SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-01-28 nr. 646

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rita Mikučionytė
Sutapčių pasaulyje
1

Savaitė 
• "Dienos akys"
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Lietuvos Jeruzalės aidai
3
• Kaunas turės simfoninį orkestrą
• Kino juostos jau archyve
• Italų kinas be sienų
• "Skalvijos" kino centre – kultiniai skirtingų kartų filmai

Muzika 
• Margarita Dvarionaitė
Tarsi gyvas spektaklis
5
• Vaclovas Juodpusis
Gyventa tautinei muzikai
• Filharmonijoje koncertuos garsusis "King’s Singers" ansamblis
• "Susipažinkime" Operos teatre
• Improvizacijos "Ad libitum" visai šeimai
• KONCERTAI

Dailė 
• Lijana Šatavičiūtė
Racionalus jausmingumas
3
• Ramutė Rachlevičiūtė
Dailininkas ir jo modelis
9
• Nijolė Nevčesauskienė
Žaisminga žmogaus idėjos vizija
• PARODOS1

Literatūra 
 Liudvikas Jakimavičius
Šarūno Saukos užkratas
28
• Lietuvos leidiniai tarptautinėje muzikos mugėje "Midem"5
• VAKARAI

Teatras 
• Micką Gordoną kalbina Ervinas Koršunovas
Teatro esė režisierius
• Nekrofilai mauzoliejuje5
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pirmas žingsnis
• Pasiklydę pagiežoje1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Literatūra

Šarūno Saukos užkratas

(Beveik esė)

Liudvikas Jakimavičius

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kažkada dailininkas tapė poeto portretą, ir tapydamas jį nutapė beveik pats save. Kažkada buvau nuėjęs į studentų diplominių darbų peržiūrą senuosiuose Dailės instituto rūmuose. Pats dar tada buvau filologas studentas. Algimantas Švėgžda, regis, jau buvo išvažiavęs į VDR prisijungti prie inkstų dializės aparato. Ne paslaptis – visi žinojo, kuo tai baigsis, tačiau jo nutapyti numinti, šleivi batai ir patisonai tarytum klausė: siurrealizmas Lietuvoje – kodėl gi ne? Peržiūroje mane gerokai sukratė Šarūno Saukos tapyba. Hiperrealistine maniera nutapyta kušetė, išvyniotas tualetinio popieriaus ritinėlis, atgrasios žmonių figūros – lyg viskas būtų tapyta iš pragaro prieangio. Viduramžių egzekucijų vaizdai medžio raižiniuose, Cranacho kūno schema, Daktaras Faustas, Mefistofelis, Leverkiurnas, Wagneris, ekspresionistai, Munkas, Šostakovičius – visa tai, man atrodė, yra išgyvenimu pagrįsta raiška ir filosofija. Š. Sauka anuomet tikriausiai turėjo nenuginčijamų motyvų pamatyti pasaulį ir tokį, kokį jį matė – groteskišką, beviltišką žmogaus – senstančio, ligoto, irstančio kūno ir sielos – atrofijos sandorą metafizinių pasaulio pabaigos peizažų fone. Kažkada šis dailininkas tapė poeto portretą. Ir nutapė save. Poetas žiūri į tą "save" paveiksle ir ima matyti bei reflektuoti tokį, koks buvo sukurtas menininko vaizduotėje. Antrasis, lietuviškas Dorianas Grėjus.

Esu skaitęs labai šlykščių knygų, ne tiek savo noru, kiek iš reikalo, nes reikėdavo skaityti, atsiskaityti kažkokiuose studijų koliokviumuose, po to rašyti ir rašyti recenzijas. Tačiau šlykštumas šlykštumui nelygu. Pykindavo grafomanija, erzindavo per didelės autorių ambicijos, diletantizmas, noras pasakyti daugiau negu sugebi, pykindavo pastanga patikti, susižvejoti būrį gerbėjų ar anonimų interneto puslapiuose – daug kas pykindavo ir tebepykina. Atsibundi ryte, įsispiri į šlepetes ir keliauji į tualetą išsivemti. "Doriforę" vakar skaičiau iki išnaktų.

Pamenu, dar anais laikais žiūrėjau Tarkovskio "Stalkerio" premjerą "Vilniaus" kino teatre. Seansas baigiasi, išeinu ir apsivemiu ant marmurinių laiptų. Aplink daugybė pažįstamų, klausia: "Kas atsitiko?" Sakau: "Nežinau, kas atsitiko, bet visa, ką čia mačiau, man sukėlė tokią fiziologinę organizmo reakciją". Apytikriai tą patį aš norėjau pasakyti apie Romualdo Granausko romaną "Duburys". Iki tol nebuvau skaitęs nieko šlykštesnio. Dabar jau mano sudarinėjamuose reitinguose jis nusikelia į antrąją vietą, nes yra naujas S. Parulskio romanas. Tai beprotiško šlykštumo literatūra, peržengianti tą uždraustą ribą, už kurios prasideda knaisiojimasis dvokiančiuose lavonų puvėsiuose, prigimties ir senstančio kūno schemose besiaiškinant Edipo, Elektros ir kitus froidistinius kompleksus. Peizaže – kranai su pakaruokliais, falu atsikišusi medžio šaka, ant kurios galima tik pasikarti, yrantys lavonai, pasityčiojimai iš mirties ir mirusiųjų, mylimos moters persileidimas ir taip toliau, ir dar labai toli toliau.

Tačiau mūsų sąmonėje yra ir kitas dalykas. Niekas, ko gero, nepaprieštaraus, kad mūsų rašytinė ir rašymo kultūra išėjo ne iš klebonų ir kunigų. S. Parulskio romane yra ir kunigas – antikvaras N. Jo šventovę vokiškais dažais išpeckiojo sektantės, kažkas prie jo durų numetė pasmaugtą katę, o jis laukia vaikinuko, kuris ir bus jo žudikas. Tad viskas vėl apversta aukštyn kojom. Nemeilė artimam savo, negerbimas tėvų, nemylėjimas Dievo, be reikalo jo vardo minėjimas. Visas Dekalogas verčiamas aukštyn kojom ir žiūrima, kas iš to išeis. O išeina labai daug kas, kaip antai Fausto sandoris su Mefistofeliu. Tau duodama kūrybos galia – jei paklusi mano valiai ir pasityčiosi iš Dievo sukurtos tvarkos. Būtent taip ir kuriamas romanas. Neįgudusiai akiai atrodytų, kad tai lyg patologiškas mėgavimasis visomis atliekomis, pasaulio atmetiniais – tokiu atmetiniu vieną kartą tampa ir gyvuliškasis žmogaus kūnas. Yranti mėsa. Tėvas karposi kojų nagus, kad galėtų apsiauti vienu numeriu per mažus raudonus čekoslovakiškus batus. Tie nagai spragsi, krenta į kambario ar virtuvės pašales, kraujas iš panagių – ir visa tai stebi vaikas. Ponia Marija, renkanti arkliašūdžius ir kasdien metanti per kalėjimo tvorą – siuntinį kalinčiam savo sūnui... Bjauriau sunku ir sugalvoti. Neestetiška bjaurybių estetika. Košmaras. Sakytum, prasiskverbta į žmogui, turinčiam savisaugos instinktą, svetimą zoną. Stalkerizmas, nuo kurio mane supykino. Vėmalai, į kuriuos įdėmiai žiūri romano personažas už skarda apkalto kiosko oro balionų šventėje, išvemti jo nėščios mylimosios. Šiuo romanu byloja kraupios mirties grimasos. Jos atgrasios, sukelia šleikštulį, varo į neviltį. Ėjimas prieš srovę, mėginimas visais būdais prisijaukinti mirtį, nupudruoti ir padažyti mūsų gyvenimo atliekas. S. Parulskis savo romane elgiasi priešingai – nurenginėja lavonus, žiūri į jų pamėlusius lyties organus ir kuria naujojo amžiaus dance macabre. Šlykštu, ar ne?

Tačiau literatūros kūrinio, jo vertės niekados negali sugestionuoti tema. Gali labai nuoširdžiai rašyti apie Paskutinę vakarienę, Golgotą, Žalgirio mūšį, Sausio 13-ąją, bet visa tai bus tik muilo putos. Gali neapkęsti taip natūralistiškai įsižiūrėjusio rašytojo, bet visa tai irgi bus tik tavo problema, tos pačios muilo putos. Romaną aš imu į rankas kaip arklio šūdą, kaip smirdinčias katės išmatas, bet jei gerai įsižiūri į arkliašūdį – jis yra tobulas. Ir S. Parulskiui dar toli iki tos tobulybės. Tačiau ženklų, kad artėjama jos link, romane rasi ne vieną. Galima ginčytis, gal ir daugiau jų buvo ankstesniame romane "Trys sekundės dangaus", galima priekaištauti, kad ta pati romano struktūra, laiko suardymas, tas pats pasakotojas, tačiau neatimsi vieno – kad jis šėtoniškai gabus ir nebepatenka į mūsų siužetinės prozos paradigmą (kaip kad norėtų A. Bučys, kritikuojantis romaną "Literatūroje ir mene"). S. Parulskis šiuo romanu veria ir vartalioja pačias šlykščiausias žmogaus egzistencijos puses – tas, kurias kiekvienas atpažįsta kaip šlykščią savastį, bet kiekvienam gėda ją pripažinti lyg kokį paauglystės onanizmą.

Nebenoriu daugiau kišti į tą mėšlą rankų ir analizuoti, kaip jis padarytas, lyg per kokį "Discovery" kanalą, kur bandoma aiškintis sudžiūvusių lavonų paslaptis. Tačiau yra be galo bjauru, kai romano personažas, atvažiavęs pas savo dėdę ir tetą, be jokio tikslo ir priežasties į jų išvietės rezervuarą įmeta du briketus mielių. Visi esam girdėję, kas po to būna.

Tokiuose kontekstuose ir meilė, ir ilgesys, ir laukimas virsta tik masturbacija su spazmų sutrauktais šiknos pusrutuliais ir žandikauliais. Tačiau parašyta puikiai. Tiesiog matau, kaip su pasigėrėjimu skaito šį romaną Šarūnas Sauka.

_________________

Sigitas Parulskis. Doriforė. Vilnius, "Baltos lankos", 2004, 259 p.

 

Skaitytojų vertinimai


4236. goda g.2005-01-31 11:56
Liudviko tekstas tobulesnis už Parulskio romaną - jis pamatė viską šlykščiau nei yra,tobuliau nei yra... man šis romanas pasirodė kiek vidutiniškesnis...

4237. zr2005-01-31 14:14
Liudvikai, žinok, Granauskas nepasiduoda - parašė naują romaną "Kenotafas". Taigi "Doriforės" valandos pirmoje vietoje pagal vimdomumą jau suskaičiuotos...

4239. zr2005-01-31 16:03
Be to, ir Grajausko romanas "Erezija" - iš tos pačios serijos.

4240. []2005-01-31 16:17
bet juk tai apvalo

4241. Vailokas2005-01-31 16:58
Literatūra nėra kokia nors cheminė ar buitibnė valykla. ne tuo adresu ieškote atsakymų į būties klausimus.

4245. virusas :-( 2005-01-31 22:33
spėju, kad recenzijos autorius pvz. death metal klipų nėra niekada matęs? Juokinga:/

4246. s.k.2005-02-01 00:22
Parulskio romano dar neskaiciau, ne svemti po Tarkovskio "Stalkerio" gali tik idiotas. Maziau gerk, Liudvikai.

4248. neskaitysiu :-) 2005-02-01 09:11
Manau, kad tai uzmaskuota liaupse Parulskiui - viska isduoda paskutinis sakinys. O jei Liudviko kritika rimta, tai kam tas pabaigos reveransas?

4249. FANA`s :-) 2005-02-01 09:14
Dziaugiuosi, kad vel esate internete! O ar nesiruosiate uzpildyti nuo praeito internetinio numerio likusios spragos? Butu labai miela, nes ir internetiniai saltiniai daznai vartojami ir cituojami! Sekmes 7md!

4252. Liudvikas priešpaskutiniams komentatoriams2005-02-01 13:30
Rašau taip kaip buvo. Kai rodė "Stalkerį",tada dar negerdavau, o mėgdavau skaityti visokią filosofinę ir šiaip gerą lektūrą. Dėl idioto tai sutinku 100 procentų. Mano filosofinės pažiūros anuomet buvo subjektyvusis idiotizmas, ir jos man padėjo gana garbingai išgyventi tuos sunkius laikus. Jokių čia reveransų Parulskiui nėra, kaip šis tekstas nėra ir kritikos straipsnis, o yra tik laisvo pobūdžio pasvarstymas, nesiremiantis recenzijos žanrui būtinu metodo supratimu.O tai yra labai nuobodu, išprievartauta, dėl ko net netraukčiau iš kišenės tušinuko. Todėl tokia ir paantraštė.

4256. Ir Bučio,2005-02-01 19:20
ir Liudviko rašiniai reklamiški, jeigu knyga šūdina, tai kiaulystė, jeigu ne - respekt kritikai.

4257. untitled2005-02-02 04:43
aciudiev - dar yra Papievis!

4258. pasisiukslinkim2005-02-02 10:47
7MD atgimimas internete - pasprinkit.....

4267. Vailokas2005-02-03 18:07
Chunveibinas, tamsta 4258.Tavo pikdžiuga čia visai ne vietoj.Gal galėtum ramiai, nesidirgindamas papasakot,kiek esi baigęs klasių, o gal turi sveikatos problemų - psichinių, somatinių, ar nesiseka gyvenime - su moterim ir vyrais, gal per maža tavo personai dėmesio? Gal vaikystėje tave kas nors baisiai nuskriaudė? Kas atsitiko, kad tapai tokiu chunveibinu?

4276. Liudvikas142005-02-04 10:32
Perskaiteu Ludviko kurini ir apsivemeu...

4278. Petras2005-02-04 11:07
Norėč tduputį Ludvykuj papdieštadaut.Lietuvoj dal buva jautdaus sknandžio menininkas-tokis teatdo režyseris.Pabėgo į užsienį,nes tadybinė titdovė jį smarkiai vimdė.Manegi vimdė "gintaro kranto" ir alaus mišalas.Todėl pdoduktą reika vartoti gnyną.

4280. Godo2005-02-04 11:51
Tarkovskis muset buva egzorcystas-ishvare ish Jakimaviciaus velnia!Liudvikui reiktu dazniau dazniau lankyti kino teatrus. Ishsivemtu ishsitushtintu po to nusipraustu ir susishukuotu.

4282. Maryte2005-02-04 15:17
Liudvikas "paselusiai gabus"-neironizuoju!

4283. alma pater2005-02-04 15:17
Liudvikas mielagis. Kaj rodė stalkeri jis jau prisilupdavo apsivemtinai. Acimenu kaip šiandėj.

4286. as2005-02-05 00:06
Sauka nevemia

4288. hlm2005-02-05 13:18
isverstu viduriu "menine" analize - parulskizmas.

4296. Bulbe2005-02-07 10:37
" bet jei gerai įsižiūri į arkliašūdį – jis yra tobulas." teigia Ludvikas.O mes paklauskim Liudviko-is kur jis tai zino,kodel taip mano?Akivaizdu,kad sudas tobulas nera. Jis smirdi ir tuom Liudvikui signalizuoja-nevalia jo dar karta valgyti ar kitaip vartoti.Vienzo-sudas,tai ne lirteratura.O literatura-nebutinai shudas.

4422. grajauskas to zr2005-02-25 15:03
"Be to, ir Grajausko romanas "Erezija" - iš tos pačios serijos", rašo zr. Ir data yra: 2005-01-31 16:03. Laisvos minties, kaip sakoma, neuždrausi; bet sausio 31-ąją "Erezija" dar nebuvo išleista (!). Baik zirzti, zr. Nusibodo tavo iš saito į saitą keliaujantys antigrajauskizmai. Aš tau ką, įkandau kada ar koją numyniau? Jei jau negali viena žeme su manim vaikščiot, tai sakyk į akis, nesislėpdamas. Kaip nors spręsim tą problemą...

4423. grazi :-) 2005-02-25 21:56
uzuojauta Liudvikui del dazno vemimo :D o man velniskai Parulskis patinka! :)

11399. .2007-11-01 16:39
dabar suprantu, ką reiškia posakis: "kiekviena antireklama yra reklama". taip ir norisi bėgt į knygyną ir nusipirkt šią knygą ;] gaila, vėlinės..;-)

14099. Nair :-( 2008-05-19 00:03
nezinau kiek siam zmogui metu, bet kartais ir 40-metis gali galvot kaip 14-metis, nes bent jau is sitam straipsnyje atsispindi tik noras kovoti pries kazka, net nelabai renkantis pries ka, kaip paauglystes metais, ir tokie zodziai, kaip spazmai siknoje, apsivemiau ir t.t. tikrai, kad ne taip jau graziai literaturiskai skamba, kaip gal noretusi autoriui. Galima savo nuomone visokiais zodziais issakyti, galima kartais ir siais pasinaudoti, bet yra tam tema ir vieta, nes cia jie tik kaip netvirtos nuomones norejimas sustiprinti tvirtais zodziais.

14200. kazkas :-( 2008-05-29 13:11
Skaičiau iki jo komentaro apie Stalkerį. kam rašyti straipsni jei visiškai nesugebi suvokti ar pajusti aukštesnių menų. gal jis ir neblogas Vagneris, knygų žiurkė, bet "erzina per didelės autorių ambicijos, diletantizmas, noras pasakyti daugiau negu sugeba."

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
8:00:21 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba