti kūriniai. Grojo M. Hofmeklerio vadovaujamas "Jewish Ex-Concentration Camp" orkestras. Koncerte dalyvavo pianistė ir dainininkė Durmaškinos, trys broliai Borsteinai (kolektyvo vadovas, smuikininkas ir trimitininkas), smuikininkai M. Bekeris, J. Gurevičius ir kiti muzikantai.

Daug galima pasakoti apie iškilių dailininkų litvakų Ben Shano, Samuelio Bako (JAV) ir kitų kūrybos pristatymą bei darbų eksponavimą, rašytojų knygų aptarimus, diskusijas, filmų rodymus. Žydų kultūros klubo ir Vilniaus muzikų bendruomenės pastangomis Lietuvoje nuolatos apsilanko jaunesni muzikai – Davidas Geringas, Golda Weinberg-Tatz, Leonidas Dorfmanas ir kiti.

Didelė Žydų kultūros klubo vertybė – užmegzti dialogai tarp kultūrų. Populiariame renginių cikle "Pasaulio didieji" pristatomi ir litvakai, savo kūryba garsinę Lietuvą, ir kiti iškilūs menininkai, rašytojai, kompozitoriai (H. Heine, F. Mendelssohnas-Bartoldy, G. Gershwinas, L. Bernsteinas, Ch. Soutine’as, R. Gary ir kiti). Klubo scenoje matėme Virgilijų Noreiką, Vladimirą Prudnikovą, Vytautą Kernagį, Ričardą Biveinį, Povilą Gylį, Juditą Leitaitę, Saulių Sondeckį, Tomą Venclovą, Aloyzą Stasiulevičių, Vladą Vildžiūną, Ričardą Vaitiekūną, daugelį kitų Lietuvos menininkų.

Į Lietuvą kūrėjai ir jų menas grįžta bendromis visų mūsų pastangomis. Plačią kūrybinės ir tautinės santarvės aikštę čia grindžia ir Lietuvos žydų kultūros klubas.

 

Skaitytojų vertinimai


8572. viagra soft tabs [url=http://myrqsupplies.info]viagra soft tabs[/url] purchase viagra [url=http://easyrq.info]purchase viagra[/url] generic cialis [u2006-08-13 22:45
viagra soft tabs [url=http://myrqsupplies.info]viagra soft tabs[/url] purchase viagra [url=http://easyrq.info]purchase viagra[/url] generic cialis [url=http://megarq.info]generic cialis[/url] cheap viagra [url=http://barqe.info]cheap viagra[/url] buy viagra online [url=http://superrq.info]buy viagra online[/url] order cialis [url=http://knarq.info]order cialis[/url] buy viagra [url=http://toprqworld.info]buy viagra[/url]

15858. Agata :-) 2010-01-15 18:33
Tai mano senelis Markas !!!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
8:00:33 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba