SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-09-15 nr. 722

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Eglė Mikalajūnaitė
Savirefleksija, autizmas ir nelaikiškumas

Muzika 
• Pax et bonum
• Kintantys
• Kongresų rūmuose – „The Swingle Singers“
• Operos ir baleto teatras pradeda sezoną
• Muzikos vakarai Vilniaus rotušėje
• KONCERTAI

Dailė 
• Skirmantas Valiulis
Arklys prospekte
• Nesu šešiarankis Šiva
• Neringa Černiauskaitė
Pabuvus kūrinio viduje
• Rita Mikučionytė
Tango ir vapsva
1
• Lietuva scenografijos ir teatro architektūros kvadrienalėje
• PARODOS

Literatūra 
• Gyvenimo audinys, sąžinės tremtinys ir žodžio paieškos
• VAKARAI

Teatras 
 Goda Dapšytė
Naujo seno cirko žavesys
• Naujajame sezone – kūrybos laisvė
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Birutė Mar
Lokarnas, kino vasara…
1
• Živilė Pipinytė
Bjaurūs, pikti, negražūs
• Nauji vokiečių filmai
• Laisvės hipnozė
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

Naujo seno cirko žavesys

Prancūzų žongliriavimo maestro Jézôme’as Tomas

Goda Dapšytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Lili cirkas“
L. Leleu nuotr.

Tik peržengus Sereikiškių parko vartus, iš tolo pasitiko vaikystę primenantis šapito – medinė cirko palapinė, ant kurios fasado švietė pavadinimas „Cirque Lili“ („Lili cirkas“). Žiūrovus į vidų sukvietęs uniformuotas cirko berniukas (Christophe’as Pilvenas) pasirūpino, kad kiekvienas rastų vietą ant medinių suolų. Vienas šalia kito besiglaudžiančių žiūrovų šurmulys gęstant šviesai ėmė tilti, o suskambus akordeono ir saksofono duetui visiškai nurimo.

Taip apgalvojant kiekvieną detalę kurta ypatinga, senojo cirko tradicijas primenanti atmosfera. Vienas naujojo cirko pradininkų ir žongliravimo maestro Jérôme’as Thomas, kurdamas spektaklį „Lili cirkas“, siekė, kad ne tik erdvė, bet ir pats spektaklis sudarytų seno, iš kartos į kartą perduodamo cirko įspūdį.

Vos pasirodęs scenoje jis ėmė kurti cirko pasaką. Nedidelėje medinėje cirko arenoje, pasitelkiant žiūrovų vaizduotę ir pagrindiniam atlikėjui persikūnijant vis į kitą personažą, parodyta tradicinio cirko numerių virtinė. Tačiau niekas čia nepriminė vienintelio mūsų publikai prieinamo rusų cirko. Arenos šeimininko prisistatymą čia atstojo kerintis šokis su iš dangaus nukritusia plunksna. O J. Thomas žongliravimas lazda, padedant nuolat greta besisukiojančiam cirko berniukui, labiau priminė ne cirko numerį, o šiuolaikinio šokio kompoziciją.

Neapsieita ir be klounados. Į sceną su trenksmu įsiveržęs klounas stipruolis savo jėgą demonstravo kumščiais „pramankštindamas“ sėdmenų raumenis, o įsiūtį dėl iš arenos dingusio jo atsitempto sunkaus akmens – veriančiu žvilgsiu nužvelgdamas sėdinčiuosius aplinkui. Šis artisto personažas, prašliuoždamas už žiūrovų nugarų, nepasidrovėjo ir pasiskolinti kažkieno rankinę, o nusprendęs, kad ji jam nebereikalinga, atiduoti pirmam pasitaikiusiam. Šiame numeryje J. Thomas įrodė, kad žongliruoti galima ne tik kamuoliukais, lazda ar kuokelėmis, bet ir savo paties kūnu, šiuo atveju – savo paties ranka.

Žongliruojant pavaizduoti ir vieni aršiausių mums žinomo cirko numerių – gyvūnų tramdymas. Pasipūtęs garbėtroška toreadoras arenoje tramdė du ne visada paklusti norinčius bulius – metalo kamuoliukus. Atlikdamas šį numerį nepaprastasis žonglierius sugebėjo pašmaikštauti netgi su nuolat jo kūnu plūstančiu prakaitu, apsimesdamas, kad žongliruoja ir jo lašeliais.

Netylantį publikos juoką vis dėlto nustelbdavo kai kurių numerių įtampa ir švelnumas. Vienas tokių – liūtų (o gal tigrų?) pasirodymas arenoje. Cirko berniukas, rūpindamasis žiūrovų saugumu, pirmiausia areną atitvėrė virvėmis, žyminčiomis narvą, ir tik po to į areną po vieną suleido tris „be galo pavojingus žvėris“ – didžiulius baltus balionus. Šį kartą J. Thomas pasirodė kaip žavinga dresuotoja, besisukanti tarp riaumojančių liūtų. Lengvu dresavimo lazdelės prisilietimu, o prireikus – ir stipresniu smūgiu, ji kėlė į orą balionus lygiai taip, kaip tradiciniame cirke tigrai ir liūtai sodinami ant kėdučių ar verčiami šokti per lanką.

Jau antrą kartą Lietuvoje besilankantis garsusis žonglierius (pirmą kartą – 1997 m. „Rudens teatro forume“ su spektakliu „Hic Hoc“) atmosferiniame spektaklyje „Lili cirkas“ pateikė puikų senojo ir naujojo cirko tradicijų lydinį. Per žongliravimą įvairiais daiktais bei publikos emocijomis ir fantazija prancūzų menininkas sukūrė nepakartojamą cirko pasaką, kurią kiekvienas sėdintis aplink areną matė ir priėmė savaip.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 84 iš 84 
7:59:42 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba